VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, antstolių bendros 2019 metų individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų. Vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas, tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų vidutiniškai antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas buvo vos 7 proc.“, – Eltai nurodė M. Majauskas.

Anot jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 metais deklaravo 725 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų, – 32 proc.

„Lygiai kaip ir advokatams, taip ir antstoliams taikoma privilegijuota mokestinė tvarka. Mano vertinimu, ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką.

Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje.

Tačiau mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims, gaunantiems milžiniškas pajamas. Tai ne kairės ar dešinės politinės filosofijos klausimas, bet elementari mokesčių sistemos higiena. Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – mano M. Majauskas.

„O kol kas Lietuva išlieka absoliutus mokesčių rojus dideles pajamas gaunantiems advokatams. Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas teigė, kad bus tariamasi su Vyriausybe ir laukiama Finansų ministerijos mokesčių darbo grupės pasiūlymų.

Tuo metu Lietuvos antstolių rūmai ginasi, kad tokią veiklos formą, kokia dirba antstoliai, anksčiau nustatė patys politikai. Jie taip pat pabrėžė, kad gaunamos pajamos neatitenka tik vienam antstoliui.

„Lietuvos antstoliai ne patys pasirinko veiklos formą. Tokią veiklos formą antstoliams nustatė politikai. Antstolis dirba kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, bet jis dirba ne vienas ir pajamas gauna ne vienas. Antstolio kontoros pajamos yra viso kolektyvo pajamos. Kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės. Antstolio kontora sumoka mokesčius tiek už antstolį, tiek ir už visus darbuotojus“, – Eltai nurodė Antstolių rūmai.

Anot jų, kiekvienas antstolio kontoros apyvartoje esantis euras valstybės biudžetui sugeneruoja apie 50 proc. mokesčių.

„Bet kuris kitas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, nuo vieno uždirbamo euro moka tik 39,50 proc. mokesčių (GPM ir VSD)“, – pridūrė Antstolių rūmai.

Vis dėlto jie teigia esantys pasiruošę įsitraukti į diskusiją šiuo klausimu.

„Dešimčia ir daugiau procentų didesni mokesčiai veikiausiai ir yra ta priežastis, dėl kurios antstolių veiklos apmokestinimo forma iki šiol nepakeista. Lietuvos antstolių rūmai pasirengę apie tai diskutuoti su mokesčių ekspertais. Antstoliai taip pat tikisi, kad po veiklos formos peržiūrėjimo antstoliams taikomi mokesčiai taptų sąžiningesni“, – teigė Lietuvos antstolių rūmai.

Šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės teigimu, tyrimas atskleidžia, jog per keturiolika privačios veiklos metų antstoliai įsitvirtino kaip savo srities profesionalai ir yra siejami su realia pagalba, kai reikia susigrąžinti skolas ar kitaip apginti teisėtus interesus.

Grąžinti skolą patikėtų antstoliams

I.Karalienė pripažįsta, kad priverstinio pobūdžio funkcijomis negalima pelnyti vien tik simpatijų. Tačiau griežtųjų funkcijų apimtis mažėja, teikiama vis daugiau žmonėms naudingų teisinių paslaugų, kurių populiarumas didina ir bendrą pasitikėjimą antstolio profesija.

Tyrimo metu respondentų klausta, ar pasitiki antstoliais, kokiu balu vertintų antstolių darbą ir ką darytų, jeigu reikėtų susigrąžinti reikšmingą skolą. Gerai ir labai gerai antstolių darbo kokybę vertina aštuoni iš dešimties respondentų. Įdomu, kad 6 proc. respondentų neatgaudami pradelstos skolos nedarytų nieko. Didžioji dalis – 58 proc. apklaustųjų – tokiu atveju kreiptųsi į antstolius, o likusieji skolą bandytų atgauti patys.

Pasak I.Karalienės, matyti, kad antstolių savivaldos pastangos kelti antstolių kvalifikaciją ir reiklumas profesinei etikai duoda rezultatų. Vis dėlto interesantų aptarnavimo kokybė įvairiose antstolių kontorose dar skiriasi. Iš dalies tai suprantama, nes kiekvienas antstolis ir jo kontoros darbuotojai turi savitą darbo ir bendravimo su lankytojais praktiką. Tačiau tai verčia ir susirūpinti, kadangi klientai turi būti vienodai gerai aptarnaujami visur.

Kitais metais – klientų aptarnavimo standartas

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė sako, kad ateinančių metų tikslas – užtikrinti nepriekaištingą antstolių kontorų lankytojų aptarnavimo kokybę visuose Lietuvos miestuose. "Antstolio darbe persipina teisinės ir socialinės funkcijos, todėl nepakanka vien teisingai taikyti įstatymų normų. Procesų dalyviams reikia dėmesio ir žmoniško požiūrio", – sako I.Karalienė.

Jos žodžiais, priverstinio išieškojimo srityje svarbu kuo plačiau taikyti gerąją antstolių patirtį teikiant teisines paslaugas, kai antstoliai tampa sėkmingais konfliktų reguliavimo tarpininkais. Be to, naujų gerų poslinkių tikimasi antstolių kontorose diegiant klientų aptarnavimo standartą.

Per 2015 m. antstoliai padėjo susigrąžinti daugiau kaip 120 mln. eurų skolų. 102 mln. eurų antstoliams padedant atgavo gyventojai ir įmonės, beveik 20 mln. eurų grąžinta valstybės biudžetui. Faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas antstoliai pernai suteikė beveik 3,5 tūkst. kartų, užsakovų prašymu fiksuodami įvairias situacijas.

Ar pasitikite antstoliais?

Tyrimo metu apklausti 1 007 Lietuvos gyventojai didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose ir gyvenvietėse. Apklaustųjų amžius – nuo 18 iki 61 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas Lietuvos antstolių rūmų užsakymu.