Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.

„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.

Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.

„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.

„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.

Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.

„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.

E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis

Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.

„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.

Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.

„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.

„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.

Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.

„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.

„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą

Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.

„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.

„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.

G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

STT vadovas aiškina, kad jis veikia griežtai laikydamasis įstatymų.

„Reaguodamas į man mestus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo savo pareigomis, tai kategoriškai neigiu ir patikinu, kad veikiu griežtai laikydamasis įstatymų“, – Eltai perduotame komentare teigė L. Pernavas.

„Tiek aš, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuolat bendradarbiavo su Seimo laikinąja tyrimo komisija, teikė jai išsamią informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo atsakyta į visus 13 Komisijos paklausimų, kurių metu Komisijai buvo pateikta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, susijusi su Pranešėjo istorija. Tokios formos informacijos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai“, – pabrėžė jis.

Aktyviai bendradarbiaujame, tačiau informaciją teikiame, vadovaudamiesi įstatymais ir nepažeisdami žmogaus laisvių bei teisių.

L. Pernavas pažymėjo esąs už informacijos pateikimą ir kuo platesnį visuomenės informavimą, tačiau, anot jo, suteikiant ar atskleidžiant informaciją, būtina vadovautis įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais.

„Precedentas, kai kriminalinės žvalgybos institucijos politikų yra verčiamos pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas ir jos ginamas bei saugomas vertybes. Pateikiant visą, įskaitant ir nepasitvirtinusią, informaciją, gali būti pažeidžiami žmogaus teisės ir nekaltumo prezumpcijos principas bei sukuriamos prielaidos tokia informacija manipuliuoti“, – aiškino STT vadovas.

„Atkreipiu dėmesį, kad EBPO ekspertai jau ne kartą yra teikę Lietuvai rekomendacijas, kad tokie reikalavimai ir praktika, dažnai kviestis teisėsaugos institucijų atstovus, gali būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė. Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad aktyviai bendradarbiaujame, tačiau informaciją teikiame, vadovaudamiesi įstatymais ir nepažeisdami žmogaus laisvių bei teisių”, – akcentavo jis.

Atsisakydamas pateikti laikinajai Seimo komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.

Tokiomis išvadomis antradienį pasidalijo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją tyrusi komisija. Pažymima, kad L. Pernavas nepateikė parlamentarams prašomos informacijos apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Taip pat nurodoma, kad L. Pernavas klaidino parlamento komisiją – jo liudijimas prieštaravo buvusio STT vadovo Žydrūno Bartkaus teiginiams. L. Pernavui nurodant, kad STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo sunaikinta, Ž. Bartkus patikino parlamentarus, jog jam vadovaujant tarnybai ši medžiaga nebuvo naikinama, „įvertinus šios informacijos galimą tolesnę reikšmę“.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.

Tokią išvadą komisija siūlo patvirtinti visam Seimui, ji registruota antradienį.

„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus“, – teigiama parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui. Dėl to jo veiksmai vertintini „kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Apie VSD vadovą projekte rašoma, kad „D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją“.

D. Jauniškis nuslėpė informaciją

Kaip pavyzdį komisija pateikia informacijos apie tuomečio kandidato ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą – D. Jauniškis tąkart sakė, kad „jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“.

Vis tik, anot laikinosios komisijos, tą paneigia kiti surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkoje „buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – rašoma dokumente.

Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė.

„(...) kai kurių iš minėtų asmenų paskyrimu į (...) prezidento patarėjų pareigas buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – teigiama jame.

Kaltina nepagrįstu informacijos įslaptinimu

Pagal pranešėjo T. Gailiaus 2019 metais pateiktą informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas L. Pernavas komisijai liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Sausio pradžioje STT informavo parlamentinę komisiją, kad negali jai pateikti konkrečių atsakymų, kas buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Anot STT, kriminalinės žvalgybos nevykdančioms institucijomis gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, o ne patys tyrimo duomenys. Be kita ko, tarnyba nurodė, kad dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos yra sunaikinta, nes tai nurodo įstatymas.

Dėl L. Pernavo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

Linas Pernavas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Parlamentarai anksčiau baiminosi, kad STT galėjo sunaikinti T. Gailiaus darytus pokalbių su savo vadovybe įrašus.

Komisija dokumente konstatuoja, jog STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Seimo komisija nusprendė: už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas

Už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ VSD vadovas D. Jauniškis, nusprendė šią istoriją tyrusi Seimo komisija.

„VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.

„Priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu, taip pat inicijavo reformas, po kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti tarnybą VSD“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad pranešęs apie žvalgybos tarnybos vadovo pažeidimus pranešėjas patyrė neigiamą poveikį: jam trukdyta įgyvendinti teisę į atostogas, ribota iki to laiko įprasta jo veikla dalyvauti VSD vadovybės rengiamuose pasitarimuose, pradėta reforma, po kurios nuspręsta naikinti padalinį, kuriam jis vadovavo, ir dėl to T. Gailius buvo priverstas pasitraukti iš pareigų VSD.

Seimo komisija siūlo Vyriausybei kompensuoti T. Gailiui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Buvęs pareigūnas liudijo, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl jis kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

VSD pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius, o pernai gruodį atėjęs liudyti į viešą Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį ją patvirtino ir pats T. Gailius.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Taip jis komentavo visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“, kuri tęsiama tiriant Seimo narių parlamentinių išlaidų panaudojimą.

Pasak L. Pernavo, po „Skaidrinam“ paviešintų atvejų savivaldybėse, STT pradėjo 25 ikiteisminius atvejus.

Turėtume orientuotis į stambiąją korupciją, politinę korupciją, tarptautinio papirkinėjimo atvejus.

„Kas yra mūsų prioritetai? Ar mūsų prioritetai yra tokie tyrimai, apie kuriuos mes kalbame? (...) Aš manau, kad mes turėtume orientuotis į stambiąją korupciją, politinę korupciją, tarptautinio papirkinėjimo atvejus“, – po susitikimo su prezidentu penktadienį kalbėjo STT vadovas.

„Mes nesakome, kad kitokių tyrimų neturėtų būti, bet prioritetas turėtų būti čia“, – pridūrė jis.

L. Pernavas sako teigiamai vertinantis „Skaidrinam“ iniciatyvą. Jis atkreipė dėmesį, kad tarnyba pernai vasarą pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl parlamentinių lėšų reglamentavimo.

„Jeigu jau tada būtų priimti sprendimai, galbūt tai, ką mes turime dabar, mes to neturėtume“, – sakė STT vadovas.

„Galime turėti vieną ar kitą tyrimą, o nuo to kas pasikeis? Niekas. Mano galva, reikia atsakingai pažiūrėti į mūsų pasiūlymus“, – pridūrė jis.

Tarnyba pernai atliko parlamentarų išlaidų reglamentavimo antikorupcinį vertinimą ir nustatė, kad šis teisinis reguliavimas sudaro galimybes lėšas parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Anot STT, atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti.

Tarnyba pasiūlė apibrėžti įstatymuose parlamentinės veiklos sąvoką ir jai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį, siūlė stiprinti kontrolę, pavyzdžiui, Seimo nariai turėtų atsidaryti specialią banko sąskaitą ir patiriamas parlamentines išlaidas apmokėti tik iš jos.

STT išvadą ir pasiūlymus tuomet pateikė Seimo valdybai ir kanceliarijai.

Visuomenininkas A. Tapinas per akciją „Skaidrinam“ siekia atskleisti galimai nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse. Šiuo metu akcija persikėlė į parlamentą, kur tikrinamas Seimo nariams skirtų parlamentinių lėšų panaudojimas.

Reaguodama į akciją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė žadanti su frakcijų seniūnais ieškoti sprendimų, ji minėjo ir galimus Konstitucijos pakeitimus.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba, jeigu aš neklystu, nuo 2011 metų ne vieną kartą teikė įvairias pastabas ir pasiūlymus dėl Lošimų įstatymo tobulinimo ir panašiai. Deja, reikia pripažinti, kad į mūsų pastabas, į mūsų pasiūlymus iki šios dienos nėra atsižvelgta“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda penktadienį žurnalistams sakė STT vadovas.

Mes pasidėjome grėblį, ant kurio šiandien sėkmingai ne tik laipiojame, bet ir šokinėjame.

„Turbūt reikia pasakyti taip: mes pasidėjome grėblį, ant kurio šiandien sėkmingai ne tik laipiojame, bet ir šokinėjame, ir turime tai, ką turime“, – pridūrė jis.

L. Pernavas nedetalizavo, kokius pasiūlymus dėl lošimų reguliavimo teikė STT, tačiau tikino, kad jų buvo „ne vienas ir ne du“.

Tarnybos vadovas neatsakė, ar STT palaikytų lošimų reklamos draudimą.

„Aš nenoriu komentuoti vienos ar kitos nuostatos ir tai nėra mūsų tarnybos kompetencija – kalbėti apie uždraudimą arba neuždraudimą. Mes matome įstatymą, mes matome tam tikrą teisinį reglamentavimą, mes pateikiame savo išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės arba dėl kitų rizikų“, – teigė L. Pernavas.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad siūlymas visiškai uždrausti lošimų reiklamą gali būti svarstytinas kaip vienas iš sprendimų.

Seime praėjusią savaitę įregistruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą. Jas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Tačiau Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

„Susitikime bus aptarta korupcijos prevencija, korupcinių nusikaltimų baudžiamasis persekiojimas, tarnybos nuveikti darbai, jai kylantys iššūkiai, sprendžiamos problemos“, – BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

L. Pernavas STT vadovu penkerių metų laikotarpiui paskirtas pernai gegužę.

Jis žadėjo, kad užtikrins tarnybos veiklos tęstinumą, diskutuos siekiant surasti geriausius sprendimus kovojant su korupcija ir skaidrinant Lietuvą.

STT vykdo korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir analitinę antikorupcinę žvalgybą. 

„Deja, taip susiklostė, kad informacijos savininkai pagal įstatymą yra STT, ir tai komisiją varžo komentuoti informaciją, gautą šito posėdžio metu. Bet mes oficialiai paprašėme STT išslaptinti informaciją, kuri buvo pateikta komisijai“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Jis patvirtino, kad STT pateikta medžiaga susijusi su tarnybos atlikto „tyrimo likimu ir įrodymų šiame tyrime likimu“, bet teigė, jog savo esme ji valstybės paslapties nesudaro, kaip slaptą informaciją apibrėžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

„Komisijos nuomone, STT įslaptinti raštai neatitinka įstatyme numatytų kriterijų, kur sakoma, kad gali būti įslaptinama tik tokia informacija, kuri gali kelti grėsmę valstybės saugumui, specialiųjų tarnybų veiklai“, – pažymėjo V. Bakas.

„Iš to, ką STT pateikė, nieko tokio nėra, visuomenė turi teisę žinoti. Todėl kreipėmės oficialiai į L. Pernavą, prašydami ir išslaptinti, ką pateikė, ir vengti įslaptinti duomenis kurie savo esme valstybės paslapties nesudaro, bet yra svarbūs visuomenės teisei žinoti apie kai kuriuos svarbius procesus“, – pažymėjo V. Bakas.

L. Pernavas po komisijos posėdžio žurnalistams teigė nieko negalintis komentuoti, įskaitant ir galimybės išslaptinti informaciją, sakydamas, kad visa, kas svarstyta – uždaro posėdžio medžiaga.

STT vadovo apklausa vyko uždarame posėdyje, po to komisija išklausė knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, autorius Birutę Davidonytę ir Dovydą Pancerovą.

Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Praėjusiame posėdyje komisijai liudijęs buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus sakė, kad patikrinus T. Gailiaus informaciją, nusikaltimo požymių nenustatyta, todėl vykdytas kriminalinės žvalgybos tyrimas neperaugo į ikiteisminį.

Tapatybės nusprendęs nebeslėpti T. Gailius anksčiau liudydamas komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju. Jis taip pat patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.

Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo vesti į ikiteisminį tyrimą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

„Esame pasirengę suteikti visokeriopą pagalbą Ukrainai jos atstatymo darbuose ir kelyje į Europos Sąjungą, ypač kovos su korupcija srityje“, – STT pranešime cituojamas jos vadovas.

„Nepaisant karo iššūkių, džiugu, kad Ukrainos institucijos tęsia savo veiklą kovos su korupcija srityje, o gerosios praktikos, kaip kovoti su korupcija, dalinimasis yra ypač aktualus. Korupcija yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui. Jos negalima nustumti į šalį, kuomet gresia pavojus valstybės egzistenciniams pagrindams“, – sakė jis.

Taip jis kalbėjo šią savaitę kartu su pirmuoju pavaduotoju Jovitu Raškevičiumi ir Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovu Benu Aldakausku lankydamasis Ukrainoje, kur dalyvavo susitikimuose su šalies antikorupcinių institucijų atstovais, atnaujino bendradarbiavimo susitarimus, pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį.

Vizito metu STT atstovai susitiko su Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU), Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAPO), Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NACP), specializuoto Ukrainos antikorupcijos teismo vadovais ir jų komandomis.

Anot STT, 2016 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nacionaliniu antikorupcijos biuru, o šio vizito metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su Nacionaline korupcijos prevencijos agentūra, ja abi institucijos sutarė keistis informacija ir gerąja patirtimi korupcijos prevencijos srityje.

„Lietuvą labai vertiname ne tik kaip partnerę kovoje su agresoriumi, bet ir bendradarbiavime atskleidžiant ir tiriant korupciją, dalijantis informacija ir gerąja patirtimi. Kova su korupcija yra vienas iš prioritetinių uždavinių kelyje į ES“, – susitikime kalbėjo NABU vadovas Semenas Kryvonosas.

STT delegacija taip pat susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Valdemaru Sarapinu, aptarė galimą tolesnį STT ir kitų Lietuvos institucijų vaidmenį didinant skaidrumą Ukrainoje.

Po susitikimų Ukrainoje, STT delegacija Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio kovos su korupcija biuro (CBA) vadovais.

Susitikimo metu buvo aptarta regioninio bendradarbiavimo svarba kuriant tvarią antikorupcinę aplinką, tarpusavio bendradarbiavimo vaidmenį užkertant kelią korupcijai Ukrainoje karo ir taikos metu.

Praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos praėjusiais metais Kyjivas gavo ES kandidatės statusą, tačiau analitikai perspėjo, kad jo laukia ilgas ir sunkus kelias į narystę.

Nors Europos Komisija oficialiai uždegė žalią šviesą Ukrainos narystės deryboms, Europos Sąjunga ragina Kyjivą tęsti kovos su korupcija reformas, būtinas stojimo į bloką procesui.

Lapkritį Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos narystės, tačiau derybos negali prasidėti, kol nepritaria visos 27 ES valstybės narės.

Bloko plėtra bus įtraukta į gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyksiančio kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę.

„Mes tiriame „čekiukų“ bylas. Tose bylose figūruoja turbūt visų politinių partijų atstovai. Tai mums yra papildomas krūvis, papildomas darbas. Ir šiai dienai situacija yra tokia, kad aš einu pas tuos pačius politikus, prašau papildomų lėšų jų kolegų tyrimams. Man tai keistai atrodo. Mano galva, šiuo metu egzistuoja tam tikras interesų konfliktas“, – interviu Eltai sakė STT vadovas L. Pernavas.

Tarnybos direktorius, kalbėdamas apie teismų sprendimus korupcinėse bylose, teigė pastebintis, kad Lietuvoje taikoma aukštesnė negu Vakarų valstybėse įrodinėjimo kartelė. Dėl to, anot L. Pernavo, dalyje bylų, kur asmenys sulaukia kaltinimų korupcija, yra išteisinami.

STT vadovas neslepia, kad jį stebina šalies teismų praktika korupcinėse bylose. L. Pernavas atkreipia dėmesį, jog už korupciją gali grėsti ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau, anot jo, per pastaruosius 30 metų tokia bausmė skirta tik vienam asmeniui. 

Ir šiai dienai situacija yra tokia, kad aš einu pas tuos pačius politikus, prašau papildomų lėšų jų kolegų tyrimams. Man tai keistai atrodo.

„STT nuolat kalba, kad korupcija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, su šiuo pavojingu nusikaltimu turime kovoti. Žvelgiant į kai kuriuos teismų sprendimus pastaruoju metu, gali susidaryti įspūdis, kad korupcijos pavojingumas kartais yra nuvertinamas“, – svarstė L. Pernavas.

– Jūs, pradėjęs dirbti STT vadovu, minėjote, kad stengsitės susitikti su kuo daugiau kolegų visoje Lietuvoje. Ar jau baigėsi šios susipažinimo su sistema kelionės?

– Tikrai taip, su kokiu 90 procentų STT darbuotojų susitikau ir pasikalbėjau. Taip pat turime tradiciją – „naujoko kavą“. Kiekvienas naujas žmogus po priesaikos pasikalba su tarnybos vadais, o vėliau aš asmeniškai kalbuosi su nauju kolega, gerą valandą geriame kavą ar arbatą. Jau spėjau tokiu būdu pabendrauti su 10–15 naujokų.

– Kokį vaizdą, apkeliavęs STT padalinius, pamatėte? Apie kokias problemas iš pirmų lūpų išgirdote?

– Esu pats naujokas, tai neretai ta kava su naujoku būdavo bendravimas su manimi. Ką aš pastebėjau, tai puikius žmones, šviesius, suvokiančius, ką jie veikia tarnyboje. Kažkokių problemų, skaudulių, kuriuos reikia čia ir dabar spręsti, dabar nėra.

Esu pats naujokas, tai neretai ta kava su naujoku būdavo bendravimas su manimi.

Šiuo metu dirbame ties mūsų penkių metų veiklos gairėmis. Jau esu minėjęs, kad mums reikia daugiau dėmesio skirti baudžiamajam persekiojimui. Antra dalis, kuri yra labai svarbi, tai – tarptautinė veikla, dalyvavimas antikorupcinių institucijų tinkle Europos partneriai prieš korupciją (EPAC) ir Europos Sąjungos kontaktinių asmenų prieš korupciją tinkle (EACN). Prieš kelias savaites dalyvavome tarptautinėje metinėje konferencijoje ir generalinėje asamblėjoje, kur aš buvau išrinktas EPAC/EACN prezidentu.

Kalbant apie STT kolektyvą, tai ieškome įvairių motyvacinių priemonių, kad kuo geriau motyvuotume esamus darbuotojus ir kad būtume inovatyvia, patrauklia mūsų organizacija būsimiems darbuotojams.

– Kaip vieną iš savo prioritetinių darbų esate įvardijęs ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimą, siekiant supaprastinti baudžiamąjį procesą, kad šis nebūtų toks gremėzdiškas. Galbūt jau pavyko identifikuoti konkrečias priemones, kurios padėtų pagerinti ikiteisminio tyrimo kokybę? Gal ketinate siūlyti Seimui koreguoti tam tikrus įstatymus?

– Ikiteisminio tyrimo kokybę gerinti, žinoma, reikia, bet reikia kalbėti ir apie baudžiamojo proceso gremėzdiškumą, sudėtingumą, brangumą. Visų pirma, aš su savo komanda gyvai susitikau su visų apygardų teismų pirmininkais, apygardų vyriausiais prokurorais, su Generalinės prokuratūros vadovybe, su Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų vadovais. Sutarėme, kad kiekvienas mūsų pateiksime po kelis esminius pasiūlymus, kaip tą baudžiamąjį procesą keisti, ir pradėsime nuo pasiūlymų, kuriais nėra būtina keisti įstatymų. Įstatymo keitimas nėra greitas procesas, o mums reikia pokyčių jau dabar. Taigi, netrukus turėsime darbinį susitikimą ir tikimės, kad jo metu pavyks sutarti dėl pirmųjų sprendimų dėl baudžiamojo proceso tobulinimo ir keitimo. Šis susitikimas vyks lapkričio mėnesį.

Be abejo, lygiagrečiai kalbamės dėl galimybės keisti Baudžiamojo proceso kodeksą. Apie tai irgi diskutuosime, bet, kaip minėjau, tai yra ilgesnis procesas.

– Kalbant apie STT ikiteisminio tyrimo kokybę, į akis krenta tokios bylos, kaip Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko bylos dėl piktnaudžiavimo, vadinamoji „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, kur vienoje ar kitoje teismo instancijoje kaltinimų sulaukę politikai buvo išteisinti. Kaip jūs vertinate tokius atvejus? Ar tai nesignalizuoja STT kompetencijos stokos?

– Pirmas dalykas, ką aš matau, ką signalizuoja teisininkai, ką signalizuoja EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – ELTA) ekspertai, kad pas mus korupcinėse bylose yra taikoma per aukšta įrodinėjimo kartelė, lyginant su Vakarų valstybių vidurkiu, standartu. Iš mūsų norima, kad mes praktiškai kiekvienoje byloje turėtume pateikti tiesioginius nusikaltimo įrodymus. Ką tai reiškia? Jei pranešėte apie jau įvykusią nusikalstamą veiką, tarkime, kyšio davimą, tai gauti tiesioginių įrodymų praktiškai nebeįmanoma. Tose bylose, kur priimami apkaltinamieji nuosprendžiai, praktiškai 90 procentų jų vadovaujamasi tik tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais beveik nesivadovaujama.

– Kitaip tariant, siekiant, kad būtų nuteistas asmuo, pavyzdžiui, už kyšio davimą, reikia tą asmenį būti pagavus už rankos?

– Taip, pagavus už rankos ir dar geriau būtų, jei ir vienas, ir antras žmogus pasakytų, kad buvo kyšis, įvardintų konkrečią sumą, už ką ji duota ir pan. Deja, bet gyvenime taip nebūna. Taigi, turime patys sau atsakyti, ar taip, kaip yra dabar, yra gerai, ar mes turime tą įrodinėjimo kartelę nustatyti tokią, kokia ji yra daugelyje Vakarų valstybių. Mano nuomone, turėtume įrodymus vertinti taip, kaip jie vertinami daugelyje Vakarų valstybių. Kita svarbi dalis – visuomenės moralinis vertinimas. Neseniai priimtas sprendimas byloje, kuris yra plačiai aptarinėjamas, visuomenė jį vertina...

– Turite omeny teismo sprendimą buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko byloje?

– Ir šita byla, ir kitos, kurias jūs vardijote. Jeigu pažiūrėtume į visuomenės moralinį vertinimą, į teisininkų bendruomenės vertinimą, jis nesutampa su tuo vertinimu, kuris yra priimtas vienoje arba kitoje konkrečioje byloje. Jeigu tie vertinimai nesutampa, sutikite, kad kažkur yra problema. Jei kyla klausimų, tai turėtų būti pateikti atsakymai, kodėl yra priimami tokie sprendimai.

Aišku, noriu pasidžiaugti, kad visuomenė yra neabejinga. Pasižiūrėkite, kiek daug diskusijų po sprendimų bylose yra internete, socialiniuose tinkluose. Tai yra geras ženklas, kad mūsų visuomenei rūpi, tai yra indikacija, kad turėsime keistis.

– Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko rekordinio kyšio – 260 tūkst. eurų – byloje kaltinamajam skirta piniginė bauda. Interviu portalui tv3.lt sprendimą byloje priėmęs teisėjas sakė, kad, bylos duomenimis, trumpiau nei per metus teisėsauga užfiksavo, kad bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas penkis kartus V. Šiliauskui vežė pinigus paketėliuose. Teisėjas kėlė klausimą, kodėl teisėsauga nereagavo į tokius asmenų veiksmus anksčiau ir laukė. Jis nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią pasyvių pareigūnų stebėjimo situaciją vadina nusikalstamų veikų tiražavimu. Galbūt teko kalbėtis apie šią situaciją su kolegomis? Kaip vertinate šiuos kritiškus teisėjo pastebėjimus apie tyrėjų darbą?

– Kiekvienu atveju taktiką, kaip tirti nusikalstamą veiką, pasirenka tyrėjai kartu su bylą kuruojančiu prokuroru. Retrospektyviai žiūrint į bylą, yra lengviau pasakyti, ką kokiu atveju būtų galima daryti vienaip ar kitaip. Mes kalbame apie situaciją, kai nežinojome, kaip baigsis asmens veiksmai, kokia bus situacija. Aš savo komanda, kolektyvu pasitikiu, tikiu, kad jie renkasi geriausią taktiką. Kodėl vienokia ar kitokia taktika yra pasirenkama? Tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, tam, kad būtų nustatyti visi galimai nusikaltime dalyvaujantys asmenys. Pamatau nusikalstamą veiką ir iš karto reaguoju? Bet galbūt ten yra daugiau veikiančių asmenų? Tokiu būdu, skubėdamas, gali palikti daug neatsakytų klausimų. Ir labai tikėtina, kad po to bus keliami klausimai „kas čia apskritai buvo?“.

Kai kalbėjome apie aukštą įrodinėjo kartelę korupcinėse bylose, tai prie to galime paminėti ir labai skirtingą teismų praktiką tokiose bylose. Tai yra iššūkis mums. Jei matome skirtingą praktiką, tai kaip žinoti tyrėjams kokių įrodymų atskirose bylose gali prireikti? Kaip jie bus vertinami?

Linas Pernavas. L. Balandžio / BNS nuotr.

– O nuo kada ir kodėl ta įrodinėjimo kartelė korupcinėse bylose buvo pakelta?

– Viena iš bausmių už korupcinius nusikaltimus yra laisvės atėmimas. Kiek asmenų Lietuvoje už korupcinius nusikaltimus nuteisti laisvės atėmimo bausme? Per pastaruosius 30 metų tik vienas asmuo už korupcinius nusikaltimus nuteistas laisvės atėmimu (buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius – ELTA). Pavyzdžiui, jei padaromi sunkūs smurtiniai nusikaltimai, teismai tokiems asmenims skiria laisvės atėmimo bausmes. Kelčiau klausimą, kodėl už vienus sunkius nusikaltimus skiriamas laisvės atėmimas, o už kitus sunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės neskiriame? Kalbant apie smurtinius nusikaltimus, tai ten netiesioginiai įrodymai pilnai naudojami, bet, kai tiriame korupcinius nusikaltimus, tai tų netiesioginių įrodymų vertė tampa gerokai mažesnė.

Kai kalbame apie korupcinius nusikaltimus, tai dažnai girdime, kad asmuo yra neteistas, gerai charakterizuojamas. Kas dažniausiai šiose bylose yra įtariamieji, kaltinamieji? Valstybės tarnautojai. O kiek valstybės tarnautojų yra teistų? Jiems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Taigi, nė vienas asmuo nebus teistas.

– Ar teisingai supratau, kad, jūsų manymu, kalbant apie subliuškusias bylas, reikėtų kalbėti ne apie STT darbo broką, o vertinti teisėjų sprendimus, jų gebėjimus taikyti įstatymus?

– Nemanau, kad reiktų priešinti STT ir teisėjų darbą. Gal pradėkime nuo korupcinių nusikaltimų vertinimo apskritai. STT nuolat kalba, kad korupcija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, su šiuo pavojingu nusikaltimu turime kovoti. Žvelgiant į kai kuriuos teismų sprendimus pastaruoju metu, gali susidaryti įspūdis, kad korupcijos pavojingumas kartais yra nuvertinamas. Taigi, manau, kad reikia pradėti keisti supratimą apie korupciją. Kai kuriose valstybėse korupciniai nusikaltimai yra prilyginami valstybės išdavimui. Nesakau, kad mes turėtume taip kalbėti, bet manau, kad korupciniai nusikaltimai yra pavojingi, tad turėtume juos atitinkamai ir vertinti, kadangi tokiuose atvejuose pinigai netiesiogine prasme vagiami iš mūsų visų, o tai reiškia, kad mes visi esame nukentėję.

Taip, pagavus už rankos ir dar geriau būtų, jei ir vienas, ir antras žmogus pasakytų, kad buvo kyšis, įvardintų konkrečią sumą, už ką ji duota ir pan.

– STT pranešė apie pirmųjų įtarimų pareiškimą vadinamajame „čekiukų skandale“. Kaip toliau sekasi tirti savivaldos politikų išlaidų panaudojimo aplinkybes? Ar artimiausiu metu galima tikėtis ir daugiau žinių apie pareikštus įtarimus?

– Noriu pasidžiaugti, kad turime pilietišką visuomenę ir gauname vis daugiau pranešimų apie galimai padarytus nusikaltimus. Pavyzdžiui, jei 2018 m. STT apie galimą korupciją pranešta beveik 2 tūkstančius kartų, tai šiemet tokių pranešimų jau turime daugiau negu 5,3 tūkstančio. Kitas dalykas, jei anksčiau maždaug penktadalis tokių pranešimų buvo anoniminiai, tai dabar anoniminių pranešimų yra mažiau negu 5 procentai.

Kalbant apie tas istorijas, apie kurias klausiate, tai tikrai informuosime visuomenę, kai bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Prognozuoti, kada tai bus, negaliu. Kai prokurorai ir tyrėjai priims sprendimus, tada apie tai ir pranešime.

– Žvelgiant į visuomenininko Andriaus Tapino viešinamą informaciją, atrodo, kad situacijų, keliančių abejonių dėl savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimo, yra tikrai daug. Ar STT turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, pajėgumų išanalizuoti tiek daug informacijos?

– Viskas atsiremia į resursus. Tarnyba darbuotojų turi tiek, kiek turi. Kad galėtume tinkamai atlikti savo darbą, mes išsikeliame sau prioritetus. Jeigu pas mus pranešimų apie galimus korupcijos atvejus padaugėjo tris kartus, tai, norint išlaikyti darbo kokybę, turime turėti tris kartus daugiau darbuotojų, bet tai yra nerealu. Taigi, reikia išsikelti prioritetus. Kita vertus, jei baudžiamąjį procesą pavyktų supaprastinti, padaryti jį mažiau gremėzdišku, tai atitinkamai su turimais pajėgumais galėtume ištirti daugiau nusikalstamų veikų.

– Bet, jei jūs matote, kad elementariai trūksta rankų, ar nėra galimybės pasitelkti kitų tarnybų pareigūnus, kurie padėtų „čekiukų skandalo“ tyrimuose?

– Bendradarbiavimas tikrai vyksta, pagalba teikiama. Bet, šiuo atveju, bendradarbiavimas yra labiau epizodinis, mes negalime viso darbo permesti vienai arba kitai institucijai, nes bet kuri kita institucija – policija ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – irgi turi savo darbus, savo resursus, savo prioritetus.

– Savivaldybėse yra buhalterinės apskaitos skyriai, galiausiai dirba ir kontrolieriai, kurie turėjo tikrinti savivaldos politikams skirtų lėšų jų veiklai panaudojimą, jų panaudojimo pagrįstumą. Bet, kaip matome, tai nebuvo daroma. Kaip jūs pats, kaip patyręs pareigūnas, galvojate kodėl nesuveikė kontrolės mechanizmai savivaldybėse?

– Tikrąją versiją, kas nutiko, galima bus pateikti, kai bus atlikti tyrimai, bet man susidaro įspūdis, kad tai buvo visuotinai priimta norma, taisyklės ar toks visuotinai priimtas elgesys.

– Pakalbėkime apie STT finansinę situaciją. Esate minėjęs, kad tarnybai reikia papildomų 746 tūkst. eurų. Kaip sekasi derėtis su politikais šiuo klausimu? Ar tokia suma žadama kitų metų biudžeto projekte?

– Šios sumos prašiau tam, kad būtų finansuojamos 22 baudžiamojo persekiojimo padalinių pareigybės STT. Tai yra tik dalis mūsų prašomos sumos. Šiai dienai žinau, kad biudžeto projekte numatyta skirti pusė tos sumos, tai yra 11-kai tyrėjų pareigybių. Tai yra geriau negu nieko, bet tai yra ne tas skaičius, kurio norėjome. Iš viso mums trūksta 50 darbuotojų.

– Tyrėjais šiuo metu STT dirba tik 19 pareigūnų. Ar situacija nors kiek gerėja? Galbūt nuo liepos 1 d. padidinus algas STT pareigūnams, pavyko jų prisivilioti daugiau?

– Nuo liepos 1 d. pakeista darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, tačiau papildomų lėšų darbo užmokesčiui praktiškai skirta nebuvo. Situacija yra tokia, kad pati tarnyba viduje turi ieškoti papildomo finansavimo, kad pasinaudojus nauja tvarka, galėtume padidinti darbo užmokestį pareigūnams. Problema tame, kad mums trūksta 15 procentų pareigūnų visoje tarnyboje. Kai dirbau policijoje, mes mažinome darbuotojų skaičių ir didinome darbo užmokestį. Šiuo atveju tokiu keliu eiti negalime, kadangi ir taip trūksta pareigūnų. Be to, auga ir pranešimų apie korupciją skaičius.

Dėliojame įvairius scenarijus, ieškome geriausių variantų ir nuolat stebime situaciją tiek viešajame sektoriuje, kitose teisėsaugos institucijose, tiek privačiame – siekiame išlikti konkurencingi ir išlaikyti aukšto lygio specialistus tarnyboje bei pritraukti naujų.

– Pastaruoju metu kelis kartu viešojoje erdvėje buvo iškelta idėja apie teisėsaugos finansavimo modelio keitimą, numatant tam tikrus algoritmus, formules, procedūras, kurios eliminuotų politikų sprendimo galią. Ar jūs pats pritartumėte, kad reikėtų apriboti politikų įtaką, priimant sprendimus dėl teisėsaugos institucijų finansavimo, arba apskritai ją eliminuoti?

– Taip, aš tam pritarčiau. Mes tiriame „čekiukų“ bylas. Tose bylose figūruoja turbūt visų politinių partijų atstovai. Tai mums yra papildomas krūvis, papildomas darbas. Ir šiai dienai situacija yra tokia, kad aš einu pas tuos pačius politikus, prašau papildomų lėšų jų kolegų tyrimams. Man tai keistai atrodo. Mano galva, šiuo metu egzistuoja tam tikras interesų konfliktas. Jeigu mes gautume daugiau lėšų, tai, tikėtina, tų tyrimų galėtų būtų daugiau, jie būtų ištirti greičiau.

STT yra nepriklausoma institucija, niekas mums įtakos nedaro, bet, kai kalbame apie tarnybos biudžetą, tai kiekvienais metais mes turime eiti pas politikus ir derėtis dėl to biudžeto. Situacija, mano galva, dviprasmiška. Jei būtų numatyta aiški finansavimo formulė, neturėtume tokių situacijų.

Linas Pernavas. Luko Balandžio / BNS nuotr.

– Jūs pats teisėsaugos sistemoje dirbate beveik 30 metų. Ar jums teko patirti politikų spaudimą?

– Ne, niekada to nebuvo. Aš nuo 2008 metų esu skiriamas į tam tikras pareigas tam tikrai kadencijai. Niekada nemąsčiau, ką veiksiu po kadencijos. Visada dirbau sąžiningai, dirbau čia ir dabar. Gal ir dėl to nemėgino niekas man daryti įtakos.

Kitas dalykas – pats darbo organizavimas policijoje, STT, kitose tarnybose yra toks, kad tą įtaką nėra taip paprasta, o kai kuriais atvejais – ir beveik neįmanoma padaryti. To su kolegomis siekėme ilgą laiką, pavyzdžiui, nutardami, kad sprendimus priiminėtų ne vienas žmogus ir pan. Be to, reikia paminėti, kad padaryti politinę įtaką yra sunkiau ir dėl suaktyvėjusios visuomenės, kuri noriai praneša apie korupciją.

– Kalbant apie politikus, o konkrečiau – Seimo narius, į akis krenta ne viena istorija, kai parlamentaro atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, pats politikas nesutinka, kad būtų panaikintas jo imunitetas. Kartais ir pats Seimas tokio parlamentaro teisinės neliečiamybės nepanaikina, o teisėsaugai belieka stabdyti tyrimą.

– Ar, jūsų manymu, nėra taip, kad kai kurie Seimo nariai dangstosi teisine neliečiamybe, norėdami išsisukti nuo teisingumo?

– Nenoriu ir negaliu vertinti Seimo narių motyvų, bet čia turbūt reikėtų kalbėti ne apie juos, apie jų motyvus, o apie mūsų visuomenės politinės brandos lygį. Labai tikiuosi, kad ateis laikas, kai mes sugebėsime įvertinti tokias situacijas, atsijoti grūdus nuo pelų. Tikiuosi, kad pasieksime tokį politinės brandos lygį, kad tokiems, kuriuos minėjote, taip elgtis bus nenaudinga, kadangi rinkėjai tokį elgesį atitinkamai įvertins. Kai tik tokį elgesį sugebėsime tinkamai įvertinti, nereikės jokių kitų priemonių, nes tiesiog taip elgtis bus nenaudinga, politikai supras, kad taip elgtis yra politinė savižudybė.

– Galbūt iš viso Seimo nariui teisinė neliečiamybė nėra reikalinga? Juk istoriškai imunitetas skirtas tam, kad parlamentaras nebūtų persekiojamas dėl jo politinės veiklos, o neretai pasitaiko atvejų, kai politikas traukiamas atsakomybėn, tarkime, dėl eismo įvykio ir Seimui reikia spręsti neliečiamybės panaikinimo klausimą.

– Mes dažnai koncentruojamės į baudžiamąjį persekiojimą, drausminę ar administracinę atsakomybę. Jei kalbame apie STT, tai turime keturis uždavinius: antikorupcinis švietimas, prevencija, žvalgyba ir baudžiamasis persekiojimas. Itin svarbus yra švietimas, prevencija. Baudžiamojo poveikio priemonės yra labiau kraštutinės priemonės. Mano nuomone, šiuo atveju reikia šviesti visuomenę. Baudžiamosios priemonės yra kaip antibiotikas. Jai žmogus suserga, tai juk mes nepradedame jo gydyti nuo antibiotikų. Jei neveikia įprastos, pirminės priemonės, tik tada imamės antibiotikų. Jei pradėtume kiekvieną simptomą gydyti su antibiotikais, tai matyt labai greitai jie nebeveiktų. Reikia matyti platesnį vaizdą ir negalvoti vien tik apie tai, kaip čia kažką greičiau nubausti.

Dviejų metų kadencijai į šias pareigas STT direktorius išrinktas Dubline vykusioje EPAC/EACN metinėje konferencijoje.

Kaip skelbiama STT pranešime spaudai, 22-ojoje konferencijoje dalyvavo beveik 200 dalyvių, atstovaujančių daugiau kaip 100 institucijų iš daugiau kaip 30 valstybių.

„Pagrindiniai mano, kaip EPAC/EACN prezidento, prioritetai ir bus stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi, sudaryti sąlygas veiksmingai keistis informacija, užtikrinti prieigą prie informacijos ir skatinti naudoti naujausius technologinius sprendimus“, – sakė naujasis EPAC/EACN prezidentas L. Pernavas.

Metinės konferencijos ir Generalinės asamblėjos metu patvirtinta EPAC/EACN valdyba. Antrai kadencijai paskirti EPAC/EACN viceprezidentai – Ernst Schmid, Austrijos vidaus reikalų ministerijos Federalinio antikorupcijos biuro (BAK) departamento vadovas (antikorupcijos kryptis), ir Lucile Rolland, Prancūzijos nacionalinės policijos Generalinės inspekcijos vadovo pavaduotoja (policijos priežiūros kryptis). Taip pat EPAC/EACN viceprezidentų pavaduotojai – Traian Mihăiţă Bârlici, Rumunijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su korupcija generalinio direktorato (DGA) Prevencijos direktorato vadovas (antikorupcijos kryptis), ir Hugh Hume, Airijos policijos ombudsmenų komisijos (Garda Síochána Ombudsman Commission) narys.