Ji pernai kovą Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo išteisinta dėl nusikalstamu būdu įgyto turto, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjo 24 dieną L. Matiaž pripažino kalta ir skyrė jai 11,3 tūkst. eurų baudą bei konfiskavo kelis sklypus Trakų rajone.

Bylos duomenimis, L. Matiaž 2011 metais įgijo šiuos 26 tūkst. eurų vertės sklypus, nors pinigai, už kuriuos juos pirko, negalėjo būti teisėtos pajamos, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

LAT atkreipė dėmesį, kad nors teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal šį straipsnį, nėra saistomas būtinumo remtis įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę, kaltinančioji šalis vis tiek turi įrodyti, jog kaltinamas asmuo yra kaltas.

„Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (...). Kadangi kaltinanti šalis yra prokuroras, būtent jis, palaikydamas valstybinį kaltinimą, turi įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika ir kad jos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti“, – pabrėžiama LAT nutartyje.

LAT konstatuoja, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi prielaidomis, o ne patikrintais įrodymais, be to, neišnaudojo visų galimybių byloje kilusiems prieštaravimams pašalinti.

Todėl pirmadienį paskelbtoje nutartyje nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

L. Matiaž sūnus S. Rachinšteinas buvo nuteistas už sukčiavimą. Bylos duomenimis, jis valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000–2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Moteriai skirta 11 tūkst. 298 eurų bauda. Taip pat teismas konfiskavo jai priklausančius du žemės sklypus.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo dienos, bet jį dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apylinkės teismas L. Matiaž buvo išteisinęs nepadarius nusikalstamos veikos. Moteris teisme teigė paveldėjusi mirusios motinos santaupas ir juvelyrinius dirbinius. Anot apylinkės teismo, šie teiginiai nebuvo nuginčyti, todėl nėra pagrindo netikėti, kad L. Matiaž turėjo sukaupusi nemažai santaupų ir turto.

L. Matiaž buvo teisiama už tai, kad teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti pirkinių už maždaug 26 tūkst. eurų.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po pernai kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Moteris yra už sukčiavimą teisto verslininko S. Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000 – 2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Teismas 74 metų moterį išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Išsamesnių motyvų teisėjas Miroslavas Gvozdovičius posėdyje nepaskelbė.  

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

„Aš esu labai patenkinta teismo nuosprendžiu, jis teisingas“, – žurnalistams sakė L. Matiaž.

Jos advokatas Andrius Baranskis teigė, kad tikėjosi tokio teismo verdikto.

L. Matiaž buvo teisiama už tai, kad esą teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti pirkinių už maždaug 26 tūkst. eurų.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po pernai kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

„Liudmilai Matiaž buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, kuriuo ji buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 189 su ženkleliu prim pirmoje dalyje, tai yra kaltinama, kad ji turėjo turto už 176 tūkstančius 378,59 euro. Atlikus mokestinį tyrimą, jį atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, nustatyta, kad tokios sumos Liudmila Matiaž negalėjo turėti, ši suma nebuvo įgyta teisėtai“, – žurnalistams yra sakiusi prokurorė Sigutė Malinauskienė.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2016 metų gruodį, perduodant bylą teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė nustačiusi, kad pensininkė 2003–2011 metais nusipirko aštuonis sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, jų vertė siekia daugiau nei 170 tūkst. eurų.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, L. Matiaž buvo stipriai susiaurintas kaltinimas – ji kaltinama neteisėtai turėjusi tik du žemės sklypus Trakų rajone.

Moteris yra dabar bausmę atliekančio verslininko S. Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

FNTT pareigūnai teigė atskleidę, kad dalis turtui įsigyti naudotų lėšų gautos iš jos sūnaus – jis pernai ekstradicijos būdu parvežtas iš Vietnamo į Lietuvą, – taip pat jos sutuoktinio. Pasak FNTT, įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 metais sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkst. eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 metais Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

Per FNTT tyrimą nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo.

Kaip skelbta, nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S. Rachinšteinas 2016 metų rugpjūtį pargabentas į Lietuvą. Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste.

Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname. Už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam S. Rachinšteinui nuosprendžiu skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė.

S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000-2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S. Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti L.Matiaž baudžiamąją bylą dėl galimo neteisėto praturtėjimo. 73 metų moteris skundžiasi bloga sveikata ir kol kas duoti parodymus teismui atsisako. Anksčiau neteista moteris teigia kategoriškai nesutinkanti su jai pareikštais kaltinimais.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po šiemet kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L.Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

„Liudmilai Matiaž buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, kuriuo ji buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 189 su ženkleliu prim pirmoje dalyje, tai yra kaltinama, kad ji turėjo turto už 176 tūkstančius 378,59 euro. Atlikus mokestinį tyrimą, jį atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, nustatyta, kad tokios sumos Liudmila Matiaž negalėjo turėti, ši suma nebuvo įgyta teisėtai“, – žurnalistams sakė prokurorė Sigutė Malinauskienė.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2016 metų gruodį, perduodant bylą teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė nustačiusi, kad pensininkė 2003–2011 metais nusipirko aštuonis sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, jų vertė siekia daugiau nei 170 tūkst. eurų.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, L.Matiaž buvo stipriai susiaurintas kaltinimas – ji kaltinama neteisėtai turėjusi tik du žemės sklypus Trakų rajone. Naujas kaltinimas L.Matiaž pateiktas su vertimu į rusų kalbą. Moteris lietuviškai nekalba ir su teismu bendravo per vertėją.

„L.Matiaž kaltinama, kad turėjo ir turi turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“, – sakė prokurorė.

Moteris yra dabar bausmę atliekančio S.Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį liudytoju apklausė Arkadijų Jofę. Vyras 2011 metais L.Matiaž pardavė žemės sklypą Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Apatiškių kaime.

Jis teismui pasakojo, kad įsigijo 1,87 ha sklypą ir nebuvo juo patenkintas – žemė drėgna ir durpinga. Jis nusprendė ją parduoti ir šį sklypą jam rekomendavusios moters pasiteiravo, ar jis negalėtų susigrąžinti pinigų ir parduoti žemę. Moteris sutiko ir rado pirkėją. Paaiškėjo, kad tai – L.Matiaž.

A.Jofė tikino teismą L.Matiaž iki tol visiškai nematęs ir nepažinojęs. Pardavėjas ir pirkėja susitiko pas notarą Trakuose. Vyras prisiminė, kad pirkėja jam 20 tūkst. litų (apie 5800 eurų) sumokėjo grynaisiais.

„Stambios kupiūros, po 500, ir taip toliau. Aš labai greitai suskaičiavau pinigus“, – sandorį prisiminė A.Jofė.

Bylos duomenimis, kitą sklypą Trakų rajone L.Matiaž pirko tais pačiais metais ir už jį sumokėjo apie 20 tūkst. eurų grynais. Anglininkų kaime įsigytas 16,76 ha sklypas. Jo įsigijimo aplinkybes teismas aiškinsis kituose posėdžiuose.

„Jeigu skaičiuosime, kad nuo 50 metų žmogus turėjo nulį, tai suskaičiuojame visas išlaidas, o neimame pajamų, ir gaunamas kaltinamas. Tai tikrai nepagrįsta“, – sakė kaltinamamosios advokatas Andrius Baranskis. Šis advokatas kurį laiką atstovavo ir S.Rachinšteinui.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs rugsėjį.

FNTT pareigūnai teigė atskleidę, kad dalis turtui įsigyti naudotų lėšų gautos iš jos sūnaus – jis pernai ekstradicijos būdu parvežtas iš Vietnamo į Lietuvą, – taip pat jos sutuoktinio. Pasak FNTT, įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 metais sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkst. eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 metais Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

Per FNTT tyrimą nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo.

Kaip skelbta, nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S.Rachinšteinas pernai rugpjūtį pargabentas į Lietuvą. Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste.

Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname. Už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam S.Rachinšteinui nuosprendžiu skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė. Dabar vyras ją atlieka.

S.Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000-2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S.Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.

Moteris yra už sukčiavimą kalinčio Sergejaus Rachinšteino motina, pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskyrė pirmąjį posėdį šioje byloje. Vos jam prasidėjus prokurorė Sigutė Malinauskienė priminė, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jo asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį.

2016 metų gruodį, perduodant bylą teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė nustačiusi, kad pensininkė 2003–2011 metais nusipirko septynis žemės sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 procentų prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, kurių vertė siekia daugiau nei 170 tūkstančių eurų.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, moteriai teks atsakyti tik už tą turtą, kurį ji įsigijo po 2011 metų pabaigos.

„Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi aiškiai žinoti, kuo yra kaltinamas, teismui teikiu prašymą dėl kaltinimo pasikeitimo, turto vertės dydis keičiasi“, – sakė prokurorė.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius įpareigojojo prokurorę naują kaltinimą L.Matiaž pateikti su vertimu į rusų kalbą. Moteris lietuviškai nekalba ir su teismu bendravo per vertėją.

Kitas posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną, į jį kviečiami trys liudytojai.

FNTT pareigūnų tyrimas atskleidė, kad dalis turtui įsigyti naudotų piniginių lėšų buvo gautos iš jos sūnaus, kuris pernai ekstradicijos būdu parvežtas iš Vietnamo į Lietuvą, taip pat jos sutuoktinio. Pasak FNTT, įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 metais sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkstančių eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 metais Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo.

Kaip skelbta, nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S.Rachinšteinas pernai rugpjūtį lėktuvu pargabentas į Lietuvą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste.

Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname. Už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam S. Rachinšteinui nuosprendžiu skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė. Dabar vyras ją atlieka.

S.Rachinšteinas  nuteistas dėl to, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000-2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S.Rachinšteinas  įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.