Apie tai žurnalistai kalbėjosi su gydytoja Rūta Maciulevičiene.

– Kokios ligos ir padariniai dažniausiai pasitaiko?

– Visai neseniai žurnale „Nature“ buvo išspausdintas straipsnis. Ten atlikta mokslinių straipsnių analizė apie žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, būkles. Nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po ligos, apie 80 proc. žmonių vis dar turėjo bent vieną iš liekamųjų reiškinių. Vieni – sunkesnius, kiti – lengvesnius. Jų spektras priklauso nuo pažeisto organo, o pažeisti, pasirodo, virusas gali visas tas ląsteles, kuriose yra ACE receptoriai. Jie yra smegenyse, inkstuose, plaučiuose, kasoje, žarnyne, kepenyse – visur. Gali pažeisti visas organų sistemas.

– Kai kurie gali pagalvoti: galbūt aš sirgau labai lengva forma, nes jaučiau tik slogą ir viskas liks praeityje. Tačiau jūs sakote, kad padariniai gali likti, net jei buvo juntama tiktai sloga?

– Daugiau ir sunkesnių simptomų turi žmonės, kurie sirgo itin sunkiomis COVID-19 formomis – kurie gydyti reanimacijoje, buvo ventiliuojami ir taip toliau. Tačiau net ir tie žmonės, kurie sirgo santykinai lengvomis formomis – kurie nebuvo hospitalizuoti, kuriems nereikėjo plaučių ventiliacijos, gali dar daug mėnesių jausti liekamuosius reiškinius. Pirmiausia, nuovargį ir silpnumą, taip pat galvos skausmus, įvairiausius kvėpavimo sutrikimai, kosulį, sąnarių skausmus ir taip toliau. Trukmė visiškai nekoreliuoja su ligos sunkumu. Žmogus gali sirgti santykinai sunkiau, bet greičiau pasveikti ir turėti mažiau liekamųjų reiškinių, o kitas – ir pusę metų niekaip negalėti pasveikti. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dažniau toms moterims, kurios sirgdamos COVID-19 prarado uoslę. Dažniau jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, o ne atvirkščiai. Šitas virusas mums pažėrė įvairiausių paradoksų, kurių anksčiau nebuvome matę.

– Šiandien susitikimome su jumis pasikalbėti ir apie galimą liekamąjį reiškinį po COVID-19 – cukrinį diabetą. Apie cukrinį diabetą kalbama ne taip ir dažnai. Kodėl dabar apie jį pradėta kalbėti, ar tai nauji duomenys?

– Nuo pirmų dienų, kai pradėjome sirgti COVID-19, jau buvo kalbama, kad žmonės, sergantys diabetu, turi žymiai didesnę riziką sirgti sunkiomis, gyvybei pavojingomis COVID-19 formomis. O dabar, praėjus beveik dvejiems metams, nuo to, kai dirbame su šia liga, pradėjome matyti, kad ryšys yra abipusis – ne tik diabetas padidina tikimybę sirgti sunkiai, bet ir atsirado daug naujų diabeto atvejų. Pirmieji apie tai pradėjo kalbėti amerikiečiai, o paskui ir Indija, ir Kinija, kad, pavyzdžiui, 37 proc. padidėjo antrojo tipo diabeto. Tiems žmonėms, kurie turėjo pre-diabetines būkles, išprovokavo klinikinį diabetą, kuris jau turi būti kontroliuojamas vaistais.

– Minimi ir vaikai, kuriems taip pat gali grėsti cukrinis diabetas, taip?

– Be abejo, apskritai apie vaikus iš pradžių buvo daug visokių mitų: buvo sakoma, kad vaikai tik perneša infekciją, bet neserga, paskui, kad vaikai jeigu ir suserga, tai serga labai lengvai. Taip, statistiškai vaikai serga šiek tiek lengviau negu suaugusieji, todėl, kad jie turi daug mažiau lėtinių ligų. Tačiau vaikai gali sirgti – kai kurie iš jų serga labai sunkiai, ir kai kurie serga net ir mirtinomis formomis. Dar buvo pastebėta, kad pradėjo atsirasti ženkliai daugiau pirmo tipo diabeto atvejų. O pirmo tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vaikai ir jauni žmonės, yra autoimuninė liga, kuri prasideda staiga. Mes žinojome, kad pirmo tipo diabetą gali išprovokuoti gastrointeritai, gripai ar kitos virusinės infekcijos, tai pasirodo, COVID-19 virusas tikrai nėra išimtis.

„Koks margučių ridenimas be lovelio? Taip ir kilo mintis pušyne padaryti didelį margučių ridenimo lovelį. Kadangi darbų įkarštyje pastebėjome, kad gaunasi tikrai didelis ir įspūdingas lovelis, sugalvojome – kodėl gi nesiekti rekordo?“ – sakė Tirkšlių kultūros centro darbuotoja Daiva Vitkauskienė.

Išmatavus lovelį paaiškėjo, kad jis išties gali pretenduoti į didžiausio medinio lovelio rekordą. Jo ilgis 59 metrai ir dešimt centimetrų.

„Panašus rekordas buvo užfiksuotas, tik lovelis buvo padarytas iš brezento. Na, o mūsų – toks medinis margučių ridenimo lovelis – ilgesnis nei 59 metrai, aš manau, yra vienintelis Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje“, – šyptelėjo D. Vitkauskienė.

Ypatingam loveliui – ypatingi ir margučiai. Kai kurie sveria kone dešimt kilogramų. Tačiau tai – ne kliūtis mažiesiems parko lankytojams. Ši pramoga jiems labai smagi.

Kiaušinius ridenti smagu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. „Margučius reikia ridenti iš širdies norint, kad metai būtų laimingi ir sėkmingi. Kuo toliau kiaušinis nuriedės, tuo metai bus laimingesni ir sveikesni. Čia – vaistai ir nuo koronos“, – šmaikštavo Tirkšlių gyventojas Leonardas.

Kiaušinius drožęs meistras sako, kad juose taip pat slypi paslaptis. Tačiau kokia, bus duota sužinoti ne kiekvienam

Šūsnis baudų

Riešės, esančios Vilniaus rajone, bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė portalo žurnalistams pasakojo, kad stacionarus greičio matuoklis trumpame kelio ruože Bendoriai-Riešė-Kalinas, prie gimnazijos, kur stūkso ir greitį iki 30 km/val. ribojantis kelio ženklas, atsirado praėjusiais metais. Iš pradžių prietaisas esą buvo apvyniotas plėvele, o maždaug spalio mėnesį ji buvo nuimta, tačiau gyventojai esą nebuvo informuoti, kad greičio matuoklis pradėjo veikti.

Kovo 26-ąją paaiškėjo, kad plėvelė nuo greičio matuoklio buvo nuimta ne šiaip sau, o siekiant fiksuoti greičio viršijimo nusižengimus. Būtent šią dieną vairuotojai į savo elektroninius paštus vienu metu gavo šūsnį pranešimų, informuojančių apie už padarytus administracinius nusižengimus turimas sumokėti baudas.

„Baudų kiekis – toks didelis, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio kai kurie vairuotojai sulaukė net 100 pranešimų. Didžioji dalis gyventojų gavo 20-30, kai kurie po 50-70 pranešimų. Bet yra ir tokių, kurie gavo tik po dvi baudas“, – detalizavo G. Zizienė.

Baudų kiekis – toks didelis, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio kai kurie vairuotojai sulaukė net 100 pranešimų.

Pasak jos, didžiausia paskirtos administracinės nuobaudos suma už viršytą daugiau kaip 10 km/val. greitį siekia šešis arba dvylika eurų priklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai. O seniausias gautų baudų laikotarpis esą – praėjusių metų spalio mėnuo.

Suabejojo greičio matuoklio patikimumu

„Galvojome, kad kai šiame pavojingame kelio ruože atsiras greičio matuoklis, bus imtasi visų saugumo užtikrinimo priemonių, nes jis atliks savo darbą. Išaiškėjo, kad jis stovėjo pusę metų – nuo spalio mėnesio, fotografavo ir prieš Velykas visiems išsiuntė sąskaitas. Tai yra teisėta, nes paaiškėjo, kad tokios nuobaudos gali būti atsiųstos per dvejus metus, bet labai neteisinga ir neatitinka to, kas numatyta administracinių nuobaudų kodekse – kad visos priemonės turi atgrasyti asmenis nuo nusižengimų darymo, o dabar pusę metų vairuotojai nežinojo, kad jie daro nusižengimus. 90 procentų nusižengimų galėjo net neįvykti, jei pranešimai apie baudas būtų išsiųsti laiku“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Zizienė pridūrė, kad gyventojai manė besilaikantys Kelių eismo taisyklių (KET), nes greitį didžioji dalis vairuotojų viršijo minimaliai, t. y. 11-12 km/val., kai greičio viršijimas 10 km/val. dar esą yra laikoma toleruotina riba. Toks akibrokštas gerokai papiktino bendruomenės narius, todėl savaitgalį jie išsiuntė raštą Kelių policijos tarnybai ir Vidaus reikalų ministerijai prašydami nuotoliniu būdu aptarti susiklosčiusią situaciją. Esą kilo abejonių ir dėl paties greičio matuoklio – ar jis tikrai tiksliai sureguliuotas. Kol kas atsakymo, pasak bendruomenės pirmininkės, iš minėtų institucijų nesulaukta.

Nusižengimų buvo galima išvengti?

„Įsivaizduokite, pas mus yra apie 6 tūkstančiai gyventojų. Problema net nėra baudos, kurias gavo mūsų gyventojai, todėl kad per šį ruožą važiuoja daug žmonių, o dar, įsivaizduokite, kiek kurjerių, „Barborų“, tarnybinių automobilių ir jie po pusės metų gauna baudas – krūvą baudų... Tai reiškia, niekas nežinojo. Darbdaviai negalėjo savo darbuotojams pasakyti – imtis prevencinių priemonių. Žmonės, nė karto niekur kitur mieste nenusižengę, gavo ne po vieną pranešimą apie nusižengimus, vadinasi, jie tikrai nėra piktybiniai pažeidėjai. Dėl to mes abejojame, ar tikrai buvo imtasi visų priemonių, kad pažeidimai daugiau nebūtų kartojami“, – svarstė Riešės bendruomenės pirmininkė.

Pašnekovė dar kartą pasikartojo – jei baudos būtų gautos spalio mėnesį – iš karto po pirmųjų pažeidimų, didžioji dauguma gyventojų, G. Zizienės įsitikinimu, tikrai pakartotinai nenusižengtų ir nebūtų sulaukta 70-100 pranešimų apie analogiškus pažeidimus.

„Kad greičio matuoklis kabo, daug kas matė. Niekaip nebuvo galima identifikuoti, kad jis veikia, nes nebuvo nei blykstės, nei kitų ženklų – jis kažkoks naujoviškas. O ir protokolų niekas negaudavo, todėl net nežinojo, kad tiek laiko nusižengiama. Kur čia šuo pakastas, aš nežinau, bet kol kas yra tokia versija, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, į kurią mes kreipėmės prašydami užtikrinti saugumą šitame kelio ruože Bendoriai-Riešė-Kalinas, įrengė greičio matuoklį ir apribojo greitį iki 30 km/val., bet, vadinasi, prietaisas neatlieka savo tiesioginės paskirties – prevencijos. Mums – šokas – visi gauna krūvas baudų, nors tikrai žino, kad tai yra labai jautrus kelio ruožas ir stengiasi laikytis taisyklių. Kai kurie padarė klaidų ir minimaliai viršijo greitį. Ir tikrai vairuotojai būtų dar labiau kreipę dėmesį, ar nedaro pažeidimų, jei policija su Kelių direkcija savo darbą būtų atlikę laiku“, – akcentavo pašnekovė.

G. Zizienės teigimu, tarp kovo 26-ąją sulauktų pranešimų apie administracinius nusižengimus buvo ir tokių, kuriuose nurodyta, kad greitis viršytas ir prieš kelias dienas. Todėl bendruomenės pirmininkės nuomone, ankstesnės baudos galėjo būti išsiųstos jau spalio mėnesį, pavyzdžiui, praėjus savaitei po nusižengimo padarymo, bet nebuvo.

„Visi, kurie padarė nusižengimus, pripažįsta, kad pasielgė negerai. Bet tam ir yra baudos, ir kiti pranešimai, kad tai daugiau nesikartotų. O dabar skambina jauni žmonės, gavę po dešimt-dvidešimt baudų... Įsivaizduokite, pavyzdžiui, koks jaunuolis prieš Velykas turės susimokėti kelis šimtus eurų. Galima sakyti, pusę metų nevyko jokia prevencija – stovėjo greitį ribojantis ženklas, greičio matuoklis... Vietiniai gyventojai, žinodami to kelio ruožo jautrumą, manome, vis tiek mažiau viršijo greitį nei didžioji masė pro šalį pravažiuojančių automobilių – ne Riešės gyventojų, kurie ne taip jautriai reaguoja į tai, kad tame kelio ruože yra gimnazija ir 1700 mokinių. Nesvarbu, kad dabar – karantinas, bet priešmokyklinukai vis tiek vaikšto...“, – pasakojo ji.

Savaitgalį buvo gražus oras, pasisveikinę su kaimynais užuot paklausę: „Kaip gyveni?“ mes klausėme: „Kiek gavai baudų?

„Savaitgalį buvo gražus oras, pasisveikinę su kaimynais užuot paklausę: „Kaip gyveni?“ mes klausėme: „Kiek gavai baudų?“. Beje, negavau nė vienos baudos, bet tikrai nesu šventa ir laukiu – galbūt netyčia pasitaikys“, – spėliojo G. Zizienė.

Pasigedo informacijos

Dėl susiklosčiusios situacijos apmaudo neslepia ir Riešės gyventojas Arūnas. Vyras gavo per 70 pranešimų už greičio viršijimą. „Velykų nuotaika – nekokia. Būčiau geriau gavęs dovaną Kalėdoms, tai turbūt būtų atsipirkę keliasdešimčia eurų, o dabar laikotarpis iki Velykų dar patuštino mano kišenę“, – LNK sakė riešiškis.

Tačiau labiausiai gyventojui pikta ne dėl to, kad už greičio viršijimą teks mokėti, o dėl to, kad kai kurie Arūno pažeidimai fiksuoti dar praėjusių metų spalį, ką kalbėdama akcentavo ir šios bendruomenės pirmininkė G. Zizienė.

„Jeigu mato, kad tas radaras fiksuoja daug pažeidimų, tai galima sakyti, kad: „Žmonės, radaras fiksuoja daug pažeidimų, būkite atsargūs, mes visą greitį fiksuojame“ – galima perspėti visuomenę. Riešėje nėra nusikaltėlių, nėra lakstūnų. Pavadinti žmogų, pravažiavusį 40 km/val. greičiu pro radarą, lakstūnu ar nusikaltėliu, žinote, man taip liežuvis neapsiverčia“, – stebėjosi jis.

„Jei žmonės būtų perspėti, informuoti – gautų žinutę, blykstė suveiktų ar dar kažkas atsitiktų, – kad jie būtų bent jau indikuojami padarę nusižengimą, dar būtų suvokiama. Bet dabar, kai po pusės metų laikotarpio žmonės per vieną naktį buvo užversti protokolais, tai iš tikrųjų piktina“, – Arūnui antrino Riešės gyventojas Saulius.

„70 baudų žmogui per vieną naktį – tokia dovana prieš Velykas, kurios nepalinkėsi nė vienam – „platininis“ margutis“, – apmaudo neslėpė ir riešiškė Viktorija, nors jos šeima pranešimų apie greičio viršijimą ir negavo.

Žinia apie baudą – per dvejus metus

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, kalbintas LNK žurnalistų, neslėpė – pati Riešės bendruomenė parodė, kad kelio atkarpa Bendoriai-Riešė-Kalinas yra pavojinga, kur reikia paisyti KET. Tačiau, jo teigimu, esą praktika tik įrodo, kad patys bendruomenės nariai šias taisykles pažeidinėja.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė portalui kauno.diena.lt sakė, kad nuo 2020-ųjų spalio 27 dienos, kai Vilniaus rajone įrengtas greičio matuoklis po testavimo pradėjo veikti, iki šių metų spalio 28 dienos jau įregistruota 37 430 pažeidimų.

Pašnekovė pridūrė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

„Duomenys, gauti iš šios stacionarios greičio matavimo sistemos ir įregistruoti Administracinių nusižengimų registre, iš karto apdoroti automatiniu būdu. Pažeidimų fiksavimo sistema turi galiojantį patikros sertifikatą“, – detalizavo ji, tačiau pabrėžė, kad minėtos greičio matavimo sistemos savininkas – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

Kodėl vėlavo, nepaaiškina

LAKD aiškina, kad įrenginys veikia puikiai, tačiau pasakyti, kodėl užtruko gyventojų informavimas apie pažeidimus, negali. „Sutinku, kad iš kai kurių matuoklių turbūt greičiau ateina duomenys. Na, tai čia yra visokie – ir procedūriniai ir administraciniai klausimai, bet jau čia ne Kelių direkcijos kompetencija“, – LNK sakė LAKD atstovas Laurynas Ivinskis.