Nedidelėje pieno produktų įmonėje „Varėnos pienelis“ įsidarbinę karo pabėgėliai išsprendė darbuotojų trūkumo problemas. Įmonės direktorė Jolanta Kuzminienė sako, kad ukrainiečiai yra atsakingi ir motyvuoti.
„Atvykę ukrainiečiai mums išsprendė darbo jėgos trūkumą, nes jau dešimt metų kiekvienais metais mums trūksta žmonių ir šį pavasarį iš viso buvo krizė, nes trūko 20 žmonių. Ukrainiečiai mums trūkumą kompensavo“, – teigė J. Kuzminienė ir pridūrė, kad darbuotojų vis dar ieško.
Pasak J. Kuzminienės, ukrainiečiai jos įmonėje dirba kvalifikuotus darbus, o kvalifikaciją jie įgijo prieš pradėdami dirbti.
„Dirba kvalifikuotą darbą – vyrai dirba linijų operatoriais, moterys dirba pieno produktų gamintojomis prie konvejerio. Mes juos apmokome, nes kiekviena darbo vieta turi savo specifiką. Praeinami visi instruktažai, apmokymai ir tada dirbama“, – sakė įmonės direktorė.
Jų motyvacija yra didžiulė – jie mūsų prašė pradėti darbą kuo greičiau.
Ukrainiečiai – labai motyvuoti dirbti ir užsidirbti, nes į Lietuvą nuo karo pabėgo praktiškai tuščiomis.
„Pas mus dirbantys ukrainiečiai yra tie tikri pabėgėliai, kurie pabėgo su rankinukais, su vaikais, atbėgo praktiškai be jokių asmeninių daiktų, tikrai išsigandę. Jie neturi, kur grįžti, nes jų namai subombarduoti arba išplėšti. Jų motyvacija yra didžiulė – jie mūsų prašė pradėti darbą kuo greičiau. Ačiū Varėnos merui, jis suorganizavo vaikų paėmimą į darželius, mokyklas ir su šitais žmonėmis mes neturime jokių problemų. Galiu pasakyti, kad jie dirba geriau negu kai kurie vietiniai žmonės“, – lygino J. Kuzminienė.
Vienintelis būdas lietuviams susikalbėti su ukrainiečiais – rusų kalba.
„Mes sprendžiame savo jėgomis, stengiamės, kad prie jų būtų žmonės, kurie arba vyresni ir moka rusų kalbą, arba mokykloje mokėsi rusų kalbos. Rusų kalba yra vienintelė šiuo atveju. Jeigu kyla neaiškumų, atsiranda rusiškai kalbantys žmonės ir jie pavertėjauja. Šiaip problemų nekyla, netgi kaip tik lietuviai mūsų darbuotojai džiaugiasi, kad jie pramoksta kalbos“, – teigė J. Kuzminienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įmonės direktorė teigė, kad savo darbuotojams suteikia nemokamą gyvenamą vietą.
Dauguma pas mus atvažiavusių galvoja įsitvirtinti Varėnoje, tačiau čia yra kita problema – trūksta nekilnojamo turto nuomai.
„Mes savo darbuotojams – tiek ukrainiečiams, tiek lietuviams – suteikiame gyvenamą plotą, už kurį jie nemoka. Kai kuriems mūsų kolektyvo žmonėms teko pirkti įvairių priemonių, pradedant higiena baigiant apranga. Mes savo žmonėms organizavome viską“, – tikino J. Kuzminienė.
Didžioji dalis Varėnoje dirbančių ir gyvenančių ukrainiečių namų Ukrainoje jau nebeturi, tad svarsto likti ir kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Labai įvairiai, nes, kaip ir minėjau, pas mus yra tie tikrieji pabėgėliai, ne tie, kurie atvažiavo su „Mercedes“ automobiliu ir apsipirkinėja „Akropolyje“. Tai yra žmonės, kuriuos nelaimė palietė 100 proc. Jų situacija tokia – jie tarpusavyje klausinėjasi, bet didesnė jų dalis neturi, kur grįžti. Netgi iki karo mes pas save turėjome dirbančius penkis ukrainiečius, kurie atvažiavę tiesiog norėjo užsidirbti. Dauguma pas mus atvažiavusių galvoja įsitvirtinti Varėnoje, tačiau čia yra kita problema – trūksta nekilnojamo turto nuomai. Tačiau tikrai nė vienas nekalba, kad važiuos toliau į Vakarus. Kol kas apie grįžimą namo irgi nėra kalbos“, – tvirtino įmonės direktorė.
Moteris tikino, kad labai nenorėtų, jog ukrainiečiai išvyktų kitur, nes pieno gamykloje daugiau nėra kam dirbti ir tektų gamybos apimtis mažinti 20 proc.
„Aš nenorėčiau, kad jie išvyktų, nes mūsų gamykla dabar apie 70 proc. produkcijos eksportuoja į Vakarus ir poreikis yra didžiulis. Mes norėtume didinti pardavimus, bet susiduriame su problema, kad mums trūksta žmonių. Jeigu jie (ukrainiečiai – red. past.) išvyks, aš turėsiu gamybą mažinti apie 20 proc. Visus vietinius, kurie norėjo dirbti ir yra darbštūs žmonės, mes priėmėme, o likusi profesionalių bedarbių ir pašalpų prašytojų masė liks, jų neužmotyvuosi jokiais būdais“, – sakė J. Kuzminienė.
