Per šešis mėnesius mažėjo žuvies ir žuvies gaminių bei pieno ir pieno produktų eksportas. Tuo metu mėsos, kai kurių pieno produktų, kiaušinių gaminių bei lietuviško medaus eksportas augo.

„Antrasis šių metų ketvirtis nuteikia optimistiškiau. Manyčiau, tai rodo, kad verslas prisitaiko, aktyviai dirba naujose rinkose, plečia partnerių tinklą. Esame pasiruošę ir toliau padėti lietuviškiems gaminiams atverti naujas šalis“, – pranešime sakė tarnybos vadovas Mantas Staškevičius.

Anot jo, derybos dėl naujų maisto produktų eksporto sertifikatų šiuo metu tęsiamos su 23 šalimis.

Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvos gamintojai vežė į beveik 130 pasaulio šalių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos įmonės eksportavo 14 proc. daugiau gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų. Kone dvigubai išaugo jautienos, pusantro karto – paukštienos eksportas. Dešimtadaliu šiemet padidėjo ir eksportuojamų kulinarinių gaminių kiekis. Tuo tarpu pieno produktų grupėje labiausiai augo pieno konservų, ledų, kefyro, jogurto, varškės desertų eksportas.

Pagrindinėmis lietuviškų maisto produktų rinkomis išlieka Europos Sąjunga, pozicijos stiprinamos Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose, Izraelyje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachstane.

Planuoja plėtrą jau kitąmet

Maisto pramonė – didžiausias Europos Sąjungos gamybos sektorius, o per pastarąjį dešimtmetį ES narių maisto produktų eksportas į trečiąsias šalis padvigubėjo ir dabar siekia 90 mlrd. eurų. Todėl Bendrija ir toliau skatina gamintojus ir prisideda užmezgant ryšius su trečiųjų šalių partneriais.

Pastaraisiais metais maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija BGL pasirašė finansavimo sutartis su ES dėl eksporto plėtros į Japoniją, Kiniją, Pietų Korėją, JAV, Ukrainą, Kazachstaną. Bendrija padengs 80 proc. šių projektų išlaidų, iš viso jų apimtis viršija 11 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skiriama dalyvavimui parodose, verslo susitikimams, kontaktų mezgimui, produktų degustacijoms ir pristatymams, siekiant padėti Lietuvos įmonėms įsitvirtinti šiose rinkose.

BGL prezidentas Romas Apulskis teigia, kad Lietuvos įmonės tvirtą pagrindą jau turi paklojusios Ukrainoje ir JAV, pastaraisiais metais daugėja eksportuojančių į Tolimųjų Rytų šalis – Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją.

„Ukrainoje turime labai stiprius ryšius – ten veikia lietuviško kapitalo prekybos tinklas „Novus“, jo lentynose jau kurį laiką galima rasti „Vilniaus pergalės“, „Žemaitijos pieno“, „Vilniaus alaus“ ir kitų Lietuvos gamintojų produkcijos“, – sako R. Apulskis.

Pasak jo, JAV lietuviškus maisto produktų galima rasti tokiuose prekybos centruose kaip „Net Cost Market“, „Rich’s Fresh Market“, „Shop & Save Market“ ar „Jons“. Nuo 2021 metų startavus naujam eksporto plėtros projektui, BGL vadovas tikisi intensyvios plėtros tiek su jau tiekiama produkcija, tiek naujų Lietuvos eksportuotojų. Daug vilties Lietuvos gamintojams teikia ekologiškų produktų vartojimo proveržis bei naujai išrinktas JAV prezidentas, žadėjęs pasirašyti su Europos Sąjunga jau paruoštą prekybos sutartį.

Lietuvą mato žaliai

Šių metų pradžioje įsigaliojo ES ir Japonijos laisvos prekybos sutartis, pagal kurią buvo panaikintas muito mokestis 85 proc. visų maisto produktų. Bendrijos narės kiekvienais metais į Japoniją eksportuoja žemės ūkio produktų už 5,7 mlrd. eurų.

„Baltic Gastronomy Leaders“ vadovo R. Apulskio teigimu, ši laisvos prekybos sutartis lietuvių gamintojams atvėrė daugiau galimybių, o asociacija pradėjo bendradarbiauti su keletu Japonijos partnerių, padedančių įsitvirtinti šios šalies rinkoje. Japonijoje jau galima rasti „Auga Grupės“, „Mantingos“, „Pieno žvaigždžių“ produkcijos.

Čia pirmuosius žingsnius žengia ir liofilizuotų uogų, vaisių ir daržovių gamintojas „SuperGarden“. Pasak prekės ženklą valdančios įmonės „Geld Baltic“ vadovės Lauros Kaziukonienės, įeiti į Japonijos rinką nebuvo toks sunkus uždavinys, kaip gali atrodyti iš pradžių. Į Tolimuosius Rytus įmonė išvežė liofilizuotų – šaltyje džiovintų – bruknių, spanguolių bei mėlynių siuntas.

„Japonai nori grynumo, autentiškumo, natūralumo. Su visu tuo jiems asocijuojasi Lietuva ir joje gaminami produktai. Japonai jaučia paranoją radiacijai,  o Lietuvą jie sieja su žaliu kraštu, kuriuo galima pasitikėti. – sakė L. Kaziukonienė. – Nuojauta kužda, kad Japonijoje būtų populiarus ir lietuviškas medus“.

Kinijoje – posūkis į ekologiją

Kinija – antra pagal dydį Europos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos į Kiniją daugiausia eksportuojama pieno produktų, vaisių ir riešutų, įvairių kepinių, ledų, šiek tiek – šokolado. Anot BGL prezidento R. Apulskio, šioje milžiniškoje rinkoje matomas susidomėjimas europietiškais maisto produktais, o europietišką etiketę kinai laiko kokybės ženklu.

„Kinijoje matomas posūkis į ekologiją. Šalies valdžia turi ambicingų tikslų ir savo žemės ūkiui – iki 2050 m. pasiekti, kad didžioji dalis ūkio būtų draugiška gamtai. Ši politika susijusi ne tik su vietos gamintojais, bet ir su importu. Kinijoje ekologiška europietiška produkcija vertinama jau dabar. Tai proga Lietuvos ekologiško maisto lyderiams, tokiems kaip „Auga Grupė“ ar ta pati „Geld Baltic“, – tvirtino R. Apulskis. Tiesa, BGL vadovas pripažįsta, kad sertifikuoti ekologiškus produktus Kinijai yra labai sudėtinga.

Su organizacijos „Baltic Gastronomy Leaders“ pagalba Kinijoje sėkmingai populiarinami ir tradiciniai lietuviški alkoholiniai gėrimai - „Trejos devynerios“, trauktinės, vaisių-uogų vynai, ieškoma prekybos partnerių konservuotų daržovių, pieno produktų gamintojams.

„Optimizmo ateinantiems metams suteikia pasidedantis vakcinavimas nuo COVID-19, tikimės stabilesnės ir labiau prognozuojamos JAV ekonominės politikos, aiškių susitarimų su iš ES besitraukiančia Jungtine Karalyste“, – sakė BGL prezidentas.

„Be žuvų ir jų gaminių, pieno produktų pardavimų, kurie pastaraisiais mėnesiais sudarė didžiąją maisto sektoriaus eksporto dalį, mūsų šalies įmonės užsienio rinkose aktyviai parduoda ir šviežią mėsą, ypač jautieną, paukštieną, taip pat įvairius subproduktus, kulinarinius gaminius, populiarus ir ėdalas augintiniams. Tai, kad, nepaisant koronaviruso sukeltos krizės, lietuviškos produkcijos eksporto rezultatai auga visus tris šių metų ketvirčius, tik patvirtina, kad mūsų šalies įmonės puikiai įsitvirtinusios tarptautinėse rinkose ir gali sėkmingai konkuruoti net ir tokių iššūkių metu“, – pranešime sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Tarnyba nurodo, kad žuvų ir jų gaminių šių metų spalį buvo eksportuota 1,5 tūkst. t daugiau (iš viso 12,9 tūkst. t). Lietuvos gamintojai sėkmingai plėtė ir šviežios mėsos eksportą – tą rodo kone dvigubai išaugę jautienos (267 t) ir beveik 1,5 karto padidėję paukštienos eksporto kiekiai (1051 t), nežymiai augo ir kiaulienos pardavimai (52 t).

Pieno produktų eksporto rodikliai išliko panašūs, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Užsienio rinkoms šį spalį jų parduota apie 10 tūkst. tonų. Labiausiai šioje grupėje augo pieno konservų ir pieno cukraus, permeato, ledų, kefyro, jogurto, varškės desertų kiekiai.

Šiemet taip pat stebimas ir kulinarinių gaminių eksporto augimas, kuris buvo maždaug dešimtadaliu didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pagrindinėmis lietuviškų maisto produktų rinkomis išlieka ES, toliau rikiuojasi Ukraina, JAV, Izraelis, Uzbekistanas, Kinija ir kitos šalys.

Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga. Kokius vitaminus būtina naudoti rudenį?

Vitaminas A

Vitamino A yra morkose su grietine, jautienos kepenyse, sūryje, piene, svieste ir kiaušiniuose. Šio vitamino trūkumas pasireiškia jaučiamu nuovargiu, lūžinėjančiais nagais ir regos susilpnėjimu.

Vitaminas D

„Saulės“ vitamino trūkumas labiausiai pasireiškia rudenį. Tačiau norint gauti daugiau šio vitamino vertėtų  valgyti kuo daugiau riebios žuvies, pavyzdžiui, silkės, skumbrės, menkių kepenėlių, taip pat kiaušinių trynių. Trūkstant vitamino D vaikams gali išsivystyti rachitas, depresija, trapūs kaulai, galvos skausmai, virškinimo problemos, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje; kaulų skausmai, raumenų susilpnėjimas.

Vitaminas C

Vitamino C galima gauti valgant raugintus kopūstus, šaltalankius, spanguoles, erškėtuoges, juoduosius serbentus, paprikas ir kt. Jei organizmui trūksta šio vitamino, yra nuolat jaučiamas šaltis, net jeigu patalpose gana šilta, dažnai pasikartoja peršalimo ligos, suprastėja miegas.

B grupės vitaminai

Šios grupės vitaminų gausu ankštinėse daržovėse (žirniuose, pupose, pupelėse), neapdorotuose grūduose, įskaitant nesmulkintų grūdų duoną, jautienos ir vištienos kepenėlėse, paprastuose ir žiediniuose kopūstuose. Jei pritrūksta šio vitamino, jaučiamas atminties, miego ir budrumo suprastėjimas.

Chromas

Chromo yra jautienos kepenėlėse ir ankštinėse daržovėse: žirniuose, pupelėse, sojose. Jo stygius pasižymi iškilusiais spuogais, išsausėjusia odos ant skruostų. Trūkstant chromo jaučiamas nuolatinis saldumynų poreikis, nes pakankamas chromo kiekis sumažina saldaus maisto potraukį.

Varis

Vario yra moliūguose, žirniuose, grikiuose, avižiniuose dribsniuose, sorose, mėsoje, žuvyje, kepenyse. Dėl vario trūkumo gali sutrikti skydliaukės funkcijos. Dėl to oda tampa arba labai sausa, arba itin riebi, gali atsirasti spuogų. Su vario trūkumu susijusios problemos visada aiškiai matomos veide.

Kalcis

Didžiausias kalcio šaltinis – pieno produktai.  Kai jo trūksta nagai tampa silpni ir lūžinėjantys, naktimis kamuoja skausmas, panaši į blauzdų mėšlungį.

Tiesa, sintetiniai vitaminai nėra pats geriausias pasirinkimas, mat jie gali sukelti alergijas. Ekspertai pataria, kad geriausias būdas gauti būtinų vitaminų yra naudoti natūralius maisto produktus – iš jų labai patogu susiplakti rytinį glotnutį, kuris suteiks energijos visai dienai, teigiama „VITAMIN day plus” pranešime žiniasklaidai.

Tai, kad jų perkama duona būtų lietuviška svarbu 72 proc. pirkėjų, o mūsų šalies gamintojų pieną į savo pirkinių krepšelius visuomet stengiasi dėti 67 proc. besilankančiųjų prekybos centruose. Panašiai tiek (64 proc.) gyventojų lietuviškų gaminių taip pat ieško parduotuvės rinkdamiesi mėsą.

„Pirkėjai iš tiesų vertina lietuviškus maisto gaminius, o ypač tai pasakytina apie kasdienio vartojimo prekes. Be to, gyventojams vis svarbiau ne tik, kad jų perkami maisto produktai būtų lietuviški, bet ir kuo šviežesni, todėl noriai į prekių krepšelius dedama pačiose parduotuvėse kepama šviežia duona, konditerijos gaminiai. Taip pat didelį dėmesį produkto kilmei gyventojai skiria rinkdamiesi daržoves ir mėsą. Pirkdami juos gyventojai dažnai domisi net ir tuo, iš kurio Lietu­vos regiono ar konkretaus ūkio ši produkcija atkeliavo“, – sako „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Tyrimo duomenimis, 58 proc. šalies pirkėjų taip pat yra svarbu rinktis lietuvišką grietinę, 56 proc. lietuviškas daržoves, o dar panašiai daliai (55 proc.) – vietos gamintojų medų. Maždaug pusė šalies gyventojų pirmenybę teikia lietuviškiems sūriams, kiaušiniams ir varškei.

Rečiausiai prekės lietuviška kilmė pirkėjams svarbi renkantis gaiviuosius gėrimus (19 proc.), makaronus (19 proc.) ir šokoladą (22 proc.).

Tai, kad jų perkami produktai būtų lietuviški, dažniau svarbu moterims bei vyresniems nei 56 metų amžiaus gyventojams.

Tyrimas atliktas šių metų birželio mėnesį. Jo metų apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.

Nors prieš šių metų javų derliaus sezoną buvo nerimaujama, kad, Lietuvos ūkininkams vykdant Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo, šalyje susidarys ankštinių kultūrų perteklius, vis dėlto šiems lietuviškiems produktams sėkmingai atrandamos eksporto rinkos. Šį mėnesį Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta, kurią į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupės bendrovė "VG AgroHolding” ir  bendrovė „Baltic Agro".

Nuo šių metų ES žemdirbiai pradėjo įgyvendinti žalinimo programą, kurios vienas iš reikalavimų yra pasėlių įvairinimas. Todėl šalia įprastinių javų pasėlių ūkininkai išplėtė ankštinių kultūrų plotus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje,  palyginti su praėjusiais metais, tokių kultūrų plotai padvigubėjo.

Tai kėlė tam tikrą nerimą rinkoje dėl galimybių ūkininkams realizuoti šiuos produktus. Tačiau įsibėgėjęs sezonas atskleidė, kad tiek ūkininkai, tiek javus superkančios bei eksportuojančios įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų ir išaugęs lietuviškų ankštinių kultūrų derlius sėkmingai yra eksportuojamas laivais per Klaipėdos jūrų uostą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega", kuri teikia įvairių birių ir skystų krovinių, tarp jų - ir žemės ūkio produktų sukaupimo bei krovos paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, duomenimis, vien tik per du mėnesius nuo šių metų derliaus eksporto sezono pradžios šioje kompanijoje į laivus pakrauta apie 60 tūkst. t žirnių, t.y. 5 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Be to, žirniai kraunami jau ne tik į mažesnius 3-5 tūkst. talpos laivus, bet ir į vidutinio dydžio sausakrūvius.

Šį mėnesį kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta - daugiau nei  26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupei priklausanti žemės ūkio produkcijos bendrovė  "VG AgroHolding” ir UAB „Baltic Agro".

„Iš Lietuvos išsiuntėme pirmą tokią stambią Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siuntą - ji kalba apie mūsų produkcijos kokybę ir eksporto rinkų plėtrą. Mūsų eksporto rinkų sąraše jau yra Indija, Pakistanas, Bangladešas - ten siunčiame maistui skirtą produkciją arba žaliavą. Vien žirnių eksporto kiekius planuojame padidinti iki 40 tūkst. tonų. Lietuvos žemės ūkio produkcija turi paklausą, todėl ateityje tikimės eksporto augimo", - sakė  "VG AgroHolding” valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei kompanijos „Bega" investicijų dėka pastaraisiais metais buvo skurtos palankios sąlygos priimti, sukaupti bei perkrauti įvairių rūšių žemės ūkio produktus  šios kompanijos terminale ir taip prisidėti prie lietuviškų žemės ūkio produktų eksporto augimo. Planuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet jis didės 25-30 proc.

Maisto produktus iš Lietuvos Jungtinėse Valstijose pirktų ne tik lietuvių ir rusų emigrantai, jei šiai rinkai bendrovės skirtų bent dalį to dėmesio, pastangų ir investicijų, kurie tekdavo Rusijai.

"Lietuviai savo produkcijai pristatyti Rusijoje negailėjo nei darbo, nei lėšų. JAV nematome nė mažos dalies tų lėšų bei pastangų, nors pati rinka didesnė ir patikimesnė. Dalis įmonių sako, kad joms nesiseka įsitvirtinti JAV, kad Rusijoje verslas ėjosi daug geriau, bet jos pamiršta įvertinti pastangų skirtumus", - "Verslo žinioms" pareiškė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas.

Pirmosios į JAV įvežusios lietuviškų maisto produktų ir dabar dirbančios su keletu Lietuvos maisto gamintojų bendrovės "Food Depot International" prezidentė ir savininkė Angela Kavak dienraščiui teigė, kad amerikiečiams patiktų daug lietuviškų produktų, jei tik gautų jų paragauti, o daugelis Lietuvos maisto gamintojų svajoja apie didelius pardavimus ir pelną, bet nesutinka atsiųsti nemokamų gaminių degustacijoms, kad sudomintų potencialius pirkėjus.

Rusija ruošiasi atšaukti pernai rugpjūtį įvestą maisto ir žemės ūkio produktų importo embargą iš Europos Sąjungos ir kai kurių šalių.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pasiūlė kai kurių Europos šalių žinyboms bendradarbiauti, kad jų gamintojai galėtų atnaujinti tiekimą Rusijai, kai tik bus atšauktas embargas. Tokią iniciatyvą tarnybos vadovas pristatė per daugybę susitikimų su Europos kolegomis Berlyne.

„Praėjo pusmetis nuo embargo paskelbimo, ir dabar kalbame, jog reikia žvelgti į priekį, esame pasirengę tiekimo atnaujinimo klausimą spręsti artimiausiu metu“, – žurnalistams Berlyne sakė „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas.

„Maisto tiekimo į Rusiją atnaujinimo perspektyvos apsvarstytos su kolegomis iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Vengrijos ir kitų šalių“, - pridūrė S.Dankvertas.

Jo žodžiais, „Rosselchoznadzor“ laukia skubių atsakymų į šią iniciatyvą.

Pernai rugpjūčio pradžioje Rusija vieneriems metams uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų Vakarų šalių, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl numanomos paramos Ukrainos prorusiškiems separatistams bei Krymo aneksijos.

Vakarų sankcijos Rusijai metams buvo įvestos pernai kovą.

Premjeras Algirdas Butkevičius kartu su verslininkais vasario pradžioje vyks į Omaną.

„Omanas – Lietuvai draugiška ir patraukli šalis ekonominio bendradarbiavimo atžvilgiu – tiek eksporto, tiek investicijų srityje. Vizitas į šią šalį yra planuojamas, tačiau konkrečiau dar anksti kalbėti“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė.

Jos teigimu, Lietuvai labai svarbu paskatinti eksportą bei atverti naujas rinkas jos gamintojams, suaktyvinti bendradarbiavimą su Omanu maisto produktų eksporto, medicinos ir turizmo bei chemijos ir farmacijos pramonės srityse.

„Tokios yra galimybės, o ar jas išnaudosime, priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų verslo atstovų“, - BNS sakė premjero atstovė.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pranešė, kad verslo misija Omane vyks vasario 3-4 dienomis. Joje dalyvaus maisto, informacijos technologijų, farmacijos, chemijos pramonės, saulės elementų, lazerių gamybos, atsinaujinančių išteklių, transporto įmonės. Delegacija dalyvaus verslo forume, susitiks su Omano verslininkais, lankysis įmonėse.

Lietuva Artimųjų Rytų valstybę Omaną laiko perspektyviu partneriu, šalių planuose - pasirašyti dvišalę investicijų skatinimo ir apsaugos sutartį.

Kai euras perkopė 100 Rusijos rublių ribą, Lietuvos įmonės, eksportuojančios į šią valstybę ar turinčios ten gamyklų, derasi dėl naujų kainų ir tiekimo sąlygų. Produkciją brangina "Vičiūnai", "Daumantai LT", "Kaliningradskij delikates", rašo "Verslo žinios".

"Rublis mums, Rusijos fabrikui, iki šios savaitės nebuvo baisus. Tačiau padėtis pasikeitė kardinaliai, prieš Kalėdas darbo turime visi. Ne su dovanomis pas partnerius važinėjame, o skaičiuojame", - sakė žuvų perdirbimo gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, turinčios įmonių grupės "Vičiūnai" vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Kaliningrado srityje pernai naują pagardų gamyklą pastačiusios bendrovės "Daumantai LT" vadovas Saulius Grinkevičius teigė, kad įmonė taip pat kelia kainas. Mėsos perdirbimo gamyklos "Kaliningradskij delikates" valdybos pirmininkas Gintaras Valančius patvirtino, kad įmonė nuo ketvirtadienio produkciją brangina 20 proc., o kainas prekybos tinklams persvarsto kas savaitę.

R. Kabečius: dalis Rusijos rinkos bus prarasta

Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius teigia, kad vietos įmonių vadovai laukia, kad ateinančius porą mėnesių kursas stabilizuosis. Kitas faktorius, kodėl verslas ramiau žiūri į ateitį, - nebekrinta naftos kaina, rašo "Verslo žinios".

"Laukiu, kad per kelis mėnesius kurso ir naftos kainos kritimas baigsis ir verslas galės ieškoti kelių prisitaikyti ir išgyventi, nes šalies ekonomika nukentės gana daug. Šio ramesnio laikotarpio geroji pusė bus tik ta, kad pagaliau galima prognozuoti valiutos kursą", - sakė R.Kabečius.

Jis teigė, kad lietuviai, kurie investavo Rusijoje, niekur nepabėgo, tačiau naujų projektų ir planų eiti į šią valstybę šiemet mažiau nei pernai. Nauji projektai neplėtojami. Mūsų eksportas nesustojo, tačiau dėl Rusijos ekonomikos ir politikos sunkumų mažėja, kaip ir kitų ES šalių. Pasak R.Kabečiaus, dalis rinkos neišvengiamai bus prarasta.