Žvilgsnis į istoriją

Šeštadienį LLBM pakvietė lankytojus iš arti pamatyti Napoleono ir Rusijos kazokų armijų akistatą. Surengta inscenizuota kova apėmė didelę muziejaus teritoriją, kol galiausiai veiksmo epicentru tapo muziejaus viduryje esantis miestelis ir jo aikštė.

Šiemet pirmą kartą mūšyje pasirodė raitoji artilerija.

Muziejus, kartu su Karo istorijos klubu „Fuzilierius“, tarsi įjungė laiko mašiną ir grąžino lankytojus į 1812-1813 metų žiemą, kuomet Napoleonas su Didžiąja armija traukėsi iš Maskvos per Lietuvą. Istorija byloja, jog anuomet paskutiniai sušalę ir alkani Napoleono Didžiosios armijos likučiai po nesėkmingos kampanijos į Rusiją traukėsi per mūsų šalies miestelius ir kaimus. Vienas toks dalinys nusigavo iki muziejaus Rumšiškių miestelio, tikėdamiesi čia rasti perėjimą per užšalusį Nemuną, tačiau juos nepailstamai puldinėjo generolo Platovo kazokai ir reguliarioji Rusijos kariuomenė.

„Mes tokį renginį darome jau nuo 2006-tų metų, tačiau pirmą kartą yra tokia šilta žiema, visada būdavo sniego, tad nėra tokio didelio efekto dėl sušalusiu karių. Tačiau vis tiek mūšis įdomus, toks palengvintomis sąlygomis. Šiemet pirmą kartą mūšyje pasirodė raitoji artilerija. Šį kartą mūšyje neturėjome kavalerijos, bet turėjome nemažai pėstininkų, pėsčiąją artileriją“, – pasakojo Ignas Babušis, įkūnijęs 129-ojo Prancūzijos pulko, pirmo bataliono, pirmos kopos seržantą.

Jis paaiškino, kad į šį pulką 1812-ais metais buvo paimta apie 500 lietuvių, jie buvo perimti iš Rusijos kariuomenės, perrengti Napoleono kariuomenės uniforma ir pastatyti kovoti prieš caro karius.

Dūmų uždanga

Pagal scenarijų, prancūzai traukėsi nuo Maskvos, jau judėjo Lietuvos teritorijoje, o juos puldinėjo Rusų pajėgos. Tad ir veiksmas iš įvairių kaimelių, po truputį traukėsi link muziejaus centro.

Iš pradžių buvo girdėti šūviai tik tolumoje, tačiau kariai po truputį artėjo link miestelio. LLBM lankytojai stebėjo, kaip ginkluoti kariai kartais stabtelėti, gavus komandą, užsitaiso ginklus ir šauna. Muškietų šūvius palydėjo ir patrankos. Mūšyje naudotos ir didesnės, arkliais tempiamos patrankos, ir mažytės, kurias į kovą ant nedidelio karučio gali gabenti vienas žmogus. Visi šūviai paskandino Rumšiškes dūmuose.

„Naudojome tik juodą dūminį paraką. Tai sukelia šūvio efektą“, – pridūrė I.Babušis.

Sužavėtos akys

Iš tiesų, kai mūšis užvirė muziejaus miestelyje, ne vienas lankytojas griebėsi už ausų, mat patrankų šūvių aidas smelkiančiai perėjo per kūną. Matyt, jog miestelio pastatai neleido garsui išsisklaidyti plačiuose laukuose.

„Kai prie malūno jie ten šaudė, visai nieko buvo, bet miestelyje tas garsas atrodo kelis kartus garsiau sklinda, tad tikrai užsikimšau ausis. Ypač didelis garsas ėjo nuo tos mažos patrankos. Maža, bet galinga“, – savo įspūdžiais pasidalijo Napoleono armijos atsitraukimo inscenizaciją stebėjusi moteris.

Visi dūmų efektai, ilgos muškietos ir uniformos labiausiai žavėjo mažesnius lankytojus. Spindinčiomis akimis vaikai stebėjo vykstantį mūšį, abiejų kariuomenių susirėmimą ir tiesiog dairėsi aplink, ieškodami, iš kurio kampo dar išlįs ginkluotas personažas.

„Pažiūrėk ten, antrame aukšte vienas šaudo! O mūsų nenušaus? Kas ten toks su plačia kepure?“, – vietoje nenustygo vienas susižavėjęs berniukas.

Po mūšio inscenizacijos LLBM lankytojai nepraleido progos įsiamžinti su istoriniais personažais. Apžiūrėję atkurtas uniformas, rankose palikę ano meto ginklus, žiūrovai čiupo telefonus ir visas akimirkas pavertė nuotraukomis.

Pasak šios šventės vedėjos, žinomos TV laidų autorės ir labdaros projektų skatintojos Editos Mildažytės, tai unikali proga kiekvienam prisidėti prie istorinio įvykio. „Žmonių atneštos vaistažolių puokštelės pirmą kartą jungsis į didžiausią Lietuvoje širdies pavidalo vaistažolių kompoziciją, kuri bus ne tik tradiciškai šventinama, bet ir numatoma registruoti Lietuvos rekordu“, – sako E. Mildažytė.

„Šitaip siekiame perduoti žinutę visuomenei, kad rūpintis savo širdimi yra būtina kiekvienam: tiek jaunam, tiek senam. Širdis – mūsų gyvybės variklis, organas, nuo kurio priklauso ne tik kiekvienos mūsų organizmo ląstelės gyvybingumas, bet ir mūsų dvasinė pusiausvyra, gyvenimo kokybė bei santykiai su kitais“, – pažymi rekordą inicijuojančios, tradicijas bei inovacijas puoselėjančios įmonės „Valentis“ atstovė – gydytoja Regina Žukauskienė.

Žolinių renginyje, greta rekordo aikštelės, atsidarys ir „Sveikos širdies dirbtuvės“. Jose šventės dalyviai iš sveikos gyvensenos žinovų lūpų galės išgirsti patarimus, kaip sveikai maitinantis tausoti širdį. Sporto širdžiai dirbtuvių dalyje bus mokoma pratimų, padedančių palaikyti tinkamą širdies darbą.

Kaip įprasta, visiems atvykusiems ir besidomintiems vaistažolių nauda patars žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Jo nuomone, žinoti, kokie lietuviški augalai yra naudingi žmogaus organizmui, privaloma kiekvienam, besidominčiam savo sveikata. Žinomas žolininkas pažymi, kad širdžiai ypač naudingos vaistažolės: gudobelės, sukatžolės bei valerijonų šaknys, jos naudojamos nuo seniausių laikų.

Kviesdami visus užsukti, renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė yra puiki proga prisiminti apie sveikatos dovanas, kurias mums suteikia augalai. Ši diena Lietuvos liaudies ir buities muziejuje jau ne pirmus metus prasmingai veiklai suvienija vaistažolių ekspertus, mitybos ir sporto specialistus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus.

„Atvykite ne tik švęsti, bet ir sužinoti apie senolių išmintį, liaudies receptūrą ir gamtos siūlomus stebuklus“, – pažymi gydytoja R. Žukauskienė.

Personažų puota

Į Rumšiškes išvaryti žiemos sugužėjo apie 20 tūkst. žmonių. Pirmieji lankytojai sulaukė staigmenų, jiems įteikta tūkstantis „Kauno dienos“ laikraščių. Organizatoriai tikino, kad laikraščiai išnyko itin greitai.

„Vien išankstinių bilietų buvome pardavę 6 tūkst., vos tik prasidėjus šventei matėme, kad jau apie 15 tūkst. žmonių buvo. Labai smagu, kad tiek jų daug, galbūt su tiek žmonių pavyks greičiau žiemą išvaryti. Į Rumšiškes atvyko svečių net iš tolimųjų šalių. Žinome, kad čia buvo žmonių iš Graikijos, Egipto bei Etiopijos“, – sakė vienas organizatorių.

Kai kurie lankytojai tiesiog riestainius ant kaklo pasikabino, kiti iš tiesų pasistengė ir atėjo pasislėpę po kaukėmis. Užgavėnių šventėje tradiciškai netrūko įvairiausių personažų – čigonų, velnių, vestuvių svitos dalyvių, raganų ir kitų baubų. Sutikti žiemos varytojai tikino, kad po šio savaitgalio sniegas ir šaltis tikrai pasitrauks iš Lietuvos kiemų.

Griežtai žiemą varysiu, kad greičiau pavasaris ateitų. Šiais metais nusprendžiau čigone būti.

„Griežtai žiemą varysiu, kad greičiau pavasaris ateitų. Šiais metais nusprendžiau čigone būti. Nuotaikos labai geros. Pati žiema neatsibodo, nes tik dabar prasidėjo tikroji žiema, bet vis tiek varysiu ją lauk, nes viskas laiku turi būti“, – kalbėjo po Kastanedos vardu pasislėpusi moteris. Ji tikino, kad prie šventinės kaukės ruošimo darbų jai teko pasėdėti apie porą valandų.

Iš Vilniaus su vaikais atvykusi Laura džiaugėsi nuotaikingais Užgavėnių personažais ir tikino, kad jai labai svarbu, jog vaikai žinotų lietuviškas tradicijas, todėl ir kaukes rinkosi tas, kurios atitinka lietuvių tautosaką. Ji pati pasidabino ožkos kauke, o vaikai – gervės ir velnio.

„Specialiai atvykome čia žiemos išvaryti, nes prie Vilniaus niekur nėra tokios smagios šventės. Kaukes specialiai užsidėjome tradicines, nes norime, kad vaikai suprastų mūsų tradicijas. Dabar yra ne Helovinas, todėl ir kaukės ne zombiškos. Tikrai valgysime ir blynų, ir stebėsime Lašininio ir Kanapinio kovą, kad vaikai žinotų, jog pavasaris ateina po šios šventės“, – nuomone pasidalijo lankytoja.

Šventėje sutiktas juodasis velnias taip pat prižadėjo, kad negailės savo energijos ir žiemą varys grėsmingai. „Vysim su ūpu. Jau reikia pavasario. Kaukę gaminau iš popieriaus, truko gal porą valandų kruopštaus darbo. Kiekvienais metais reikia ką nors pakeisti, todėl dabar velniu esu“, – sakė Rumšiškes aplankęs Eligijus.

Neeilinių Užgavėnų proga surengtos kaukių varžytuvės. Šimtmečio Užgavėnių kauke pretendavo tapti jaunavedžiai, arkliai bei gervės. Lietuvių liaudies ir buities muziejaus lankytojai garsiausiai balsus atidavė pavasario šaukliams – gervėms.

Pramogų puokštė

Nemažai dalyvių į šventę patys atsinešė rogių, tad vaikai galėjo visoje teritorijoje mėgautis žiemos malonumais ir čiuožinėti nuo kalnelių.

„Dar galėtų sniego šiek tiek pakristi, bet tik iki mėnesio galo. Po to jau norisi pavasario“, – kalbėjo Žaneta ir Ričardas, kartu pasiėmę ragana persirengusią dukrą.

Nusprendėme, kad kaukes darysime atvykę čia, tai sūnus išbandė išsidrožti iš medžio, o dukra nuspalvino popierinę kaukę.

Tačiau ir pačiame Lietuvių liaudies ir buities muziejuje netrūko pramogų. Lankytojai galėjo išbandyti iš medžio išskobtas roges, pažaisti tinklinį, tačiau vietoj kamuoliuko mušti šiaudų ritinėlį, o vietoje rakečių naudoti keptuves. Drąsesni lipo ant kelmų ir mušėsi maišais, taip imituodami amžinų priešininkų – Lašininio ir Kanapinio – kovas.

„Man labai patiko pavaikščioti su specialiais akiniais, kurie parodo, kaip mato girtas žmogus. Buvo sunku tiesiai eiti, atrodžiau juokingai. Kai kiti bandė su tais akiniais paeiti, aš ir juokiausi“, – įspūdžiais po policijos surengtos pramogos pasidalijo Antanas.

„Mes šiemet nusprendėme, kad kaukes darysime atvykę čia, tai sūnus išbandė išsidrožti iš medžio, o dukra nuspalvino popierinę kaukę. Vaikai labai laukia Morės deginimo, tad jau buvo įsitaisę ir ant medinių arklių“, – pasakojo čigoniškomis sruogomis pasidabinusi Violeta.

Pagrindiniai Užgavėnių akcentai – Lašininio ir Kanapinio muštynės bei Morės deginimas subūrė visus žiemos varytojus į vieną vietą, šlaitus nustoję žmonės trepsėdami šūkavo „Žiema, Žiema, bėk į kiemo“. Tūkstantinė minia akimis palydėjo degančią Morę ir tikėjosi, kad pavyks sušildyti žemę ir greičiau sulaukti pavasario.

Trispalviai blynai

Visiems gerai žinomas Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą, sveiką ir sočią ateitį. Tad šiais metais šventės metu lankytojų laukė tikras blynų karnavalas, kuriame lankytojus kvietė paragauti įvairiausių blynų ir tradicinio Užgavėnių šiupinio.

Šimtmečio Užgavėnių šventėje lankytojus nustebino ir išskirtiniai trispalviai blyneliai, kurie specialiai sukurti Atkurtos Lietuvos šimtmečio paminėjimui. Prie tokių lietuviškų blynų nutįso itin ilga eilė. Geltoni, žali ir raudoni blynai džiugino ne vien spalvomis, bet ir netikėtais, tačiau kiekvienam lietuviui gerai pažįstamais, skoniais. Raudonai spalvai pasirinkti burokėlius, žaliai – špinatai, o geltonai – morka ir ciberžolė.

„Kai išgirdau, kad bus trispalviai blynai, pagalvojau, kad bus siūlomi paprasti blynai, tik užpilti spalvotomis uogienėmis, tačiau maloniai nustebino, kad patys blynai yra trispalviai“, – atsistebėti negalėjo Rita.

„Žiema, nusibodai! Štiš! Kai iš kiemo ją išvysim, greit pavasaris prašvis!” – taip vasario 6 dieną „Užgavėnių sostinėje" Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje bus vejama žiema. Šie metai ypatingi: muziejus mini įkūrimo 50-metį ir švenčia 35-ąsias Užgavėnes.

Kartu su folkloro kolektyvais iš visų Lietuvos kampelių triukšmingai su daina ir šokiais bus kviečiamas pavasaris. Šventės svečiai visą dieną turės galimybę išbandyti jėgas tradicinėse Užgavėnių rungtyse, konkursuose ir žaidimuose, pasigaminti Užgavėnių kaukę, pajodinėti muziejaus arkliukais ar važinėtis jų traukiamomis rogėmis. Pakviesime dalyvauti kaukių konkurse - rinksime linksmiausią ir iškalbingiausią Užgavėnių kaukę bei stipriausią Kanapinį.

O kaip be žiemos pramogų? Užgavėniautojai galės išmėginti senovinę karuselę ant ledo - kalvaratą bei dalyvauti rogučių ralyje. Ištvermingų, stiprių ir sumanių, kurie įveiks visas muziejininkų paruoštas užduotis, lauks smagūs prizai! Organizatoriai ragina nepamiršti kaukių ir rogučių.

Ypatingas dėmesys šventėje bus skiriamas sočiam valgymui – juk sotumas per Užgavėnes lemia gerus metus. Kas blynais iš spelta miltų vaišins, kas „Šiupinyne" mįslę įminę skanią košę kabins, kas patys sau ir savo draugui blyną iškeps.

Šventės rengėjai žada daug linksmybių, šokių ir dainų, o generalinis šventės rėmėjas „Malsena" muziejaus 50-mečio proga iškeps 50 cm aukščio ir pločio blynų tortą, kurio paragauti visus pakvies.

Užgavėnių šventė neįsivaizduojama be Lašininio ir Kanapinio kovos. Kanapinis – pavasario ir susilaikymo simbolis, o Lašininis – sotumo ir žiemos. Tikimasi, kad Kanapinskis nugalės Lašinskį ir pakvies išsiilgtą pavasarį! Kad greičiau sniegas ištirptų ir visas blogis bei tamsa išnyktų, sudeginsime tamsos ir blogio simbolį – Morę.

Liaudies išmintis byloja, jog per Užgavėnes negalima dirbti – kitaip nelaimės užklups. Senovėje žmonės tikėjo, kad galėjai susilaukti įvairių nelaimių: sukirmys lašiniai, pirštai tvinksės, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėšys. Kad taip nenutiktų, biedni ir bagoti, vasario 6 dieną kviečiami važiuoti kuo toliau nuo namų linksmintis į Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų.

Bilietus platina „Bilietų pasaulis".

Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje rugpjūčio 27 d. Lietuvos liaudies buities muziejus surengė protų mūšį, skirtą Etnografinių regionų metams paminėti. Protų mūšyje teko atsakinėti į klausimus iš etnografijos srities. Žaidime dalyvavo ir varžėsi keturios nuteistųjų komandos. Buvo surengti šešis turai, kurie buvo sudaryti iš dviejų bendrųjų, švenčių ir papročių, „pasuk galvelę“, vaizdinių bei video klausimų.

Dviem lyderėm komandom, surinkusiom po vienodą taškų skaičių, teko pakovoti – joms buvo užduoti papildomi klausimai. Pergalę iškovojo „Žemaičių” komanda. Nugalėtojai buvo apdovanoti Lietuvos liaudies buities muziejaus suvenyrais ir dovanomis. 

Idėja surengti protų mūšį kilo muziejininkam, kurie Etnografinių regionų metų proga važinėjo į bibliotekas ir mokyklas. Šia iniciatyva norima pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą. Lietuvos liaudies buities muziejus nusprendė į savo grafiką įtraukti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Įgyvendinant Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų socialinės integracijos programą, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2012 m. rugsėjo 12 d pasirašė sutartį su su Lietuvos liaudies buities muziejumi. Šios programos pagrindiniai tikslai – siekti platesnio nuteistųjų įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą; plėtoti visuomeninės pagalbos nuteistiesiems formas, padedant nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis.

Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – Joninės ypač mėgstama ir kasmet smagiai švenčiama visoje Lietuvoje. Šiemet ji bus švenčiama savaitės viduryje – iš antradienio į trečiadienį. Dar neturintiems planų, kaip ir kur turiningai paminėti vasaros saulėgrįžos dieną, rekomenduojama aplankyti kasmet bene daugiausiai lankytojų per Jonines pritraukiančias vietas, kurios buvo atnaujintos panaudojus ES investicijas.

Lietuvos liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies muziejus Rumšiškėse (L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės) – vienas didžiausių etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje birželio 24 d. 13 val. kviečia į Joninių šventę. Čia vyks apeiginė vandens magija, kupoliavimas, burtai, ateities spėjimai iš gėlių ir vainikų, ugnies pagerbimas. Žinoma, bus sveikinami Jonai, bus galima sudalyvauti Joninių viktorinoje ir kitose pramogose, primenančiose senovinius Joninių papročius. Visas pramogas lydės šokiai, dainos, žaidimai, tradicinis šokinėjimas per Joninių laužą. Lietuvos liaudies muziejuje išsidėstę 140 pastatų, galima apžiūrėti virš 88 tūkst. unikalių eksponatų iš visos Lietuvos, atspindinčių XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestiečių buitį, tradicijas. Lankytojai gali dalyvauti edukacinėse programose ir daugiau sužinoti apie duonos kelią, lino kelią, žvakių liejimą, gėlių darželio priežiūrą, lietuvių liaudies žaidimus.

Muziejus įsikūręs šalia Kauno marių ir į jį galima atplaukti garlaiviu – jis sustoja mobilioje Rumšiškių prieplaukoje.

Rasų – Kupolių – Joninių traukinys

Panevėžio siauruko stotis (S. Kerbedžio g. 9, Panevėžys). Norintiems Jonines atšvęsti neįprastai rekomenduojama pasirinkti maršrutą siauruku iš Panevėžio į Rekstino mišką Panevėžio rajone. Siaurukas į originalią Joninių šventę pajudės 17:30 val. iš Panevėžio siaurojo geležinkelio stoties ir 18 val. keliautojai atvyks į Rekstino mišką. Šventėje gros folkloro ansamblis, bus sveikinamos Rasos, Janinos, Jonai, dalyviai bus kviečiami veidus praustis rasa - tai sveikatos ir grožio ritualas, bus renkami devynių rūšių žolynai, pinami vainikai, saulei aukojamos atnašos, kūrenamas laužas, tradiciškai ieškoma paparčio žiedo. Atgal į Panevėžį siauruku numatoma grįžti 21 val. 

Burbiškio dvaras

Joninių dieną planuojantys leisti Radviliškio rajone kviečiami užsukti į Lietuvos tulpių sostine vadinamą Burbiškio dvarą. Antradienį 20 val. čia prasidės Joninių šventė, kurios svečiai dalyvaus Vasarvydžio nakties žygyje, taip pat vyks koncertas. Atvyksiantiems dieną čia taip pat bus ką veikti – dvare yra įsikūręs Daugyvenės kultūros istorijos muziejus, kurio ekspozicijose galima išsamiau susipažinti su dvaro istorija. Burbiškio dvaro rūmai – tai neoromantizmo ir neogotikos dvasią išsaugojęs unikalus statinių kompleksas su nepaprasto grožio parku. Lankytojai gali pasigerėti ne tik išpuoselėta dvaro aplinka, bet ir atnaujintais statiniais – restauruotos dvaro arklidės, svirnas, virtuvė, balandinė ir daugelis kitų pastatų, atkurti tilteliai, keturių aukštų bokštas, pirtis.

Rasos šventė Kernavėje

Tradiciškai trumpiausia naktis – vasaros saulėgrįžos šventė bus minima ir Kernavėje. Šventė prasidės birželio antradienį ir tęsis iki pat trečiadienio ryto. Lankytojų Kernavės kultūrinis rezervatas lauks nuo nuo 18:30 val. Šventės dalyviai lankys laukus, vyks tradiciniai Lietuviški Joninių žaidimai, prie Didžiosios kupolės Pilies kalne bus galima išsiburti ateitį. Ant Pilies kalno piliakalnio vyks nusileidžiančios saulės pagerbimas. Liepsnos didžiulis Joninių laužas, taip pat bus uždegtos stebulės piliakalniuose. 1 val. po vidurnakčio prasidės vainikų plukdymas Neries upe ir visą naktį dalyvius linksmins dainos, šokiai, žaidimai. Pasitikus saulę bus atliekamas tradicinis jaunystės ir grožio ritualas – prausimasis rasa. Pirmoji Lietuvos sostinė – Kernavė – yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir kasmet šios vietovės unikalumas pritraukia lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Birželio 7 d. 13 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyks VI Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis 2015“ laureatų koncertas, skirtas Etnografinių regionų metams ir Tarptautinei tėvo dienai. Šventėje koncertuos per 70 jaunųjų liaudies tradicijų mylėtojų iš visų Lietuvos regionų.

Ant Kauno marių kranto įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje vyksiančioje „Tramtatulio“ šventėje gausus būrys dainorėlių ir pasakorių džiugins žiūrovus tarmiškai atliekamomis liaudies dainomis, sakmėmis, pasakojimais, o jaunieji muzikantai gros tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais. Šventėje bus apdovanoti 157 talentingi „Tramtatulio“ laureatai ir diplomantai iš 34 savivaldybių, kuriuos lydės net 81 mokytojas. Iš šių metų laureatų – 17 instrumentinės muzikos atlikėjų, puikiai grojusių pučiamaisiais, styginiais, dumpliniais instrumentais, net keturios smagiai muzikuojančios instrumentinės grupės, 16 dainininkų ir 13 pasakotojų. Jauniausiai šventės dalyvei iš Naujosios Akmenės yra 4 metukai, vyriausiam – 18 metų.

„Šis konkursas unikalus tuo, kad padeda atrasti neeilinių gabumų dainuojančius, grojančius, tarmiškai pasakojančius vaikus ne tik didmiesčiuose, bet ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. Tikimės, kad šis prasmingas renginys, nepraras gyvybingumo ir vis plačiau skleisis...“, – sakė konkurso organizatorė Jūratė Šemetaitė. Šiais metais vietiniuose konkurso turuose dalyvavo per 1000 jaunųjų atlikėjų, regioniniuose – 598, o į respublikinį ratą atrinkta 250 vaikų.

Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkursą „Tramtatulis 2015“, skatinantį vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra, ugdantį pavienius jaunuosius lietuvių liaudies dainų, sakytinės kūrybos, instrumentinės muzikos atlikėjus, jau šeštą kartą organizuoja Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su miestų bei rajonų savivaldybių kultūros ir švietimo skyriais.

Lietuvos liaudies buities muziejus gegužės 22 dieną, penktadienį (nuo 10 iki 16 val.) Jus kviečia į Amatų, darbų ir pramogų dieną, kuri skirta Etnografinių  regionų metams pažymėti. Kiekvieno etnografinio regiono sodybose ir miestelyje dirbs muziejininkai ir amatininkai, kurie susipažindins su senaisiais lietuvių amatais ir senoviniais kaimo darbais. Amatų, darbų ir pramogų diena įdomi vaikams ir jaunimui. Kviečiame visus muziejaus lankytojus – tiek mažus, tiek didelius!

Dzūkijos sodybose bus demonstruojami vaikų žaislai. Aukštaitijos kaime muziejininkės pristatys parodą „Lietuvos etnografinių regionų mieli, bet užmiršti daiktai“. Vaikams reiks pamiklinti galveles ir atspėti senųjų daiktų paskirtį. Bus malami grūdai, kūrenama dūminė krosnis, verpiama, audžiamos juostos, verdama muziejuje rinktų žolelių arbata. Visų laukia smagi pramoga – pasivažinėjimas su muziejaus arkliais – žemaitukais.

Suvalkijos sodyboje muziejininkės gamins šarmą, kuriuo skalbs, rodys, kaip buvo lyginama žarijomis kaitinamu lygintuvu, kaip buvo augalais dažomi vilnoniai siūlai.

Bus pristatytos senoviniai žemės ūkio technikos veikimo principai. Lankytojų lauks ir netikėtumai.

Žemaitijoje bitininkas pasakos apie pavasarinius darbus, meistrai senoviniu būdu tvers tvoras iš karčių ir žiogrių. Pamatysite, kaip būdavo rišamos šluotos, kaip senovine medicina gydydavosi žmonės. Darbėnų sodyboje pramogausime – žaisime liaudiškus kaimo žaidimus, o 14 valandą stebėsim Kauno Kazio Binkio teatro, vaikų grupės, spektakliuką „Linksmojo laivelio kelionės“, tai muzikinė pasaka – žaidimas vaikams.

Žemaitijos sektoriuje, Dirgalio sodyboje bus kerpamos avys. Galėsite pasigrožėti muziejaus gyvūnais – netoli besiganančiais kumeliukais, ožkytėmis, žąsimis.

Muziejaus miestelyje dirbs puodžiai, pynėja, audėja, bus demonstruojamas gintaro apdirbimas, medžio tekinimas, skiedrų drožimas, o amatininkės iš Vilniaus gamins juvelyrinius dirbinius ir mokins vyti juostas. Geležies krautuvėje pamatysite senovinius geležinius įrankius ir ūkyje naudojamus daiktus. Miestelyje šurmuliuos etnografinė regionų metų viktorina, susipažinsite su saiko matais, galėsite išbandyti senovinį žvakių liejimą. Miestelyje visų lankytojų 13 valandą lauks Ukrainos, Žytomyro miesto, folklorinės muzikos kolektyvų „Čip“ ir „Džerelo“ koncertas.