Už tokias Lygių galimybių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 17, 20 susilaikė.

Pagal priimtą projektą, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant pareiškimus dėl įvairios rūšies diskriminacijos, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, preziumuojama, kad toks faktas buvo.

Pataisose nurodyta, kad skundžiamas asmuo turi įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad šia norma perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl nediskriminavimo darbo santykių srityje normos.

„Iš esmės tai reiškia, kad bylose dėl diskriminacijos nukentėjusiam asmeniui užtenka įrodyti prima facie (pirmojo įspūdžio – BNS) aplinkybes, kad toks atvejis buvo, ir tada kaltinimo sulaukusiam asmeniui tiek fiziniam, tiek juridiniam kyla pareiga įrodyti, jog to nebuvo“, – sakė parlamentaras.

„Tai yra Europos Sąjungos teisės principas, visų pirma skirtas apsaugoti labiau pažeidžiamą konflikto pusę, tai yra žmogų, kuris patyrė priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą“, – teigė T. V. Raskevičius.

Prieš kelerius metus buvo labai plačiai nuskambėjęs toks reiškinys #MeToo, kuris sugriovė ne vieno žmogaus gyvenimus. Jūs man pasakykite, kur dabar yra tie žmonės, tos bylos ir visi tie atvejai?

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad ši pataisa atvers kelią piktnaudžiauti tokiais kaltinimais.

„Prieš kelerius metus buvo labai plačiai nuskambėjęs toks reiškinys #MeToo, kuris sugriovė ne vieno žmogaus gyvenimus. Jūs man pasakykite, kur dabar yra tie žmonės, tos bylos ir visi tie atvejai? Jeigu kas nors kur nors prisimena, kas buvo prieš dešimt metų, išeina su pasisakymais ir žmonėms sugriauna gyvenimus. Ir be jokių teisinių pasekmių“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad su tokiomis sąvokomis ir jų įnešimu į teisinę bazę reikia elgtis labai atsargiai, nes piktnaudžiavimo galimybės ir noras piktnaudžiauti, ypač nuo atvejo praėjus penkeriems, dešimčiai ar net 20 metų, yra gana didelis. To mes sau leisti negalime“, – tvirtino parlamentaras.

Seimo Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad kitų metų liepos–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje skambės du–trys šio pobūdžio skandalai, o Seimui teks aiškintis dėl netobulo įstatymo.

Atsakydamas šiems parlamentarams Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad pasaulinis #MeToo judėjimas buvo teigiamas reiškinys ir davė daug naudos, nes skriaudėjai buvo nubausti.

„Mes ir čia, Seime, turėjome keletą personažų, švelniai tariant, atitinkančių #MeToo kriterijus, ir jie sėkmingai pasišalino iš tos institucijos. Nesuprantu kolegų puldinėjimo prieš teisingumą, silpnesnių žmonių ir dažniausiai moterų gynimą“, – sakė T. Tomilinas.

Priimtomis pataisomis taip pat numatyta, kad įvairios įstaigos, organizacijos, bendrovės privalo užtikrinti, jog asmenys, kurie pranešė apie diskriminaciją nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių.

„Tikimės, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Mūsų siūlymai padės išlikti darbo rinkoje ne tik vyrams, bet ir moterims, leis mažus vaikus auginantiems darbuotojams prašyti lankstesnių darbo sąlygų“, – sako socialinės apsaugosi ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, siekiant paskatinti dirbančius tėvus ir dirbančius asmenis, kurie prižiūri artimuosius, likti darbo rinkoje, tokiems darbuotojams turi būti suteikta galimybė savo darbo grafikus derinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais, taip pat susitariant dėl ne viso darbo laiko ar nuotolinio darbo. Verta paminėti, kad lanksčių darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų ir prižiūrintieji asmenys.

Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (ES vidurkis – 20 proc.).

Ne visas darbo laikas. Yra siūloma sudaryti galimybes dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, o taip pat darbuotojui, slaugančiam kartu su juo gyvenantį artimąjį. Be to, šią teisę siūloma suteikti ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų, – šiuo metu tai galioja auginantiems vaikus iki 3 metų.

Nuotolinis darbas ir lankstus darbo laikas. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.

Šiems išvardintiems darbuotojams taip pat siūloma sudaryti galimybes dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.

Jei įvaikinote. Siūloma tikslinti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų terminus, kai yra įvaikinamas vaikas, – tėvystės atostogos turi būti suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti.

Nemokamos atostogos. Siūloma įtvirtinti galimybę suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Nemokamas laisvas laikas. Siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti.

Galimybė dirbti kitą darbą. Ne visi darbdaviai geranoriškai vertina darbuotojo norą dirbti ir kitame darbe. Todėl siūloma įtvirtinti nuostatą, kad darbdavys nedraustų darbuotojui kitu laiku, nei darbdavio darbo grafike nustatytas laikas, dirbti kitiems darbdaviams ir neturėtų už tai jam taikyti priešiško požiūrio.

Diskriminacijai – ne. Siūloma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias diskriminuoti darbuotoją dėl to, kad jis naudojasi Darbo kodekso suteiktomis garantijomis, pvz., dirba lanksčiu darbo grafiku, prašo papildomų atostogų ir kt.

Darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys jį atleidžia būtent dėl šios priežasties, jis turi teisę prašyti darbdavio tinkamai pagrįsti jo atleidimą raštu per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo.

Teisė būti informuotam. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojui grįžti į darbo vietą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią darbdavys turės susitarti su darbuotoju dėl tarpusavio ryšių palaikymo ir priemonių tuo metu, kai darbuotojas augina vaiką. Darbdavys turės informuoti darbuotoją apie taikomus paaukštinimo darbo vietoje (pareigose) kriterijus ir tvarką, laisvas darbo vietas, o darbuotojas turės teisę į paaukštinimą darbo vietoje (pareigose) ir pateikti prašymą dėl laisvos darbo vietos net ir būdamas vaiko priežiūros atostogose.

Ką siūloma keisti Lygių galimybių įstatyme?

Siūloma papildyti įstatymą nustatant pareigą darbdaviui imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės, vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, skirtų slaugyti sergantį šeimos narį, suteikimo bei lankstaus darbo grafiko nustatymo.

Taip pat siūloma numatyti naują diskriminavimą darbe draudžiantį pagrindą, kuris padėtų darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir užtikrinti jų lygias galimybes darbe bei numatytų kompetenciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tirti su tuo susijusius skundus.

Tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas. Šiuo metu vyksta derinimas su suinteresuotomis šalimis. Įstatymo projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Pritarus šie įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Tokį pasiūlymą Lygių galimybių įstatymo pataisoms įregistravusios Seimo narės sako, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kiekvienais metais sulaukia itin daug asmenų skundų dėl jų galimos diskriminacijos gyvenamosios vietos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad toks draudimas nėra numatytas galiojančiame Lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturi teisinio pagrindo nagrinėti asmenų skundų, susijusių su jų galimai patiriama diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos.

Socialdemokratai kaip diskriminaciją pagal gyvenamąją vietą vertina ir Kauno miesto sprendimą ženkliai padidinti mokesčius Kaune darželius lankantiems Kauno rajono ir kitų rajonų vaikams.

„Kauno miesto ir rajono situacija tapo dar viena skaudžia iliustracija, kad dabartinis diskriminacijos pagrindų sąrašas Lygių galimybių įstatyme yra nepakankamas. Vaikas nepasirenka, kur gimti, todėl skirtingų sąlygų taikymas vien dėl jo gyvenamosios vietos nėra teisinga. Deja, kol kas įstatymu tokių vaikų ir šeimų apginti nėra galimybės, o rūpesčio ir žmogiškumo kai kuriems sprendimų priėmėjams ne visuomet užtenka, tad džiaugiuosi, kad Lygių galimybių kontrolierė sureagavo teigiamai ir palaiko gyvenamosios vietos įtraukimą į diskriminacijos pagrindų sąrašą“, – sako siūlymo iniciatorė D. Šakalienė.

Tenka ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią tokiam kai kurių politikų galių demonstravimui.

Socialdemokratų užklausta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažįsta, kad toks įstatymo papildymas  būtų reikalingas.

„Mums teikti tokį siūlymą privertė Kauno miesto valdžios sprendimai – keliagubai padidinti darželio mokestį kitų rajonų vaikams. Tenka ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią tokiam kai kurių politikų galių demonstravimui“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė R. Budbergytė.

Socialdemokratų teigimu, diskriminacija teritoriniu pagrindu palietė Kauno rajono ir netgi paties Kauno miesto gyventojus.

„Padidintas bene dvigubas mokestis už ikimokyklinės įstaigos lankymą ne Kauno mieste deklaruotiems tėvams už jų vaikų lankymą užgulė ne tik įvairiose situacijose atsidūrusius tėvų pinigines, bet ir pačius Kauno miesto gyventojus. Ar teisinga, kad su dvigubai didesniu mokesčiu susidūrė nepilnos šeimos, socialiai remtinos šeimos, net šeimos, auginančios vaikus su negalia buvo pamirštos, o tik vėliau bandoma koreguoti situaciją. O kiek šeimų, grįžusių iš emigracijos, susidūrė taip pat su šia problema?“, – sako socialdemokratė Seimo narė Raminta Popovienė.

Pasak Seimo narės, sudarant nevienodas sąlygas miesto ir ne miesto teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusiems vaikus, pažeidžiamas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimas, vaikų teisė gauti ugdymo paslaugas.

„Juk negalima skirstyti vaikų, negali būti vaikai savi ir nesavi. Paskui vaiką eina pinigų krepšelis, o dėl kitų priemonių ar iškylančių problemų reikėtų ieškoti tarp savivaldybių bendradarbiavimo. Deja, jeigu nei Vyriausybės atstovas, nei ministras nieko negali padaryti – lieka paskutinės priemonės – įstatymų korekcijos arba teismai“, – teigia R. Popovienė.

Jeigu Seimas  pritartų, Lygių galimybių įstatyme būtų įteisinta, kad „diskriminacija – naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, gyvenamosios vietos pagrindu ar keliais iš šių pagrindų“.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė per projekto pateikimą antradienį sakė esanti nustebusi, kad projektu siūloma braukti iki šiol galiojusią nuostatą, jog šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse.

„Kadangi siūloma išbraukti, aš suprantu, kad įstatymas, kurio prigimtis buvo siekti lygių galimybių įgyvendinimo viešojoje erdvėje, staiga ims taikytis į asmenų privačią erdvę. Ar jums neatrodo, kad (...) tai grubiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves? Tiesiog siaurina asmens laisvės erdvę“, – teigė konservatorė.

Įstatymo projektą pateikusi liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad to reikia, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galėtų vykdyti prieš smurtą artimoje aplinkoje nukreiptus socialinius projektus.

Įstatymas, kurio prigimtis buvo siekti lygių galimybių įgyvendinimo viešojoje erdvėje, staiga ims taikytis į asmenų privačią erdvę.

„Man, kaip liberalei, atrodo, kad diskriminacijai ne vieta nei viešame, nei privačiame gyvenime“, – sakė ji.

V. Aleknaitė-Abramikienė savo ruožtu atkirto, kad kovoti su smurtu šeimoje yra skirtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

„Tai nėra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija“, – teigė ji.

Naujoje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje apibrėžta naujų diskriminavimo formų, numatomos papildomos teisės lygių galimybių kontrolieriui, didesnė apsauga aukoms.

Projektui antradienį pritarta po pateikimo, už balsavo 42 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 34 susilaikė.

„Projektas parengtas ir inicijuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, atsižvelgiant į tas problemas praktiniame taikyme, su kuriomis jie susiduria“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Siūloma įstatymu įtvirtinti naują diskriminacijos formą – vadinamąją siejamąją diskriminaciją, kai žmogus diskriminuojamas dėl ryšių su kitu asmeniu, pavyzdžiui, asmuo diskriminuojamas darbovietėje dėl to, kad augina vaiką, turintį negalią, ir pan.

Taip pat siūloma išplėsti socialinės padėties sąvoką ir sudaryti sąlygas lygių galimybių kontrolieriui tirti skundus, kai asmuo jaučiasi diskriminuojamas dėl šeiminės padėties.

Įstatymo projekto autoriai pažymi, kad dabar į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi asmenys, nes, jų manymu, yra diskriminuojami dėl šeiminio statuso, vaikų skaičiaus ir panašių dalykų, bet iki šiol tokių skundų kontrolierius negalėjo tirti.

Į naują įstatymo redakciją įrašytas ir seksualinio priekabiavimo apibrėžimas. Dabar jis įtvirtintas tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, nors pati sąvoka vartojama ir šiuo metu galiojančioje Lygių galimybių įstatyme.

Pagal projektą, seksualiniu priekabiavimu būtų laikomas „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, siekiant įžeisti ar įžeidžiant asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.

Taip pat projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais.

„Tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse“, – teigia projekto kūrėjai.

Įstatyme norima numatyti ir papildomą apsaugą diskriminaciją patyrusioms aukoms. Valstybės ir savivaldybių institucijoms siūloma nustatyti prievolę imtis priemonių, kad asmenys, pateikę skundą dėl diskriminacijos, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus tokiose bylose, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo.

Be to, projekte numatyta suteikti teisę lygių galimybių kontrolieriui kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti. Taip pat kontrolierius galėtų būti teisminio proceso dalyviu ar išvadą teikiančia institucija diskriminavimo bylose, teikti išvadą darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms.

Dabartinis Lygių galimybių įstatymas galioja nuo 2005 metų.

Šis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės ginčas vyksta dėl dar 2016 metų pabaigoje Vilniaus mero potvarkio dėl Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo, kuriame direkcijos vadovui iškeltas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu.

2017 metų spalį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas jį atmetė, nusprendęs, jog lygių galimybių kontrolierė apskritai negalėjo kreiptis į teismą, nes jos tarnyba nebuvo priėmusi atitinkamo sprendimo dėl tokio kreipimosi.

Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų liepos 17 dieną nusprendė, kad toks situacijos vertinimas yra visiškai formalus.

„Pareiškėjas yra vienasmenis viešojo administravimo organas, jis sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą. (...) Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, jog šiuo konkrečių atveju pareiškėjo pateiktas prašymas teismui dėl norminio administracinio akto ištyrimo vertintinas kartu kaip ir pareiškėjo sprendimas“, – teigiama teismo nutartyje.

Todėl Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė panaikinti žemesniosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Lygių  galimybių kontrolierė yra nustačiusi, kad sostinės meras Remigijus Šimašius diskriminavo asmenis su negalia darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms eiti nurodydamas, kad kandidatai privalo gebėti važiuoti dviračiu.

Kontrolierė pasiūlė panaikinti potvarkiu patvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo diskriminuojantį reikalavimą.

Vilniaus meras reikalavimą mokėti važiuoti dviračiu vadino objektyviu. Atsakyme Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai R. Šimašius nurodė, kad reikalavimas regioninių parkų vadovui gebėti važiuoti dviračiu įrašytas, nes jis turės prižiūrėti didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą.

Mero nuomone, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu direktoriui yra objektyvus ir būtinas reikalavimas tinkamam tiesioginių funkcijų vykdymui užtikrinti.

Savivaldybė tuomet skelbė, kad regioninio parko vadovui tenka rūpintis kelis hektarus užimančia parkų teritorija, didelį dėmesį skiriant parkų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, propagavimui. Tokio dydžio teritoriją darbuotojai, savivaldybės duomenimis, dviračiu apvažiuoja per savaitę.

Renkantis parkų vadovą tikėtasi, kad darbuotojas bus aktyvus, mėgstantis gamtą ir nevengiantis per parkų teritoriją, kurioje automobilių eismas vietomis draudžiamas, vaikščioti pėsčiomis arba minti dviračiu. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų plotas siekia apie 5 tūkst. hektarų.

Panašius argumentus savivaldybė pateikė ir teismui. Taip pat teigta, kad dviračiu važiuojančio direkcijos vadovo pavyzdys „ne tik užtikrintų tinkamą tiesioginių funkcijų vykdymą, bet ir formuotų teigiamą šios įstaigos įvaizdį bei skatintų aktyvų pažintinį parkų turizmą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijoje“.

Savivaldybė tvirtino, kad dviratis galėtų būti keičiamas kitokia transporto priemone, kuri būtų tinkama negalią turinčiam žmogui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog asmuo, dėl kurio skundo buvo pradėtas tyrimas, nedalyvavo vadovo konkurse.

„Kadangi šis asmuo noro dalyvauti konkurse teisės aktų nustatyta tvarka neišreiškė, atsakovo vertinimu, jo argumentai dėl negalėjimo dalyvauti konkurse yra visiškai nepagrįsti“, – tvirtino savivaldybė.

Šiuos ir kitus abiejų pusių argumentus turės įvertinti teismas.

Lygių galimybių įstatymas numato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens negalią. Taip pat įstatyme numatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės, nepaisant negalios.

„Lygių galimybių įstatymai neturi humoro jausmo“, - tai pareiškusi tarnyba pradėjo tyrimą dėl A. Valinsko galimai diskriminuojančio lyties pagrindu darbo skelbimo.

Darbo skelbime teigiama, kad ieškoma moteris, turinti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galinti pradėti darbą ne vėliau kaip gegužės 10 dieną. Darbo skelbime su humoru pateikti ir kiti reikalavimai pretendentėms, tokie kaip „žavesys, grožis ir kerinti šypsena“, „ilgos kojos, kad lengviau pasiektų gazo pedalą“, „geras humoro jausmas“.

Lygių galimybių kontrolierė teigia, kad įstatymai neturi humoro jausmo, todėl savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, draudžiančio skelbimuose priimti į darbą nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, pažeidimo.

Tarnybai yra pavesta kontroliuoti dviejų įstatymų – Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą. Nepagrįstas žmogaus teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl minėtuose įstatymuose išvardintų pagrindų yra laikomas įstatymų pažeidimu. Už reikalavimų nesilaikymą ir įstatymų pažeidimą pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str.3 p. ir 5 p. gali būti skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda nuo 28 iki 579 Eur, už pakartotinį pažeidimą bauda nuo 579 iki 1158 Eur.