„Aš priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus išrinktam prezidentui ir toliau formuoti Vyriausybę“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
S. Skvernelis žadėjo atsistatydinti iš pareigų po liepos 12-osios, jeigu pralaimės prezidento rinkimus. Premjeras juose liko trečias.
Tačiau po rinkimų ministras pirmininkas prisijungė prie derybų dėl valdančiosios daugumos ir teigė, kad įvairūs argumentai jį skatina likti pareigose.
Antradienį premjeras teigė, kad jo žodžiai apie pasitraukimą iš pareigų buvo nulemti emocijų.
„Aš dar kartą galiu pasakyti ir pakartoti – prezidento rinkimai yra mano pralaimėjimas. Nieko aš dėl to nekaltinu, tai yra mano sprendimai, mano vertinimas, mano veiksmai, kurie lėmė tokį rezultatą. Aišku, būtų gerai, kad tai būtų lėmę be „išorinės pagalbos“, bet buvo, kaip buvo“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tas sprendimas yra emocinis, gal nereikėjo iškart sakyt, ypatingai rinkimų naktį, bet aš taip jaučiausi ilgai. (...) Jeigu būtų atsiradusios kitos jėgos, kurios būtų formavusios kitą daugumą, kitą Vyriausybę, tai, matyt, būtų lengvesnis sprendimas ir man“, – teigė jis.
Jeigu būtų atsiradusios kitos jėgos, kurios būtų formavusios kitą daugumą, kitą Vyriausybę, tai, matyt, būtų lengvesnis sprendimas ir man.
Jis tvirtino, kad Vyriausybė turi būti veiksminga, nepopulistinė, daryti darbus, numatytus jos programoje.
„Kalbant apie Ministrų kabinetą, jis turi būti gebantis spręsti problemas, ministrai turi atitikti skaidrumo, profesionalumo, patikimumo standartus“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Sprendimą dėl likimo pareigose premjeras paskelbė po susitikimo su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda.
S. Skvernelis sakė, kad konkrečių kandidatūrų su būsimuoju šalies vadovu neaptarė.
Jis tiksliai neįvardijo, kada bus paskelbta atnaujinta Ministrų kabineto sudėtis, nes tai priklausys nuo kandidatūrų derinimo.
Premjeras sakė, kad po 2016 metų Seimo rinkimų formuoti profesionalų Vyriausybę buvo būtinas ir pasiteisinęs sprendimas, padėjęs įgyvendinti reformas.
Ministras pirmininkas teigė norintis, kad atnaujintas kabinetas irgi būtų vieningas.
„Mano lūkestis lygiai toks pats, kad Ministrų kabinetas būtų vientisa Vyriausybė, nebūtų skaldomasi, (...) nebūtų atskirų politinių partijų susibūrimas, kad nebūtų Vyriausybės posėdžiuose (...) netgi skaitomi partijų prezidiumo sprendimai balsuoti vienaip ar kitaip“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Turi būti komanda, matanti bendrą tikslą, o šiandien tikslas yra sėkmingas Vyriausybės programos įgyvendinimas ir lūkesčių, kurie buvo sukelti prezidento rinkimų kampanijos metu, įgyvendinimas“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę dėl naujos valdančiosios koalicijos sutarė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Pasak S. Skvernelio, politinė situacija kol kas yra sudėtinga, bet galbūt naujai daugumai reikia kažkiek laiko priprasti.
„Artimiausios savaitės parodys, kiek ji yra veiksminga“, – sakė premjeras.
Apie Seimo pirmininko poziciją
Premjeras Saulius Skvernelis teigia skeptiškai vertinantis galimybę Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui prarasti šią poziciją.
„Aš manau, kad tai sprendimai, kurie turės būti padaryti Seime. Šiandien labai skeptiškai vertinu galimybę, kad Seimo pirmininkas prarastų šitą poziciją“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Praėjusį penktadienį valdančiosios koalicijos sutartį pasirašę „valstiečių“, „socialdarbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai sutarė, kad Seimo pirmininko postas turi atitekti „socialdarbiečiams“.
Tuo metu valdančiųjų partijų politikai sutiko palaukti, ką šiuo klausimu pasakys „valstiečiai“ per liepos 15 dieną vyksiantį partijos tarybos posėdį.
Tačiau parlamento vadovas V. Pranckietis jau anksčiau teigė, kad neatsistatydins, o jo atleidimas yra „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio keršto akcija, taip pat V. Pranckietis tikino, kad bet kokiu atveju klausimą dėl jo atleidimo spręs visas parlamentas.
R. Karbauskis praėjusią savaitę teigė, kad V. Pranckietis yra „susitapatinęs su postu“ ir vykdo „viešųjų ryšių akciją“.
Valdančiosioms partijoms pasirašius koalicinę sutartį Seime sutelkti 76 balsai, tačiau pirmadienį iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukus Vytautui Bakui, jų liko 75.
