„Liepos 1 įsigaliojus įstatymo pataisoms, leidžiančioms atlikti notarinį veiksmą ne tik notaro biure, bet ir nuotoliniu būdu, šia galimybe kol kas buvo pasinaudota maždaug 70 kartų. Dauguma atliktų notarinių veiksmų – įgaliojimų patvirtinimas“, – pranešime teigė Notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Jo teigimu, vienos didžiausių kliūčių gyventojams atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu – kvalifikuoto elektroninio parašo neturėjimas ir nepakankamas kompiuterinis raštingumas.

Nedidelis nuotolinių notarinių veiksmų skaičius, anot M. Stračkaičio, nekelia nerimo – panašios tendencijos iš pradžių buvo stebimos ir Latvijoje bei Estijoje, kur nuotoliniai notariniai veiksmai buvo įteisinti atitinkamai 2018 metų liepą ir 2020 metų vasarį.

Net ir COVID-19 pandemijos įkarštyje kaimyninėse Baltijos šalyse nuotoliniai notariniai veiksmai sudarė tik maždaug 10 proc. visų atliktų notarinių veiksmų.

M.Stračkaitis teigia besitikintis, kad nuotoliniai notariniai veiksmai taps ypač aktualūs tūkstančiams po visą pasaulį išsibarsčiusių Lietuvos piliečių, kuriems iškyla poreikių patvirtinti įgaliojimą, pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo ir kitais atvejais.

„Todėl kviečiame Lietuvos piliečius, ilgesniam laikui išvykstančius į užsienį dirbti ar keliauti, pasirūpinti kvalifikuotais elektroniniais parašais“, – teigė Notarų rūmų prezidentas.

Liepą įsigaliojusios Notariato įstatymo pataisos numato, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami ne tik notaro biure, bet ir nuotoliniu būdu.

Prisijungęs prie Lietuvos notarų rūmų sukurtos elektroninės sistemos eNotaras, klientas gali joje susikurti savo paskyrą, pasirinkti norimą notaro biurą, nuotoliniu būdu komunikuodamas su notaru ir jo padėjėjais, pasiruošti notariniam veiksmui ir jį atlikti.

Asmens tapatybė nustatoma dviem etapais – klientui prisijungus per Elektroninius valdžios vartus bei notarui patvirtinus asmens atvaizdo ir registro duomenų atitikimą.

Kaip ir notaro kabinete, notarinis veiksmas atliekamas notarui išsiaiškinus asmens valią ir išaiškinus notarinio veiksmo esmę ir jo pasekmes.

Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, tokiu atveju veiksmas gali būti atliktas notaro biure.

Taryba įpareigojo ministeriją per šešis mėnesius pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

„Kadangi notarai negali konkuruoti kainomis ir nustatyti mažesnius įkainius už paslaugas nei Teisingumo ministerijos įteisinti fiksuoti ir minimalūs atlyginimo dydžiai, vartotojai praranda galimybę už notarų paslaugas mokėti mažiau“, – pranešime sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Teisingumo ministerija nesutiko, kad notarai vykdo ūkinę veiklą, ir nurodė, jog nustatant fiksuotus ir minimalius įkainius, be kita ko, siekiama užtikrinti notarų ekonominį nepriklausomumą ir jų paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Ministerija paskaičiavo, kad notaras turėtų gauti bent 2,2 tūkst. eurų grynųjų pajamų per mėnesį, tačiau jis vidutiniškai uždirba beveik tris kartus daugiau: 2017 metais notaro vidutinės metinės grynosios pajamos siekė 73,1 tūkst. eurų, arba 6,1 tūkst. eurų per mėnesį, o 2018-aisiais – atitinkamai 78,3 tūkst. ir 6,5 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerijos atstovė Dalia Milkevičienė BNS teigė, jog ministerija kol kas nėra susipažinusi su Konkurencijos tarybos išvada.

„Ministerija nėra oficialiai gavusi išvados ir kol kas nėra su ja susipažinusi“, – BNS sakė D. Milkevičienė.

Taryba teigia nenustačiusi, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų įkainių kiltų neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, notarų paslaugos taps neįperkamos, nes ministerija yra nustačiusi ir maksimalius įkainius, kad notarų paslaugos nebrangtų ir būtų prieinamos visiems.

Šioje istorijoje keisčiausia tai, kad Konkurencijos taryba visą laiką žinojo apie notarų įkainių reguliavimą, dalyvavo darbo grupėse dėl notarų įkainių, bet tik dabar pamatė tariamą problemą, kuri visuomet gulėjo pas juos ant stalo.

Notarai: Konkurencijos tarybos bauda ministerijai – atitrūkusi nuo tikrovės

Konkurencijos tarybos sprendimas 45 tūkst. eurų bauda nubausti Teisingumo ministeriją, patvirtinusią notarų paslaugų įkainius – atitrūkęs nuo teisinės tikrovės, teigia Lietuvos notarų rūmai.

„Konkurencijos taryba nusprendė nubausti Teisingumo ministeriją, kuri drauge su Finansų ministerija tvirtindama notarų paslaugų įkainius, nustatė fiksuotus ir minimalius atlyginimo dydžius. Konkurencijos tarybos sprendimo nepagrįstumą labai panašioje byloje vieną kartą jau nustatė teismas“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Jo teigimu, taryba dvejus metus analizavo negaliojantį notarų paslaugų kainyną, nes 2020-ųjų birželį įsigaliojo teisingumo ministro įsakymu patvirtinta iš esmės atnaujinta notarų paslaugų įkainių redakcija, kuri pagrįsta nuo 2012 metų galiojančiais Notariato įstatymo reikalavimais dėl atlyginimo nustatymo.

„Konkurencijos tarybos nutarimas, baudžiantis Teisingumo ministeriją, panašus į ambicingą keršto akciją, nes vieną kartą teisme jau subliūško analogiški kaltinimai ir byla Lietuvos notarų rūmams dėl konkurencijos sargų prasimanyto kartelio. Tuomet mokesčių mokėtojų lėšomis buvo pradėtas tyrimas prieš Teisingumo ministeriją, kuri, vykdydama Notariato įstatymo nuostatas, kartu su Finansų ministerija reguliuoja notarų veiklą, nustatydama notarų paslaugų įkainius“, – sakė M. Stračkaitis.

„Šioje istorijoje keisčiausia tai, kad Konkurencijos taryba visą laiką žinojo apie notarų įkainių reguliavimą, dalyvavo darbo grupėse dėl notarų įkainių, bet tik dabar pamatė tariamą problemą, kuri visuomet gulėjo pas juos ant stalo“, – pridūrė jis.

Anot jo,  notarai įgyvendina valstybės viešojo pobūdžio funkcijas ir tarpusavyje gali konkuruoti tik paslaugų kokybe, o ne kainomis. Todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą ir finansų ministrą nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, teikiamas viešo pobūdžio paslaugas.

Teisingumo ministerija skųs jai skirtą baudą

Konkurencijos tarybai Teisingumo ministerijai skyrus 45 tūkst. eurų baudą už notarų atlygio „grindis“, pastaroji žada sprendimą skųsti teismui.

„Laikantis Konkurencijos tarybos nurodymų notarinių paslaugų įkainiai ne mažės, o galimai didės“, – pranešė ministerija.

Anot jos, notaras teikia ne įprastas paslaugas, o įgyvendina valstybės viešąsias funkcijas, todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro teikiamas viešas paslaugas.

„Dabartinis notarų veiklos ir jų atlyginimo dydžių reguliavimas suteikia galimybę notaro paslaugas gauti visiems asmenims (...). Teisingumo ministras, tvirtindamas notarų atlyginimo dydžius, turi vadovautis kriterijais, garantuojančiais valstybiškai ir socialiai teisingus bei atsakingus notarų paslaugų įkainius“, – teigiama pranešime.

Pasak ministerijos, atsisakius minimalių ir fiksuotų atlygio dydžių notaro paslaugos gali pabrangti. Be to, kitos valstybės nekeičia įkainių taip, kaip siūlo Konkurencijos taryba, nes suvokia neigiamas tokio sprendimo pasekmes.

„Šiandien visiškai neveikia Gyventojų, Hipotekos ir Areštų registrai, smarkiai stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga. Notarų darbas visiškai paralyžiuotas, ir dėl to atsiprašome klientų“, – pranešime teigė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Jo teigimu, notarinių veiksmų atlikti nebus įmanoma, kol Registrų centras nepašalins sutrikimų.

Pirmadienio vakarą ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius pranešė, kad Registrų centro serverinė po liūties buvo užpilta vandeniu, šiuo metu vykdomas specialistai šalina sutrikimus.

Be kita ko, neveikia ir gydymo įstaigų darbui būtina elektroninės sveikatos sistema (e. sveikata).

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus antradienį informavo BNS, kad Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų registrai, informacinės sistemos veikia su tam tikrais sutrikimais.

Tarp neveikiančiųjų – Hipotekos, Turto arešto aktų registrai, taip pat neveikia Registrų centro savitarna.

Tai rodo Lietuvos notarų rūmų užsakymu valstybės įmonės Registrų centro pateikti duomenys už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius, pranešė Lietuvos notarų rūmai.

„Notarai, dirbdami įprastu režimu, sulaukia vidutiniškai perpus mažiau klientų, o kai kurių notarinių veiksmų sumažėjo net keleriopai“, –  sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos miesto notaras Marius Stračkaitis.

Remiantis Registrų centro statistika, per pirmąją balandžio mėnesio dekadą Lietuvoje atlikti 2 122 nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandoriai, o antrąjį balandžio dešimtadienį – tik 1 150 sandoriai.

„Kelias savaites stebėjome „amerikiečių kalnelių“ reiškinį. Prieš pandemiją, kovo 1-10 dienomis, viskas vyko kaip įprasta, notarai patvirtino 2 955 NT perleidimo sandorius. Kovo 10-20 dienomis, įsigaliojus karantinui ir keturias dienas trukusiam notarų veiklos draudimui, NT sandorių skaičius krito iki 859, paskutinį kovo dešimtadienį, kai notarų veikla buvo atnaujinta, NT rinkos dalyviai siekė užbaigti suplanuotus sandorius, ir jų patvirtinta 1 730. Įpusėjus balandžiui, regime jau realų sandorių skaičiaus kritimą, kuris atspindi krizinę padėtį ekonomikoje“, – pranešime cituojamas  M. Stračkaitis.

Kelias savaites stebėjome „amerikiečių kalnelių“ reiškinį.

Statistika rodo, kad nemažėja hipotekos sandorių, o tai prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės bruožas.

„Kilus krizei, savo turtą įkeitę asmenys nuolat tardavosi su bankais, dėl sumažėjusio mokumo prašydami pratęsti grąžinimo terminą, padindinti skolos sumą, ar kitaip pakeisti hipotekos sąlygas“,– sako M. Stračkaitis.

Balandį neužregistruota nė viena išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lyginant pirmąsias dvi kovo ir balandžio dekadas, paveldėjimo teisės liudijimų paveldint pagal testamentą ir pagal įstatymą, išduota atitinkamai pusantro ir dukart mažiau. Po du kartus sumažėjo dovanojimo sutarčių ir patvirtinamų įgaliojimų, daugiau kaip du kartus – patvirtinamų testamentų. Palyginti su dviem kovo dekadomis, balandį du kartus sumažėjo ir sudarytų vedybų sutarčių. 

Konkurencijos taryba Lietuvos notarų rūmams skyrė 88,4 tūkst. eurų baudą, o 8-iems prezidiumo nariams, įvertinus jų pajamas, – nuo 100 iki 20,8 tūkst. eurų baudas.

„Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, t. y. konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, kas nulėmė didesnius įkainius vartotojams“, – pranešime spaudai sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Lietuvoje notarų atlyginimą tvirtina teisingumo ministras – įkainių reguliavimas leidžia notarams konkuruoti intervalų ribose ir pasirinkti atskirų paslaugų įkainių apskaičiavimą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos notarų rūmai ir aštuoni notarai nustatė griežtesnę įkainių apskaičiavimo tvarką, nei numatyta ministro įsakyme. Anot tarybos, taip buvo apribota notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir žmonėms pasiūlyti palankesnius įkainius.

Pavyzdžiui, įsakyme nustatyta, kad už hipotekos patvirtinimą notarai galėjo imti atlyginimą nuo 0,2 iki 0,3 proc. nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 euro ir ne daugiau kaip 144,81 euro. Tačiau Notarų rūmų prezidiumas 2017 metais išaiškino, kad notarai šį dydį turi dauginti iš sandoriu įkeičiamų daiktų skaičiaus, todėl įkainis galėjo išaugti bent keletą kartų.

Konkurencijos tarybos sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Be to, taryba pasiūlė Vyriausybei inicijuoti Notariato įstatymo pataisas ir atsisakyti prievolės suderinti užmokesčio dydžius su Lietuvos notarų rūmais – savivaldos institucija, vienijančia visus šalies notarus.

Konkurencijos taryba taip pat pradėjo naują tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo – bus aiškinamasi, ar teisingumo ministro nustatyti fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo įkainiai nesudarė sąlygų riboti konkurenciją, nes notarams neleidžiama konkuruoti, siūlant pigesnes paslaugas.

Notarų rūmai skųs baudas

Tūkstantinių baudų už kartelinį susitarimą sulaukę Lietuvos notarų rūmai teigia, kad Konkurencijos sprendimas yra ideologiškai motyvuotas ir nepagrįstas.

„Notarų rūmų nuomone, Konkurencijos tarybos tyrimas prasilenkia su Lietuvos Konstitucija ir įstatymais bei kitais teisės aktais, yra ideologiškai motyvuotas, o Notarų rūmų ir jo prezidiumo narių atžvilgiu priimtas sprendimas – teisiniu požiūriu niekinis ir nepagrįstas”, – pranešime spaudai sakė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Lietuvos audito rūmų atstovas Aleksandras Matonis BNS teigė, kad rūmai ketina teismui skųsti tarybos sprendimą.

Notarų rūmų teigimu, inicijuodami tyrimą Lietuvos notarų rūmų atžvilgiu ir prašydami teismo sankcijos, Konkurencijos tarybos pareigūnai pateikė teismui neatitinkančius tikrovės duomenis, o vėliau, tyrimo metu, padarė nemažai procedūrinių pažeidimų bei bandė nuslėpti tyrimo medžiagą nuo Lietuvos notarų rūmų. Tokie veiksmai, M. Stračkaičio teigimu, kelia abejonių ne tik dėl Konkurencijos tarybos sprendimo Notarų rūmų atžvilgiu teisėtumo, bet ir apskritai dėl Konkurencijos tarybos veiksmų teisėtumo.

„Ūkio subjektai dažnai nesutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, nustatytais pažeidimais ir savo interesus gina teismuose. Jeigu Lietuvos notarų rūmai mano, kad jų interesai buvo pažeisti, jie turi galimybę kreiptis į teismą“, – BNS atsiųstame komentare teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Šiuo metu Lietuvos notarų rūmų prezidiumą sudaro 8 nariai: jo prezidentas M. Stračkaitis, viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Dainius Palaima, Svajonė Šaltauskienė, Jurga Prižgintienė, Rasa Ona Inokaitienė, Asta Grambienė ir Daiva Verpetinskienė.

Konkurencijos taryba didžiausią – 20,8 tūkst. eurų baudą skyrė D. Lukaševičiūtei-Binkulienei, prezidentui M. Stračkaičiui skirta 3,4 tūkst. eurų, D. Palaimai – 11,1 tūkst. eurų, J. Prižgintienei – 5,2 tūkst. eurų, D. Verpetinskienei – 3,6 tūkst. eurų, R. O. Inokaitienei – 700 eurų, notarėms S. Šaltauskienei ir buvusiai prezidiumo narei Virginijai Pupkienei – po 100 eurų baudas.

Vyriausybei patvirtinus ir pateikus svarstyti Seimui įstatymų pakeitimus, reglamentuojančius skirtingų lyčių asmenų partnerystę ir paprastesnį santuokos nutraukimą, Lietuvos notarų rūmai primena sociologinių tyrimų duomenis, palankius tokiems siūlymams.

Trejus metus iš eilės Lietuvos notarų rūmai sociologinių tyrimų įmonėse „Rait“ ir „Vilmorus“ užsakė tyrimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į galimybę užregistruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę ir santuokos nutraukimą notariniu keliu, kai nėra ginčo.

2014 metų lapkritį atliktos apklausos duomenimis, respondentai žymiai pozityviau negu 2013 metais žiūrėjo į siūlymus registruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę: 54 proc. vertino teigiamai arba greičiau teigiamai (2013 metais - 37 proc.), 9 proc. – patenkinamai (2013 metais - 14 proc.), 27 proc. – neigiamai arba greičiau neigiamai (2013 metais - 36 proc.), 10 proc. neatsakė.

2012 metais pritariančiųjų skirtingų lyčių sugyventinių partnerystės registravimui buvo tik 28 procentai.

Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad notarai Lietuvoje turėtų teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 69 proc. respondentų (2013 metais - 64 proc., 2012-aisiais - 61 proc. respondentų).

Estijoje ir Latvijoje jau keleri metai notarai turi teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo ir nepilnamečių vaikų, o Estijoje notarai gali įforminti santuoką. 2014 metais Estijoje buvo priimtas Civilinės partnerystės įstatymas, nustatantis nuo lyties nepriklausančias taisykles dėl nuolat kartu gyvenančių partnerių santykių arba civilinės partnerystės įregistravimo. Todėl tos pačios lyties poros gali įregistruoti savo santykius pas notarą ir gauti šių santykių teisinę apsaugą.

Lietuvoje absoliuti dauguma respondentų kategoriškai nepritaria vienos lyties asmenų partnerystės ar santuokos įteisinimui.

Asmenims, paveldintiems artimiesiems skirtas pensijų kompensacijas, bus taikomas 5,79 euro mokestis už išduodamą paveldėjimo teisės liudijimą.

Toks sprendimas pirmadienį priimtas per teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio susitikimą, pirmadienį pranešė ministerija.

„Išanalizavę pensijų kompensacijų paveldėjimo procesą, priėjome prie bendros išvados, jog įpėdiniais dažniausiai tampa senjorai. Todėl, siekdami sušvelninti socialiai jautrią situaciją, drauge su Notarų rūmais nusprendėme, kad tais atvejais, kai paveldima tik mirusiam asmeniui skiriama kompensacija už neišmokėtą pensiją, notarai taikys tik minimalų Teisingumo ministerijos patvirtintą įkainį – 5,79 euro. Valstybė šiuo atveju netaikys mokesčių už privalomą patikrą valstybiniuose registruose“, - sakė teisingumo ministras.

Lietuvos notarų rūmų prezidento, Klaipėdos notaro M.Stračkaičio teigimu, įgyvendindamas šį susitarimą, Lietuvos notarų rūmų prezidiumas pirmadienį priėmė visiems notarams privalomą nutarimą dėl įkainio taikymo.

Be to, įpėdiniai bus atleidžiami nuo mokesčių už pareiškimo dėl paveldėjimo bylos užvedimo surašymą ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimą.

„Tokia tvarka taikoma tik tuo atveju, kai paveldima tik kompensacija už pensiją. Jei drauge paveldimas ir kitas turtas arba piniginės lėšos, bus taikomi visi Teisingumo ministerijos nustatyti atlyginimo už notarinius veiksmus dydžiai“, - sakė M.Stračkaitis.

Lietuvos notarų rūmų prezidento teigimu, tais atvejais, kai įpėdiniai dėl paveldėjimo bylos į notarą kreipėsi praėjus ilgesniam nei nustatyta trijų mėnesių terminui, bus privaloma teismo keliu pratęsti šį laikotarpį.

„Sodros“ duomenimis, nuo 2014 metų gegužės, kai įsiteisėjo galimybė paveldėti kompensaciją už neišmokėtą pensiją, Lietuvoje mirė 12 tūkst. pensininkų, kuriems buvo apskaičiuotos kompensuojamos sumos.

2010-2011 metais dėl ekonominės krizės buvo sumažintos visos 650 litų (188 eurus) viršijusios pensijos.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojusių apribojimų, draudžiančių susijusiems asmenims įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės, priežiūrą turi vykdyti sandorius tvirtinantys notarai, tvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.

Patys notarai teigia, kad prieš tvirtindami sandorius remiasi iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gautais duomenimis. Tuo tarpu teisininkai pažymi, kad sandorių teisėtumą gali ginčyti prokurorai bei NŽT, tačiau abejojama, ar tarnyba bus linkusi teismui ginčyti sandorį, kadangi pati yra viena iš jo dalyvių.

Trečiadienį Vokietijos bendrovė „KTG Agrar“ išplatino pranešimą, kuriame teigė už 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) Lietuvoje pardavusi 4 tūkst. hektarų žemės vienam neįvardintam Vokietijos instituciniam investuotojui. BNS kilus klausimui, ar sandoris atitinka naująjį įstatymą, niekas negalėjo pateikti konkretaus atsakymo.

NŽT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji patarėja Aldona Jakavonienė BNS teigė, kad tarnyba negali atsakyti, ar „KTG Agrar“ paskelbtas žemės pardavimo sandoris atitinka šiuo metu galiojančius žemės pardavimo apribojimus.

„Nacionalinėje žemės tarnyboje niekas neatsakys į šitą klausimą. Jums turės atsakyti, cituoju Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Algio Bagdono žodžius, kad čia yra privačios žemės sandoriai ir jums reikia kreiptis į Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamentą. Jie turi atsakyti į šitus klausimus“, - BNS sakė A.Jakavonienė.

Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė BNS teigė, kad žemės perleidimo sandorių teisėtumą turėtų užtikrinti notarai.

„Notaras yra tas asmuo, kuris užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų sudaroma neteisėtų sandorių ir dokumentų, atitinkamai ir privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandoriai šiuo atveju nebūtų išimtis“, - BNS sakė ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja G.Tumalavičienė.

Jos teigimu, notaras netvirtina sandorio, jei būsimas žemės pirkėjas neužpildo Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos, kuria jis patvirtina, kad įsigydamas žemės, jis neviršys leidžiamo įsigyti žemės ploto.

„Jei vis tik, žemės pirkėjas sąmoningai neteisingai užpildė minėtą deklaraciją ir nuosavybėn įgijo daugiau žemės, nei leidžia įstatymas, deklaracijoje nurodytų duomenų faktinės situacijos neatitikimo pagrindu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pateikti teismui ieškinį dėl žemės paėmimo iš įgijėjo ir perdavimo valstybės nuosavybėn“, - sakė ŽŪM atstovė.

Pasak jos, kadangi nėra registrų, fiksuojančių akcijų judėjimus ir akcininkų pasikeitimus, notarams nenustatyta pareiga tikrinti pirkėjo deklaracijos duomenų teisingumą.

Seimo kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis pažymi, kad pagal įstatymą notarai turėtų būti atsakingi už kontrolę, tačiau situaciją atidžiau turėtų stebėti ir pati Žemės ūkio ministerija.

„Nacionalinė žemės tarnyba yra turinti daugiausiai galių ir funkcijų šioje srityje. Notarai tvirtina ir jie atsakingi, bet jeigu žiūrėti truputėli plačiau, tai vis tiek visas metodinis vadovavimas, žemės reikalų tvarkymas yra Žemės ūkio ministerijos sfera ir jai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos“, - BNS sakė R.Abugelis.

Anot jo, tvirtinant įstatymo nuostatas buvo kalbėtasi ir su Notarų rūmų atstovais, kurie patikino, kad laikysis galiojančių normų tvirtindami žemės ūkio paskirties žemės sandorius.

„Mes buvome pasikvietę Notarų rūmų prezidentą ir kai kurie nariai buvo atėję, kai mes sprendėm šito įstatymo nuostatas. Jie su visa atsakomybe kalbėjo, kad taip, jų rankose yra sandorio teisinė pusė ir jei tikrai turėtų laikytis visų galiojančių normų. Bet jeigu kyla tokie abejotini sandoriai, įtartini ar keisti, tai mūsų reikalas bendrom jėgom pasiaiškinti ir jeigu neradot atsakymo ministerijoje, mes tada komitete bandytume kažkaip pasiaiškinti“, - sakė R.Abugelis.

Lietuvos notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis BNS teigė, kad notarai prieš tvirtindami žemės pardavimo sandorius siunčia užklausą NŽT ir sprendimą priima remdamiesi tarnybos atsiųsta informacija.

„Kai juridiniai asmenys nori perleisti turima žemę notaras kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, ten šalys pildo deklaracijas savo atsakomybei ir tada Nacionalinė žemės tarnyba išduoda leidimą“, - sakė A.Matonis.

Teisininkų teigimu, žemės ūkio paskirties žemės sandorių teisėtumas tikrinamas tris kartus.

„Pirmiausia, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, patikrina, ar pirkėjas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Antra, notaras, tvirtindamas sandorį, patikrina jo teisėtumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams. Ir galiausiai, jeigu sudarius sandorį, suabejojama jo teisėtumu, tokiu atveju jį teisme gali nuginčyti prokuroras, gindamas viešąjį interesą“, - BNS sakė advokatų kontoros „Sorainen" advokatas, partneris, komercinio NT sandorių specialistas Kęstutis Adamonis.

„Iš esmės ginčyti sandorį teisme galėtų ir NŽT, kaip ginanti viešą interesą žemės naudojimo srityje, tačiau, kadangi NŽT dalyvauja pradinėje sandorio sudarymo stadijoje, greičiausiai teisme vėliau sandorio nebus linkusi ginčyti“,- pridūrė teisininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio pabaigoje pasirašė žemės pardavimo saugiklių įstatymą, kuriuo ūkininkams ir susijusiems asmenims draudžiama pirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Daugiau jos gali pirkti tik gyvulių augintojai, o konkretus kiekis priklauso nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Žmogus pats yra atsakingas už tai, kad kreiptųsi į notarą ir priimtų mirusio asmens palikimą, tvirtina Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis. Išimtis, pasak jo, daroma tik tais atvejais, kai paveldėtojai yra nepilnamečiai.

LRT radijo klausytoja domisi, kaip sužinoti, ar esi paveldėtojas.  Pasak jos, Lietuvoje nėra įprasta informuoti paveldėtojus apie jiems paliktą palikimą. „Kaip sužinoti, ar esi paveldėtojas? Kiek žinau, jei praleidai terminą kreiptis dėl palikimo, jo negauni“, – teiraujasi klausytoja.

Lietuvoje, kaip ir daugiau nei 80 pasaulio valstybių, kur galioja panašūs notariato principai, žmogus pats yra atsakingas už tai, kad priimtų mirusio asmens palikimą, sako Lietuvos notarų rūmų atstovas A. Matonis.

Pasak jo, išimtis daroma tik tais atvejais, kai miręs asmuo turi nepilnamečių vaikų. „Notaras, gavęs informaciją apie nepilnamečius paveldėtojus, informuoja apie tokių vaikų interesų apsaugą tiek prokuratūrą, tiek vaikų teisių apsaugos tarnybą ir užtikrina, kad šių vaikų interesas būtų sužiūrėtas“, – tvirtina A. Matonis.

Visais kitais atvejais, kai paveldėtojai yra pilnamečiai, jie patys atsakingi už palikimo priėmimą, pažymi specialistas. Palikimo priėmimui nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį sutvarkomi palikimo reikalai, užvedama paveldėjimo byla.

„Jei paveldima pagal įstatymą, t. y., jei miręs asmuo nebuvo sudaręs testamento, notaras, žinoma, apie mirties faktą nežino“, – kalba  Lietuvos notarų rūmų atstovas. Jo teigimu, apie žmogaus mirtį sužinoma iš tų, kurie kreipiasi dėl paveldėjimo bylos pradėjimo.

Sužinojęs apie mirties faktą, notaras laukia visų suinteresuotų asmenų, kurie turi teisę paveldėti, ir, pagal galiojantį įstatymą, nustato paveldėjimo pirmumo teises bei išduoda paveldėjimo teisės liudijimus.

„Jei nėra testamento, notaras negali žinoti, kam reikia pranešti apie paveldėjimą. Žmogaus pareiga yra kreiptis pačiam“, – pažymi A. Matonis. Įstatymuose numatyta: jei žmogus yra aktyvus ir parodo valią – jis paveldi, o jei nesikreipia, vadinasi, atsisako galimybės paveldėti.

Kitaip tariant, aiškina specialistas, jei asmuo mirė, žmonės, kurie jį pergyveno ir yra su juo susiję, kreipiasi į notarą, notaras patikrina, ar yra to asmens sudarytas testamentas. Jei testamentas yra, notaras visais įmanomais būdais bando susisiekti su testamente išvardytas asmenimis, juos pakviečia ir supažindina su testamento turiniu. „Tik tuomet vykdoma paskutinė valia“, – tvirtina pašnekovas.

Pasitaiko, kad testamente minimi asmenys būna išvykę ir juos sunkiau pasiekti, tačiau, specialisto teigimu, jei ateis tik vienas paveldėtojas, notaras neišduos paveldėjimo teisės liudijimo, nes visų paveldėtojų interesai yra vienodai saugomi.

„Paveldėjimo byla tęsiasi tol, kol yra supaisoma visų testamente nurodytų paveldėtojų interesų. Jei testamente nurodytas asmuo yra miręs, jo paveldėjimo teisė automatiškai pereina jo paveldėtojams“, – teigia A. Matonis.

Galimybę paveldėti turi ir testamente nenurodyti artimi asmenys. Lietuvos notarų rūmų atstovas sako, kad, jei asmuo, kuris nėra nurodytas testamente, mano, jog turėtų ką nors paveldėti, jis gali teisminiu keliu bandyti išsireikalauti palikimo dalį.

„Žmonės turėtų rūpintis savo artimaisiais ir bendrauti su jais tol, kol jie yra gyvi, o ne tik tada, kai iškyla reikalas paveldėti“, – mano Lietuvos notarų rūmų atstovas A. Matonis.