– Ką pasakyti žmogui, kuris teigia, kad geriau jau mirs, bet nesiskiepys?

– Sudėtingas klausimas. Tokiam žmogui labai sunku ką nors pasakyti, kai jis turi jau griežtą įsitikinimą. Su koronavirusu ar COVID- 19 susiję žodžiai yra labai magiški, kurie priverčia ypatingai pažiūrėti į situaciją – skiepai, galimybių pasai ir pan. Tai sukelia labai daug emocijų, todėl aš stengiuosi kalbėti faktais ir skaičiais, bet neneigdamas to, kas yra. Nesileidžiu į įtikinėjimus. Tie, kurie nesiskiepija, žaidžia rusišką ruletę. Serga įvairaus amžiaus žmonės. Skyriuje turime ir vaikų.

Saulius Tvirbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokio amžiaus vaikai?

– Labai įvairaus. Nuo mažamečių iki paauglių. Nesakau, kad visi sunkūs ligoniai, yra įvairių ligos atvejų. Kai kuriems reikia deguonies kaukės. Ši liga nebėra tik senolių ar rizikos grupių. Per pirmą bangą socialiniuose tinkluose rašiau, kad pas mus, dėkui Dievui, buvo palyginti nestipri banga. Tai buvo tik įžanga, daugiau psichologinės baimės, jautrumo. Gal šie veiksniai ir neleido išplisti virusui pirmos bangos metu. Antra banga parodė ilgesnius nagus. Bijau, kad dabar, jei ji toliau plėtosis, parodys visą savo neigiamą galią. Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Ar imunitetas yra gelbėjimosi ratas?

Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Kiek žinau, kiek medikai ir mokslininkai sako, tai specifinis. Tai naujas virusas ir imunitetui reikia sukurti naują atminti, kad susidūręs galėtų kovoti. Man vakcinavimas yra pratybos. Nebūtinai tai suveiks, nėra tobulų vaistų, tobulų žmogaus produktų, kurie būtų 100 proc. efektyvūs. Taip, yra ligonių, kurie atvyksta jau paskiepyti, po dviejų dozių. Yra, kurie ir sunkiai suserga. Bet aš žiūriu į skaičius: 10 proc. suserga skiepytų ir patenka pas mus, o didžioji dalis neskiepyti. Į ligoninę atvyksta kokie keturi penki su dviem dozėmis, bet nuolatos guli apie 60, t.y. iš tų 60 – keturi penki skiepyti, visi kiti ne. Reanimacijoje šiuo metu keturi 50–60 metų amžiaus žmonės, jie neskiepyti. Tokia šiandien situacija.

– Sako, kad serga ir skiepyti, dabar sergančiųjų skaičius didelis. Matome, kad daugiausia, 90 proc., serga tie, kurie neskiepyti.

– Mutacijų dar gali atsirasti ir gal vakcinų efektyvumas sumažės. Bet matau, kad šiuo metu jos dar efektyvios.

– Ar būna sunkių atvejų, kurie pasiskiepiję ir serga koronavirusu?

– Gal pavieniai. Ne visiems susidaro imunitetas dėl kitų gretutinių ligų. Tarp pasiskiepijusiųjų, esančių pas mus ligoninėje, didesnė dalis serga kitomis gretutinėmis ligomis – sutrikusi inkstų veikla, dėl vaistų nesusiformuoja atsakas. Ištirta, kad erkinio encefalito skiepas yra 98 proc. efektyvus. Prieš kelerius metus mirė moteris, kuri buvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito. Tada žurnalistai domėjosi, kaip čia atsitiko. Medikai paaiškino: 2 proc. žmonių neįgyja imuniteto.

100 proc. garantijos šiame pasaulyje nėra.

– Bet galime suvaldyti. Kito kelio nėra. Arba visiškas karantinas, arba bandyti tokiais būdais.

– Faktai rodo, kad ir ką kalbėtų antivakseriai, nesergame raupais, kitomis apie 20 ligų, kurios išnykusios arba visiškai prislopintos. Ir viskas dėl skiepų. Būna skeptikai vis prikiša, kad dar yra laisvų kovidinių lovų, o jau visi panikuoja. Jie nesupranta, kad tai – nelaisvos lovos, o paimamos iš kitų ligonių. Jos tik numatytos paimti iš kitų skyrių. Kovidinio padalinio nėra, jis paimtas iš infekcinių ligų, net negydomi kiti ligoniai. Nors neužpildytas 100 proc., dar galima rasti kelias vietas, bet šalia kito ligoninio nepaguldysi. Nukenčia kiti padaliniai. Mūsų pagrindinė Kauno infekcinių ligų bazė Baltijos prospekte, Šilainiuose, atiduota vienai ligai. Ne gana to, jau esame užėmę apie 20 lovų terapiniame skyriuje, kur buvo kitų ligonių. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius turi šešias vietas koronaviruso ligoniams. Kitos likusios – vadinamoji švarioji zona, kuri naudojama kitoms ligoms. Bet jei neužteks šešių lovų, teks atiduoti visą skyrių. Automatiškai užsidaro Chirurgijos ir Urologijos skyrius, kuriuose atliekamos planinės operacijos. Operacinės be reanimacijos negali funkcionuoti.

– Po vasaros, spėju, padaugėjo ir erkinio encefalito ligonių?

– Taip, jie guldomi į Neurologijos skyrių, į kitus. Erkinio encefalito pacientus galima guldyti į kitus skyrius. COVID-19 yra kito pobūdžio liga. Jei pacientas susirgęs ateina į skyrių, šis užsidaro kitiems ligoniams. Mačiau socialiniuose tinkluose sumeta visos šalies lovų ir medikų skaičių. Bet tos ligoninės išsidėsčiusios per visą šalį – ir mažuose, ir didesniuose miestuose. Ne visur gali priimti COVID-19 ligonių, nes jei priims vieną, reikės uždaryti visą ligoninę. Žongliruoti skaičiais lengva, kai žiūri į kompiuterio ekraną ir rašai į socialinius tinklus, visi spaudžia patiktukus, skalambija, kad viskas išgalvota ir nesąmonė. Deja, liūdna tiesa, bet pandemija grobia kitas ligas. O atsirūšiuoti žmonių neišeina. Lengva kritikuoti Vyriausybę, ministrus. Prieš tai siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, kaip aš elgčiausi, jeigu man lieptų priimti sprendimus: kiek mums atsiverti, užsiverti, ar naudoti galimybių pasą, ar ne, ar viską paleisti sava eiga. Jei paleisi sava eiga, gali užlūžti sveikatos sistema. Dabar priimi sprendimą paleisti, kiek mirs, tiek... Tada pagalvoji, ką daryčiau? Dilema. Pandemijos metu nėra gero sprendimo.

– Dabar kritikuojami Ingrida Šimonytė ir Arūnas Dulkys, bet prieš tai buvusi Vyriausybė elgėsi taip pat: buvo karantinas, ribojimai.

– Visas pasaulis elgiasi labai įvairiai, nes nėra vieno gero sprendimo. Yra blogų, blogesnių, pusiau blogų sprendimų. Paskui žiūrime, kaip išeis, kas bus. Visi eksperimentuoja, bet visi bando, nes kitaip aukojamos gyvybės. Labai lengva kritikuoti.

– Kiek sergančiajam kainuoja lova? Buvo skelbta, kad gydymas be deguonies – apie 2 tūkst., su deguonimi – apie 5 tūkst., reanimacijoje – apie 50 tūkst. eurų.

– Išlaidos iš tikrųjų padidėjusios. Kai buvome užėmę apie 300 ligonių, bijojome, kad tik sistema išlaikytų. Deguonis buvo pildomas ir pildomas, žmogus daug sunaudoja per minutę. Aparatūra dirba kiaurą parą. Didelės išlaidos. Nekalbu apie personalo pastangas ir apmokestinamą. Vyriausybė prisiima atsakomybę, todėl ir priima ribojimus. Gali ateiti laikas, kai reikės ligonius rūšiuoti. Neduok Dieve, sulaukti diskriminacijos, kai reikės rūšiuoti pagal amžių. Daugybę moralinių dilemų, ir nepavydžiu, kas turi priimti sprendimus.

– Ateinantis ruduo nežada nieko gero. Vaikai jau serga, uždaromos mokyklos, dar kitos sezono ligos.

– Labai norėčiau, kad atsilaikytume. Bet truputį pralaimime lenktynes. Jei ne delta, gal vakcinacijos tempų būtų užtekę. Tikiu, kad atsilaikysime ir dabar, norėčiau ir šviesesnių žinių. Gera žinia, kad vis dėlto mūsų dauguma lovų su deguonimi. Gal bus mažiau didelių baisių skaičių. Daug medikų ir slaugytojų pasiskiepiję arba persirgę, dabar trečią kartą skiepijasi. Būdavo per savaitę 300 iškrisdavo. Gal dabar bus mažesnis sergamumas, personalas galės dirbti ir nesužlugsime.

– Kiek mirė žmonių nuo skiepų?

– Teorijų prisiklausysime dar visokių. Siūlau pamiršti emocijas ir žiūrėti į ligą kaip ir paprastą, kaip skeptikai ir siūlo. Visi sutelkę dėmesį ieško kabliukų. Visur visko pasitaiko, visokių incidentų būna. Seniau nesidomėdavome skiepais, kokio patikimumo vaistai važiuojant į atokias šalis. Visi važiuodavo ir būdavo laimingi. Gerdami vaistus neskaitome šalutinių poveikių, o ten jų labai daug. Galima labai įsibauginti. Siūlau racionaliau pažiūrėti į procesą ir ligą. Sveikas protas visada praverčia.

Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus.

Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. dr. Vaidoto Gurskio, epidemiologinė situacija Lietuvoje ir Kauno regione nėra stabili. „Nors ligoninėse hospitalizuojamų pacientų mažėja, plinta nauja viruso atmaina, todėl privalome išlaikyti terapinių ir reanimacijos profilio COVID-19 lovų rezervą, kad galėtume greitai reaguoti į kintančią situaciją regione.“

Nuo ateinančio pirmadienio 50 lovų su deguonies tiekimu ir keturios reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos naikinamos LSMU Kauno ligoninėje, taip pat dešimt lovų su deguonies tiekimu uždaromos Kauno klinikose. Kėdainių ligoninėje nuo kito pirmadienio taip pat naikinama dešimt terapinio profilio COVID-19 lovų, o Jurbarko ligoninėje – dešimt su deguonimi ir dvi reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos.

Nors ligoninėse hospitalizuojamų pacientų mažėja, plinta nauja viruso atmaina.

Atlaisvintos lovos toliau bus naudojamos kitų pacientų gydymui. Tikimasi, kad tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Kauno regiono ligoninėse pacientams, nesergantiems COVID-19 liga.

Iš viso Kauno regione nuo kitos savaitės lieka 255 COVID-19 lovų su deguonies tiekimu ir 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su DPV galimybe.

Tolesnis lovų skaičiaus mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto.

„Kadangi artėja savaitgalis, neabejotinai mes ieškome ir savo įstaigos viduje, kur ir ką galime perorganizuoti bei papildomai savaitgalį pasitikti su 30 papildomų lovų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

„Lovų turime, gydytojų suradome ir galima sakyti, kad turėsime“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, plečiant koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičių, kenčia planinės paslaugos.

„Mums įprastos tam tikros planinės paslaugos yra sustabdytos arba peržiūrimos – ne visos yra teikiamos. Tikrai labai atsižvelgiama į chirurginius pacientus, kuriems po planinės operacijos būtų reikalinga operacija, tai visa tai yra derinama, nes tam tikrą lovų rezervą turime pasilikti ir užtikrinti“, – teigė viena Santaros klinikų vadovių.

Pasak A. Bilotienės-Motiejūnienės, kasdien Vilniaus regione paguldoma apie 30-40 COVID-19 pacientų.

„Vilniaus regione – apie 30-40 pacientų. Kiekvieną savaitę yra apie 15-20 proc. pacientų augimas nuo esamo skaičiaus“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

VUL Santaros klinikos. V. Balkūno nuotr.

Anot jos, šiuo metu Santaros klinikose gydomi ir šeši vaikai.

„Vienas iš jų – sudėtingesnis atvejis, tačiau jis gydomas skyriuje, ne reanimacinėse palatose“, – sakė įstaigos direktorė valdymui.

Ji taip pat pasakojo derinanti darbą su kitomis sostinės ligoninėmis dėl skubiosios pagalbos teikimo.

„Užsidarius Antakalnio ligoninei, neabejotina, kad skubiosios pagalbos srautas yra pakankamai didelis ir dabar dalinamės mes su Lazdynų ligonine, šiek tiek gelbsti Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė“, – tvirtino A. Bilotienė Motiejūnienė.

Jos teigimu, kiekvieną dieną dėl COVID-19 pacientams skirtų lovų didinimo ir personalo paieškų jaučiama įtampa, tačiau situaciją ji vadina „ribine“.

Santaros klinikose šiuo metu yra 152 COVID-19 pacientams skirtų lovų, užimta – 150, reanimacijoje iš 50 skirtų lovų užimtos 38.

Iš viso regione yra 719 COVID-19 pacientams skirtų lovų, reanimacijoje – 87, iš viso regione šiuo metu gydoma 610 COVID-19 pacientų, reanimacijoje – 60.

COVID-19 pacientai taip pat gydomi Vilniaus miesto klinikinėje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje, Alytaus, Ukmergės, Druskininkų, Švenčionių ir Trakų ligoninėse.

Anot jos, artėjant prie ligonių užsipildymo ribos sostinės įstaigose, viltis kol kas dedama į plėsti COVID-19 vietų pažadėjusią Alytaus ligoninę ir į naujai pacientus pasirengusią priimti Švenčionių rajono ligoninę, bet čia nustatytas koronaviruso židinys.

„Lovų turime, kaip aš sakau, šiandienai užtektinai – apie 30 su trupučiu. Tačiau turime prasiplėsti Alytuje, klausimas yra rytoj ir dėl Švenčionių rajono – specialistai išvažiavo įvertinti situaciją, ar jie bus pajėgūs atsidaryti. Situacija keičiasi, galima sakyti, kiekvieną dieną, bet šiandien mūsų visame regione darbuotojų su lengva įtampa bet pakanka“, – BNS sakė viena iš klinikų vadovių.

Anot jos, Vilniaus regiono ligoninėse iš viso gydomi 238 pacientai, didžioji dalis – Vilniuje, taip pat Ukmergėje, Alytuje. Santaros klinikose gydoma 117 pacientų, 15 reanimacijoje. Vilniaus klinikinėje ligoninėje yra 99 pacientai, trys – reanimacijoje.

„Parai tikrai esu visiškai rami. Stacionarizuojami 20-24 pacientai per parą, tad lovų turėtų pakakti. Toliau matysime, rytoj, kaip minėjau, turėtų Švenčionių ligoninė įsijungti, numatytos 32 vietos pirmuoju etapu“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Per parą, anot jos, paguldomi 20-25 nauji pacientai, jų amžiaus vidurkis – apie 60 metų, t.y. dominuoja vyresni, kitomis ligomis sergantys ligoniai, tačiau yra ir keletas vaikų ar per 20 metų jaunuolių.

Klinikų direktoriaus pavaduotoja taip pat pažymėjo, kad apie 60 proc. pacientų Vilniaus regione guli su deguonies kaukėmis, tad yra pakankamai sunkūs ir reikalaujantys priežiūros.

Mažėjant personalo, Santaros klinikos nuo penktadienio pasitelkė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentus – jie skubiai apmokyti ir dirba slaugytojo padėjėjais, planuojama prašyti studentų pagalbos ir iš Vilniaus kolegijos. 

Santaros klinikos taip pat tikisi atnaujinti kai kurias planines paslaugas, tad naujų medikų darbo rankų reikia nuolat.

„Šiandien nėra tokio SOS signalo, bet esame nuolatinėje diskusijoje, nes kas serga, kas saviizoliacijoje – penktadienį buvo 71 saviizoliacijoje ir arti 50 sergančių, tai kažkur virš 120 yra su COVID-19. Bet yra ir kitos ligos. Bet gelbstimės turėdami rezidentūros bazę – yra rezidentų, kurie sutinka ir nori dirbti, bet yra nuolatinės derybos“, – pabrėžė ji.

Santaros klinikų atstovė sako, kad net ir kritiniu atveju ligoninės ieškos papildomų resursų atsisakydamos tų planinių paslaugų, „kurios nesukeltų diskomforto ar neatneštų papildomų sveikatos sutrikimų žmonėms“.

„Jei matome, kad lovų galime turėti daugiau, nei žmogiškųjų išteklių, gali tekti persižiūrėti, kokias paslaugas teikti, kokių ne, kokias „švarias“ ligonines palikti mūsų regione, kokias – ne, kokia apimtimi teiksime planines paslaugas“, – kalbėjo medikė.

Šeštadienį ir sekmadienį Lietuvoje nustatyta beveik po 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, mirė 15 žmonių.

„Kadangi mes turime visą Vilniaus regioną, tai šiuo metu, vakar dienos vakaro duomenimis, dešimt lovų yra Santaros klinikose, tačiau turime Antakalnio ligoninę, taip pat esame sutarę su Ukmergės ligonine, su Alytaus ligonine, kalbamės su kitomis gydymo įstaigomis“, – LRT trečiadienio rytą sakė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Santaros klinikose šiuo metu gydoma 117 sergančiųjų COVID-19, du iš jų – vaikai. 13 žmonių gydoma reanimacijoje. Per parą į ligoninę paguldoma apie 20 tokių pacientų.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Santaros klinikų duomenimis, gydomas 61 COVID-19 sergantis pacientas, vienas iš jų – Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje.

„Jeigu toks progresas bus kaip dabar, kiekvieną dieną turėsime apie 20 hospitalizuojamų pacientų, tai tiesiog vienos Santaros klinikos negali dalyvauti kovido gydyme, kadangi turime kaip tretinio lygio įstaiga, universiteto ligoninė, teikti ir kitas planines reikalingas gyventojams paslaugas“, – sakė Santaros klinikų viena iš vadovių.

Vienos Santaros klinikos negali dalyvauti kovido gydyme, kadangi turime kaip tretinio lygio įstaiga, universiteto ligoninė, teikti ir kitas planines reikalingas gyventojams paslaugas.

Vyriausybei trečiadienį ruošiantis Lietuvoje įvesti karantiną, pasak Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, Santaros klinikose paslaugos stabdomos nebus, tačiau pradėjus gydyti COVID-19 pacientus kitose ligoninėse, gali tekti pertvarkyti jų darbą.

„Galbūt regione pasikeistų situacija, jeigu Ukmergės ar kita ligoninė atsidarytų savo kovido skyrius, reikėtų perorganizuoti pačių paslaugų teikimą: ne toje pačioje (ligoninėje-red.). Sakykime, terapinės paslaugos galėtų būti teikiamos kitose aplink esančiose gydymo įstaigose, o būtinoji pagalba išliktų toje įstaigoje, kur gydytų kovido pacientus“, – sakė ji.

Penktadienį COVID-19 pacientai buvo pradėti guldyti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.

Ši gydymo įstaiga iš viso yra atlaisvinusi 130 lovų COVID-19 pacientams, jos bus pildomos pagal poreikį, tačiau pacientų daugėjant, iššūkiu taptų juos prižiūrinčių medikų klausimas.

Antradienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 613 žmonių, 51 iš jų – reanimacijoje.

„Visada esame pasirengę „įjungti“ atsarginius planus, jei nutiktų taip, kad pagrindinėse penkiose šiuo metu COVID-19 pacientus gydančiose, gydymo įstaigose pradėtų trūkti vietų – lovų“, – feisbuke penktadienį paskelbė ministras.

Pasak jo, šiuo metu penkiose ligoninėse, gydančiose COVID-19 pacientus, yra 401 vieta jiems gydyti. Jeigu prireiktų, jose būtų galima skirti dar 262 vietas.

„Žinoma, tokiu atveju dalis kitų gydymo paslaugų turėtų būti ribojamos, t.y. teikiama mažiau, o kai kurios gali būti net stabdomos. Pavyzdžiui, planinės operacijos, kurios gali palaukti“, – teigia A. Veryga.

Vėliau spaudos konferencijoje ministras sakė, kad gydant COVID-19 pacientus bus siekiama pasitelkti ne tik gydytojus infektologus, bet ir kitų sričių specialistus. Tam reikės keisti tvarkas, kad tai būtų galima ne tik esant karantinui.

„Infektologų yra santykinai nedaug, tai yra ruošiamos tvarkos, kad būtų galima kaip ir karantino metu pasitelkti kitų specialybių medikus“, – kalbėjo ministras.

Jeigu ir šių vietų nepakaktų, yra numatytos dar 587 rezervinės vietos regionuose.

„Jei nutiktų ir taip, kad nepakaktų ir papildomai įkurtų gydymo vietų regionuose, tektų atsisakyti dar didesnio skaičiaus planinių paslaugų ar net pasitelkti papildomą infrastruktūrą. Taigi esame apgalvoję žingsnius į priekį ir nuolat juos deriname su organizuojančiomis ligoninėmis“, – rašo ministras.

Visada esame pasirengę „įjungti“ atsarginius planus.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad būtinoji pagalba ir toliau būtų teikiama kaip ir pavasarį.

„Žmonės, pavyzdžiui, patyrę infarktą, insultą, lūžius, patekę į avariją, onkologiniai pacientai ir pan. gaus būtinąją pagalbą. Ir gydymo įstaigos tai turi užtikrinti. Prie būtinosios pagalbos priskiriamos ir gimdymo paslaugos, nes į pasaulį ateinantys kūdikiai negali laukti, kol baigsis koronaviruso plitimas“, – nurodo jis.

Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 255 žmonės, 26 iš jų – reanimacijoje.