Sekmadienio pavakare buvo sustabdytas transporto eismas pagrindime Herkaus Manto gatve. Ji buvo užleista šventės dalyviams. Aidinti skanduotėmis ir dainomis eisena pajudėjo iš Liepė gatvės, nusidriekė ilga eile ir žingsniavo iki Vasaros estrados.

Retu reginiu stebėjosi iš pajūrio grįžtantys poilsiautojai, jiems teko palūkėti, kol apie aštuoni tūkstančiai šventės dalyvių pasieks tikslą.

Šiemet Vakarų Lietuvos dainų šventėje dalyvauja per 300 kolektyvų iš 84 Lietuvos miestų ir miestelių.

Vasaros estrada jau seniai bematė tokį didžiulį būrį dainininkų. Šventės vedėjai teigė, kad jų būryje buvo pusaštunto tūkstančio, su jais šventėje pasirodė dar apie pusė tūkstančio šokėjų ir muzikantų.

Žiūrovų tribūnos buvo artypilnės.

Laukdami šventės pradžios chorų dalyviai netinginiavo – banga kelis kartus ritosi ratu per estradą. Atlikėjus ir žiūrovus vienijo bendra nuotaika.

Sveikindamas Dainų šventės dalyvius Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kalbėjo trumpai ir nuoširdžiai. Tai buvo kupina pasididžiavimo savo miestu ir šiltų linkėjimų kalba.

Koncertas prasidėjo Tautine giesme ir Jurgio Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“. Jaudinanti renginio pradžia dar labiau suartino visus tuo metu buvusius Estradoje.

Menkas nesklandumas, kai nesuveikė kompiuterinė technika ir šokėjams teko palūkėti, kol gedimas bus pašalintas, nesugadino nuotaikos.

Šįkart šventėje skamba daugeliui gerai žinomos, tiesa, harmonizuotos liaudies bei populiariosios dainos, todėl choristams galėjo pritarti ir žiūrovai.

Dainos pynėsi su instrumentiniais kūriniais bei šokiais, todėl ne vieną valandą trunkanti šventė neprailgo.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo raginami pasibaigus koncertui nesiskirstyti ir kartu padainuoti su dainų šventės jungtiniu choru liaudies dainas.

Klaipėda svetingai sutiko gausų svečių būrį, jie turėjo galimybę išgirsti Klaipėdos kariliono muzikos koncertą, apsilankyti Klaipėdos universiteto burlaivyje „Brabander“, pavaikštinėti uostamiesčio gatvėmis bei pajūriu.

Šventėje dalyvavo per 4 tūkst. choristų, 1,5 tūkst. šokėjų ir daugybė ansamblių iš visos Lietuvos.

Popietę tūkstantinė dalyvių minia žygiavo Klaipėdos gatvėmis. Eisena startavo nuo Liepų gatvės ir judėjo iki pat Vasaros estrados, skambėjo įvairūs šūkiai, plojimai, kuriems pritariamai signalizavo pro šalį važiavę vairuotojai.

Daina – tai ginklas, paguoda, pagalba ir viltis.

Prasidėjus renginiui, visi buvo kviečiami sugiedoti Lietuvos himną, po kurio iškilmingai buvo įnešta ir iškelta Dainų šventės vėliava.

Pasak renginio vedėjų, ši šventė priminė ir apie kultūros veikėją, filosofą Vydūną, kuris džiugaus tautos žmogaus idėją siekė įgyvendinti per lietuvišką dainą, giesmę.

1895 m. Vydūnas įkūrė „Tilžės lietuvių giedotojų draugiją“, jai vadovavo 40 metų.

Vytautas Grubliauskas. I. Kiseliovaitės nuotr.

Intensyvus Klaipėdos krašto lietuvių chorų gyvenimas buvo vainikuotas jo išsvajota visuotine Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švente, kuri Klaipėdoje vyko prieš 95 metus – 1927 m. birželio 6-ąją.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, šis renginys akcentavo ir stiprų ukrainiečių palaikymą.

„Galbūt tiksliausia būtų pasakyti „sveiki sugrįžę“. Tik keletas metų, per kuriuos ne tik Lietuva, pasaulis pasikeitė nepažįstamai. Daina padėjo išgyventi šį sunkų laikotarpį, neprarasti tikėjimo. Daina – tai ginklas, paguoda, pagalba ir viltis. Labai džiaugiuosi, kad daugiau negu šeši tūkstančiai dainuojančių, šokančių, grojančių žmonių šioje estradoje džiugino mus ir Lietuvą. Tebūnie tai stiprus mūsų visų solidarumo ir palaikymo ženklas kovojančiai Ukrainos tautai, su kuria, neabejoju, esame visi kartu“, – nurodė V.Grubliauskas.

Prieš 95 metus – 1927-ųjų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių ir krašto Direktorijos sutelktomis pastangomis šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. O ką turime šiandien?

Joje pasirodys daugiau nei 280 meninių kolektyvų ir daugiau nei 6 500 jų dalyvių iš visos Lietuvos.

„Kaskart, rengdamas kokį nors chorų renginį, ypač dainų šventę, susimąstau, kokia gi chorinės muzikos, dainų švenčių tradicijų mūsų mieste, o ir visoje Lietuvoje ateitis, ir visada sau atsakau ir noriu tuo tikėti – labai šviesi. Šventai tuo tikiu, – teigė Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ meno vadovas doc. Algirdas Šumskis. – Laikmetis daro savo ir įveda pataisymus mūsų planuose. Ryškiausias – COVID-19 pandemija, kurios išvarginti ir vėl imamės rengti dainų šventes, atsitiesti nuo karantino. Ir jei prieš pandemiją buvo stebimas Lietuvos chorų pakilimas, tai dabar su nerimu laukiu šios dainų šventės. Kokia ji bus, klausiu savęs... Tai tikras išbandymas mums visiems, jau įpratusiems „užsisėdėti“ namuose, virtualiose interneto svetainėse, dirbant iš namų. Taip, tai tikrai patogu ir žymiai efektingiau darbuotis, o ir gyventi. Bet kur mūsų tradicijos, kur mūsų bendravimo kultūra, kur muzika, ypač chorinė muzika, jos gilios tradicijos, juk dar nėra virtualių dainų švenčių ar ir jų laukia tokia ateitis? Pasaulyje vėl žvanginama ginklais, vėl blogio jėgos kėsinasi į tautą, žmogų, laisvę. Didžiausias pasipriešinimas tam – tautinė savimonė, tautinis atsparumas, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui – ugdykime tai savyje, čia mūsų stiprybė. Pasaulis neturi to, ką turime mes, – mūsų tautos savasties ir pasididžiavimo šaltinis – dainų šventės. Lietuvos dainų švenčių tradiciją, kaip saugotiną ir puoselėtiną tautos nematerialaus paveldo vertybę, aukštai įvertino pasaulinė organizacija UNESCO. Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos ir puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesiantis tiltus į mūsų visų ateitį. Vis dar turime kuo didžiuotis: juk puoselėjame turtingą chorinės kultūros ir dainų švenčių tradiciją, esame sukaupę didžiulę patirtį, ir turime vietą – Vasaros koncertų estradą, kuri yra sudedamoji ir neatskiriamoji šio paveldo dalis. Tai it sakrali vieta, kurioje vyksta dainų šventės. Tai vieta, kurioje liudijame savo tautos tvirtumą, vienybę, taurumą, orumą, ji mums tarytum aukuras, kuriame dega šventoji dainų švenčių ugnis, kurią kiekvienas lietuvis nešioja savo širdyje, o kai visi susilieja į didžiulę dainų šventę, Lietuva atgimsta, išsivalo, pagražėja. To neturime prarasti, tai būtina išsaugoti. Dainų šventė – tai mūsų tautos sakralinė vieta, tarytum tautinės ir chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta dainų švenčių apeigos, atlaidai, kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas. Joje liudijama ir išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis. Dainų šventė – tai tautą telkiantis veiksnys, tai kvietimas santarvei, vienybei, siekiui kurti, taurinti, gražinti Lietuvą, tai kvietimas aukai, prasmingam būdui gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės – „vardan tos...“. Štai dainų švenčių pamatinės Tautos giesmės vertybės, kurios kiekvieno mūsų širdyje, įprasmintos menine kalba, tampa tautos stiprybės ir gaivos šaltiniu, trykštančiu iš seniausių amžių gelmių į nūdieną. Jos permąstomos ir aktualizuojamos ne tik dainų šventėje, bet ir kasdienybėje, mus taurina ir stiprina tikėjimu, kad esame, tikėjimu, kad būsime čia, savo bočių, senelių, tėvų ir mūsų pačių mylimame krašte, savo Lietuvoje. Tai ir yra mūsų dainų švenčių esmių esmė ir prasmė.“

Taigi Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslai labai aktualūs nūdienos kontekste – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą, puoselėti joje gėrį ir grožį, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo ir dainų švenčių tradicijas.

Birželio 12 d. 17 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje visus suburs Lietuvos vakarų krašto dainų šventė. Joje pasirodys daugiau nei 280 meninių kolektyvų ir daugiau nei 6 500 jų dalyvių iš visos Lietuvos. Šventėje išsiskleis platus meninės raiškos spektras – chorai, tautinių instrumentų orkestrai, šokėjų ansambliai. Šventės dieną vyks Klaipėdos kariliono koncertas, eitynės, tautodailininkų ir amatų mugė, kiti renginiai.

„Pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir gerbianti jos turtingas tradicijas. Švęskime prasmingai savo šventę, iškiliai ir išdidžiai, dainuokime iš širdies į širdį, skelbkime tautos gyvenimo giesmę“, – kviečia Lietuvos vakarų krašto dainų šventės Klaipėdoje rengėjai.

Renginyje dalyvaus daugiau nei šeši tūkstančiai dalyvių – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai, vokaliniai ansambliai, tautinių instrumentų orkestrai ir ansambliai, tradicinių kanklių, skudučių ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos ir šokių grupės.

Šeštadienį nuo 14 iki 20 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje vyks generalinės šokių grupių repeticijos. Sekmadienio rytą repeticijos tęsis.

Taip pat sekmadienį nuo 10 iki 20 val. Klaipėdos vasaros koncertų estrados prieigose prasidės tautodailininkų bei amatų mugė.

Tądien 15.20–15.45 val. šventės dalyviai rikiuosis eisenai, kuri vyks Liepų gatvės pradžioje, netoli uostamiesčio savivaldybės.

Nuo 15.45 iki 16 val. vyks Klaipėdos kariliono muzikos koncertas, o nuo 16 iki 16.50 val. šventės dalyviai iškilmingai eis miesto gatvėmis nuo Liepų g. iki Vasaros koncertų estrados.

Nuo 17 iki 19.30 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje prasidės ilgai laukta Lietuvos vakarų krašto dainų šventė.

Šios šventės rengėjai ir organizatoriai – Klaipėdos chorinė bendrija "Aukuras", Lietuvos nacionalinis kultūros centras, miesto savivaldybė, kultūros centras "Žvejų rūmai".

Dalyviai – iš visos Lietuvos

Tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė Vasaros estradoje vyko sekmadienio vakare. Renginio metu pasirodė per 230 ansamblių, 6,5 tūkst. dalyvių.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis pasakojo, kad renginį dalyviai atvyko iš visos šalies kampelių.

Daugiausia buvo chorų. Savo pasirodymus taip pat dovanojo etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai.

Panašaus dalyvių skaičiaus Lietuvos vakarų krašto dainų šventė sulaukė ir praėjusiais metais.

Šventės renginiai tradiciškai prasidėjo dalyvių eisena. Į Vasaros estradą jie žygiavo Herkaus Manto gatve iš Liepų gatvės. Eisenos dalyviai traukė lietuvių liaudies dainas, kvietė juos sutikusius žmones prisijungti ir kartu eiti į Vasaros estradą pasižiūrėti šventės.

Liepų gatvėje susirinkusius Lietuvos vakarų krašto dainų šventės dalyvius pasveikino ir Klaipėdos kariliono varpai. Specialiai jiems surengtas koncertas.

Akyse suspindo ašaros

Dėl šventės dalyvių eisenos buvo ribojamas eismas. Automobilių vairuotojai turėjo aplenkti Liepų gatvės dalį, o eisenos metu – Herkaus Manto.

Eismas buvo apsunkintas ir Liepojos gatvėje, ties Vasaros estrada. Abiejose arterijos pusėse, pirmose juostose buvo sustatytos transporto priemonės, kuriomis atvyko dalyviai iš visos Lietuvos. Nusidriekė ilgiausia autobusų ir automobilių eilė.

Šiųmetinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Į ją atėjo daug miestiečių ir svečių. Tarp jų buvo ir vyresnio amžiaus žmonių, ir šeimų su vaikais. Suskambus patriotinėms dainoms, kai kurių žiūrovų akyse suspindo ašaros.

Žiūrovų laukė įvairi programa. Skambėjo lietuvių liaudies ir ne tik dainos, muzika, pasirodymus dovanojo šokėjai. Netrūko ir siurprizų. Šventę nuspalvino ugnies šou. Pasigrožėti buvo galima ir senoviniais automobiliais. Transporto priemonės sulaukė didelio susidomėjimo.

Įtraukė ir žiūrovus

Po pagrindinės šventės programos žiūrovai buvo kviečiami dainuoti lietuvių liaudies dainas.

A.Šumskis pasakojo, kad tokią tradiciją turi latviai ir estai. Po dainų šventės jie kartu su žiūrovais dainuoja liaudies dainas iki aušros.

„Mes ir bandome įgyvendinti tokią tradiciją. Paprastai žmonės po šventės skuba namo. Šį kartą pasiliko apie 2 tūkst. žmonių. Visi dainavome liaudies dainas. Labai ilgai neužtrukome. Juk chorai atvyko iš visos Lietuvos ir turi grįžti namo. Norime, kad tai būtų tautos, kuri vieninga, graži, turinti gražias tradicijas, papročius, šventė“, – pabrėžė pirmininkas.

Lietuvos vakarų krašto dainų šventę stebėjo ne tik klaipėdiečiai ar miesto svečiai, bet ir Vokietijos, Ispanijos, Anglijos, Japonijos, JAV, Australijos gyventojai bei čia įsikūrusios lietuvių bendruomenės. Renginys tiesiogiai buvo transliuojamas keturiose internetinėse svetainėse.

Stebėtojai dėkojo už reginį organizatoriams. Iš viso transliaciją žiūrėjo apie 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Gražių žodžių negailėjo ir Vasaros estradoje buvę žiūrovai. Kai kurie tvirtino, kad ši šventė – energijos užtaisas, pakraunantis visiems metams.

A.Šumskis atkreipė dėmesį, kad dainų šventė Klaipėdoje – tai bene didžiausias ir skaitlingiausias renginys, pasirengimas ar net generalinė repeticija Lietuvos šimtmečio dainų šventei „Vardan tos...“, kuri vyks Vilniuje.

Renginys tradiciškai prasidėjo dalyvių eisena. Po pietų visi jie rinkosi Liepų gatvės pradžioje. Prieš pajudant Manto gatve į Vasaros estradą, kur vyko renginys, skambėjo Kariliono varpai.

Lietuvos vakarų krašto dainų šventėje dalyvavo per 250 ansamblių. Iš viso apie 6 tūkst. žmonių. Chorai, etnografiniai ir folkloro ansambliai, orkestrai, šokėjai į uostamiestį suplūdo iš visos Lietuvos.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ pirmininkas Algirdas Šumskis pasakojo, kad ši dainų šventė ir anksčiau vykusių išsiskyrė tuo, kad joje dalyvavo ir pučiamųjų orkestrai.

„Norėjome atgaivinti šią tradiciją. Anksčiau pučiamųjų orkestrai dalyvaudavo šventėje, tačiau pastaruoju metu ne. Norėjome juos vėl susigrąžinti į šventę. Šiemet pučiamųjų orkestrų nebuvo daug, tačiau tikimės, kad jie aktyviau dalyvaus kitose šventėse“, – tvirtino pirmininkas.

A.Šumskis pabrėžė, kad dainų šventės yra ypač svarbios. Nuo jų priklauso Lietuvos išlikimas.

„Kol vyksta dainų šventės, tol gyvuos ir Lietuva. Būtent jos atspindi mūsų tautos savitumą, išskirtinumą, saugo mūsų per tūkstančius metu sukauptą patirtį, visas tradicijas. Dėl to dainų šventės yra ypatingai svarbios ir reikšmingos. Jas saugo UNESCO organizacija, tačiau pirmiausia saugoti turime patys. Dainų šventės yra mūsų prasmių prasmė, tautos giesmė“, – pabrėžė pirmininkas.

Prieš dainų šventę buvo aptvarkyta ir merdinti Vasaros estrada. Čia buvo pašalinti ir keli sektoriai suolų, skirtų žiūrovams. Suolai buvo visiškai sulūžę.

Tęsia gražią tradiciją

Tokio masto dainų šventė Klaipėdoje tęsia tradicijas, kurias puoselėjo didžiulės atsakomybės dvasios, patriotizmo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių ir vėliau vykusių dainų švenčių rengėjai. Todėl visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Lietuvos liaudies kultūros centro, Lietuvos chorų sąjungos bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ iniciatyvai uostamiestyje surengti Lietuvos vakarų krašto dainų šventę pritarė Kultūros ministerija ir miesto savivaldybė.

Šioje šventėje numatoma parodyti platų meninės raiškos spektrą. Pasirodys chorai, etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Šiemetė šventė pasižymės ir tuo, kad joje ketinama atgaivinti pučiamųjų orkestrų tradiciją – renginį papuoš pučiamieji orkestrai, atvykę iš Vakarų Lietuvos miestų.

Tikimasi, kad visi šventės dalyviai – dainininkai, šokėjai, orkestrantai – įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami ir suteikdami džiaugsmo muzikos gerbėjams. Birželio 12 d. 17 val. Lietuvos vakarų krašto dainų šventė prasidės Klaipėdos vasaros koncertų estradoje.

„Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą, visiems Lietuvos piliečiams skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Tikime, kad šiuo renginiu sustiprinsime meilę Tėvynei, pagarbą jos didingai praeičiai ir tautos didvyriams“, – teigė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius doc. Algirdas Šumskis.

– Ką manote apie šią šventę, jos esmę?

– Apie šią dainų šventę, kaip ir apie visas dainų šventes, galima būtų kalbėti be sustojimo, nes jų esmė glūdi tūkstantmetėse mūsų tautos dainavimo tradicijose. Būtent šiose šventėse mūsų tauta vieningai tapatina save su savo Tėvyne, savo namais. Būtent dainų šventėse įvyksta tas ritualinis aktas, kai garsiai, visa širdimi išdainuojame Lietuvą, išdainuojame tai laisvai, prie amžinojo dainos aukuro pareiškiame apie savo ištikimybę kraštui, kuriame gyvename, kurį statome, kuriame, gražiname, kuriuo didžiuojamės. Dainų šventės buklete prisiminiau, kaip taikliai, kartu labai paprastai ir įtaigiai pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės proga rašė Vydūnas: „...Ir daina, ir dainavimas yra be dėsnių, kurie duoti iš aplinkos. Abiem pareina ypatingumas iš jaučiančiojo ir dainuojančiojo žmogaus. Koks jis, tokia yra ir jo daina, ir dainavimas. Daina išdainuota lyg vėl pasislepia žmogaus viduje. Čia jos namai, jos tėviškė“.

Turime kuo didžiuotis

– Kokia dainų šventės reikšmė mūsų miestui ir kraštui?

– Visada sakiau ir sakysiu, kad Klaipėdoje yra unikali situacija, kuri leidžia ypatingai geromis sąlygomis plėtoti savo kultūrą, nes esame gana toli nuo centro – Vilniaus, kartu gerokai arčiau Europos, be to, turime ir jūrų, ir oro uostus. Ši aplinkybė leidžia būti kitokiems, savarankiškesniems, nepriklausomiems, kartu būti ir ne „periferijoje“, o visų kultūrinių įvykių sūkuryje. Kita vertus, kai kalbame apie Klaipėdos kultūros istoriją, jos tradicijas, pastebime, kad tapatiname save ir su Prūsija, ir ypač su Mažąja Lietuva. Pelnytai didžiuojamės, kad Mažoji Lietuva davė visai Lietuvai raštą, pirmąją lietuvišką knygą, čia išleista pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Tačiau mažiau kalbame apie labai turtingą muzikinį palikimą, apie pirmuosius lietuviškus giesmynus, dainynus, liaudies dainų rinkinius, o dar mažiau – apie pirmąsias dainų šventes ir apie chorines giedotojų draugijas bei jų tradicijas. O visa tai buvo būtent čia. Na, gal tas susiliejimas, persidengimas su vokiškąja kultūra neleidžia apie tai labai garsiai kalbėti, tačiau žinoti apie tai ir tuo didžiuotis niekas netrukdo.

Mūsų miestas ir kraštas gali pelnytai didžiuotis, nes dainų švenčių tradicijų keliai į Lietuvą atėjo ir per Mažąją Lietuvą. Čia kur kas anksčiau prasidėjo dainų švenčių judėjimas (tiesa, pradžioje jos buvo daugiau vokiškos nei lietuviškos), čia jas puoselėjo Vydūnas, Stasys Šimkus, Antanas Vaičiūnas ir kiti. Tikriausiai visi žinote, kad pirmųjų lietuvių dainų švenčių ištakos – tai ant Rambyno kalno dar 1895 m. Vydūno rengtos dainų šventės. O kokią įtaką turėjo Tilžės giedotojų draugija, kurios pavyzdžiu būrėsi daugelis lietuvių chorų ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir visoje Lietuvoje!.. Taigi turime kuo didžiuotis, turime iškilių asmenybių, turime senas tradicijas, kurias privalu puoselėti.

Yra kuo pasidžiaugti ir dabar. Šiandien mes turime vieną didžiausių Vasaros koncertų estradą, kurioje kiekvienais metais galime surengti respublikines bei regionines dainų šventes. Tikiuosi, užteks blaivaus proto ir išminties, kad šios vietos neprarastume ateityje. Tokias skaitlingas dainų šventes Lietuvoje turi tik Vilniaus ir Klaipėdos miestai. Saugokime ir puoselėkime visa tai, kad ateities kartos mumis didžiuotųsi.

Kita vertus, dabartiniame globalizacijos ir pragmatizmo fone, kai kam galime atrodyti kiek keistokai. Dažnai girdžiu priekaištus ne tik sau, bet ir visiems dainų švenčių tradicijų puoselėtojams, kad, girdi, esame jau „vakarykštė diena“, kad dabar visai kitoks laikmetis ir reikia inovatyvumo, naujų formų, daugiau pramoginio pobūdžio renginių, kad dainų šventės neatitinka nūdienos keliamų reikalavimų, per brangios, kad neskatina kūrybinės industrijos, nedidina kultūros vartojimo, ir dar visokių iš piršto laužtų ir prisirankiotų iš visur „protingų“ frazių... Visiems tiems „išminčiams“ ir „pranašams“ taip ir norisi pasakyti – ateikite ir kartu padainuokime, ne angliškai ar dar kaip kitoniškai, o lietuviškai, padainuokime Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“, kurią šioje dainų šventėje diriguos maestro Lionginas Abarius. Su šia daina Lietuva išsivadavo iš sovietinio jungo, su ja iškentė tremtį, alkį ir dvasinį genocidą. Ateikite, nes šiandien ne mažiau nei kada nors aktualu dainuoti Lietuvą ir tai yra pats šiuolaikiškiausias požiūris ir atsakas tai grėsmingai, viską šluojančiai globalizacijai, tam periferiniam mąstymui, ir tam savasties išsižadėjusiam ir svetimą garbinančiam profanizmui bei pragmatizmui.

Pasirašė istorinę sutartį

– Kuo klaipėdietiška dainų šventė skiriasi nuo kitų?

– Klaipėdietiškos dainų šventės yra universalios. Čia turi galimybę lygiomis teisėmis reikštis visi tradiciniai dainų švenčių žanrai – chorinė, orkestrinė muzika ir šokis. Tuo mes esame ir išskirtiniai, tuo esame ir patrauklūs. Šio principo laikysimės ir šiemet.

– Bet bus ir naujovių?

– Visada prisimenu, kaip Klaipėdos dainų šventėse, be chorų, šokėjų bei liaudies instrumentų orkestrų, dalyvaudavo pučiamųjų instrumentų orkestrai. Vienok ši tradicija pamažu išnyko, kaip pučiamųjų instrumentų orkestrai išnyko ir iš Klaipėdos miesto mokyklų, ir iš įvairių jos įmonių. Nesiimu analizuoti, kodėl taip atsitiko, turime ką turime. Tačiau šioje šventėje nutarėme užpildyti šią spragą ir, sukvietę pučiamųjų orkestrų vadovus iš viso krašto, tarėmės, kaip atgaivinti šias nuostabias pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas. Pirmuosius kuklius daigus galėsime pamatyti jau šį sekmadienį. Tai nedidelis žingsnelis, bet tikiu, kad jis padrąsins ir paskatins atgaivinti kitados garsias Klaipėdos pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas, kurios puoš ir garsins mūsų miestą.

– Ar jūs ramus dėl dainų šventės ateities?

– Dainų šventės – mūsų tautos gyvasties šaltinis. Išdžiuvus jam, išnyks ir tauta... Todėl manau, kad, kol bus gyvas nors vienas tikras lietuvis, jos turi ateitį ir perspektyvą. Tikiu, kad ir mūsų mieste jos turi gražią ateitį. Juolab kad šventės išvakarėse Miesto taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas – kartu rengti dainų šventes. Joje visos šalys įsipareigojo Klaipėdoje ne tik rengti dainų šventes, bet ir remti jas finansiškai. Tai precendento neturinti, sakyčiau, istorinė sutartis, kuria asmeniškai labai džiaugiuosi. Žinoma, tai tik politinis žingsnis, bet ši paraiška atveria visai kitokią dainų švenčių ateities perspektyvą.

„Šioje dainų šventėje pasirodys įvairiausių meninių žanrų atstovai: chorai, etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Renginys pasižymės ir tuo, jog ketiname atgaivinti pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas – koncertuos kolektyvai iš Vakarų Lietuvos miestų. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kur visi jos dalyviai – dainininkai, šokėjai, orkestrantai – įsilies į Lietuvos muzikinę kultūrą, parodys individualų, savitą braižą, patys gaus įkvėpimo, pritrauks daugiau muzikos ir meno gerbėjų,“ – pasakojo šventės meno vadovas ir direktorius doc. Algirdas Šumskis.

Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – per lietuvišką dainą ir muziką ugdyti jaunąją kartą bei visus Lietuvos piliečius, skatinti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos praeičiai, žmonėms, kultūrai, tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Organizatorius ir dalyvius įkvepia šventės moto – prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Dainų šventės organizatoriai ir rengėjai yra Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, Lietuvos Liaudies kultūros centru, Lietuvos chorų sąjunga.