Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra rami, jos stebėjimas ir kontrolė yra itin aukšto lygio, teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos  (VSAT) atstovas žiniasklaidai Giedrius Mišutis.

„Baltarusijos pusėje kažkokių ypatingų judėjimų prie pat sienos ar incidentų nėra (...) Tikrai situacija vertinama prie Lietuvos sienos su Baltarusija kaip rami, o pati sienos apsauga, beje, kaip ir sienos su Rusija yra smarkiai sustiprinta ir nuo migracijos krizės pradžios ir dėl NATO summito, tiek sienos stebėjimas, tiek sienos kontrolė yra ypač aukšto lygio dabar“, – šeštadienį LRT žinioms sakė G. Mišutis.

Baltarusijos pusėje kažkokių ypatingų judėjimų prie pat sienos ar incidentų nėra.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienio naktį iš Rusijos į šalį atvyko „Wagner“ kolona, kurią ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių ir bent trys autobusai, ją lydėjo baltarusių kelių policija.

Teigiama, kad kolona važiavo į palapinių stovyklą Asipovičų rajone.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.

Penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, jau įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.

Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.

Anot Muitinės atstovės Linos Laurinaitytės–Grigienės, jei Lenkija nuspręstų uždaryti ir likusius punktus pasienyje su Baltarusija, situacija taptų dar sudėtingesnė.

„Uždarius kitus Lenkijos muitinės postus tikėtina, kad eilės ženkliai padidės ir galimai bus ilgalaikės, nes papildomai skiriami pareigūnai ir esama infrastruktūra jau dabar maksimaliai išnaudojami. Todėl krovinių ir keleivių vežėjams, taip pat asmenims, vykstantiems asmeniniu transportu, būtina rinktis alternatyvius išvykimo ir atvykimo kelius iš Baltarusijos, pavyzdžiui, per Latvijos muitinės postus“, – BNS Plius sakė L. Laurinaitytė–Grigienė.

Baltarusijos valstybės sienos komitetas skelbia, kad vilkikų eilės pastebimai išaugo ir Baltarusijos pusėje. Naujausiais duomenimis, čia patikros laukia daugiau kaip 480 vilkikų, iš kurių apie 380 – prie Lietuvos sienos.

„Paskutinę parą sunkvežimiai per Lietuvos pasienio postus išvykdavo iš šalies su dideliu pavėlavimu. Raigardo, Šalčininkų ir Medininkų punktai paskutinę parą praleido atitinkamai 48 proc., 80 proc. ir 31 proc. sunkvežimių mažiau sutartos normos“, – teigiama Baltarusijos komiteto pranešime.

Lenkija praėjusią savaitę oficialiai pranešė Minskui apie nuo vasario 10 dienos neribotam laikui stabdomą Bobrovnikų–Berestovitsa punkto veiklą. Šiuo metu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje veikia du kontrolės punktai – vienas sunkvežimių, kitas lengvųjų automobilių.

Lenkijos pusė neatmeta galimybės nacionalinio saugumo sumetimais uždaryti ir likusius patikros punktus pasienyje su Baltarusija.

Trečiadienį neleistinose vietose bandžiusių į Lietuvą patekti migrantų nebuvo, ketvirtadienį sieną kirsti bandė 6 nelegalūs atėjūnai.

VSAT šeštadienį pateiktais duomenimis, į Latviją iš Baltarusijos praėjusią parą bandė patekti 5 užsieniečiai. Į Lenkiją birželio 30 d. iš Baltarusijos neleistinose vietose brovėsi 15 migrantų.

2281 nelegalų migrantą Lietuvos pasieniečiai apgręžė šiemet, 8106 – pernai.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos, paskutiniais duomenimis, neįleista 10 387.

Penktadienį nefiksuota, kad būtų bandymų neteisėtai kirsti kaimyninės Latvijos sieną, o į Lenkiją ketvirtadienį iš Baltarusijos neleistinose vietose sieną mėgino kirsti 11 migrantų.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 10,3 tūkst. asmenų. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti mėgino ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Latvijos pasieniečiai praėjusią parą neįsileido 27 migrantų. Į Lenkiją ketvirtadienį iš Baltarusijos bandė įžengti 20 tokių užsieniečių.

Ketvirtadienį VSAT užkirto kelią į Lietuvą neteisėtai patekti 14 asmenų. Trečiadienį ir antradienį nebuvo atvejų, kai Lietuvos pasieniečiams būtų tekę neįsileisti iš Baltarusijos ėjusių migrantų. Pirmadienį jų apgręžta 17, sekmadienį ir šeštadienį – po 3.

Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo, skelbia VSAT.

Penktadienį pietinėje Lietuvos dalyje, Baltarusijos pusėje Gožos poligono kryptimi, girdėjosi pabūklų šūviai.

Šiemet pasieniečiai, vidurnakčio iš penktadienio į šeštadienį duomenimis, iš viso apgręžė 264 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus. Pernai nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT įgijo teisę neįsileisti tokių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 8106.

Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems bei visuomenės pasitikėjimą dėl to pelniusiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma dar labiau ketvirtadienį sustiprintu režimu, ypatingų įvykių nefiksuota.

Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleistas žmogus nesusijęs su Baltarusijos režimo inspiruotos neteisėtos migracijos iš Azijos ir Afrikos šalių srautais. Jis – prieglobsčio Lietuvoje pasiprašęs Baltarusijos pilietis.

Latvijos pasieniečiai praėjusią parą neįsileido 26 migrantų.

Į Lenkiją ketvirtadienį iš Baltarusijos bandė patekti 12 tokių užsieniečių. Vieno incidento metu, kaip skelbia Lenkijos pasieniečiai, Baltarusijos pareigūnai į juos mėtė akmenis.

Bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą iš Baltarusijos VSAT nefiksavo ir ketvirtadienį, o trečiadienį pasieniečiai apgręžė du į Lietuvą bandžiusius patekti atėjūnus. Antradienį ir tris dienas prieš tai irgi nebuvo atvejų, kai Lietuvos pasieniečiams būtų tekę neįsileisti iš Baltarusijos neleistinose vietose bandžiusių įeiti asmenų.

VSAT nurodo, kad penktadienį pietinėje Lietuvos dalyje, Baltarusijos pusėje Gožos poligono kryptimi, vėl girdėjosi pabūklų šūviai.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų į Lietuvą, vidurnakčio iš penktadienio į šeštadienį duomenimis, nepateko 8330. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne po vieną kartą.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Kaip pranešė Šaulių sąjunga, lapkričio 19-21 dienomis į pasienį vyks kiek daugiau nei 30 šaulių, kurie suteiks paramą pasienio pareigūnams siekiant užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą.

Šauliai išklausę instruktažą pasienyje kartu su pasieniečiais vykdys tokias pačias funkcijas, kaip ir pasienio pareigūnai.

„Šauliai savavališkų veiklų nesiims ir užduotis vykdys tik kartu su pasienio pareigūnais“, – pabrėžia organizacija.

Prasidėjus neteisėtos migracijos krizei, šauliai budėjo pasienyje nuo birželio pradžios iki rugsėjo mėnesio. Į pasienį suvaldyti migrantų krizės per šį laikotarpį vyko 767 šauliai iš visų Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių. Kai kurie Šaulių sąjungos nariai į pasienį keliavo ir po keletą kartų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šaulių pagalbos pasienyje paprašė lapkričio 10 dieną, prie sienos su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį.

Į Lietuvą šiemet neteisėta pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. 

Pasak pranešimo, A. Anušauskas pasinaudojo proga padėkoti P. Hultqvistui už Švedijos paramą suvaldant neteisėtai sieną kertančių migrantų antplūdį. Lietuvai švedai skyrė čiužinių, elektrinių generatorių, vidaus šviestuvų ir dviaukščių lovų, kai to labiausiai reikėjo.

„Esame dėkingi Švedijai už jos skirtą paramą. Vertiname, kad vienodai matome situacijos sudėtingumą. Nuo vasaros pradžios prasidėjęs nelegalių migrantų antplūdis pro rytinę Lietuvos sieną yra precedento neturinti situacija – tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – Švedijos gynybos ministrui sakė A. Anušauskas.

Pokalbio su P. Hultqvistu metu ministras A. Anušauskas taip pat pasidžiaugė tuo, kad tarptautinė parama bei sprendimai atgrasyti nelegalius migrantus ir suteikti Lietuvos kariuomenei papildomus įgaliojimus leido situaciją stabilizuoti.

Anot ministro A. Anušausko, šiuo metu Lietuvai svarbiausias uždavinys yra kuo greitesnis fizinio barjero ties visa Lietuvos-Baltarusijos siena pastatymas, o iki tol Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi toliau aktyviai teikti svarią paramą Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Savo ruožtu Švedijos gynybos ministras sakė atidžiai sekantis pavojingą situaciją prie Lietuvos sienų bei teigė, kad prieš Lietuvą nutaikytos hibridinės ir dezinformacijos atakos turi įtakos saugumo situacijai visame regione, todėl šalims svarbu keistis informacija ir bendradarbiauti.