Kaip skelbia ŽŪM, Lietuvoje bendras spalio – gruodžio mėnesių mažmeninių maisto produktų metinis kainų pokytis išliko neženkliai teigiamas (0,2 proc.), bet jis buvo reikšmingai mažesnis nei šalia esančiose rinkose (Latvijoje – 0,6 proc., Lenkijoje – 1,0 proc., Estijoje – 1,9 proc.). Kol kas Lietuvos maisto kainų lygis siekia 80 proc. ES vidurkio.
„Matome tikrai geras tendencijas. Gruodžio mėnesį maisto kainos krito, lyginant su prieš tai buvusiu, sausį jos visiškai nekilo, ir jei žiūrėtume ketvirtį nuo spalio iki sausio, tai turime 0,2 proc. maisto kainų kilimą, kuris, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra juokingas, nes Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje brangimai buvo didesni“, – teigė G. Surplys.
Matome tikrai geras tendencijas.
Pasak ministro, Vyriausybės pastangos kovoti su maisto kainų augimu atsiperka.
„Mes (Vyriausybė. – ELTA) įsibėgėjame su tomis (kainų mažinimo. – ELTA) priemonėmis. Pirmiausia startavome su kainų skelbimu viešai. Skelbiame 14 produktų, kur galima palyginti, kiek kainuoja duona, pienas, vanduo penkiuose didžiausiuose prekybos tinkluose. (...) Statistikos duomenys rodo, kad tas kainų didėjimas yra sustabdytas“, – teigė G. Surplys.
Kaip Vyriausybės pasitarimo metu teigė G. Surplys, per minėtą laikotarpį krito duonos, pieno, mėsos kainos, kilo – kiaušinių ir sviesto kainos.
ŽŪM išanalizuotos kainų tendencijos rodo, kad tamsios duonos ir batono mažmeninės kainos 2018 m. spalio – 2019 m. sausio mėnesio laikotarpiu mažėjo, tačiau artimiausioje perspektyvoje ši tendencija gali pasikeisti, nes Lietuvos grūdų ir miltų rinka turi stiprų koreliacinį ryšį su pasauline grūdų rinka, kurioje prognozuojamas grūdų kainų didėjimas.
Minėtu laikotarpiu tamsios duonos mažmeninė kaina sumažėjo 3 ct/kg, o batono – 0,02 ct/kg. Tuo tarpu 2,5 proc. riebumo geriamojo pieno mažmeninė kaina atpigo 2 ct/l. Planuojama, kad artimiausiu laikotarpiu pieno mažmeninė kaina turėtų išlaikyti mažėjimo tendencijas.
ŽŪM išvadose pažymi, kad nustatyta stipri mažmeninių kainų koreliacija su gyventojų pajamomis ir su perdirbėjų kainomis, tačiau pasigendama mažmeninės kainos dalies (pajamų) teisingesnio pasidalinimo, – ypač su žaliavinės produkcijos gamintojais ir tiekėjais (žemdirbiais).
Ministerija atkreipia dėmesį, kad maisto produktų mažmeninių kainų grandinėje mažmenininko dalis yra santykinai didelė (kai kuriems produktams siekia 40 proc.), todėl konkurencijos didinimas mažmeninės prekybos srityje galimai sudarytų prielaidas kainų mažėjimui.
Kaip teigė ministras, dėl kainų augimo lėtėjimo „laurus gali prisiimti kas nori, bet svarbu, kad vartotojas iš to laimėtų.„
ELTA primena, kad Vyriausybė pernai pritarė vadinamajam kainų mažinimo planui. Jo įgyvendinimui ministerijoms buvo pavesta atlikti tam tikras užduotis. Tarp ministerijų planuojamų pokyčių – konkurencinės aplinkos gerinimas, administracinės naštos verslui mažinimas, maisto kuponų sistema. Tiesa, pastarąją dar turi patvirtinti Europos Komisija (EK), kuriai dokumentus žadama išsiųsti šį mėnesį, o atsakymą tikimasi gauti per pusmetį.
Maisto kuponais būtų leista naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, o teisę parduoti turėtų verslininkai, dalyvaujantys trumpojoje maisto tiekimo grandinėje. Minėti pirkėjai gautų 20 proc. nuolaidą nuo vaučerio vertės ūkininkų produkcijai smulkiose prekybos vietose.
Taip pat pritarta siūlymui internetiniame puslapyje skelbti 20 maisto produktų kainas, kur būtų galima matyti ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko kainos dalį.
