Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

„Dabartinėmis aplinkybėmis, kai oficialioji Varšuva laikosi atvirai priešiškos Rusijai pozicijos, o oficialūs Lenkijos asmenys nesivaržydami lenktyniauja tarpusavyje rusofobijos srityje, ir daro visa tai viešai, kuris kurį peršauks, Lenkijos vėliavai ne vieta Rusijos valstybinių įstaigų teritorijoje“, - teigė ji, komentuodama Lenkijos vėliavos nukabinimą Katynės ir Mednojės memorialiniuose kompleksuose.

M. Zacharova taip pat tvirtino, kad Lenkijos vėliavos iškėlimas Katynėje ir Mednojėje buvo „tik Rusijos geros valios gestas, nesusijęs su jokiais įsipareigojimais“.

Lenkijos vėliava Katynės memorialiniame komplekse Smolensko srityje buvo nukabinta birželio 24 d. Katynėje palaidoti tūkstančiai lenkų karininkų, kuriuos NKVD sušaudė 1940 metais, taip pat represuotų SSRS piliečių. Maskva iki 1990 metų neigė turinti ką nors bendra su Lenkijos kariškių žudynėmis.

„Tai istorinė diena ne tik lietuviams ir lenkams, bet ir baltarusiams bei ukrainiečiams. Jau prieš šimtus metų europietiškų valstybių suverenumas, reformos ir tautų laisvė buvo pagrįsti susitarimu ir kompromisu, o ne jėgos kultūra. Šiandieniniame kontekste gegužės 3-iosios Konstitucija – puikus pavyzdys“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje (po JAV) rašytinė Konstitucija. Konstitucijoje įvardinama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Tai dokumentas, skatinęs socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidos pažangą, pradėjęs moderniai suprantamo parlamentarizmo ir politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje.

Netrukus šia proga Rasų kapinėse atsiras lentelė lenkų kalba apie Literatų kalnelyje palaidotus įžymius lietuvių, lenkų ir baltarusių rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir kultūros veikėjus.

Rasų kapinėse ilsisi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Taip pat čia palaidoti 1920–1921 m. kovose žuvę Lietuvos kariai, o senųjų kapinių memoriale – kitoje fronto linijoje kovoję lenkų kariai.