Pasak Li Xianhua (Li Sianhua), mėginių analizė atskleidė naujos informacijos apie Mėnulio cheminę sudėtį, taip pat parodė, kaip karštis paveikė dangaus kūno formavimąsi.

Anot mokslininko, mėginiai rodo, jog vulkaninis aktyvumas Žemės palydove galėjo būti užfiksuotas dar prieš 2 mlrd. metų, nors anksčiau manyta, kad tokia veikla liovėsi prieš 2,8–3 mlrd. metų.

„Vulkaninė veikla yra labai svarbus dalykas Mėnulyje. Ji rodo gyvybingumą Mėnulio viduje ir atspindi energijos bei materijos perdirbimą Mėnulyje“, – žurnalistams sakė Li Xianhua.

Gruodį Kinija atgabeno uolienas iš Mėnulio pirmąkart nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje JAV ir Sovietų Sąjungos vykdytų misijų.

Šeštadienį Kinija į savo kosminę stotį paleido naują trijų narių įgulą – tai yra naujas pasiekimas pastaraisiais metais sparčiai vystomoje kosmoso programoje.

Kinija 2003 metais tapo tik trečiąja šalimi po buvusios Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sėkmingai pati pasiuntusia žmogų į kosmosą, o dabar yra viena iš pagrindinių kosmoso galybių.

Be pilotuojamų skrydžių programos, Kinija išplėtė savo robotizuotus tyrimus, atgabeno mėginių iš Mėnulio ir nutupdė mėnuleigį mažai ištirtoje tolimojoje Žemės palydovo pusėje. Be to, Pekinas paleido į Marsą kosminį zondą „Tianwen 1“, o kartu su juo atkeliavęs marsaeigis „Zhurong“ šiuo metu ieško gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje.

Be to, Kinija planuoja surinkti grunto iš asteroido ir atgabenti papildomų Mėnulio mėginių. Šalis taip pat tikisi Mėnulyje išlaipinti žmones ir galbūt ten įkurti mokslinę bazę. Pranešama, kad itin slaptomis sąlygomis statomas ir kiniškas kosminis lėktuvas.

Kariuomenės valdoma Kinijos kosmoso programa neretai atsiduria kontroversijos centre. Užsienio reikalų ministerija Pekine pirmadienį paneigė pranešimą, kad šalis prieš du mėnesius išbandė viršgarsinę raketą. Ministerijos atstovas spaudai pareiškė, jog tuomet buvo išbandyta, ar galima pakartotinai panaudoti naują erdvėlaivį.