Dokumentą pristatė Lietuvos delegacija, vadovaujama teisingumo viceministrės Jurgos Greičienės.

Anot ministerijos, tarptautinė bendruomenė supažindinta su Lietuvos pasiektu progresu vaiko teisių apsaugos, neįgaliųjų integracijos, psichikos sveikatos stiprinimo, kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris, prekybos žmonėmis srityse.

Taip pat pristatyti iššūkiai, kuriuos Lietuva patiria dėl autoritarinio Baltarusijos režimo organizuojamos hibridinės atakos pasitelkiant neteisėtus migrantus.

Pasak ministerijos, Jungtinėse Tautose teigiamai įvertintas Seimo kontrolierių įstaigos akreditavimas Nacionaline žmogaus teisių institucija, taip pat valstybės gyrė Lietuvos teisinės sistemos pokyčius, susijusius su kankinimų kriminalizavimu, vaikų fizinių bausmių uždraudimu.

Vis dėlto, Lietuva sulaukė klausimų ir rekomendacijų iš 82 valstybių dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir nediskriminavimo, LGBT asmenų teisių apsaugos, Partnerystės bei Nacionalinių mažumų įstatymų priėmimo, neapykantos nusikaltimų prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir Stambulo konvencijos ratifikavimo, vaikų ir neįgaliųjų teisių užtikrinimo, romų teisių, sąlygų įkalinimo įstaigose gerinimo, vienodo apmokėjimo už vienodą darbą moterims ir vyrams užtikrinimo.

Valstybės, be kita ko, sveikino Lietuvos progresą translyčių asmenų teisių užtikrinime.

Ministerija primena, kad jau pasirašytas teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos įsakymas, kuriuo, siekiant gerinti translyčių asmenų teisinę padėtį, įtvirtintas naujas vardo ir pavardės keitimo pagrindas.

Taip pat teigiamai įvertinta galimybė tautinių mažumų atstovams vardus ir pavardes rašyti originaliomis lotyniškomis raidėmis.

Lietuvos delegaciją Ženevoje taip pat sudarė Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų ministerijų bei Tautinių mažumų, Policijos departamentų, Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje atstovai.

Visuotinė periodinė peržiūra yra žmogaus teisių mechanizmas, veikiantis nuo 2008 metų.

Jis laikomas viena sėkmingiausių Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos veiklos formų, užtikrinančių vienodą visų valstybių vertinimą. Jo metu siekiama įvertinti bendrą žmogaus teisių padėtį kiekvienoje Jungtinių Tautų valstybėje narėje, pateikiant rekomendacijas dėl žmogaus teisių užtikrinimo ir keliant klausimus apie besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus.

Šalių visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas penkerius metus ir ji taikoma visoms be išimties Jungtinių Tautų narėms.

Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje Jungtinių Tautų visuotinės periodinės peržiūros sesijoje iki šiol buvo svarstyta du kartus – 2011 ir 2016 metais.