Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė ir kt.

Vertinimo komisijoje dirbo ankstesni šios premijos laureatai – Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė.

Anot literatūros kritikės Neringos Butnoriūtės, po trylikos metų pasirodžiusi naujų eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ siūlo pažįstamai ironišką savo stilistiką išgryninusio poeto kūrybą.

Anot paties poeto, nykstamai menku dydžiu šiandien galime pavadinti labai daug ką. Tai tinka ir pačiai poezijai, ir poetui, ir apskritai bet kuriam žmogui, gyvenančiam savo gyvenimą.

„Juk žvelgiant kiek plačiau, kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra labai menkas ir trumputis. Nykstamai menkas. O šios dramos pabaigoje herojus žus. Ir to niekas negali pakeisti. Ir ne taip svarbu, kokia aplinkui scenografija, kokie kostiumai, kokias eiles herojus ką tik deklamavo. Pabaiga yra neišvengiama. Todėl visi esame herojai, net jei mūsų gyvenimai – ištisa komedija“, – teigė G. Grajauskas.

Poeto kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas.

Knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ buvo įrašyta į 2021 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiemet poetas apdovanotas Jotvingių premija.

Kasmetinė premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis ir kt.

Vertinimo komisijoje dirbo pastarųjų penkerių metų šios Premijos laureatai – Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė.

Šiai premijai buvo svarstytos dar aštuonios kandidatūros: Viktorija Daujotė už eiliuotų tekstų sutelktinę „Žemaitīnā = Žemaitynai“, Dainius Gintalas už eilėraščių knygą „Vienos vasaros giesmė“, Audronė Girdzijauskaitė už atsiminimų romaną „Atminties šuliniai“, Gintaras Grajauskas už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“, Gytis Norvilas už eilėraščių proza knygą „Akla valtis“, Valdas Papievis už romaną „Ėko“, Rolandas Rastauskas už prozos knygą „Venecija tiesiogiai“ ir Tomas Vaiseta už romaną „Ch.“

Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją.

V. Juknaitės kūryba versta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių, hebrajų ir kitas kaltas. 2003 metais ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, po metų jai paskirta Kultūros ir meno premija, o 2008 metais – Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Rašytoja taip pat yra tapusi J. Grušo, J. Keliuočio, J. Paukštelio, G. Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės literatūrinių premijų laureate. 2016 metais V. Juknaitė buvo paskelbta Tolerancijos metų žmogumi.

Kasmetinė Rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

„Remyga“ yra romanas apie jauną valstybę, romanas apie eilinį žmogų, kuriuo, kaip kad būna talentingose knygose, esame mes visi“, – sakė vienas iš vertinimo komisijos narių rašytojas Mindaugas Nastaravičius.

R. Kmita yra trijų eilėraščių knygų – „Nekalto prasidėjimo“ (1999), „Upės matavimas“ (2002), „Švelniai tariant“ (2009), dviejų romanų – „Pietinia kronikas“ (2016), „Remyga“ (2020) ir literatūros kritikos „Ištrūkimas iš fabriko“ (2009) – autorius.

Rašytojų sąjungos premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Alvydas Šlepikas ir kiti.

Apdovanojimas tradiciškai teikiamas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną. Tačiau dėl karantino šiemetinės Lietuvos rašytojų sąjungos premijos įteikimo iškilmių data bus paskelbta vėliau.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas ir kiti.

U. Radzevičiūtė - išleidusi šešias knygas - „Strekaza“ (juodojo humoro romanas, 2003, 2013), „Frankburgas“ (juodojo humoro romanas, 2010), „Baden Badeno nebus“ (trumpos istorijos, 2011), „Žuvys ir drakonai“ (romanas, 2013), „180“ (romanas, 2015) ir „Kraujas mėlynas“. Už romaną „Žuvys ir drakonai“ rašytojai skirta Europos Sąjungos literatūrinė premija, Lietuvių PEN centro jis išrinktas tarp geriausių dešimtmečio knygų. Jos knygos net penkis kartus pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, du kartus - į geriausių metų knygų rinkimus.

U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“ - istorinis. Romano veiksmas vyksta XV a. antroje pusėje Livonijoje - dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Svarbiausi veikėjai - įtakingos Borchų giminės vyrai - Livonijos ordino ir laisvieji Vestfalijos riteriai, ir net kardinolas.

Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, pirmadienį pranešė Rašytojų sąjunga.

1980-aisiais gimusi G.Kazlauskaitė – poetė, literatūros kritikė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė, yra išleidusi apsakymų knygą „Sudie, mokykla“ (2001 m.) bei tris poezijos rinkinius – „Heterų dainos“ (2008 m.), „Meninos“ (2014 m.) ir „Singerstraum“.

Didelio kritikų ir skaitytojų dėmesio sulaukusi G.Kazlauskaitės „Singerstraum“ pateko į „Metų poezijos knygų“ penketuką, o neseniai vykusiame festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ poetei įteikta savivaldybės mero premija „už tikros išpažintinės poezijos ir tikros išpažintinės poetės galią“.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Premijos laureatais yra tapę Antanas A.Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas ir kt.

"Iki visiškos laimės man trūko tiktai šitos premijos. Dabar visa serija premijų surinkta", – pasibaigus iškilmingam vakarui Rašytojų sąjungos rūmuose, Vilniuje, juokavo žinomas poetas Aidas Marčėnas, apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2013-ųjų knygą.

Nepakartojamas vakaras

Šia premija įvertinta poeto eilėraščių knyga 'Tuščia jo". Įvertinimas ypatingas tuo, kad laureatą renka ne žmonės "iš šalies", o kolegos rašytojai. Premija už geriausią metų knygą tradiciškai teikiama per Tris karalius.

Todėl Trijų karalių dieną poezijos ir A.Marčėno gerbėjai ir traukė į Rašytojų sąjungą. Kaip visada nevėdinama, tvanki ir veikiau suomišką pirtį primenanti salė buvo sausakimša. Kostiumais pasipuošę garbaus amžiaus rašytojai prakaitą braukė.

Nors buvo priminta, kad A.Marčėnas nemėgsta, kai jo eilėraščius dainuoja, esą jie ir taip melodingi, vakare pagal juos skambėjo ir dainos. Jas atliko poetas Domantas Razauskas ir aktorius Gediminas Storpirštis. Savo eiles skaitė pats jų autorius ir vakaro vedėjas poetas Rimvydas Stankevičius, neslėpęs, jog yra ne tik A.Marčėno gerbėjas, bet ir mokinys.
Pasibaigus vakarui, prie laureato išsirikiavo ilga autografų medžiotojų eilė. Kadangi prie jo nebuvo lengva prisibrauti, paprašiau, kad knygoje 'Tuščia jo" pasirašytų poeto gyvenimo draugė Violeta Žalytė. Vėliau A.Marčėnas pasakys: "Puiku. Viliūtė – mano pagrindinė mūza."

Įkvėpimo semiasi iš visur

Kol poetas pasirašinėjo, pakalbinau artimiausią jo gyvenimo žmogų – Violetą. "Aidas yra stebintis, jaučiantis ir mąstantis poetas, tad, įsivaizduoju, jam eilėraštis gali gimti ir gimsta iš bet ko – net pačios netikėčiausios smulkmenos", – sakė pašnekovė.

– Violeta, turbūt, kaip visada, perskaitėte ir šiuos eilėraščius prieš sugulant jiems į knygą? Kuo jie jums patinka?

– Man atrodo, kad Aidas, būdamas ištikimas sau ir išlikdamas savimi, palypėjo dar aukštėliau. Kai kurios šios knygos eilutės tiesiog kvapą gniaužia. Mane Aido poezijoje ypač žavi jo meistrystė – būtent, kaip tai padaryta. Man visada įdomu ne tik apie ką kūryba, bet ir kaip tai padaryta. Šitoj knygoj aukšto lygio meistrystės įrodymų apstu. Turiu omenyje – tai tobula poezija.

– Kaip manote, kas yra pagrindinis A.Marčėno įkvėpimo šaltinis – meilė, gamta, gyvenimo sukrėtimai?

– Jis yra mąstantis žmogus ir įsivaizduoju, kad jį inspiruoja viskas – žmonės, gamta, daiktai, knygos… Ir muzika – be jokios abejonės. Manau, ir jo paties mintys, ir jo išgyvenimai, ir vizijos, ir sapnai – irgi įkvėpimo šaltinis. Yra netgi kartą kalbėjęs: galima pasižiūrėti pro langą, ir bet kuris vaizdas, detalė gali tapti kibirkštim poetinei minčiai įžiebti. Iš tikrųjų Aidas įkvėpimo semiasi iš visko.

– Visą vakarą buvo minimos Medžiuškės, kur turėjote sodybą. Kodėl jos atsisakėte?

– Taip, tikrai daug eilėraščių buvo sukurta Medžiuškėse – penkių trobų kaimelyje, pasislėpusiame miškuose tarp Švenčionių ir Ignalinos. Visos Medžiuškių elegijos, visi ciklai pernai, užpernai parašyti ten. Kaimelis yra nuostabioj vietoj – upelio slėny, tarp keturių kalvų. Mes tą vietą vadinom Dievo ausim. Tiesiog tai kosminė vieta – ten labai gera aura. Tą sodybėlę turėjom 15 metų, ten vasarodavom – jis dirbdavo savo darbus, aš – savo.

Bet pastaraisiais metais Medžiuškėms mažai rasdavom laiko. Be kita ko, Aidas nemėgsta ūkio darbų. Todėl, kol ne vėlu, kol viskas neužžėlė ir nenunyko, teko ją perleisti į geras rankas.

"Man jau nepriklauso"

Pagaliau po autografų atsilaisvino kelias ir prie laureato. Poetas tvirtino, kad Medžiuškės buvo vienas jo įkvėpimo šaltinių. Medžiuškės, Vilnius ir Palanga. "Visi "Šokiai" prieš kelerius metus parašyti Palangoje – juose labai daug jūros", – sakė A.Marčėnas.

– Aidai, kodėl nenorite, kad jūsų eilėraščiai virstų dainomis?

– Tai, ką papasakojo Gediminas Storpirštis, buvo labai seniai. O dabar nei noriu, nei nenoriu, kad jie taptų dainomis. Dabar man visiškai tas pat, koks bus mano jau publikuoto teksto likimas: kas jį vers, kaip jį vers, kas jį dainuos, kas jį skaitys. Aš su juo leidžiu daryti ką nori bet kam.

Tai – ne atsainus požiūris. Sakyčiau, labai atsakingas požiūris. Man svarbu tai, ką aš kuriu, o ne tai, ką jau sukūriau. Tai, kas yra sukurta, man jau nepriklauso. O jeigu kas nors man dar pripaišo autorines teises – puiku. Gaunu pinigėlį, kai kas nors tas eiles padainuoja.

– "Tuščia jo" – 14-oji jūsų poezijos knyga. Turbūt turi įtakos, kad įvaldėte amatą, kad prie eilėraščio lyg juvelyras prie deimanto sistemingai ir kruopščiai dirbate kiekvieną dieną?

– Amato įvaldymas – jaunystės dalykai. Jaunystėje reikia amatą įvaldyti. Dabar, kad parašytum eilėraštį, amatą reikia užmiršti. Bent jau pirma sąlyga – užmiršti viską, ką mokėjai.

– O gal keliolika metų jums sekasi dėl to, kad turite puikią mūzą ir gyvenimo draugę?

– Taip. Violeta yra pagrindinis žmogus mano gyvenime. Mes susikuriam komfortiškas gyvenimo sąlygas. Atitinka mūsų charakteriai. Absoliučiai. Mes gyvename nuolatinėje diskusijoje.

Vizitinė kortelė

Aidas Marčėnas (g. 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune) – lietuvių poetas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Jaunystę praleido Gorkyne (taip buvo vadinama tuometė M.Gorkio gatvė – dabartinės Pilies ir Didžioji gatvės Vilniuje). Jose būriuodavosi vadinamasis alternatyvus jaunimas, ieškąs visuotinai nepriimtų saviraiškos galimybių.

Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, paskui kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairius darbus – nuo apšvietėjo Operos ir baleto teatre iki Azijon karves gabenančių prekinių traukinių palydovo.

Spaudoje debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale "Pergalė" (dabar – "Metai"). 1988 m. išleido pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį "Šulinys". Iš viso išleista 14 poezijos knygų.
A.Marčėno lyrika meditacinė. Poetas labai daug dėmesio skiria eilėraščio formai, skambesiui, rimui, ritmui. Pirmųjų eilėraščių rinkinių lyrika skaidri ir muzikali, vėlesniuose rinkiniuose greta silabotonikos atsiranda verlibrų. Poetas apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis.