„Šiuo momentu esame pirkimo procese įsigyti būsimą „Lietuvos geležinkelių“ architektūros studiją, kuri mums padės atsakyti, kaip mes migruosime į Vakarus, kurias linijas turėtume iškeisti į europinę vėžę, kur turėtume palikti (rytietišką – ELTA) (...). Architektūros studija mums atsakys į daugybę klausimų, ką norime padaryti iki 2050-ųjų metų su Lietuva“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Žalimas.

„Nemanau, kad to reikia (rytietiškos vėžės – ELTA). Iki 2050-ų metų turėtume išvažiuoti, išgyventi. Reikia suprasti, kad tai yra labai dideli pinigai, kai keiti vėžę, turi keistis ir visa ekosistema“, – teigė jis.

V. Žalimas taip pat tikino perspektyvoje norįs ir naujų maršrutų Lietuvos viduje, pavyzdžiui į Palangą arba Druskininkus. Jis taip pat pažymėjo, kad yra nemažai pasenusios infrastruktūros geležinkeliuose, kurią reikia atnaujinti.

„Infrastruktūra statyta senais laikais, tada buvo apie krovinių vežimą. Sandėliai, krovos aikštelės per visą Lietuvą, jų pridaryta daug. Bet jos pasenusios, reikalauja atnaujinimo, kai kur reikia peržiūrėt, ar to iš tikro reikia“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

Nori įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo

Kadenciją praeitų metų pabaigoje pradėjęs „LTG Infra“ vadovas teigė, kad svarbiausi ateinančių 5 metų projektai bus elektrifikacijos projektas bei „Rail Baltica“. Jis taip pat aiškino norįs įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo.

„Keli dideli aspektai ir blokai. Pirmas – vykstantys didieji projektai, „Rail Balticos“ projektas ir elektrifikacijos projektas. Elektrifikaciją turime užbaigti iki 2025 m. pabaigos, nes su tuo susiję ir naujų elektrinių traukinių užsakymai, ir tvarkaraščių grafikai. Tada „Rail Baltica“, reikia išjudinti ją ir paspartinti projektą, nes yra atsiradusių atsilikimo elementų iš praeities valdymo modelio“, – kalbėjo V. Žalimas.

„Noriu būdamas šioje kadencijoje kartu su savo komanda įrodyti valstybei, kad šitas sektorius reikalauja didesnio vystymo. Visa Europa investuoja labai stipriai į geležinkelių infrastruktūrą, stengiasi tiek krovinius, tiek keleivius perkelti į traukinius, nes tai greita, patogu ir saugu“, – sakė jis, pažymėjęs, kad šiuo metu daugiau yra mąstoma apie keliavimą automobiliais ir šio sektoriaus infrastruktūra.

Visa Europa investuoja labai stipriai į geležinkelių infrastruktūrą, stengiasi tiek krovinius, tiek keleivius perkelti į traukinius, nes tai greita, patogu ir saugu.

 

„Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau Eltai yra teigęs, kad turi priekaištų „Rail Baltica“ statybos projektą koordinavusiai įmonei dėl darbų tempo. V. Žalimas su ministro įžvalgomis sutiko ir sakė, kad yra nemažai laiko, tačiau šiuo metu yra bandoma atsikovoti tai, kas prarasta.

„Tikrai taip („Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti – ELTA). Prarasta yra nemažai laiko. Kažkada seniai Europos Komisijos pasirinktas veiklos modelis, kaip statyti infrastruktūrą, jis buvo klaidingas. Centralizuota organizacija trijų šalių, lietuvių, latvių ir estų, statyti visose šalyse su viena motyvacija ir suderintas interesais infrastruktūros negalėjo“, – aiškino „LTG Infra“ vadovas.

„Dabar keičiasi valdymo modelis, į kiekvieną šalį ateina atsakomybė statyti savo ruožus ir tai turi paspartinti visą projektą“, – kalbėjo jis.

„LTG Infra“ generalinis direktorius teigė, kad šiuo metu tam tikruose ruožuose baiginėjasi žemės paėmimo darbai, vyksta projektavimas, o prie Jonavos vyksta fizinės statybos 30 kilometrų ruože.

„Galvojame skelbti pirkimus kitaip, yra daug techninių detalių, kaip vyksta statybų procesas ir etapas. (...) Dedame daug pastangų prisivilioti užsienio kompanijas, bet joms čia neramu keliauti dėl geopolitinių dalykų ir paties projekto dydžio. Mums atrodo milžiniškas, milijardinis, o jiems atrodo „30 kilometrų, ką mes čia vešime savo įrangą, neapsimoka“. Šnekame apie ruožų ilginimą, ką galėtume pasiūlyti lenkams, ispanams ar prancūzams“, – aiškino V. Žalimas.

Tiltas ties Jonava bus pastatytas tik iki 2026 m. vasaros

Tiltas ties Jonava, per kurį planuota „Rail Baltica“, turėjo būti pastatytas iki šių metų pabaigos, tačiau terminas nusikelia iki 2026 m. vasaros. Anot V. Žalimo, taip pat yra kalbama su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo šiam projektui pratęsimo.

„Iki metų pabaigos jis tikrai nebus įgyvendintas, turime naujus terminus nusistatę su statytoju. (...) Su italų vadovybe susitikimo ir sutarėme, kad jie padarytų kuo daugiau šiais metais ir suspėtume tiltą pasistatyti iki kitų svarbių „Rail Balticos“ etapų. Turėtume padaryti iki 2026 m. vasaros“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

„Dėliojamės su ES kaip finansavimą pratęsti, kad neatsirastų rizikos prarasti investicinių lėšų. Bet dialogas vyksta“, – kalbėjo jis.

Elektrifikacija įgavusi didžiulį pagreitį, vežėjai sutapys 0,5 mlrd. eurų per 19 metų

„LTG Infra“ generalinis direktorius kalbėjo, kad elektrifikacijos procesas šiuo metu yra įgavęs pagreitį ir per 19 metų tai leis sutaupyti vežėjams apie pusę milijardo eurų. Pasak jo, elektrifikacija yra svarbi labiausiai dėl žalumo ir tvarumo aspektų.

„Elektrifikacija buvo šiek tiek strigtelėjusi praeityje, bet dabar įgavusi didžiulį pagreitį. Šiemet turime užbaigti didžiausią etapą, t. y. Vilniaus mazgą (...) ir iki 2025 m. sujungti Vilnių su Klaipėda elektriniu tinklu ir ten galės važiuoti tiek keleiviniai, tiek krovininiai elektriniai traukiniai. (...) Elektrifikacija net mūsų vežėjams sutaupys apie 0,5 mlrd. eurų sąnaudų per 19 metų“, – aiškino V. Žalimas.

Šiemet turime užbaigti didžiausią etapą, t. y. Vilniaus mazgą (...) ir iki 2025 m. sujungti Vilnių su Klaipėda elektriniu tinklu ir ten galės važiuoti tiek keleiviniai, tiek krovininiai elektriniai traukiniai.

 

„Tai yra apie žalumą, tvarumą. Vienas traukinys pasiima daug keleivių į vidų, tada kiek automobilių nevažiuoja ir pats traukinys nebenaudojantis vidaus degimo variklio yra patrauklesnis. Ir tokie traukiniai greitesni. Bet didysis tikslas vis tiek yra apie žalumą ir tvarumą“, – sakė jis.

V. Žalimas pažymėjo, kad ES taip pat spaudžia elektrifikuoti kaip įmanoma daugiau geležinkelio ruožų.

„Šalys Europoje kai kurios pasiekę 70–80 proc. elektrifikavimo. Šiaip tai turėtų būti 100 proc., bet suprantame, kad turbūt niekada nebus tobulo pasaulio. Bet didžioji dalis mūsų tinklo turi būti elektrinio“, – teigė „LTG Infra“ vadovas.

Geležinkelių stotys apleistos – planuojama jas atnaujinti

Galiausiai V. Žalimas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug atleistų geležinkelio stočių, tačiau savo kadencijos metu jis planuoja didelę dalį jų atnaujinti.

„Turime dabar stočių ir jos apleistos, tokios pamirštos. Sakau, kad reikia atgaivinti, turime surasti būdų kaip atgaivinti. Nes geros lokacijos, miesto centruose, (...) galima nebrangiai išnuomoti ir vietos verslo bendruomenei, kad jos sugalvotos ką ten daryti ar daryti meno, kultūrinius kūrinius“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius.

„Šiam darbui 5 metų („LTG Infra“ vadovo kadencijos – ELTA) yra daug. Čia jau padarysime daug dalykų su šia tema“, – tikino jis.

Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis, pranešė LTG.

„Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas“, – pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ programos vadovas Mantas Jasikonis.

Atkarpoje nuo Kauno iki Kazlų Rūdos rajono darbus už 1,8 mln. eurų atliks „Atamis“, Marijampolės rajone – Žemės ūkio duomenų centras (3,6 mln. eurų), o Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose – „Tyrens Lietuva“ (2,1 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Parengiamuosius darbus kaip sklypų matavimai bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo, o žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.

Tiekėjai parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, vertins paimamą turtą, organizuos išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. 

Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis siekia apie 100 kilometrų. 

Sociologinių tyrimų bendrovės „Spinter Research“ tyrimas atskleidė, kad toliau daugėjo manančių, kad „Rail Baltica“ yra reikalingas Lietuvai projektas – net 77 proc. Lietuvos gyventojų manė, jog naujas tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ yra Lietuvai reikalingas projektas, arba 4 proc. punktais daugiau, palyginti su prieš metus atliktu tyrimu.

„Susisiekimas su Europa ir pats grįžimas į senojo kontinento geležinkelių žemėlapį yra vienas pagrindinių „Rail Baltica“ tikslų. Apie tai šių dienų geopolitiniame kontekste aktyviai kalbama ir Briuselyje – siekiama užbaigti ne tik Baltijos jūros transporto žiedą, bet užtikrinti transporto koridorių nuo Baltijos iki pat Juodosios ir Egėjo jūrų. Pažymėtina ir tai, kad gyventojai vis dažniau mini ir saugumo aspektą – daugėja manančių, kad projektas padidins tiek saugumą keliuose, tiek šalies saugumą“, – apklausos rezultatus vertino Lietuvoje projektą įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Tyrimas atskleidė, kad 33 proc. gyventojų mano, jog naujas geležinkelis padidins eismo saugumą, dar 10 proc. tikisi, kad „Rail Baltica“ padidins ir visos šalies saugumą. 46 proc. respondentų tikisi didesnio krovinių srauto per Lietuvą, dar 31 proc. manė, kad projektas sukurs daugiau darbo vietų ir paskatins Lietuvos ekonomikos augimą.

Dauguma gyventojų tikisi ne tik asmeninės naudos, bet ir mato galimybes visos šalies ekonomikai ir verslui.

 

„Dauguma gyventojų tikisi ne tik asmeninės naudos, bet ir mato galimybes visos šalies ekonomikai ir verslui – tarp galimų naudų valstybei gyventojai ekonominę naudą minėjo dažniausiai. Laukiama ne tik turizmo suaktyvėjimo, bet ir didesnio krovinių srauto per Lietuvą. Visai Europai siekiant pereiti prie ekologiškesnio ir tvaresnio transporto, tarp dažniausiai minėtų „Rail Balticos“ naudų buvo minėta ir tai, kad projektas užtikrins ir ekologišką, ir aplinkai draugišką transportą“, – pastebėjo V. Žalimas.

Net trys ketvirtadaliai gyventojų (74 proc.) manė, jog „Rail Baltica“ projektas prisidės prie Lietuvos, kaip modernios valstybės įvaizdžio gerinimo. Mažiausia buvo skeptikų dalis – tik 6 proc. manė, kad projektas yra greičiausiai arba tikrai nenaudingas šaliai. Dar 17 proc. gyventojų buvo neapsisprendę dėl projekto naudos.

„Spinter Research“ tyrimą atliko 2023 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Planuojama, kad pirkimo-pardavimo sutartys tarp „LTG Infra“ ir ESO bus pasirašytos kovą, pranešė LTG.

„Tai ilgai lauktas žingsnis, kadangi mums (...) nebuvo racionalu valdyti ir prižiūrėti su mūsų veikla nesusijusį energetikos objektą, priskiriamą prie bendro naudojimo elektros tinklų. Be to, šis sprendimas teigiamai paveiks ir beveik 3 tūkst. klientų, kurie galės laisvai pasirinkti geriausią kainą siūlantį nepriklausomą energijos tiekėją“, – pranešime sakė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

„LTG Infra“ perduos dalį elektros tinklo, kuriuo tiekiama energija ne tik jos infrastruktūrai, bet ir kitiems vartotojams – gyventojams bei verslui.

ESO duomenimis, artimiausiu metu sutartys bus pasirašytos su maždaug 2,5 tūkst. privačių ir 500 verslo klientų.

ESO paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė sako, kad šie klientai galės naudotis išmaniąja apskaita, tapti gaminančiais vartotojais ir pasistatyti saulės elektrines arba įsigyti nutolusį saulės parką.

Po sandorio „LTG Infra“ ir toliau valdys ir prižiūrės kontaktinį elektros tinklą, kuris tiekia elektrą elektrinių traukinių eismui.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Jis šias pareigas eiti pradeda nuo gruodžio 1 dienos, pranešė bendrovė.

V. Žalimas sako, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama strateginiams projektams.

„Prisijungdamas prie „LTG Infra“ komandos, didelį dėmesį skirsiu tiek strateginių projektų įgyvendinimui, tiek esamų procesų tobulinimui bei veiklos efektyvumo bei pajamų, nesusijusių su reguliuojamomis paslaugomis, didinimui“, – įmonės pranešime teigė V. Žalimas.

Prieš prisijungdamas prie „LTG Infra“, V. Žalimas dirbo vyriausiuoju verslo konsultantu įmonėje „AirExplore Slovakija“, prieš tai vadovavo įmonei JETMS. Vadovaujančias pareigas anksčiau jis užėmė ir SEB banke, bendrovėje „Telia Lietuva“.

Nuo balandžio 1 dienos iš pareigų pasitraukus buvusiam „LTG Infra“ vadovui Karoliui Sankovskiui bendrovei laikinai vadovavo Rūta Jakubauskienė.

„LTG Infra“ yra LTG grupės bendrovė, valdanti šalies geležinkelių tinklą, besirūpinanti jo modernizavimu ir plėtra.

Tarifai atnaujinami atsižvelgus į viešosios infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ veiklos sąnaudų pokytį, kurį lėmė makroekonominiai pokyčiai, infliacija, darbo užmokesčio, remonto, kitų rodiklių augimas. Priimti sprendimus įpareigojo ir Europos Sąjungos direktyva, numatanti, kad tam tikri infrastruktūros valdytojo tarifai privalo būti susieti su infrastruktūros valdytojo patiriamomis veiklos sąnaudomis. Suderinus su Ryšių reguliavimo tarnyba, atnaujintas Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra užmokesčių apskaičiavimo taisykles patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Bendras tarifo dydis apskaičiuotas išskiriant vietinę, ES, ne ES ir tranzito kryptis bei segmentus.

Vienos svarbiausių bendrovės teikiamos riedmenų varymo paslaugos tarifas išliks toks pats, kaip ir 2023 m. Vežimo geležinkelių transportu paslaugos (importo, eksporto, vietinių maršrutų) tarifas klientams Lietuvoje vidutiniškai keisis 5–10 proc. Nežymiai – iki 13 proc. – kis ir konteinerinių pervežimų į ir iš Europos Sąjungos šalių įkainiai. Konteinerinių pervežimų tarp didžiųjų šalies miestų bus išlaikyti tokie patys tarifai, kaip ir 2023 m.

Atsižvelgus į naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra užmokesčių tarifų pokyčius, krovinių gabenimo per Klaipėdos jūrų uostą tarifai keisis individualiai. Ilgalaikius susitarimus turintiems klientams ir toliau galios sutartyse numatytos teikiamų paslaugų kainos ir sąlygos. Tuo metu per pagrindinį šalies uostą krovinius gabenantiems klientams, kuriems taikomus įkainius apibrėžia bazinių tarifų vadinamosios knygos, paslaugų tarifai vidutiniškai keisis 29 proc.

Atsižvelgiant į iš anksto paskelbtus naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra užmokesčių tarifus bei išaugusias krovinių gabenimo administravimo procedūrų apimtis, didžiausi įkainiai išliks tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos gabenamiems kroviniams. Iš ar į ne ES gabenamų krovinių tarifai keisis 46–62 proc.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ klientams teikiamų paslaugų įkainius atnaujins nuo 2024 m. sausio 1 d. LTG grupė nuolat efektyvins veiklą ir pirmiausia ieškos vidinių resursų rinkai pasiūlydami kuo mažesnius tarifų pokyčius. Dėmesys ir toliau bus telkiamas į profesionalių paslaugų teikimą šalies klientams bei plėtrai į Vakarus, taip pat geležinkelių – kaip žaliosios logistikos stuburo – stiprinimą regione.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Infra“ vyriausiasis kelių projektų vadovas Mindaugas Papakulis BNS pranešė, kad už 1,233 mln. eurų kapitaliai suremontuota beveik 1 km privažiuojamojo kelio nuo pagrindinės linijos Vilnius–Klaipėda iki Plungės pramonės parko.

„LTG Infra“ jau pasirašė sutartis su parke veikiančiomis įmonėmis „Litspringas“ ir „Baltic Non-Woven“ dėl kelio naudojimo. Juo galės naudotis ir kitos parko įmonės.

„Krovinių kelias iki paskirties vietos geležinkeliais sumažins jų perkrovimo poreikį Plungės geležinkelio stotyje, taip pat šių krovinių nereikės gabenti kelių transportu, todėl sumažės oro ir triukšmo tarša mieste“, – BNS sakė „LTG Infra“ atstovas. 

M. Papakulio teigimu, atliekant kapitalinį remontą taip pat pakloti iešmai į atšakinius kelius, drenažo tinklai, sumontuoti šuliniai, pralaida.

Plungės industrinis parkas yra apie 4 km nuo magistralinio kelio A11, jungiančio Šiaulius ir Palangą. 

Parke veikia žemės ūkio technika bei grūdų sandėliavimo įranga prekiaujanti „Dotnuva Baltic“, vinių padėklams gamintoja „Litnaglis“, spyruoklių blokų ir kitų elementų čiužiniams bei minkštiesiems baldams gamintoja „Litspringas“, maisto pramonės gamykla „Vičiūnai“, minkštų baldų gamintoja „Plungės baldai“, langų uždengimų sprendimų bendrovė „Regila“, „Žemaitijos grūdai“ ir daug kitų įmonių.

„Dauguma stočių ir tarpstočių sistemų šiame ruože jau baigia savo gyvavimo ciklą, jos buvo įrengtos 1970–2012 metais. Visose šiame ruože esančiose geležinkelio stotyse ir tarpstočiuose, įskaitant pervažas, bus įdiegta ir atnaujinta mikroprosesorinė eismo valdymo sistema“, – sakė T. Jonikaitis.

Pasak jo, tai vienintelė keleivių ir krovinių jungtis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos: „Čia eismo saugumas ir pralaidumas strategiškai svarbūs ne tik bendrovei, bet ir valstybės mastu“.

Modernizuojant sistemas bus atnaujintos ar įdiegtos iešmų valdymo pavaros, šviesoforai, traukinių vietos nustatymo įranga, pervažų signalizacija ir kitos su traukinių eismo valdymu susiję įrenginiai bei sistemos.

Sutartį su rangovu „LTG Infra“ tikisi pasirašyti kitų metų pradžioje, o baigti darbus per porą metų. Projekto vertė paaiškės bendrovei radus rangovą.

Panašios apimties projektas – signalizacijos sistemų modernizavimas – buvo įgyvendintas 2012 metais ruože Kaunas–Kybartai, kai pusiau automatinė relinė sistema buvo pakeista kompiuterizuotu automatiniu sprendimu. Šie darbai vienkelio geležinkelio ruožo pralaidumą padidino nuo 2 iki 3 kartų.

Dar 2022 metų balandį RRT nustatė, kad „LTG Infra“ neteisingai apskaičiavo 2021-2022 metų traukinių tvarkaraščio tarifus geležinkelio stotyse teikiamoms paslaugoms, todėl bendrovė buvo įpareigota juos perskaičiuoti iki 2022 metų gruodžio.

„Patikrinus perskaičiuotus tarifus RRT ekspertai nustatė, kad valdytojas nesilaikė savo nustatytos tiesioginių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, taip pat skaičiuodamas tarifus įtraukė sąnaudas, kurios nesusijusios su geležinkelių paslaugų įrenginiais“, – pranešime teigė RRT tarybos narys Vygantas Vaitkus.

RRT nustatė, kad 1,77 euro už vagono nuvažiuotą kilometrą tarifas turėjo būti sumažintas iki 0,25 euro, o 3,58 euro naudojimosi riedmenų įrenginiais tarifas turėjo būti sumažintas iki 1,67 euro už vagoną.