Pasak minėto centro direktoriaus Liudviko Alberto Mileškos, lentelė padėjo išspręsti vieną itin opią ir ilgai kamavusią problemą.

„Mes negalėjome atsiginti lipančių per tvorą vaikų ir turėjome net porą teisminių ginčų, kai pasiėmė mūsų valtis, jas sulaužė, nufilmavo ir įkėlė į feisbuką. Jiems priteisė 800 eurų, sumokėjo už valčių remontą. Etatų per dvi bazes neturime, kad jose laikytume sargus, nors yra vaizdo kameros ir visa kita. Išbandėme viską. Vienas iš trenerių pasakė, kad užkabins lentelę su šiuo užrašu, ir jau porą metų ramu, niekas nebelenda. Tad toks ženklas – reikšmingas“, – pažymėjo pašnekovas.

Išbandėme viską.

Anot jo, iki tol buvo bandoma kabinti ir kitus ženklus, įspėjančius apie tai, kad pašaliniams eiti draudžiama, bet vandalų tai nesutrukdydavo.

Tikimasi, kad dabartinis ženklas gelbės, kol bus išspręsti tam tikri klausimai dėl šio pastato ateities. Sprendimus turėtų priimti naujoji miesto valdžia.

„Buvo numatyta pastatą privatizuoti, bet praėjusiais metais jis buvo išimtas iš privatizavimo sąrašo. Kol buvo numatytas privatizuoti, jokių rekonstrukcijų niekas nenumatė, kadangi tas namelis – 120 metų senumo. Kaip elgtis toliau dėl visos šios teritorijos, spręs nauja valdžia“, – sakė L. A. Mileška.

Pernai buvo numatyta pakeisti susenusią tvorą, ant kurios šiuo metu ir kabo minėta lentelė. Bet 2022 m. gruodį visas sklypas buvo atiduotas į aukcioną, tad planai buvo sustabdyti.

„Šiais metais visi sprendimai bus priimti naujos miesto tarybos“, – akcentavo Irklavimo centro direktorius.

Prieš pusantrų metų Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) neteko teisės nemokamai naudotis valstybės ar savivaldybių nekilnojamuoju turtu.

Kelis dešimtmečius uostamiesčio rotušėje rezidavę ir nemokamai patalpomis naudojęsi Klaipėdos PPAR iš čia išsikėlė pernai sausį, nes 2020 m. vasario 1-ąją turėjo baigtis patalpų nuomos sutartis su Turto banku, kuriam tada priklausė rotušės pastatas Danės g. 17.

Klaipėdos PPAR administracija čia užėmė beveik 200 kv. m patalpas.

Ir nors daugiau nei metus PPAR rotušės pastate jau nėra, ant sienos prieš pagrindinį įėjimą tebekabo lentelė, liudijanti, kad čia galima rasti šią įstaigą.

„Ten dar yra mūsų pašto adresas. Kada bus rinkiminė asamblėja, pasikeis adresas, tada lentelę bus galima nuimti. Ketvirtadienį bus taryba, nuspręsime, kada vyks asamblėja. Mes net taryboje neturime teisės priimti sprendimo, kad keičiame rezidencijos adresą, tai gali padaryti tik asamblėja. Pasirodo, tokie yra Lietuvos įstatymai. Ten yra pašto dėžutė, todėl ir iškaba dar reikalinga“, – aiškino Klaipėdos PPAR direktorius V.Krolis.

Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Modestas Vitkus tikino, kad pastato viduje visos PPAR iškabos seniai nuimtos, liko tik ant fasado sienos.

„Lentelė priklauso PPAR, jie ją ir turėtų nusiimti, o rotušės pastatą Klaipėdos savivaldybė baigia perimti tik dabar. Tik dabar istorinė rotušė pereina savivaldybės žinion“, – teigė M.Vitkus.

Pilies tilto pradžioje iš abiejų jo pusių gerai matomas ryškus, ant geltono fono užrašytas šio tilto pakėlimo ir nuleidimo grafikas nuo 2019 m. gegužės 1-osios iki tų pačių metų paskutinės spalio dienos.

Pernai tiltas buvo kilnojamas dukart per dieną, anksti ryte ir vakare.

Informacija apie tai buvo labai svarbi ne tik važiuojantiesiems, bet ir vaikštinėjantiesiems. Pakeliamo tilto reginys domino ir viliojo.

Šiemet situacija pasikeitė, bet lentelės abiejose tilto pusėse vis dar stovi.

Pasirodo, priežastis banaliai paprasta. Ją atskleidęs Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Šakarnis buvo atviras: "Mes ją paprasčiausiai pamiršome."

Šiemet savivaldybėje vyko pertvarka, daug darbuotojų persiskirstė darbus, šioje sumaištyje lentelės klausimas tiesiog pasimiršo.

Valdininkas patikino, kad pasenusią informaciją skelbiančios lentos netrukus bus išmontuotos.

Šiuo metu tiltas keliamas tada, kai to paprašo įplaukti į miesto centrą norinčių laivų kapitonai. Dažniausiai tai daroma vakarais, kai piko valanda jau būna pasibaigusi.

K. Šakarnis nuo balandžio 1-osios atsakingas už tiltų priežiūrą uostamiestyje.

Klaipėdoje šiuo metu yra 15 tiltų, jų eksploatacija (išskyrus Pilies tiltą) nėra pasikeitusi.

Kaune įjungus pirmąsias Lietuvoje papildomas sekcijas, kurias reglamentuoja naujieji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, pastebima, kad nemažai vairuotojų tokiose sankryžose sutrinka.

Norėdamas vairuotojams pagelbėti perprasti pokyčius, eismo saugumą dešimtmetį analizuojantis inžinierius Dalius Santockis kreipėsi į portalą kauno.diena.lt.

Anot vyro, pokyčiai yra tikrai į gera, tereikia įsigilinti į naująsias taisykles. Tokia tvarka galioja kitose ES šalyse, tad svečiams bus lengviau susigaudyti mūsų šalyje, o mums, kai perprasime pokyčius, bus paprasčiau vairuoti kitose šalyse.

„Degant žaliam signalui su išjungta papildoma sekcija, leidžiama sukti į dešinę praleidžiant pėsčiuosius. Kai papildoma sekcija įjungiama (tiek su žaliu, tiek su raudonu signalu), sukti į dešinę yra saugu – pėstiesiems tuo metu draudžiamas eismas. Tačiau, priešingai nei esant lentelei, degant raudonam signalui su papildoma sekcija, nereikia sustoti prieš „Stop“ liniją“, – aiškino D. Santockis.

Jis pateikė Karaliaus Mindaugo pr. – Kaunakiemio g.,  Karaliaus Mindaugo pr. – Prietilčio g., Neries kr. – Varnių g. sankryžų, kuriose jau pakeista eismo tvarka, vaizdo įrašų, kurie taip pat gali padėti įsisąmoninti pokyčius. 

Karaliaus Mindaugo pr. – Kaunakiemio g. šviesoforai:

Karaliaus Mindaugo pr. – Prietilčio g. šviesoforai:

Neries kr. – Varnių g. šviesoforai:

Primename, kad nuo lapkričio 1-osios vairuotojai Lietuvoje turėtų atsižvelgti į eismo pasikeitimus: įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai, mažėja maksimalus keliuose leistinas greitis, iki lapkričio 10 d. automobilių padangas reikės pakeisti į žiemines.

Atsižvelgdama į eismo mieste kitimo tendencijas ir sparčiai diegiamą prie eismo srautų prisitaikantį jutiklinį šviesoforų valdymą, Susisiekimo ministerija atnaujino KET ir Kelių šviesoforų įrengimo taisykles. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai, lanksčiau reguliuojantys dešinįjį posūkį.

Nuo lapkričio 1 d. leidžiama įrengti šviesoforus, kurių pagrindinis žalias signalas yra be rodyklių, su papildoma sekcija į dešinę. Todėl atsiranda galimybė sukti į dešinę, net jei nedega papildoma sekcija su rodykle į dešinę. Tačiau tai leidžiama tik tada, jei tuo metu dega žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių. Tai yra sankryžose su neatnaujintais šviesoforais, kuriuose pagrindinis žalias signalas ir toliau lieka su juodomis rodyklėmis, privaloma paisyti pagrindinio žalio signalo rodyklių krypčių: jei dega pagrindinis žalias signalas su juodomis rodyklėmis, o papildoma sekcija išjungta, galima važiuoti tik pagrindinio žalio signalo rodyklių kryptimis.

Kai papildoma šviesoforo sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias skritulio formos signalas (be rodyklių), bus leidžiama sukti į dešinę praleidžiant pėsčiuosius ir dviratininkus. Toks lankstus eismo reguliavimo būdas suteikia galimybę vairuotojams sukti į dešinę trimis atvejais: degant žaliam signalui be rodyklių su išjungta papildoma sekcija (reikia praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus), degant žaliam signalui su įjungta papildoma sekcija ir degant raudonam signalui su įjungta papildoma sekcija.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigia, kad rodyklių nuėmimas šiek tiek komplikuos eismą. Tačiau jis pabrėžė, kad rodyklių atsisakymas padidins eismo dalyvių saugumą.

„Šiuo metu dalyje sankryžų jau yra panaikintos lentelės, kitose tokiems pokyčiams jau pasiruošta. Itin jautriose sankryžose atliekami tyrimai optimaliam pertvarkymui nustatyti“, – tvirtino M.Matusevičius. Šiuo metu Kauno sankryžose yra apie 200 lentelių su žaliomis rodyklėmis.

Primename, kad nuo lapkričio 10 d. šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio pradžios iki kovo pabaigos lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.

Metalinė plokštelė vaizduoja „Apollo“ nusileidimo modulį, nutūpusį Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną.

Kai buvo parskraidinta į Žemę, ši plokštelė buvo pritvirtinta prie medinės lentelės ir įteikta N. Armstrongui – pirmajam ant Mėnulio paviršiaus žengusiam žmogui.

Kiti du astronautai, dalyvavę šiame skrydyje – Edwinas Aldrinas (Edvinas Oldrinas), pravarde Buzzas (Bazas), ir Michaelas Collinsas (Maiklas Kolinsas) – taip pat gavo tokias lenteles.

N. Armstrongo sūnūs Rickas (Rikas) ir Markas nusprendė parduoti dalį savo tėvo, mirusio 2012 metais, sukauptos labai didelės kolekcijos, turinčios daugiau kaip 2 000 daiktų.

Kolekcijos daiktai buvo pardavinėjami Dalase nuo ketvirtadienio iki šeštadienio vykusiame aukcione. Jų taip pat buvo galima įsigyti internetu.

Du kiti išpardavimai planuojami ateinančių metų gegužę ir lapkritį. Kaip ir pirmąjį, juos organizuos tie patys aukcionų namai – „Heritage Auction“.

Atminimo lentelė buvo parduota už daug didesnę sumą nei buvo prognozuota, kaip ir pagrindinis šio aukciono daiktas – Amerikos vėliava, nugabenta į Mėnulį, bet taip ir neįsmeigta į jo paviršių.

Ši 45 cm ilgio ir 29 cm aukščio vėliava, didesnė už daugelį kitų, nugabentų į kosmosą, buvo parduota už 275 tūkst. dolerių (240,9 tūkst. eurų), įskaitant mokesčius ir komisinius.

Jos kaina daugiau kaip trigubai viršijo prognozuotą „Heritage“ – 75 tūkst. dolerių (65,7 tūkst. eurų).

Tarp N. Armstrongo kolekcijos daiktų buvo du brolių Wrightų (Raitų) lėktuvo nuolaužų rinkiniai. Šio orlaivio pakilimas į orą 1903 metų gruodį laikomas pirmuoju šiuolaikinės aviacijos skrydžiu.

Aeroplano nuolaužas N. Armstrongas buvo pasiėmęs į „Apollo 11“ misiją, tad jų istorinė vertė yra dviguba. Kiekvienas rinkinys buvo parduotas už 275 tūkst. dolerių – devyniskart brangiau nei prognozuota.

Už pirmąją parduotą N. Armstrongo kolekcijos daiktų dalį buvo gauta iš viso 5,2 mln. dolerių (4,55 mln. eurų), sakoma „Heritage Auctions“ pranešime.

Prašė pavadinti gatvę

Įamžinti P.Tarasenkos (1892–1962) atminimą Klaipėdoje pasiūlė Lietuvos archeologijos draugija. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad šis žmogus be kitų nuopelnų yra palikęs ir ryškų pėdsaką uostamiestyje.

Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku, 1923–1925 m. P.Tarasenka tarnavo Klaipėdoje dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininko pulke. Pastarasis buvo įsikūręs dabartinėje Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Iniciatoriai nurodė, kad būdamas uostamiestyje P.Tarasenka ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį "Priešistorinė Lietuva", bet ir žvalgė regioninius piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu.

Pabrėžta, kad šiemet minimos 125-os jo gimimo metinės. Be to, Seimas šiuos metus paskelbė piliakalnių metais.

Lietuvos archeologijos draugija mano, kad būtų gražu įamžinti šio žmogaus atminimą Klaipėdoje, jo vardu pavadinant vieną gatvių.

Atsieitų tūkstantį eurų

Tačiau miesto tarybai siūloma P.Tarasenkos vardą suteitit ne vienai miesto arterijų, o pakabinti atminimo lentą ant buvusio kareivinių pastato, kur dabar veikia Klaipėdos universitetas.

Savivaldybė tai atliktų savo lėšomis. Pagaminti ir pakabinti lentą atsieitų apie 1 tūkst. eurų.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai domėjosi, ar draugija bus patenkinta tokia pagarbos išraiška. Atkreiptas dėmesys, kad prašyta jo vardą suteikti gatvei.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis aiškino, kad šis klausimas buvo svarstyta Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje. Posėdžio metu pateiktas ir kitas šio žmogaus įamžinimo būdas.

"Manome, kad tikrai galime pakabinti atminimo lentą", – tvirtino vedėjas.

Tarybos nariai taip pat domėjosi, ar tokiam siūlymui pritaria Klaipėdos universitetas, ant kurio pastato ir atsirastų atminimo ženklas. N.Lendraitis teigė, kad žodinis sutikimas suteiktas.

Pasigedo aiškios pozicijos

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Taraškevičiui užkliuvo diskusijos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.

Politikas atkreipė dėmesį, kad vienas komisijos narys laikėsi nuostatos nesuteikti žymių žmonių vardų ir pavardžių gatvių pavadinimams, nes tai nesuteikia jokios informacijos apie asmenybę ateities kartoms. Nurodyta, kad tokiu atveju reikėtų ir kito papildomo ženklo.

Tačiau, anot R.Taraškevičiaus, galiausiai komisija vis tiek įtraukė P.Tarasenkos vardą ir pavardę į gatvių pavadinimų sąrašą: "Gal kada nors ateis ir jo eilė."

Pirmininkas tikino, kad komisija rekomendavo pakabinti ir atminimo lentelę.

"Painiava. Komisija turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją. Dabar vieni siūlo įtraukti, kiti neįtraukti. Draugija prašo gatvės pavadinimo, mes siūlome lentelę. Pastatuose, kur dabar įsikūręs universitetas, gyveno daug žymių žmonių. Apkabinėsime sienas lentelėmis", – kalbėjo politikas.

Susikuriame per daug stabų?

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad atminimo ženklą siūloma pakabinti vietoje, kur šis žmogus tarnavo.

"Toks jausmas, kad kai nebėra kur, pakabiname ten, kur tarnavo. Mes susikuriame per daug stabų. Ypač – atminimo vietų. Gal to ir reikia mūsų tautai, nežinau, bet, mano galva, būtų galima ir tyliau tokius dalykus daryti. Neprieštarausiu šiam siūlymui, bet, mano akimis, žmogus yra sumenkinamas, kai tokiu būdu ieškoma, kur įamžinti jo atminimą", – dėstė vicemerė.

Tarybos narys Arūnas Barbšys pripažino, kad tokių lentelių gali atsirasti ir daugiau.

"Ten tarnavo daug žymių karininkų. Gal galite pateikti sąrašą? Tada žinosime, kas mūsų gali laukti. Dabar kreipėsi archeologai, kiti dar nežino, jog gali prašyti. Ar nesukursime precendento? Kitais metais jau gali tekti šimtą lentelių kabinti ant kareivinių sienų", – prognozavo politikas.

N.Lendraitis tvirtino, kad žymiems žmonėms šiemet mieste numatyta mieste įrengti dvi atminimo lentas.

"Aš pats ant savo namo Tauralaukyje pasikabinsiu atminimo lentą", – šmaikštavo R.Taraškevičius.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė sprendimo projektui.

„Prieš valandą-pusantros sužinojau, kad ta lentelė yra dingusi, turbūt labai akivaizdu, kad ji dingusi ne be piktų  kėslų“, – BNS sekmadienį sakė sostinės meras Remigijus Šimašius, – „Tas dalykas, nors ir simbolinis, bet gana rimtas, todėl iš karto pranešėme policijai ir, be abejo, ta lentelė bus atstatyta“.

„Arba tai nepilnavertiškumo kompleksą jaučiančių žmonių nenoras demonstruoti pagarbos ženklus kaimynams ir bendrapiliečiams, arba dar blogiau, (darbas) tų žmonių, kurie nenori, kad mūsų kaimynai lenkai jaustų bendrumą su mumis ir, kaip neseniai apklausose paskelbta, aiškiai pasakytų, kad jie pasiruošę ginti  mus agresijos atveju“, – piktinosi meras.

Sostinės Varšuvos g. dekoratyvinė lentelė lenkų kalba buvo atidengta rugsėjį. Vilniuje iš viso yra netoli dešimties dekoratyvinių lentelių kitomis kalbomis – Rusų, Islandų, Žydų, Totorių, Vokiečių gatvėse, Vašingtono aikštėje.

Šio savaitgalio atvejis – nebe pirmasis išpuolis prieš dvikalbes lenteles. Rugsėjį pakabinus lentelę Rusų gatvėje, jau po pusdienio ji buvo užterliota dažais.

Dėl dvikalbių lentelių į teismą kreipėsi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje, siekdama įrodyti, kad dekoracinės lentelės kabinamos neteisėtai. Vyriausybės atstovė Vilda Vaičiūnienė teigia, kad ne lietuvių kalba užrašytos lentelės  prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Savo ruožtu savivaldybė mano, kad pakabintos dvikalbės lentelės nepažeidžia įstatymų, nes jų tikslas nėra informacinis – jos yra dekoratyvinės, kabinamos ne kiekvienoje gatvėje, skirtos parodyti pagarbą tautinių mažumų atstovams, tautų ryšiams.

Sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti uždažytą užrašą rusų kalba.

Meras lentelę sugadinusį asmenį išvadino tautinės nesantaikos kurstytoju bei pabrėžė jaučiąs gėdą už tokius asmenis.

„Jei manaisi esąs didis lietuvis, tai gal paklausyk mūsų tautos patriarcho Basanavičiaus, kuris barė lietuvių valdininkus, kad jie neleidžia iškabų kita kalba kabinti“, - piktinosi R.Šimašius.

Sekmadienį lenkų kalba lentelė atidengta Varšuvos gatvės pradžioje priešais Rasų kapines. Atidengiant lentelę lenkų kalba, kitoje gatvės pusėje protestą išreiškė grupė žmonių - jie buvo atsinešę Lietuvos vėliavą bei prieš lentelę pasisakančius plakatus bei šaukė „gėda“.

Šiuo metu pavadinimai kitomis kalbomis yra dar dviejose sostinės vietose: Islandijos gatvėje - islandų kalba bei Vašingtono aikštėje - anglų kalba. Savivaldybė planuoja pagaminti tokias pat lenteles žydų, totorių bei vokiečių kalbomis, kurios bus kabinamos atitinkamose gatvėse.

Tokį chuliganizmą pasmerkė ir užsienio reikalų ministras.

„Smerkiu šį chuliganizmo aktą. Tikiuosi, kad bus atliktas tyrimas, o kaltieji surasti ir deramai nubausti“, – pranešime teigė L. Linkevičius.

Sekmadienį lenkų kalba lentelė atidengta Varšuvos gatvės pradžioje priešais Rasų kapines. Atidengiant lentelę lenkų kalba, kitoje gatvės pusėje protestą išreiškė grupė žmonių - jie buvo atsinešę Lietuvos vėliavą bei prieš lentelę pasisakančius plakatus bei šaukė „gėda“.

Šiuo metu pavadinimai kitomis kalbomis yra dar dviejose sostinės vietose: Islandijos gatvėje - islandų kalba bei Vašingtono aikštėje - anglų kalba. Savivaldybė planuoja pagaminti tokias pat lenteles žydų, totorių bei vokiečių kalbomis, kurios bus kabinamos atitinkamose gatvėse.