Dabar šiose patalpose įsikūrė Vilniaus kolegija. Jos studentų lygis nė kiek nenusileidžia buvusios pedagogų "alma mater" studentams. "Šiemet pas mus įstojo 74 studentai, kurie šimtukais išlaikė egzaminus, pernai jų buvo 36", – sako Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.

Universitetus sujungė

Pernai vykdant universitetų tinklo pertvarką LEU buvo prijungtas prie VDU. Tada kilo klausimas dėl LEU turto – apie 20 objektų, vertinamų maždaug 50 mln. eurų, o ypač – 13,6 tūkst. kv. m ploto centrinių LEU rūmų sostinės centre, ant Neries kranto, likimo.

Dalį LEU turėtų patalpų Vyriausybė perdavė VDU. Dėl galimybės VDU veikti centriniuose LEU rūmuose nuomonės tuomet išsiskyrė. Švietimo ir mokslo ministerija nurodė nenumačiusi, kad VDU naudotųsi LEU centrinių rūmų pastatais.

"VDU yra perduoti LEU pastatai Vilniuje T.Ševčenkos ir A.Vivulskio gatvėse. Centrinio LEU pastato naudojimas VDU nėra numatytas: jis ir kiti LEU pastatai nėra perduoti VDU, jie lieka valstybės nuosavybė. Dėl jų tolesnio naudojimo ir likimo spręs Vyriausybė", – dėstė ministerija.

Kurį laiką buvo svarstoma, kam – lituanistikos institutams, Vilniaus kolegijai ar sostinės savivaldybei – atiteks centrinis LEU pastatas. Galiausiai 2018 m. rugsėjį Vyriausybė nusprendė, kad LEU centriniai rūmai, sporto kompleksas ir valstybei priklausantys bendrabučiai atiteks Vilniaus kolegijai. Kaip tada teigė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Vilniaus kolegijai patalpos suteikiamos dėl dydžio ir poreikio.

"Kitos aukštosios mokyklos ar universitetai – ar Vilniaus universitetas, ar Gedimino technikos universitetas, ar kiti – yra įsikūrę miestelius, turi suformuotą infrastruktūrą ir išreikšto poreikio iš šių netgi neturėjome. O Vilniaus kolegija su tokiu skaičiumi studentų išmėtyta po visą miestą, tai absoliučiai neracionalu visomis prasmėmis – tiek mokymo organizavimo, tiek kaštų analizė tą parodė. Galų gale lyg pats gyvenimas diktuoja, kad reikia priimti tokius sprendimus", – teigė A.Stončaitis.

Turėjo ir poilsiaviečių

Švietimo ir mokslo ministerijai pernai buvo pavesta iki 2018 m. gruodžio 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl kito LEU valdomo nekilnojamojo turto ir patalpų panaudojimo švietimo reikmėms.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalis LEU turto jau perduota Vilniaus kolegijai, dalis – VDU, o likę statiniai perduoti valstybės įmonei Turto bankas.

VDU atstovų teigimu, jiems perduoti keli LEU pastatai Vilniuje: T.Ševčenkos g. 31 įsikūrė VDU Švietimo akademija, Studentų g. 45 – bendrabutis-vaikų darželis, A.Vivulskio g. 36 – studentų bendrabutis, J.I.Kraševskio g. 2 – stadionas su pastatais ir Studentų g. 39, kur vyksta Švietimo akademijos sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės studentų studijos.

Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas informavo, kad Turto bankui buvo perduota 10 objektų, tarp kurių – Vilniuje esantys bendrabučiai, gyvenamosios patalpos, garažai, taip pat vasarnamių kompleksas Švenčionių rajone, Labanoro seniūnijoje, Lakajos kaime bei Poilsio namai su priklausiniais Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje. Perduotas turtas įtrauktas į parduodamo turto sąrašą kaip nereikalingas valstybės funkcijoms.

Iš dešimties objektų šiuo metu yra parduotas vienas – tai vasarnamių kompleksas Švenčionių rajone. Jis liepos pabaigoje parduotas už 111,2 tūkst. eurų. Pradinė pardavimo kaina buvo 22 tūkst. eurų, bet dėl didelio susidomėjimo aukciono dalyviai ją pakėlė penkis kartus. Lėšos už parduotus objektus patenka į šalies biudžetą.

"Valstybės turtas pardavinėjamas prieš tai jį įvertinus nepriklausomiems turto vertintojams, todėl, kol nėra turto vertinimo, sunku pasakyti, kokia yra perimtų objektų vertė rinkoje. Kaip matome, net nustačius rinkos kainą, ji gali kisti, atsižvelgiant į potencialių pirkėjų susidomėjimą", – teigė T.Bagdonas.

Anot jo, visi objektai bus pardavinėjami viešojo aukciono būdu, kai tik bus sutvarkyti su jais susiję dokumentai. Jei nuo Turto banko nepriklausančių aplinkybių užtrunka paruošiamieji darbai pardavimui, toks turtas gali būti išnuomotas, kad būtų padengtos eksploatacinės sąnaudos ir būtų užtikrinta turto priežiūra.

Persikėlė trys fakultetai

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus kolegijos direktorė Ž.Jankauskienė, kolegiją sudaro septyni fakultetai. Trys iš jų – patys didžiausi – yra Didlaukio gatvėje, o kiti keturi buvo išsibarstę po Vilniaus miestą ir net Vilniaus rajoną. Į kolegijai skirtą LEU centrinį pastatą Studentų g. 34A persikraustė Pedagogikos fakultetas iš Naujosios Vilnios, kur studentams buvo tikrai nepatraukli vieta, labai nutolusi nuo kitų fakultetų ir miesto centro, o ir pastatas senas. Taip pat Agrotechnologijų fakultetas, kuris buvo įsikūręs Vilniaus rajone, Buivydiškėse. Tiesa, dalis fakulteto ten ir liko – veterinarijos klinikos, šiltnamiai, kraštovaizdžio dizaino specialistai. Persikraustė į Neries krantinę ir Ekonomikos fakultetas iš Naugarduko gatvės.

Tad dabar šie trys fakultetai kartu su kitame Neries krante esančiu Elektronikos ir informatikos fakultetu sudaro naują Vilniaus kolegijos akademinį miestelį.

6500 – tiek studentų turi Vilniaus kolegija.

"Mes gavome centrinį LEU pastatą ir šalia esantį sporto kompleksą, kuriame studentai galės sportuoti, galvojame ir apie naujas su sportu susijusias studijų programas. Vilniaus kolegijoje veikia sporto centras, turime nemažai savo įvairių sporto šakų komandų, – pasakojo Ž.Jankauskienė. – Iš LEU perėmėme tik vieną bendrabutį, nes Vilniaus kolegija pati jų turi nemažai, ir visus studentus, kuriems gyvenamoji vieta reikalinga, bendrabučiu aprūpiname. O jų išlaikymas taip pat kainuoja."

Buvęs Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto administracijos pastatas, direktorės žiniomis, perduotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir jame jau įsikūrė bendrojo lavinimo mokykla lietuviškai kalbantiems vaikams, kurių Vilniaus rajone trūksta. Kiti du pastatai tikriausiai bus perduoti Turto bankui, ir šis spręs, koks bus jų likimas.

"Kai gavome pasiūlymą įsikurti LEU pastate, atlikome pirminius skaičiavimus ir matėme ekonominį efektą, nes tie trys fakultetai buvo įsikūrę senuose pastatuose, kurių energetinis efektyvumas buvo labai žemas, ypač Naujojoje Vilnioje – kietuoju kuru kūrenamos patalpos su ištraukiamąja kanalizacija, XXI amžiuje tokių pastatų jau nedaug kur ir rasi, – šyptelėjo kolegijos vadovė. – Žinoma, čia pastatas taip pat nėra naujas – teko jį gerokai paremontuoti, kad taptų patrauklus tiek studentams, tiek dėstytojams, bet tai, kad visi įsikūrė viename pastate, turėtų mums sutaupyti ir šildymo, ir kitų energetinių išteklių. Iš Agrotechnologijų fakulteto į Neries krantinę dar norime perkelti kai kurias laboratorijas, bet kol kas tam trūksta išteklių. Skaičiuosime, ką galime padaryti. Kadangi esame didžiausia, lyderiaujanti kolegija, studijų kokybei keliame aukštus reikalavimus ir nenorime, kad dėl šio persikraustymo studijų kokybė nukentėtų."

Ž.Jankauskienė teigė girdėjusi kalbas, kad buvusioje LEU teritorijoje gali įsikurti ir ministerijų miestelis, bet mananti, kad kalbama ne apie pastatą, į kurį įsikėlė kolegija, o apie šalia esančią laisvą žemę. Juk patikėjimo teise šis pastatas Vilniaus kolegijai pernai buvo suteiktas 99-eriems metams – neturėtų Vyriausybė taip greitai persigalvoti. O jeigu kaimynystėje įsikurtų ministerijos, kolegijai tai būtų ir į naudą – gal padėtų atnaujinti fasadą, stogą, gal pagerėtų infrastruktūra.

Konkursai – visur

Didžiausia Lietuvoje, kitąmet 20-metį švęsianti Vilniaus kolegija šiemet priėmimą vykdė į 40 studijų programų.

"Esame populiarūs ir žinomi, nereikia net kažkokios papildomos reklamos, kad prisiviliotume studentų. Žino mus ir darbdaviai, daugiau kaip 90 proc. mūsų absolventų įsidarbina, darbdavių atsiliepimai apie juos labai geri. Tad galiu drąsiai teigti, kad tuos 20 metų laiko veltui nešvaistėme", – džiaugėsi Ž.Jankauskienė.

Silpniau išlaikiusiems egzaminus įstoti nebuvo lengva. Tačiau jeigu jie pasirenka eiti su geriausiais, jaunus žmones tai motyvuoja.

Anot jos, apie šių mokslo metų priėmimą į aukštąsias mokyklas viešojoje erdvėje buvo diskutuojama daug. Konkursinis balas pakeltas labai aukštai – iki 4,3, o tai gana reikšmingas šuolis palyginti su ankstesniais metais. Dar reikalavimai, kad norintieji pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą privalėjo būti išlaikę tris valstybinius egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos ir užsienio kalbos.jie neatitiko, nors balus turėjo ir gana aukštus.

Daugelis universitetų, svarbių ir garsių, o ypač – privačios kolegijos, nesilaikė nustatytų reikalavimų ir tą "kartelę" nuleido. Vilniaus kolegija, anot vadovės, tikrai jų laikėsi, nes reputacija labai svarbi – institucija rūpinasi studijų kokybe. Dėl to buvo stojančiųjų, kuriems teko tiesiog nusivilti.

"Net ir tokiame šių metų kontekste priėmėme daugiau kaip 2 200 studentų. Palyginti su praėjusiais metais, tai yra maždaug 8 proc. mažiau, tačiau manome, kad tai – geras rezultatas, nes kitose kolegijose situacija buvo daug prastesnė, – palygino Vilniaus kolegijos vadovė. – Šiuo metu turime 6,5 tūkst. studentų. Mūsų mokymo įstaigą pasirinko didelis būrys jaunų žmonių, ir dėl to tik auga mūsų įsipareigojimai bei atsakomybė."

Tiesa, studijuojančių Vilniaus kolegijoje jaunuolių pasiruošimas skirtingas – "žirklės" tarp aukščiausių ir žemiausių balų yra nemažos. Šiemet į Vilniaus kolegiją įstojo 74 studentai, kurie šimtukais išlaikė egzaminus, pernai jų buvo 36. Tad silpniau išlaikiusiems egzaminus įstoti nebuvo lengva. Tačiau jeigu jie pasirenka eiti su geriausiaisiais, su lyderiais, jaunus žmones tai motyvuoja.

Direktorės teigimu, Vilniaus kolegijai niekad neteko kurias nors studijų programas panaikinti, kai nesurenkama studentų, niekada nebuvo nė vienos nerentabilios studijų programos. Priimdama studentus mokymo įstaiga atsižvelgia į darbo rinkos tendenciją.

Šiemet, kaip ir daugelį pastarųjų metų, daugiausia studentų buvo priimta į Sveikatos priežiūros fakultetą. Bendrosios praktikos slauga, kineziterapija, radiologija ir kt. – labai populiarios specialybės, ir konkursas į jas, pasak Ž.Jankauskienės, tikrai buvo didelis. Daug buvo norinčiųjų studijuoti verslą, viešąją vadybą, tarptautinį verslą, turizmą. Verslo vadybos fakultetas – didžiausias Vilniaus kolegijos fakultetas, kuriame studijuoja per 2 000 studentų. Menų ir kūrybinių technologijų fakultetas – vienintelis Lietuvoje, kuriame ruošiami muzikinio teatro arba populiariosios muzikos atlikėjai.

Sunkiau sekėsi Elektronikos ir informatikos fakultetui. Vilniaus kolegijos vadovės manymu, todėl, kad kai kurie universitetai leido sau nesilaikyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytų rekomendacijų ir sumažino konkursinį balą iki tokio, kuris buvo numatytas kolegijoms. Tad visai gali būti, kad dalis norinčiųjų studijuoti pasirinko universitetą.

"Šiuolaikinis jaunimas yra gražus, jis yra smalsus, o mūsų, suaugusiųjų, rūpestis – rasti būdų, kaip dar labiau jį motyvuoti ir labiau įtraukti į mokslo pasaulį, – įsitikinusi Ž.Jankauskienė. – Kas yra XXI amžiuje aukštoji mokykla? Kokį ji sau kelia tikslą? Ar kad dėstytojas būtų greitesnis ir gudresnis už "Google" paiešką? Tikrai ne. Dėstytojo darbas – bendravimo kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo studentams ugdymas. Jaunimas turi išmokti toje žinių gausoje atsirinkti, kas tiesa, o kas ne."