Rinkimai vyko mirus Kremliui palankios partijos ilgamečiam lyderiui Vladimirui Žirinovskiui.

„Leonidas Sluckis vienbalsiai, 86 balsais prieš nulį, buvo išrinktas naujuoju LDPR pirmininku“, – sakoma partijos pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

L. Sluckis, parlamento Tarptautinių reikalų komiteto vadovas ir aukšto rango Maskvos derybininkų su Ukraina komandos narys, buvo vienintelis kandidatas į šį postą.

2018 metais kelios žurnalistės ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino 54 metų L. Sluckį lytiniu priekabiavimu ir nederamu elgesiu.

Žurnalistės, tarp kurių buvo Farida Rustamova, tuo metu dirbusi BBC Rusijos redakcijoje, kaltino L. Sluckį grabinėjimu ir gašliais komentarais, taip nutraukdamos tylą tema, kuri Rusijoje tebėra tabu.

Tuo metu L. Sluckis šiuos teiginius vadino „pigia, menkaverte provokacija“ ir atmetė juos kaip jo priešų užsakytą politinę ataką. Jis netgi teigė, kad skandalas „padidino mano autoritetą, o ne atėmė jį“.

Rusijos parlamento Etikos komisija vėliau paskelbė nenustačiusi jokių deputato pažeidimų, ir jis liko savo poste.

Penktadienį L. Sluckis sakė, kad partijos strategija „bus kažkiek pakeista, ji bus labiau orientuota į žmones, į mūsų socialinės politikos stiprinimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

LDPR turi 21 iš 450 vietų žemuosiuose Valstybės Dūmos rūmuose. 2021 metų parlamento rinkimuose ji gavo 7,55 proc. balsų.

Pastaruosius tris dešimtmečius V. Žirinovskis buvo nuolatinis Rusijos politinės scenos veikėjas.

Arogantišku, konfrontaciniu stiliumi ir stebinančiais išsišokimais garsėjęs V. Žirinovskis pastaruosius tris dešimtmečius nuolat reikšdavosi Rusijos politikos scenoje ir, kaip atrodė, mėgo kontroversiją.

Rusijos politikos sluoksniuose klounu dažnai vadintas velionis taip pat garsėjo ugningomis, prieš Ameriką, liberalus ir komunistus nukreiptomis kalbomis.

Teisininko išsilavinimą turėjęs V. Žirinovskis padėjo įkurti LDPR, vieną pagrindinių jėgų dabar marionetiniame šalies parlamente, ir nuo 1990-ųjų jai vadovavo.

Pernai gruodžio pabaigoje sakydamas kalbą parlamentui jis, regis, numatė Rusijos dabartinį karą Ukrainoje.

Apie 75 metų V. Žirinovskio mirtį pranešta balandžio pradžioje.

Rinkimai įvyko mirus ilgamečiam Kremliui palankios partijos lyderiui Vladimirui Žirinovskiui.

„Leonidas Sluckis vienbalsiai išrinktas 86-0 naujuoju LDPR pirmininku“, – sakoma partijos pranešime „Telegram“ programėlėje.

L. Sluckis, parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas ir Maskvos derybininkų su Ukraina grupės aukšto rango narys, buvo vienintelis kandidatas į šį postą.

2018 metais kelios žurnalistės ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino 54 metų L. Sluckį seksualiniu priekabiavimu ir netinkamu seksualiniu elgesiu.

Žurnalistės, tarp kurių buvo ir tuo metu BBC Rusų tarnyboje dirbusi Farida Rustamova, apkaltino L. Sluckį nepadoriais seksualiniais komentarais ir prisilietimais, taip pertraukdamos tylą tema, kuri Rusijoje iš esmės tebėra tabu.

Tuo metu L. Sluckis šiuos teiginius pavadino „pigia, žemo lygio provokacija“ ir atmetė juos kaip politinį išpuolį, kurį surengė jo priešai. Jis netgi teigė, kad skandalas „padidino mano rimtumą, o ne sumenkino jį“.

Vėliau parlamentinė etikos komisija reabilitavo jį ir jis liko eiti pareigas.

Penktadienį L. Sluckis sakė, kad partijos strategija „kažkiek keisis, bus daugiau dėmesio skiriama žmonėms, mūsų socialinės politikos stiprinimui“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

LDPR turi 21 iš 450 vietų Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose, gavusi 7,55 proc. balsų per parlamento rinkimus 2021 metais.

„Suvaržymai gali panaikinti Briuselio ir Minsko dialogo galimybę“, – susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalu parašė L. Sluckis.

L. Sluckio teigimu, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis) interviu laikraščiui „Le Journal du Dimanche“ „sutiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone dėl tiesioginių Europos Sąjungos ir Minsko kontaktų būtinybės“, susiklosčius sudėtingai situacijai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

„Juk kaip tik nuo to ir vertėjo pradėti. Mažų mažiausiai – išklausyti visas šalis prieš vėl paleidžiant sankcijų smagratį“, – sakė Valstybės Dūmos komiteto pirmininkas.

Visgi vėliau pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje pritarė sankcijų Baltarusijos atžvilgiu išplėtimui.

ES užsienio reikalų ministrai anksčiau pirmadienį susitarė į sankcijų sąrašą įtraukti keturis aukšto rango Rusijos pareigūnus, laikomus atsakingais už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą ir susidorojimą su jo šalininkais,

„Į dar vieną sankcijų ataką neliks neatsakyta iš Rusijos pusės“, – pirmadienį žurnalistams sakė L. Sluckis.

Jis sakė manąs, kad „ES sankcijos dėl Navalno bus dar vienas žingsnis santykių su Rusija degradavimo link“.

L. Sluckio tvirtinimu, „tai jokiu būdu negali prisidėti prie [santykių] normalizavimo“.

Per spaudos konferenciją pirmadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) patvirtino, kad politinis susitarimas dėl sankcijų Rusijai pasiektas.

„Reaguodami į įvykius, susijusius su situacija su ponu Navalnu, pasiekėme politinį susitarimą dėl ribojamųjų priemonių rengimo tiems, kurie yra atsakingi už jo areštą, baudžiamąjį persekiojimą ir verdiktą“, – kalbėjo ES diplomatijos vadovas.

„Tikiuosi, kad dėl visko bus greitai nuspręsta. Galbūt tai užtruks savaitę. Tikiuosi, ne ilgiau“, – pridūrė jis, tačiau neminėjo jokių konkrečių pavardžių.

Žiniasklaida kiek anksčiau citavo šaltinius, sakiusius, kad sankcijos gali būti paskelbtos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.

ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.

Blokas spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A. Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Iškiliausias V. Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.

Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Lietuvos Seimo rezoliucija dėl Rusijos ir Baltarusijos susitarimų – tiesioginis ir neslepiamas kišimasis į suverenių valstybių reikalus“, – sakė jis žurnalistams.

Pasak L. Sluckio, „lietuvių parlamentarai prisiėmė teisę kalbėti baltarusių tautos vardu, kurios niekas jiems nedavė“.

„Raginame savo kolegas iš Seimo suteikti galimybę patiems baltarusiams susitvarkyti su tuo, kas vyksta jų šalyje, be spaudimo ir pasufleravimų iš išorės. Tokie vertinimai ir pareiškimai toli gražu nepadeda stabilizacijai, o tik toliau kursto situaciją Baltarusijoje“, – kalbėjo jis.

Rezoliucija Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvardijamas neteisėtu vadovu, tarptautinė bendruomenė raginama bet kokius jo veiksmus siekiant sudaryti naujus susitarimus su Rusija vertinti kaip nusikaltimą prieš tautą, de facto šalies aneksiją.

Rusijos reikalaujama nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką, o tuo atveju, jei bus bandoma „prieš baltarusių tautos valią apriboti šalies suverenitetą“, taikyti papildomas sankcijas Rusijai bei Baltarusijos režimo atstovams.

Taip pat tarptautinė bendruomenė raginama pasiūlyti baltarusių tautai ir jos teisėtiems atstovams įvairias politines, ekonominės, finansinės, vizų palengvinimo ir kitokias pagalbos priemones.

Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Kilę masiniai protestai šalyje malšinami jėga, Europos Sąjunga svarsto įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems režimo pareigūnams.

Rezoliucijoje teigiama, kad Rusijos tyrėjai į bylą neįtraukė visų vaizdinių įrodymų, įskaitant ir Federalinės apsaugos tarnybos, kuri atsako už Kremliaus saugumą, turimus duomenis. Be to, sakoma priimtoje rezoliucijoje, Rusijos teisėsauga neapklausė visų galimų liudininkų. Taip pat ETPA pabrėžia neatitikimus teismo medicinos ekspertizėje.

„Todėl Asamblėja ragina Rusiją atnaujinti ir tęsti žmogžudystės tyrimą“, – teigiama priimtoje rezoliucijoje.

Tuo metu Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis tikino, kad priimta rezoliucija yra politizuota ir angažuota.

„Tai rezoliucija ne apie Nemcovą, o apie jo vardo panaudojimą, bandant demonizuoti Rusiją ETPA. Be to, dokumente įvykusi tragedija vertinama šališkai, vertinimas neturi nieko bendro su tiesa. Visi rezoliucijos projekto raginimai yra ne kas kita, kaip elementarus spaudimas Rusijai ir šiam tyrimui“, – pareiškė L. Sluckis.

„Kalbame ne apie pasitraukimą iš sutarties – Rusija įšaldo savo įsipareigojimus vykdyti INF (Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų) sutartį, kadangi partneriai amerikiečiai ją pažeidė“, – žurnalistams sakė Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

Jis pabrėžė, kad toks žingsnis „yra visiškai gynybinio pobūdžio“.

„Nesiekiame kelti įtampos ar naujos raketų krizės Europos žemyne. Dėjome visas kariniu ir politiniu požiūriu priimtinas pastangas, kad išsaugotume sutartį“, – tvirtino politikas.

Anot jo, Maskva pateikė Vašingtonui daug siūlymų ir ėmėsi precedento neturinčių žingsnių siekdama įrodyti, kad Rusija nepažeidžia sutarties nuostatų.

„Nepaisant to, visos mūsų iniciatyvos buvo atmestos. Vašingtonas savo ruožtu nuosekliai ir sistemingai siekė pasitraukimo (iš sutarties)", – pabrėžė L. Sluckis.

„Rusija pasirengusi svarstyti tolesnę INF sutarties likimą, bet dabar atėjo JAV eilė imtis veiksmų“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pirmadienį oficialiai sustabdė Maskvos dalyvavimą INF sutartyje.

Vašingtonas praėjusį mėnesį pradėjo pusmetį truksiantį pasitraukimo iš šios sutarties procesą, atsakydamas į Maskvos sprendimą dislokuoti raketas 9M729. Rusija savo ruožtu tada taip pat paskelbė, kad nebedalyvaus sutartyje.

Daugelis analitikų sako, kad abiejų šalių pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.

Šiuo paktu taip pat buvo uždraustos 500–5 500 km nuotolio antžeminės raketos.

„Abiejų parlamentų sutikimą turime, toks susitikimas rengiamas, tačiau apie jo datą kalbėti kol kas anksti – ji tikslinama“, – pareiškė L. Sluckis.

Apie šią iniciatyvą žino ir abiejų Korėjų lyderiai, pridūrė jis.

„Be to, idėją palaiko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), kurio artimiausiu laiku laukiame Maskvoje; Valstybės Dūmos taryba jau nusprendė suteikti jam galimybę pasakyti (kalbą) mūsų plenariniame posėdyje birželio 21 dieną“, – nurodė L. Sluckis.

Jis atkreipė dėmesį, kad abiejų Korėjų parlamentarų susitikimo idėja nėra nauja; pasak L. Sluckio, parlamentinės delegacijos ir Pchenjano ir Seulo jau ne kartą dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, vykusiuose Rusijos teritorijoje.

„Tikimės, kad dvišalis mūsų kolegų iš KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir Pietų Korėjos susitikimas įvyks artimiausioje ateityje ir taps dar viena „plyta“ sureguliuojant situaciją Korėjos pusiasalyje, tvarkant ryšius tarp abiejų Korėjų“, – teigė Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Radijo stotis „Echo Moskvy“, RBK žiniasklaidos grupė, televizijos kanalas „Dožd“ ir kitos pareiškė, kad nebesiųs daugiau žurnalistų į parlamentą. Kelios žurnalistės prieš tai apkaltino Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininką L. Sluckį jas nederamai lietus arba nešvankiai su jomis kalbėjus.

Nepaisant to, parlamento Etikos komisija trečiadienį priėjo prie išvados, kad 50-metis deputatas iš ultradešiniosios Liberaldemokratų partijos (LDPR) „nepažeidė elgesio taisyklių“. Anot RBK žiniasklaidos grupės, Etikos komisija „faktiškai normaliu dalyku“ laiko tai, kad prie žurnalisčių seksualiai priekabiaujama. Dėl to esą iš parlamento atšaukiami visi jos internetinės ir spausdintinės žiniasklaidos, taip pat televizijos reporteriai.

Opozicijai artima TV stotis „Dožd“, kurios reporterė Darja Žuk kaltina LDPR deputatą, komisijos sprendimą pavadino „nepriimtinu ir gėdingu“. Tarp Dūmą boikotuojančių žiniasklaidos priemonių dar yra radijo stotis „Govorit Moskva“, keli interneto portalai bei JAV įsikūrusi TV stotis RTVi. Šios stoties direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Kotrikadzė kaltina L. Sluckį prie jos priekabiavus 2011-aisiais. Tokį pat kaltinimą meta žurnalistė Farida Rustamova iš rusiškos BBC tarnybos.

Kitos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, dienraščiai „Kommersant“ ir „Vedomosti“, pasirinko sušvelnintą boikoto formą. Jų reporteriai liks žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau nerašys apie L. Sluckį - išskyrus informacijas apie kaltinimus seksualiniu priekabiavimu.

Maskvos žurnalistų sąjungos pirmininkas ir laikraščio „Moskovskij Komsomolec“ vadovas Pavelas Gusevas tuo tarpu pasisakė prieš boikotą. Komentuodamas skundus, kad Dūma yra pavojinga darbo vieta žurnalistams, jis teigė norįs kolegoms priminti, kad žurnalistika yra „viena pavojingiausių profesijų pasaulyje“. „Tai negi mes tiesiog turime liautis dirbę?“ - pridūrė jis.

Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad nebus pratęstos boikote dalyvaujančių žurnalistų akreditacijos.