Šiemet per pusmetį galėję išleisti beveik 913 tūkst. eurų, parlamentarai panaudojo 580 tūkst. eurų, rodo pirmadienį paskelbtos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaitos.

Paprastai didžioji dalis Seimo narių panaudodavo maksimaliai leidžiamą sumą arba beveik visą, šįkart daugiau kaip 6 tūkst. eurų per pusmetį išleido vos apie dvi dešimtys politikų, kitų išlaidos parlamentinei veiklai sudaro 2–4 tūkst. eurų pusmečiui.

Kaip ir anksčiau, trys parlamentarai – „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė – neišleido nė euro.

Iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius panaudojo 54 eurus, Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė – 267 eurus.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išleido 651 eurą, už juos dar metų pradžioje pirko suvenyrų, o per pastaruosius tris mėnesius lėšų nenaudojo.

Premjeras Saulius Skvernelis išleido 1330 eurų, didžiąją jų dalį – veiklos ataskaitai spausdinti ir platinti.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ataskaitoje nurodyta 1414 eurų. Jis pirko viešosios informacijos rengėjų paslaugų, mokėjo už biuro, kompiuterinės įrangos nuomą.

Per šešis šių metų mėnesius Seimo nariai parlamentinei veiklai maksimaliai galėjo išleisti po 6474 eurus.

Nuo kovo 16-osios iki birželio 16-osios šalyje buvo įvestas visuotinis karantinas, nevyko susitikimai su rinkėjais, parlamentarai nesilankė renginiuose, Seimo posėdžiai taip pat rengti rečiau.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.

Anot jo, tokiu būdu politikai geriausiai solidarizuotųsi su ekonominius sunkumus dėl įvesto karantino patiriančiais gyventojais.

„Geriausias solidarumas būtų, kad šitos išlaidos (numatytos parlamentinei veiklai – BNS) būtų skirtos Seimo narių apygardose paremti smulkųjį ir vidutinį verslą, kad būtų perkamos ir paslaugos iš smulkiojo ir vidutinio verslo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Saulius Skvernelis.

„Tai būtų geriausias solidarumas. Taip pat – ir vietos žiniasklaidos rėmimas, jeigu būtų perkama informacija, skelbimai, skelbiamos veiklos ataskaitos. Tokiu būdu šitos lėšos būtų racionaliai panaudotos“, – tvirtino jis.

Vyriausybės vadovas teigė, kad lėšų taupymas būtų klaida.

„Bandymas vėl grįžti dešimt metų prie krizės valdymo, kai viskas buvo atimama, taupoma ir veržiami diržai, ir kuo tai išvirto, – manau, kad šiandien mes tokių sprendimų neturime priimti. Solidarumas geriausias yra, kad per vartojimą būtų paskatintas smulkus ir vidutinis verslas kiekvieno Seimo nario apygardoje“, – sakė S. Skvernelis.

Opoziciniai konservatoriai siekia, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją Seimo nariams nebūtų mokamos lėšos, skirtos reprezentacijai ir parlamentinei veiklai.

Pagal jų parengtą Seimo statutą pataisą, šių lėšų mokėjimas parlamentarams būtų stabdomas paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje šalies teritorijoje ir atnaujinamas jai pasibaigus.

Savo pataisą Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Bilotaitė grindžia gresiančia ekonomine krize, kylančia dėl karantino uždarius dalį verslų.

Anot jų, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 metais galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 procento. Esant blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, anot prognozių, šalies bendrasis vidaus produktas smuktų 20,8 proc., nedarbas išaugtų iki 16 procentų.

Projekto autorių teigimu, parlamentarai turi solidarizuotis su visuomene ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliajai situacijai valdyti.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.

Šiuo metu tai yra kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį.

Dauguma parlamentarų šias lėšas skiria automobilių remontui, draudimui, eksploatacijai, perka gėlių, knygų, moka už telekomunikacijos, ryšio paslaugas, kompiuterinės įrangos, biuro nuomą.

Tai numatančią Statuto pataisą įregistravo Seimo nariai konservatoriai  Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė.  

Projektas teikiamas siekiant solidarizuotis su visuomene bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliosios situacijos valdymui. Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc., o esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.

Priėmus siūlomas pataisas, reikėtų keisti Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintą Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą.

Šiuo metu Seimo statute nenumatyta galimybė susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, tokioms kaip nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, laikinai sustabdyti lėšų, skirtų reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti, skyrimą.

Klausimą svarstant Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) tam neprieštaravo ir „valstiečių“ frakcijos atstovai, o Virgilijus Poderys buvo vienas projekto rengėjų.

Spalio 23 dieną Seimo valdyba balsavo dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos pakeitimų, tarp jų – grąžinti automobilių nuomą, tam leidžiant panaudoti iki 30 proc. šių lėšų, leisti pirkti kompiuterinę techniką, apmokėti kvalifikacijos kėlimo, svečių priėmimo išlaidas.

Už sprendimą balsavo šeši Seimo valdybos nariai, tarp jų „valstietis“ Arvydas Nekrošius, o vienintelė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, susilaikė.

Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis šio Seimo valdybos sprendimo nepasirašė, nors pats už jį balsavo, ir teikia jį valdybai persvarstyti „dėl posėdžio metu iškilusių abejonių“.

LVŽS vadovas R. Karbauskis antradienį išplatino pareiškimą, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu minimus pakeitimus priėmusi valdyba „pamažu grąžina privilegijas“.

Tarp rengėjų – „valstietis“

Seimo Etikos ir procedūrų komisija spalio viduryje bendru sutarimu priėmė sprendimą siūlyti valdybai keisti su parlamentine veikla susijusių išlaidų naudojimo tvarką. Išvadų rengėjai šiuo klausimu buvo V. Poderys ir opozicijos atstovė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

V. Poderys komentuodamas situaciją BNS sakė nemanantis, jog automobilių nuomos grąžinimas būtų privilegija.

„Mes siūlėm, kad būtų galima panaudoti iki 30 proc. lėšų, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Dabar, jei žmogus nusipirko automobilį ir tapo Seimo nariu, per laiką patiria amortizacijos arba nusidėvėjimo sąnaudas. Jei būtų nuomos santykiai, tai būtų padengiama, o dabar visos Seimo nario išlaidos nėra padengiamos, nors naudojama parlamentinei veiklai“, – sakė V. Poderys.

„Ar čia privilegija – aš niekur nematau, kad čia būtų privilegija. Paprastai darbovietėse, jei darbuotojai naudoja (automobilius – BNS) darbo reikalams, dengiamos ir nusidėvėjimo sąnaudos“, – tvirtino „valstietis“.

Neįžvelgiu privilegijų, yra limitas, jei tu gali iš kanceliarinių skirti 30 proc. nuomai, tai važiuok.

LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja, EPK vicepirmininkė Aušrinė Norkienė BNS irgi teigė nematanti privilegijų grąžinimo.

„Mes numatėm, kad tai nėra išperkamoji nuoma, negrąžinom į buvusią tvarką, tai nebus išperkamoji nuoma. Neįžvelgiu privilegijų, yra limitas, jei tu gali iš kanceliarinių skirti 30 proc. nuomai, tai važiuok“, – sakė Seimo narė.

Liberalų atstovė V. Čmilytė-Nielsen sakė besilaikanti pozicijos, kad siekiantys piktnaudžiauti vis viena suras landas, kokios bebus taisyklės.

„Mano požiūris toks: tie, kas nori piktnaudžiauti, piktnaudžiauti randa kur. Tie, kas veikia skaidriai ir tvarkingai, taip ir elgiasi, nepriklausomai nuo to, ar yra draudimai, ar ne“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

V. Pranckietis teikia persvarstyti

Seimo valdyba dėl lėšų naudojimo tvarkos pakeitimo balsavo prieš porą savaičių, tačiau parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, nors pats balsavo „už“, jo nepasirašė ir dokumentas iki šiol neįkeltas į teisės aktų bazę.

„Seimo pirmininkas jo nepasirašė ir praėjusią savaitę, spalio 30 dieną, parašė raštą, kuriuo prašo klausimą persvarstyti valdyboje dėl posėdžio metu iškilusių abejonių“, – BNS sakė V. Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Pasak atstovės, viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl priimto sprendimo Seimo pirmininkas „iš dviejų blogybių pasirinko mažesnę“ ir siūlo valdybos nariams dar kartą apsvarstyti siūlymus.

Klausimas įtrauktas į trečiadienio Seimo valdybos darbotvarkę.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė sako, kad parlamento vadovas turi teisę grąžinti valdybai persvarstyti sprendimą. Ji pati vienintelė valdyboje susilaikė balsuodama dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos.

„Jei Seimo pirmininkas mano, kad kažkas buvo neišgirsta, nesuprasta, gali nepasirašydamas grąžinti valdybai ir dar kartą prašyti įsigilinti, jeigu toks jo sprendimas yra, mes artimiausiame posėdyje apie tai kalbėsime“, – BNS sakė R. Baškienė.

Parlamento pirmoji vicepirmininkė sakė palaikanti dabartinę tvarką, kuomet lėšas galima leisti tik automobilio eksploatacijai, ir nemato priežasčių grąžinti nuomą, ypač kadencijai einant į pabaigą.

Sudaryti sąlygas Seimo nariams privilegijoms ir savo reikmėms leisti mokesčių mokėtojų lėšas yra apgailėtinas, žemas ir neteisingas veiksmas prieš visus Lietuvos žmones.

„Būtent mūsų iniciatyva buvo nustatyta daugiau atskaitomumo, ir ypač dėl automobilių naudojimo, nes praėjusių kadencijų praktikoje beveik visos lėšos buvo naudojamos automobilių nuomai ir eksploatavimui, buvo negražių situacijų, kad kai kurie Seimo nariai automobilius, nuomotus už parlamentinei veiklai skirtus pinigus, išsipirkdavo“, – kalbėjo vicepirmininkė.

„Aš dėl to ir susilaikiau, manydama, kad anas sprendimas buvo teisingas. Etikos ir procedūrų komisija mano, pasiūlydama kompromisinį sprendimą, kad tik 30 proc. parlamentinei veiklai skiriamų lėšų gali būti naudojama automobilių nuomai. Aš vis tik laikiausi savo nuomonės, juo labiau, kad ši kadencija eina į pabaigą, kad reiktų ją pabaigti (su tokia tvarka – BNS), kaip pradėjom“, – pažymėjo R. Baškienė.

R. Karbauskis kalba apie „opozicijos pinkles“

R. Karbauskis komentuodamas Seimo valdybos sprendimą teigia, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu minimus pakeitimus priėmusi valdyba „pamažu grąžina privilegijas“.

„Sudaryti sąlygas Seimo nariams privilegijoms ir savo reikmėms leisti mokesčių mokėtojų lėšas yra apgailėtinas, žemas ir neteisingas veiksmas prieš visus Lietuvos žmones“, – frakcijos pranešime cituojamas R. Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas R. Karbauskis taip pat tvirtina, jog „Seimo valdyboje sprendimus priima opozicija, nes dauguma valdybos narių yra opozicijos atstovai“.

Tačiau už šį valdybos sprendimą balsavęs patvirtino pats „valstietis“ A. Nekrošius, sakydamas, jog taip balsavęs, nes buvo aišku, kad „sprendimas vis vien bus priimtas“.

„Valstiečius“ palikusį V. Pranckietį, kurio „valstiečiams“ nepavyko išversti iš posto, kritikuojantis R. Karbauskis pranešime taip pat „ragina visą Seimą išlikti budriam ir nepakliūti į opozicijos pinkles“.

„Opozicija visada pabrėždavo, kad naikins viską, ką pasiūlė ir priėmė LVŽS. Tokie valdybos posėdžiai ir sprendimai tai patvirtina“, – teigia R. Karbauskis.

Remdamasis Seimo statutu, R. Karbauskis sprendimą dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo skundžia Seimui.

Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.

Seimo valdyba spalio pabaigoje Etikos ir procedūrų komisijos teikimu pakeitė parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo aprašą, grąžindama automobilių nuomą. Tam galima panaudoti ne daugiau kaip 30 proc. parlamentinei veiklai mėnesiui skiriamų lėšų, išskyrus išperkamąją nuomą.

Taip pat pakeitimais leidžiama ne tik nuomoti, bet ir pirkti kompiuterinę įrangą Seimo nario biurui, apmokėti Seimo nario organizuojamų renginių ir kitų su parlamentine veikla susijusių svečių priėmimo Seimo rūmuose, įskaitant maitinimo, išlaidas, kvalifikacijos kėlimo išlaidas.

Kol kas nėra duomenų, kiek naujieji Seimo nariai jau spėjo išleisti valdiškų pinigų savo mašinų remontams, degalams, gėlėms ar suvenyrams, bet specialios banko sąskaitos, į kurią būtų pervedamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos, neatsidarė tik konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė ir socialdemokratas Linas Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis L.Linkevičius, kaip ir kiti ministrai, turi reprezentacijai skirtą fondą, tačiau bent iki šiol jame esančius pinigus naudodavo saikingai. Tuo metu finansų ministro postą per krizę užėmusi I.Šimonytė iš viso nelietė reprezentacijai skirtų lėšų. I.Šimonytė prisiminė, kad dirbant ministre jai ne kartą teko užsienio kolegas pakviesti vakarienės ir juos pavaišinti iš savo kišenės. „Toks buvo mano pasirinkimas, bet aš niekada nesmerkiau kolegų, kurie elgdavosi kitaip“, – dienraščiui sakė parlamentarė.