Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šių metų balandį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl, įtariama, neteisėtos šio fondo atstovų veiklos.

Ministerija tvirtino, kad paskambinusi pasirinktam ūkininkui šio fondo direktore prisistatanti Julija Sakalauskaitė nurodo, kad veikia su ŽŪM ar kitų valdžios institucijų, jų darbuotojų žinia ir pakviečia susitikti gyvai.

Anot ministerijos, tokio susitikimo metu ūkininkams primygtinai duodama pasirašyti paramos sutartį, o mainais žadama įvairi pagalba „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“. Pateikiamuose pasirašyti dokumentuose nurodomas M. K. Čiurlionio fondas ir „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“.

Juose ūkininkams už tam tikrą sumą, kuri svyruoja nuo 750 eurų iki 25 tūkst. eurų, siūloma tapti fondo „bendraminčiu“, „draugu“, „bičiuliu“, „rėmėju“, „globėju“ arba „auksiniu globėju“.

Tačiau prokuratūra nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS pranešė Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Taip pat prokuratūros atstovė pranešė, kad dėl sutarčių sudarymo kilusio ginčo, pareiškėjams pasiūlyta kreiptis į Plungės apylinkės teismą ir bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Žiniasklaidoje ir anksčiau rašyta apie, kai kurių ūkininkų liudijimu, agresyviai paramos reikalaujantį M. K. Čiurlionio fondą.

2018 metų vasarą „Valstiečių laikraštis“ rašė, kad šis fondas agresyviai reikalauja paramos bei naudoja aukštų ŽŪM valdininkų rekomendacijas.

Ministerija prokuratūrai nurodė, kad M. K. Čiurlionio fondas galbūt klaidino žemdirbius prisidengdamas valstybinėmis institucijomis.

„ŽŪM darbuotojai neturi nieko bendro su žemdirbiams prisistatančiais minėto fondo atstovais“, – teigiama išplatintame pranešime.

Ministerija tvirtina, kad paskambinusi pasirinktam ūkininkui šio fondo direktore prisistatanti Julija Sakalauskaitė nurodo, kad veikia su ŽŪM ar kitų valdžios institucijų, jų darbuotojų žinia ir pakviečia susitikti gyvai.

Tokio susitikimo metu ūkininkams primygtinai duodama pasirašyti paramos sutartį, o mainais žadama įvairi pagalba „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“. Pateikiamuose pasirašyti dokumentuose nurodomas „M. K. Čiurlionio fondas“ ir „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“.

Juose ūkininkams už tam tikrą sumą, kuri svyruoja nuo 750 eurų iki 25 tūkst. eurų, siūloma tapti fondo „bendraminčiu“, „draugu“, „bičiuliu“, „rėmėju“, „globėju“ arba „auksiniu globėju“.

Žiniasklaidoje ir anksčiau rašyta apie, kai kurių ūkininkų liudijimu, agresyviai paramos reikalaujantį „M.K.Čiurlionio fondą“.

2018 metų vasarą „Valstiečių laikraštis“ rašė, kad šis fondas agresyviai reikalauja paramos bei naudoja aukštų ŽŪM valdininkų rekomendacijas.

Registrų centro duomenimis, fondas, kurio pavadinimas „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“ įsteigtas 2006 metais, šiuo metu jam vadovauja Julija Sokolovskaja (fondo puslapyje ji pristatoma kaip Julija Sakalauskaitė). Iki 2017 metų fondui vadovavo kompozitorius Viktoras Paukštelis.

Iš centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų matyti, kad viešoji įstaiga „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“ 2015-2017 pasirašė 7 sutartis su skirtingomis urėdijomis dėl reklamos paslaugų. Jonavos, Rokiškio urėdijos yra mokėjusios fondui už jų reklamos talpinimą fondo interneto svetainėje. Šių sutarčių vertė siekė nuo 600 iki 2,7 tūkst. eurų.

Registrų centro duomenimis, 1997 metais buvo įsteigtas kitas labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“. Jam vadovauja tas  pats V. Paukštelis.

Trečiadienį BNS susisiekti su Julija Sakalauskaite nepavyko.