– Kas kreipėsi į jus dėl „Karo ir taikos“ adaptacijos?
– Nebuvau skaitęs romano, kol to nepasiūlė BBC. Aš jį taupiau. Kartą pagalvojau: Nagi, laikas jį skaityti. Mane maloniai nustebino romano naujumas, gyvybingumas ir modernumas. Galvojau, kad tai bus didelė iškilminga knyga. Klydau: joje yra daug humoro ir meilės. Jei praleidžiate atkarpas, kur L. Tolstojus ginčijasi su savimi apie istorijos teorijas, tai tampa gyvu ir smagiu pasakojimu su labai įdomiais veikėjais. Rašytojas puikiai pademonstruoja įvairias šeimos dramas. Aš tiesiog įsimylėjau knygą.
– Kuriuos veikėjus įsidėmėjote?
– Aš įsimylėjau Natašą, nes ji yra labai žavi! Natašai reikia labiausiai paaugti per visą romano veiksmą. Džiaugiuosi, kad pavyko pritraukti žinomų aktorių. Smagu dirbti su Jimu Broadbentu ir Brianu Coxu. Aš buvau sužavėtas, kad vaidina Gillian Anderson. Ji buvo ledi Dedlok mano adaptuotoje „Šaltų namų“ versijoje, todėl buvo miela vėl dirbti su ja. Ji nuostabi. Ji nėra ta aktorė, kuri kiekvieną kartą atlieka įprastus dalykus. Ji stengiasi vaidinti skirtingai – pakeitus vaidmenį, skiriasi net jos basas. Jauni aktoriai taip pat yra puikūs; Lily James ir Jamesas Nortonas vaidina nuostabiai. Džiaugiuosi, kad dirbome su Paulu Dano – jis yra itin rafinuotas aktorius.
– Kaip jums pavyko ši adaptacija?
– Skaitydamas romaną, stengiuosi įžvelgti, kieno tai istorija, su kuo vyksta kelionė. „Karo ir taikos“ atveju, tai Pjeras, Andrejus ir Nataša. Stengiuosi sukurti su jais susijusias, ar juos vaizduojančias scenas. Taip žiūrovai nepraranda santykio su jais ir prie personažų bus nuolat sugrįžtama. Mes atsiduriame jų pusėje ir liekame joje.
– Ar buvo sudėtinga parengti adaptaciją?
– Ne itin. Man nereikėjo keisti „Karo ir taikos“. Aš pridėjau kelis dalykus, kuriuos L. Tolstojus pamiršo parašyti!
– Kaip jūs padalijote istoriją?
– Gerai, kad „Karas ir taika“ yra suskirstytas pagal šeimas. Jame yra žavinga Natašos šeima, Rostovai, jie yra visi labai meilūs vienas kitam. Jų tėvai yra mylintys ir atsidavę. Nors tėvo situacija su pinigais yra beviltiška, tačiau jis labai dosnus. Sutinkame labai asketišką Andrejaus šeimą, Bolkonskius. Mama yra mirusi ir tenka sugyventi su siaubingu senu tėvu, kuris myli savo vaikus, bet yra labai griežtas. Andrejus, baikšti jaunesnė jo sesutė ir tėvas – štai ir visa šeima. Gana įdomi yra Pjero situacija – jis yra nesantuokinis turtingiausio Rusijos žmogaus sūnus ir labai nepanašus į jo giminaičius. Sutinkame jo klastingą dėdę Kuraginą ir du jo vaikus. Dėdės moralinės nuostatos yra sugadintos, o du jo vaikai Anatolijus ir Helena yra žavingi. Man labai patiko juos aprašyti!
– Ar jūsų nebaugino „Karo ir taikos“ paskirstymas į šešias serijas?
– Nevisai. Mes šiek tiek tarėmės dėl to ir nusprendėme, kad šešios serijos yra pats trumpiausias laikas, per kurį galime atlikti tai, ko norime. Mums pavyko papasakoti istoriją šešiose serijose. Ji labai suspausta – kaip ir realus gyvenimas. Neturėtumėte galvoti, kad skubiname veiksmą. Tiesą sakant, tai gana suspaustas laikotarpis nuo 1805 m. iki 1812 m. Matysime, kaip per šiuos metus jauni žmonės suauga.
