J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

Pastarąjį dešimtmetį buvo tiriama versija, kad palaikai galėjo būti užkasti Marvelėje, Nemuno paupyje Kauno pakraštyje.

Apytikslę kelių hektarų vietą buvo nurodęs dabar jau miręs buvęs sovietų saugumo agentas smogikas, kuris sakė dalyvavęs J. Lukšos suėmimo operacijoje ir sužinojęs apie užkasimo vietą iš kito agento.

Vykdant tyrimą taip pat buvo ieškoma dokumentų, kur būtų pažymėta bent apytikslė užkasimo vieta, tačiau paieškos Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose rezultatų nedavė.

Anot Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus Ado Jakubausko, tyrinėta ir dar viena hipotetinė versija, kad šalia Kauno galėjo būti analogiška Vilniaus „Našlaičių“ kapinėms vieta, kurioje būtų buvę laidojami Kauno kalinimo įstaigose mirę arba žuvę partizanai.

Tačiau, pasak direktoriaus, nei archyvinėmis paieškomis, nei užklausimais Kauno paminklosaugos specialistams, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ bei morgo darbuotojams jokios aktualios informacijos nebuvo gauta.

Tyrimui aktualių pranešimų nebuvo gauta.

A. Jakubauskas atkreipia dėmesį, kad iki šiol aptiktos žuvusių partizanų bei sovietų represijų aukų užkasimo vietos ne pasiremiant dokumentine medžiaga, bet nurodant apie jas žinojusiems asmenims – pavyzdžiui, Tuskulėnų masinę kapavietę nurodė buvęs sovietinis saugumietis, palaidojimus „Našlaičių“ kapinėse – ten dirbusio duobkasio sūnus.

„Tiriant J. Lukšos palaikų užkasimo vietos problemą tikėtasi, kad galbūt atsilieps kas nors žinantis kokią nors reikšmingą informaciją, tačiau tyrimui aktualių pranešimų nebuvo gauta“, – teigia A. Jakubauskas.

„Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenka konstatuoti, kad šiuo metu objektyviai neegzistuoja galimybių nustatyti Juozo Lukšos „Skirmanto“ palaikų užkasimo vietos“, – nurodė jis.

Šią informaciją A. Jakubauskas šią savaitę perdavė Prezidentūrai, šiuo raštu jis pasidalino ir su BNS.

Seimas 2021 metus yra paskelbęs partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, nes 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų nuo jo gimimo.

Tokį siūlymą teikia konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nes kitąmet rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų nuo partizano J. Lukšos-Daumanto gimimo.

Parlamentas ši savaitę projektui pritarė po pateikimo, po svarstymų komitetuose į Seimo salę siūlymas grįš birželio pabaigoje.

Projekte pabrėžiama, kad J. Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių kovotojų už laisvę, įvertinami jo nuopelnai ginant nepriklausomybę, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, ištikimybė Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.

„Žinome jį kaip stiprų kovotoją, iš jo prisiminimų ir iš jo laiškų ir kaip labai jautrų žmogų. Jo pagrindiniai nuopelnai ir turbūt jo atitikmuo galėtų būti šiuolaikinėms specialiosioms pajėgoms, kuris vykdė unikalias užduotis, du kartus buvo prasiveržęs už geležinės uždangos ir iš tikrųjų visą savo gyvenimą kėlęs valstybės interesus aukščiau asmeninių interesų“, – pristatydama nutarimo projektą kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nutarimo projektu siūloma Vyriausybei iki spalio parengti Juozo Lukšos-Daumanto metų minėjimo programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

J. Lukša-Daumantas pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Lietuvoje yra pradėtos šio legendinio Lietuvos partizano palaikų paieškos.