Pasak prokuratūros, baigus ikiteisminį tyrimą vienam iš vadovų – A.L. – pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, daugiau nei 60 tūkst. eurų vertės svetimo turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Kitas kaltinamasis – A.V. – be kaltinimų dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo taip pat sulaukė kaltinimų ir dėl beveik 65 tūkst. eurų vertės turto pasisavinimo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Šiai dienai jau turime pasiektą rezultatą – atlyginta padaryta valstybei žala, dalis įtariamųjų savo kaltę visiškai pripažino ir jų atžvilgiu priimti sprendimai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Prokuratūros teigimu, abu vyrai pripažįsta savo kaltę dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo.

Pirmojo iš vadovų įmonės buhalterei I. E. šioje byloje taip pat pateikti kaltinimai dėl šių veikų.

Tokių pačių kaltinimų sulaukė ir abi taksi paslaugas teikiančios įmonės.

Ikiteisminio tyrimo metu teisėsauga taip pat apklausė ir faktinę A.L. įmonės vadovę bei vyriausiąją buhalterę, kurios pripažino vykdžiusios vadovo nurodymus nefiksuoti apskaitos dokumentuose dalies operacijų.

Abi įtariamosios pripažino savo kaltę ir atlygino, atitinkamai, 13 tūkst. ir 22 tūkst. eurų valstybei padarytą žalą, todėl buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Džiaugiuosi, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje savalaikiai atlikus suplanuotus procesinius veiksmus pavyko surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl galimai įvykdytų nusikaltimų, tarp kurių yra ir sunkių nusikaltimų. Šiai dienai jau turime pasiektą rezultatą – atlyginta padaryta valstybei žala, dalis įtariamųjų savo kaltę visiškai pripažino ir jų atžvilgiu priimti sprendimai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo“, –  pranešime cituojamas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Saulius Galminas.

Teismą pasiekusioje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių dėl didesnės nei 83 tūkst. turtinės žalos.

Bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

Pasak prokuratūros, šioje byloje kaltinimai pateikti trims vyrams – 38-erių V. B. kaltinamas neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu metamfetamino, turint tikslą jį platinti, 33-ejų T. V. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotikais be tikslo juos platinti, o 55-erių A. B. pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir sprogmenimis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai gruodį V. B. perdavė metamfetamino T. V., tačiau narkotikus aptiko pareigūnai, sustabdę jo vairuojamą automobilį.

Tęsdama tyrimą, policija patikrino V. B. namus, kuriuose rasti maždaug trys gramai metamfetamino. Taip pat aptikta dar 147 gramai šios narkotinės medžiagas, ją V. B. slėpė kitam žmogui priklausančiame garaže.

Garaže pareigūnai rado ir nedidelės galios sprogmenų bei šaudmenų. Nustatyta, kad jie priklauso trečiajam šioje byloje kaltinamam vyrui.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotikų, turint tikslą juos platinti, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Disponavimas narkotikais, neturint tikslo platinti, gali užtraukti baudą, areštą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų, o šaudmenų ir sprogmenų turėjimas – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, manoma, kad pelkė galėjo būti suniokota bekelės automobiliais.

Baudžiamajame kodekse už saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimą ar suniokojimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laimės atėjimas iki penkerių metų.

Su prašymu pradėti tyrimą į prokurorus kreipėsi Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija.

Ikiteisminį tyrimą atliks Tauragės apskrities policija, tyrimui vadovaus Tauragės apylinkės prokuratūra.

Praėjusią savaitę dėl suniokotos aukštapelkės tyrimą pradėjo ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Viešvilės gamtinio rezervato direkcijos teigimu, pelkė galėjo būti suniokota keturračiais, išverstos ten augusios pušys.

Suniokota aukštapelkė yra „Laukesa I“ teritorijoje, kuri priklauso Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“.

Pasak Lietuvos Respublikos prokuratūros, Kaltinimai dėl bendrininkavimo, švaistant klubo pinigines lėšas, padedant klastoti dokumentus, apgaulingai tvarkyti apskaitą pareikšti ir Estijoje registruotos įmonės vadovui, Lenkijos piliečiui A.K. bei JAV registruotos įmonės vadovui Lietuvos piliečiui M. I. Pastarasis kaltinamas taip pat ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Krepšinio klubas, galimai pervesdamas ofšorinėms įmonėms didesnę dalį pinigų nei klubo darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė daugiau nei 490 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, duomenimis, 2012–2016 metais buvęs krepšinio klubo direktorius O. K., įtariama siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, galimai sudarė su JAV ir Estijoje registruotomis įmonėmis manoma fiktyvias sutartis, dėl teisių į sportininkų atvaizdą naudojimą ir už tai visą šį laikotarpį galimai pervedinėjo į JAV ir Estijoje registruotų įmonių sąskaitas pinigines lėšas. Įtariama, kad užsienyje registruotos įmonės, tariamai už sportininkų ir trenerių įvaizdžių naudojimą, dalį gautų lėšų pervedė uostamiesčio krepšinio klubo treneriams ir sportininkams, o kita dalis piniginių lėšų buvo iššvaistyta.

Remiantis atliktu tyrimu, krepšinio klubas, galimai pervesdamas ofšorinėms įmonėms didesnę dalį pinigų nei klubo darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė daugiau nei 490 tūkst. eurų. Tyrimo, kuris atskleidė tokį mokesčių vengimo mechanizmą, duomenys parodė, kad 33-ims Uostamiesčio krepšinio klubo treneriams ir sportininkams per ofšorines įmones buvo išmokėta dalis atlyginimo už sportinę veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad informacija apie išmokėtą darbo užmokestį nebuvo įtraukta į krepšinio klubo buhalterinę apskaitą ir taip išvengta mokesčių mokėjimo.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad JAV registruotos įmonės vadovas M. I., iš krepšinio klubo gavęs manoma nusikalstamu būdu daugiau nei 308000 eurų, šiuos pinigus legalizavo, pervesdamas į kitų užsienio įmonių bei fizinio asmens sąskaitas.

Skaičiuojama, kad dėl neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta daugiau nei 166 tūkst. eurų žala Valstybinei mokesčių inspekcijai, daugiau nei 67 tūkst. eurų žala Sodrai bei 471 tūkst. eurų viršijanti žala Klaipėdos krepšinio klubui.

Pasak prokuratūros, trims iš kaltinamųjų taip pat pateikti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo. Tarp įtariamųjų – ir du Klaipėdos regione dirbę advokatai – Aivaras Surblys ir Marius Navickas.

Anot Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio, šių advokatų veikla kol kas nebuvo sustabdyta, nes vienintelė informacija, kurią iki šiol turėjo advokatūra – 2019 metų vasarį pateiktų įtarimų aprašymas.

„Pradinėje stadijoje mes buvome gavę tiesiog informaciją, čia kalbu apie 2019-ųjų vasario įvykius, kad šiems asmenims yra pateikti įtarimai pagal konkrečius straipsnius, tačiau paprašius pateikti detalesnę informaciją, kuo grindžiamas įtarimas, mes duomenų negavome“, – BNS sakė M. Kukaitis.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Jo teigimu, advokatūra prokuratūros prašė bent tokios pačios apimties medžiagos, kurią apie įtariamus teisėjus gavo Teisėjų taryba, tačiau jos nesulaukė, todėl ir nepriimtas sprendimas riboti advokatų veiklą.

Pasikeitus advokatų procesiniam statusui – iš įtariamųjų tapus kaltinamaisiais – artimiausiame Tarybos posėdyje bus svarstomas jų laikinas pašalinimas, o įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – ir galutinis išbraukimas iš advokatų sąrašo.

„Tada besąlygiškai laikoma, kad asmuo prarado nepriekaištingos reputacijos statusą ir jis būtų išbrauktas iš advokatų sąrašo“, – tvirtino advokatūros pirmininko pavaduotojas. 

Šioje byloje tirti epizodai išaiškėjo tiriant kitą nusikaltimą – 2017 metais įvykdytą 50 tūkst. eurų vertės kokaino įsigijimo sandorį, kurį šiuo metu nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Tirdami narkotikų pardavimą pareigūnai gyvenamajame name Klaipėdos rajone aptiko šešias konservų dėžutes su daugiau kaip kilogramu kokainu. Nustatyta, kad namas ir narkotinės medžiagos priklauso kaltinamajam V. V.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gavo duomenų, kad V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą asmenį už piniginį atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. V. Jis įtartas prekyba žmonėmis.

Kaltę turėjusiam prisiimti socialiai pažeidžiamam asmeniui turėjo būti sumokėta 30 tūkst. eurų ir padengtos advokato išlaidos.

„Tokiu būdu kaltinamasis A. S. pažadėjo V. V. (...) išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. V. būtų nuteistas nekaltas asmuo. Tokiu būdu V. V. ir A. S. susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

V. V. taip pat kaltinamas, kad su bendrininkais rengėsi sunkiai sužaloti Klaipėdos apskrities policijos specializuoto padalinio vadovą. Grupė bendrininkų buvo gerai apgalvoję planą ir rinko duomenis apie privatų pareigūno gyvenimą.

Du pasikėsinimą į policijos pareigūną ir prokurorą planavusius asmenis policija sulaikė 2018 metų balandį.

Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą, ji perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis nuspręs, kuris apygardos teismas ją turėtų nagrinėti.

Tai jau devintoji baudžiamoji byla, atskirta iš didelės apimties tyrimo dėl plataus masto korupcijos teismų sistemoje.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Sprendimas dėl didelio atgarsio sulaukusių buvusių dušinių šalia pajūrio, rekonstruotų į pastatą, priimtas įvertinus surinktų duomenų ir įrodymų visumą, pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

„Atlikus detalų visų aktualių aplinkybių tyrimą konstatuota, kad šis statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas bei teismo įpareigojimus, todėl jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones šiuo atveju nėra“, – rašoma pranešime.

Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad šis privatus pastatas gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties rekreacinis pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima.

Vienintelis ribojimas – šiame pastate negalima gyventi.

Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės funkcija.

„Vykstant šiam tyrimui ne kartą teko girdėti pastebėjimų ir net pasipiktinimų dėl to, kad naujasis pastatas nė iš tolo neprimena paplūdimio lankytojams skirtų dušinių. Tačiau tai niekuo nepagrįstas lūkestis. Po to, kai 1992 metais šis pastatas tapo privačia nuosavybe, jo likimas yra tik jo savininko reikalas, žinoma, laikantis visų teisės aktų reikalavimų“, – pranešime spaudai cituojama tyrimą atlikusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė.

„Šiuo metu turime pripažinti, kad statinys juos pilnai atitinka, o kokia su poilsiautojų aptarnavimu susijusi konkreti veikla bus jame vykdoma – spręs jo šeimininkai. Vienintelis ribojimas – šiame pastate negalima gyventi,“ – pabrėžė ji.

Aplinkybės, susijusios su šio pastato statybomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje tirtos jau antrą kartą. Pirmasis tyrimas prokuratūros iniciatyva buvo pradėtas 2019 metų rugpjūtį, po viešų publikacijų, kuriose buvo iškeltos abejonės, ar šio pastato statybos vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus pastarojo tyrimo metu gautus duomenis ir nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų, prokuroro nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šis pernai gruodį priimtas nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje aukštesniojo prokuroro ir paliktas galioti kaip teisėtas bei pagrįstas.

Antrasis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas šių metų liepą, Palangos miesto merui pateikus prašymą Generalinei prokuratūrai. Prašymas buvo grindžiamas žiniasklaidoje paskelbtais teiginiais apie tai, kad jeigu būtų įrodyta, jog rekonstrukcijos būdu statyto pastato pamatai dar iki 2014 metų statybos leidimo išdavimo buvo pakeisti naujomis pamatų konstrukcijomis, neva galima būtų konstatuoti, kad statyba vyko neteisėtai.

Tačiau, pasak prokuratūros, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 metų spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 metais, teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus.

Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 metų spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus.

Tad, pasak prokuratūros, po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 metų spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

Prokuratūra taip pat vertino rekonstrukcijos sąvoką: remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu senojo pastato konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis.

Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas, prokurorų teigimu, atitinka rekonstrukcijos esmę.

Tyrimo metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios paneigia viešai skelbiamus teiginius dėl statybų eigos ir su jomis susijusių aplinkybių.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi, tačiau šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos.

Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 metais buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija buvo galima.

Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 metų gegužę.

Tyrimo metu taip pat buvo vertinama ir naujojo statinio padėtis žemės sklype pagal 1992, 2008 ir 2018 metais sudarytų statinių išdėstymo žemės sklype planus. Nustatyta, jog naujasis pastatas, kurio užstatymo plotas yra mažesnis nei 1975 metais statyto pastato, yra pasislinkęs labiau į vakarus, tačiau dalis užstatymo ploto yra senojo statinio ribose. Statinys taip pat nepažeidžia reikalavimų dėl aukštingumo, sklypo užstatymo tankumo, intensyvumo bei kitų rodiklių.

Nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriui.

Vadovauti Kauno apygardos prokuratūrai siekia trys kandidatai – dabartinis apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius, Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis ir Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovas Julius Rėksnys.

Panevėžio apygardos prokuratūrai dar vieną kadenciją siekia vadovauti Nida Grunskienė.

Kartą jau pratęsus dokumentų priėmimo terminus, daugiau pretendentų į abu postus neatsirado, tačiau paieška nebebus tęsiama, BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Anot jos, galutinius pretendentus generaliniam prokurorui Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija turėtų pasiūlyti vasarą.

Konkursai gali būti skelbiami iš naujo, jei atrankos komisija neįvertins nė vieno kandidato kaip tinkamo arba jei jų nepasirinks Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Apygardos prokuratūrų vadovus skiria generalinis prokuroras atrankos komisijos siūlymu.

Generalinė prokuratūra taip pat ieško Viešojo intereso gynimo skyriaus vadovo, į šias pareigas pretenduoja šio skyriaus prokurorai Deimantė Nikitinienė ir Kęstutis Vagneris. Atranka vyks birželį.