Maisto atiduotuvėje, kur nepasiturintys patys renkasi produktus, šaldytuvai pustuščiai, dar nepradėjus paramos dalybų – stinga ir pieno, ir mėsos. 

„Kasdien „Maisto bankas“ aptarnauja ne šimtus, o tūkstančius žmonių, kurie negauna mėsos ir pieno, nes šie produktai laikomi parduotuvėje iki pat paskutinio momento“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Į skurstančiųjų skundus nusprendė įsiklausyti Seimas – nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai.  

„Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas“, – tikino įstatymo projekto iniciatorius Tomas Tomilinas. 

Nuo lapkričio mėnesio sutartį reikės sudaryti bent su viena maisto paramos organizacija, kitaip prekybininkui grės bauda iki 5 tūkst. eurų.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čia niekam nėra naujiena, nes dauguma dirba ir su „Maisto banku“ ar su „Raudonuoju kryžiumi“, – tvirtino „Vasaris“ prekybos centro vadovė Miglė Gruzdenė. 

„Prekybos tinklui „IKI“ tai nekeičia nieko, nes mes su „Maisto banku“ turime sutartį jau nuo 2009 metų, esame pirmasis tinklas pradėjęs bendradarbiauti“, – tinklo poziciją išsakė „IKI“ atstovė Gintarė Kitovė.

T. Tomilinas sako, jog kaimo parduotuvių nauja tvarka nelies, o kiek didžiųjų prekybos tinklų dar neaukoja, nėra nežinoma.

„Man yra sunku pasakyti, bet tikiuosi, kad visi dalyvaus“, – kalbėjo projekto iniciatorius. 

Jei dauguma prekybos tinklų jau ir dabar aukoja, nėra aišku, kam reikėjo dar vieno įstatymo.  

Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas.

„Prieš pusę metų buvo priimtas įstatymas dėl ilgo galiojimo prekių, dabar kalbame apie būtiniausius produktus, kurie turi patekti žmonėms“, – aiškino T. Tomilinas.

Seimo narys teigia, jog labdaras pasieks daugiau pieno, mėsos, jogurtų, sviesto, bet kiek ir koks maistas bus perduodamas, spręsti permetė prekybininkams ir labdaros organizacijoms.  

„Prekybininkas gauna beveik vienodą naudą tiek utilizuodamas, tiek atiduodamas labdarai, bet čia labai ydinga, taip neturėtų būti, prekybininkas turėtų būti skatinamas atiduoti labdarai“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

Užtat prekybininkai užtikrina, kad maisto švaistymo šalyje nesumažės, nes švaistymas vyksta ne toje vietoje, kurią bando sureguliuoti politikai.  

„Daugiausia maistas yra švaistomas namų ūkiuose arba prekybos centruose, kur prisiperka per daug maisto ir paskui jo nesuvartoja“, – aiškino „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius. 

Daugiau naštos grius ir ant prekybininkų pečių – reikės viešai atsiskaitinėti kiek ir kokio maisto išmeta.  

„Gali būti, kad prives prie dar didesnių kaštų, galime turėti atvirkštinį variantą“, – samprotavo „Koops mažmenos“ direktorius. 

Prekybininkų ataskaitas kontroliuoti bus pavesta valstybinei įstaigai, o tai reiškia papildomas darbo valandas iš mokesčių mokėtojų pinigų.  

„Tikrai jiems užteks pinigų tą padaryti ir mokesčių mokėtojų pinigų nebus naudojama“, – tikino T. Tomilinas. 

„Maisto banko“ vadovas teigia, kad prekybos tinklai kasmet išmeta šimtus tūkstančių tonų maisto, o išgelbėti pavyksta tik 6 tūkst. tonų.  

Plačiau apie tai papasakojo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

– Kokie rekordai buvo pasiekti?

– Praeitais metais mes išgelbėjome 6,2 tūkst. tonų maisto, kas yra 6,2 mln. kilogramų maisto. Tai yra beveik daugiau nei 12 mln. maisto porcijų žmonėms. Šiais metais jau esame išgelbėję apie 4,8 tūkst. tonų maisto. Iki metų pabaigos tikimės būti išgelbėję 7 tūkst. tonų maisto.

– Ar tai yra riba, ar galėtumėte išsaugoti dar daugiau maisto?

– Deja, maisto švaistymas Lietuvoje yra pakankamai didelė problema ir jo mastai yra dideli. Vis dar yra prekybininkų, kurie mums neatiduoda viso turimo maisto. Vis dar yra ūkininkų, abejojančių, ar suversti maistą į kokią nors duobę, ar atiduoti „Maisto bankui“. Tikrai yra didesnis potencialas, tai nėra riba. Tikiuosi, kad, kai šnekėsime po trejų metų, kalbėsime apie 12 tūkst. tonų išsaugoto maisto. Čia yra labai svarbi žmonių pagalba, kurie mums padeda aukodami, savanoriaudami.

Reikia nepasiduoti neplanuotiems pirkiniams.

– Kas iššvaisto daugiausiai maisto? Ar tai yra namų ūkiai?

– „Maisto bankas“ gali išgelbėti maistą, kuris nėra namuose, bet 60 proc. maisto yra iššvaistomas namų ūkiuose. „Maisto bankas“ bando ugdyti žmones, pasakoti apie tai, kaip namuose galima iššvaistyti mažiau maisto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie tie patarimai būtų?

– Labai padeda apsipirkimų planavimas, taip pat reikia nepasiduoti akcijoms. Kai mes pamatome trumpesnio galiojimo produktus su akcija – nusiperkame jų labai daug. Reikia nepasiduoti neplanuotiems pirkiniams. Kai jau gaminame maistą, reikia paskaičiuoti, kiek to maisto reikia. Jeigu  prisigaminome maisto daugiau, turime būti kūrybingi. Vieną dieną suvalgėme vieną patiekalą, kitą dieną galime perdaryti tą patį maistą ir jau pagaminti kitą patiekalą. Taip pat reikia tinkamai laikyti maistą šaldytuve, kad neužstumtume tam tikrų patiekalų ir kad neužmirštume apie jau pagamintą maistą. Yra labai daug gudrybių, kurias galėtume pritaikyti namuose, kad neišmetinėtume tiek maisto. Svarbu, nevertinti maisto pagal jo išorę. Dažnai tas obuolys, pomidoras ar bananas būna labai geras, tiesiog atrodo neypatingai gražiai, reikia jį tik išpjaustyti, o ne išmesti į šiukšlių dėžę.

Dar keletas patarimų, kurie padės tausoti maistą

Pirmiausiai turite sudaryti pirkinių sąrašą pagal paruoštą savaitės meniu. Tada atsižvelkite į galiojimo datas. Jei matote, kad kažko nespėsite suvalgyti, galite užšaldyti arba užkonservuoti.

Rudenį ypač aktualus derlius iš sodo ir daržo. Jei jo užsiauginote per daug, gaminkite iš jo uogienes, padažus, pagardus. Maisto pertekliumi galite pasidalinti su savo giminaičiais ar draugais.

„Gal ir pirkčiau“, – sakė parduotuvėje užkalbinta pirkėja.

„Taigi ilgai negenda. Ir šiaip daug žmonių prisiperka bei laiko namuose maisto atsargas po kelerius metus. Čia – jokių problemų. Tik tokie produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, turėtų kainuoti mažiau“, – porino kitas pašnekovas.

„Jeigu prieš porą dienų galiojimas baigėsi, kodėl gi nepirkus. Juk ne prieš metus jis baigėsi“, – svarstė kita moteris.

Tiesa, ne visi norėtų mokėti už pasibaigusio galiojimo maistą.

„Jeigu galiojimas baigėsi, reikia išmesti. Tokių maisto produktų nepirkčiau net su didele nuolaida“, – teigė kitas pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pardavinėti būtų leista ilgo galiojimo prekes, ant kurių gamintojai nurodę, iki kada suvartoti maisto produktą yra geriausia, tačiau jis nesugenda ir jau praėjusiam terminui.

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau.

 

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau. Kalbame ne apie tas, ant kurių rašoma „tinka vartoti iki“. Taip ir maisto mažiau išmestume, ir pigiau jo žmonės galės įsigyti“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į šių prekių kategoriją įeina miltai, kruopos, aliejus, cukrus, duonos gaminiai, konservai ir kiti ilgai negendantys produktai.

Dalis prekybininkų tokiu siūlymu džiaugiasi.

„Tikrai manome, kad yra geras sprendimas. Turime tam argumentų. Pirma, tai yra suvienodinimas maisto, nes tokį mes atiduodavome „Maisto bankui“. Tai reiškia, kad mes jį galėdavome aukoti, tačiau negalėjome pardavinėti“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Visgi jau nebegaliojančius produktus norėtų pardavinėti ne visi.

„Bet kokiu atveju egzistuoja apsinuodijimo pavojus. Vis tiek turėtų būti reglamentuojama, kiek  laiko dar galima pardavinėti produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Arba geriau, kad gamintojai dėtų dvi datas, nes nesureglamentavus visko, iškyla daug pavojų“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi.

 

 

„Ne veltui yra išskirtos tarnybos, kurios tuo užsiima ir dabar. Taigi tvarka yra, ji bus ir tuo atveju“, – sakė A. Armonaitė.

Ministerija tikina, kad parduodant jau nebegaliojančius produktus, būtų kovojama su maisto švaistymu. O tai daryti esą būtina, nes per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto.

„Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi. Tinkami vartoti produktai būna tol, kol nekeičia savo savybių“, – sakė D. Dundulis.

„Reikės čia komunikacijos aiškinant, kad viskas gerai su tais produktais, kad juos galima vartoti“, –  svarstė V. Budrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad šis siūlymas dar derinamas su atsakingomis institucijomis ir ministerijomis.

Tarpušvenčiu dažnai esame labiau linkę ne grįžti prie įprasto, kasdienio maisto režimo, o suvartoti šventinio stalo maisto likučius. Įprastai šventinis maistas yra riebesnis, sunkesnis, o kasdienį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, grūdiniai augalai ir liesi baltymų šaltiniai. Tad kaip suderinti šiuos poreikius ir neišmesti daug maisto?

„Tam, kad šventiniu laikotarpiu nesusidarytų daug maisto atliekų, būtina gerai įvertinti valgytojų poreikius ir tinkamai apskaičiuoti porcijų dydį“, – pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji tyrėja Aelita Zabulionė ir pabrėžia, kad išmetamą nesuvartotą maistą po švenčių galima prilyginti išmetamiems pinigams.

Pasak mokslininkės, planuojant maistą šventėms, būtina atsižvelgti į valgančiųjų poreikius, mitybos ypatumus ir kiekį. A. Zabulionė teigia, kad įprastai vienai porcijai pagrindinio patiekalo pakanka 100–150 g baltyminio produkto.

„Galima gaminti vieną pagrindinį patiekalą, o visus kitus patiekti kaip užkandžius. Tarkime, gaminame Kūčioms keptą žuvį ir vienuolika užkandžių – tada šventės dalyvis gali paragauti jų visų“, – sako tyrėja.

Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir susidaro nemažai maisto atliekų.

Prie daugelio receptų ir net maisto produktų pakuočių yra nurodyti porcijų dydžiai gramais, kuriais galima vadovautis, – tai puikus orientyras. Planuoti konkretų namuose gaminamą meniu labai padeda įvairios porcijų skaičiuoklės internete.

„Jeigu verstume gramais, keptos žuvies ar mėsos labai soti porcija asmeniui būtų apie 250 g, keptų ar troškintų daržovių – 80–160 g, padažo – 30–80 gramų. Penkis–aštuonis žmones pavaišinti savo firminėmis salotomis pakaktų 1,0–1,4 kg. Panašiai tiek galite paruošti ir kitokių užkandžių“, – pataria A. Zabulionė.

Prieš šventes tyrėja rekomenduoja kritiškai įvertinti, kiek maisto įmanoma fiziškai suvalgyti: „Geriau turėti produktų, o ne jau pagamintų patiekalų atsargai. Be to, juk beveik visada galima pasipildyti meniu užsisakant maisto restorane išsinešti. Būtina suprasti, kad išmetamas maistas – tai išmetami pinigai, kuriuos, tikiu, tikrai visi mieliau išleistume maloniems dalykams.“

Jeigu porcijų dydį sunku nustatyti, mokslininkė siūlo pabandyti paskaičiuoti, kiek galėjo kainuoti išmetamas maistas, – tai pati geriausia motyvacija nešvaistyti.

„Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir susidaro nemažai maisto atliekų“, – teigia A. Zabulionė.

Šventiniu laikotarpiu stengiamės užkirsti kelią maistui švaistyti vartodami maisto likučius, bet dėl trumpos pagamintų patiekalų galiojimo trukmės tai ne visada pati geriausia išeitis.

Pasak A. Zabulionės, kambario temperatūroje mikroorganizmai maiste dauginasi labai greitai, o tai gali tapti labai nemalonių pojūčių ar net apsinuodijimo priežastimi. KTU Maisto instituto mokslininkė pabrėžia, kad į maisto laikymo sąlygas labai svarbu atkreipti dėmesį, jei jį valgo vaikai, senjorai ar žmonės, kurių skrandžio rūgštingumas mažas.

Pagaminti maisto produktai ant šventinio stalo gali būti ne daugiau kaip 2 valandas, paskui, norint juos išsaugoti, būtina atvėsinti iki +4 °C. Mokslininkė pasakoja, kad ant stalo ilgesnį laiką galima palikti užkandžių lėkštę su vytintais mėsos ar žuvies gaminiais, šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis, krekeriais, duonos lazdelėmis.

Patarimas: A. Zabulionės teigimu, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. (KTU nuotr.)

Įsigytus ar namie pasigamintus kulinarijos gaminius reikėtų suvartoti per 48 valandas. Kai kuriuos jų galima užšaldyti, taip šiek tiek pailginant  tinkamumo vartoti laiką. Svarbu nepamiršti, kad pagamintų patiekalų net ir šaldiklyje nereikėtų laikyti ilgiau kaip 30 dienų.

„Noriu priminti, kad atitirpinti produktus reikia šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Nepamirškime ir higienos – prieš valgį būtina plauti rankas, nemaišyti įrankių ir lentelių, naudojamų žaliam ir termiškai apdorotam maistui“, – pataria A. Zabulionė.

Jei vis dėlto nepavyko apskaičiuoti porcijų, drąsiai kvieskite draugus ar giminaičius į svečius, pasiūlykite paskanauti savo šedevrų kaimynams. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriuose galima dalytis maistu.

Pasak tyrėjos A. Zabulionės, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. Taip ne tik nešvaistysite maisto, bet ir geru darbu praturtinsite kitų šventes.

Kaip pranešė maistą nepasiturintiems tiekianti nevyriausybinė organizacija, kampanija siekiama sumažinti šventiniu laikotarpiu išmetamus rekordinius maisto kiekius ir skatinti sąmoningą vartojimą.

„Mūsų eglutė netradicinė – labai nedidelė, sukurta iš natūralaus medžio šaukštų ir šakučių. Tai simbolis, kviečiantis sumažinti vartotojiškas Kalėdas, mažinti perteklinius švenčių atributus, tačiau ne gerumą ar šventinę nuotaiką, – eglutės įžiebime pasakojo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. – Juk svarbu ne maistu nukrauti stalai ir šventės gausumas, o žmonės, kurie yra drauge su mumis“.

Tai simbolis, kviečiantis sumažinti vartotojiškas Kalėdas, mažinti perteklinius švenčių atributus, tačiau ne gerumą ar šventinę nuotaiką.

„Neabejoju, kad tai viena mažiausių eglučių, kurios puošė Lietuvos miestų aikštes, ir tai tikrai pirmoji Lietuvoje (o galbūt ir pasaulyje) eglutė, kviečianti atsakingiau planuoti metų pabaigos šventes ir nešvaistyti maisto“, – pridūrė jis.

Pasak jo, kurdami eglę organizacijos nariai nežinojo, kad pagrindinė miesto eglė atrodys lyg didžiulis tortas, tačiau visai netikėtai „šis kontrastas tapo labai simboliškas“.

Anot S.Gurevičiaus, vartoti tinkamas maistas kasdien yra švaistomas milžiniškais kiekiais, o kalėdiniu laikotarpiu jis padidėja trečdaliu.

Jis primena, kad visame pasaulyje namų ūkiuose didžiausi maisto kiekiai išmetami po švenčių.

„Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad būtent kalėdinio laikotarpio metu išmetama apie 74 milijonai pyragų, kurie dar yra tinkami vartojimui. Turbūt ne vienam iš mūsų šeimos šventėse yra girdėtos frazės „valgykit, tiek daug prigaminau“, „valgykit, nes kitaip reiks išmesti“. Kviečiame keisti šią perteklinę kultūrą. Toks pokytis ne tik padės sutaupyti pinigų maistui, tačiau ir prisidės prie to, jog maisto būtų švaistoma mažiau“, – teigia S. Gurevičius.

Anot organizacijos vadovo, pagrindinė maisto švaistymo priežastis – neplanavimas. Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad šventėms apsiperka per daug maisto.

„Mažinam Kalėdas“ iniciatyva nugulė į informacinį puslapį, kuriame dalijamasi patarimais apie atsakingą maisto planavimą.

„Matome, kad maisto švaistymo rodikliai prieš dvejus metus ir dabar iš esmės yra tokie patys – maisto išmetame dažnai ir daug. Kai kurie rezultatai netgi pablogėjo, pavyzdžiui, padaugėjo žmonių, manančių, kad maisto švaistymas nedaro jokios žalos“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Tyrimo duomenimis, kas penktas šalies gyventojas maistą išmeta bent kartą per savaitę – tiek pat, kiek ir prieš dvejus metus. Dar tiek pat lietuvių teigia, kad tai daro kelis kartus per mėnesį. Maistą dažniau išmeta žmonės iki 34-erių metų, o amžiaus grupėje virš 55-erių maisto švaistytojų smarkiai sumažėja.

Opiausia problema – perkrautas stalas

Šiemet kas šeštas lietuvis tebemano, kad išmeta per daug maisto. Kiek padaugėjo sakančių, kad maisto išmeta mažai (62 proc.) arba protingą kiekį (28 proc.), rodo tyrimo rezultatai.

„Maisto gamybos ir vartojimo grandinėje nuostoliai iki namų ūkio ir namuose pasiskirsto per pusę. Žinoma, nulinį maisto išmetimą pasiekti yra gana sudėtinga. Bet net jeigu manome, kad išmetame protingą kiekį, per metus susidaro įspūdingi skaičiai. Išmetimo sumažinimas galėtų padėti stokojantiems Lietuvoje, arba, kaip šiais metais, karą patiriantiems žmonėms Ukrainoje“, – teigia S. Gurevičius.

Dažniausiai maistas išmetamas po švenčių ar pasigaminus jo per daug – tą nurodė po 38 proc. apklaustųjų. Net trečdalis lietuvių atsikrato šaldytuvo turinio dėl to, kad tiesiog pamiršta, ką jame turi. Pusė žmonių maistą išmeta, nes bijo apsinuodyti, trečdalis nenori valgyti nepatraukliai atrodančių maisto likučių, o kas penktam tiesiog nusibosta valgyti tą patį maistą kelias dienas iš eilės.

Geresnis planavimas ne tik sumažintų maisto švaistymą, bet ir turėtų teigiamos įtakos asmeniniam ar šeimos biudžetui.

Stokojame maisto planavimo įgūdžių

Tyrimas parodė, kad vidutiniškai kas mėnesį maisto produktams vienam šeimos nariui iki 100 eurų išleidžia 24 proc., nuo 100 iki 200 eurų – 40 proc., nuo 200 iki 400 eurų – 24 proc. apklaustųjų.

Susiruošę apsipirkti daugiau nei 80 proc. žmonių visada arba dažniausiai pasižiūri, ko yra namuose, tačiau besinešančių konkretų reikalingų produktų sąrašą skaičius nekinta – tokių yra pusė. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, maisto planavimo įgūdžių trūkumas smarkiai prisideda prie maisto švaistymo.

„Atrodo, kad nemažai dalykų darome lengva ranka. Ar tai būtų pasirūpinimas vaišėmis švenčių metu, ar kasdienio stalo aprūpinimas – viskam reikėtų kruopštesnio apskaičiavimo. Taip pat per dažnai pasiduodame spontaniškiems pirkimo impulsams, pavyzdžiui, pirkdami produktus su nuolaida, neretai nesame tikri, ar juos suvalgysime. Geresnis planavimas ne tik sumažintų maisto švaistymą, bet ir turėtų teigiamos įtakos asmeniniam ar šeimos biudžetui“, – teigia J. Cvilikienė.

Apklausa atskleidė ir tai, kad COVID-19 pandemija bei pastaruoju metu įsisiūbavusi infliacija ne itin drastiškai pakeitė žmonių maisto planavimo ir vartojimo įpročius. Gyventojai teigia labiau planuojantys pirkinius (27 proc.) ir skaičiuojantys išlaidas (25 proc.), rečiau valgantys kavinėse ar restoranuose (25 proc.), dažniau perkantys produktus su nuolaida (28 proc.). Vis dėlto, net 40 proc. lietuvių sako, kad dėl pandemijos ir infliacijos jų įpročiai visiškai nepasikeitė.

Ar suprantame maisto švaistymo pasekmes

Dar viena iš maisto švaistymo priežasčių, kurią pabrėžia J. Cvilikienė, yra pernelyg menkas pasekmių suvokimas. Du trečdaliai apklaustųjų supranta, kad švaistomas maistas reiškia žemės, vandens, darbo jėgos ar energijos švaistymą. Tačiau su faktu, jog toks švaistymas padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, sutiko 28 proc., kad dėl to nyksta biologinė įvairovė – 14 proc., iškertama daugiau miškų – 9 proc. žmonių.

Penktadalis apklaustųjų galvoja, kad maisto išmetimas neturi jokio neigiamo poveikio. Taip manančių prieš dvejus metus buvo 5 proc. mažiau.

„Tvarios gyvensenos, aplinkosaugos ir socialinių aspektų akcentavimas kalbant apie maisto švaistymą yra labai reikalingas. Tyrimas rodo tendenciją, kad mažėja žmonių, kuriuos pakeisti savo įpročius labiausiai motyvuotų galimybė sutaupyti, o tų, kuriuos motyvuoja tvarumo idėjos – daugėja. Galime tikėtis, kad maisto švaistymo ateityje dėl to mažės“, – sako J. Cvilikienė.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje prarandama ar iššvaistoma beveik trečdalis viso pagaminamo maisto. 28 proc. kultivuojamos žemės auginami produktai, kurie niekada nėra suvartojami. Dėl maisto švaistymo net 38 proc. energijos ūkiuose yra išeikvojama veltui. Vien Europoje išmetamu maistu būtų galima kasmet pamaitinti 200 milijonų žmonių.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2022 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Vienas Vilniaus regiono gyventojas į mišrias komunalines vidutiniškai išmeta apie 45 kg maitso atliekų“, – tikino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.

„Maisto švaistymas yra be galo opi problema. Kylant maisto kainoms, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonėms pritrūksta maisto“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Tyrimai rodo, jog vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka virš 140 kg iššvaistyto maisto. Politikai nori per šešerius metus šį skaičių sumažinti perpus. Tiesa, Seimo narių noras įstatymo įpareigoti nebemėtyti nesuvalgyto maisto svarstymo stadijos gali net nepasiekti. Seimo teisininkai tikina, kad siūlomas projektas galimai prieštarauja konstitucijai.

„Mes užregistravome įstatymo pataisą tam, kad visas maistas, kuris tinkamas vartoti ir šiuo metu patenka į utilizaciją, būtų atiduodamas žmonėms, kurie kenčia nepriteklių“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

„Maisto bankas“ per metus išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto. Būtų galima jo išsaugoti ir daugiau. Tačiau dalis ūkininkų, prekybininkų bei maitinimo įstaigų vis dar utilizuoja nesunaudotus produktus.

Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų.

„Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų. Labai svarbu priimti įstatymus, kurie neleistų jokio tinkamo maisto išmesti“, – įsitikinęs S. Gurevičius.

Ekspertai sako, kad atskiras maisto surinkimas jo švaistymo problemos neišspręstų. Esą šią įsisenėjusią bėdą spręsti reikėtų mokant visuomenę saikingo vartojimo.

„Maisto vartojimas turi būti žymiai atsakingesnis. Pirmiausiai – mes neturime turėti perteklinio maisto, nes išleidžiame pinigus, nesirūpiname gamta, sukeliame daugybę pasekmių“, – sakė T. Vaitkevičius.

Dalies prekybininkų užsispyrimas parduoti paskutinės galiojimo dienos produktus itin didina švaistomo maisto kiekį. Nors parduotuvių tinklai gana noriai aukoja ilgo galiojimo maistą, mėsos bei pieno produktai labdarai atiduodami kur kas rečiau.

„Dažnai parduotuvėse jie laikomi iki pačios paskutinės minutės ir jau po to nei labdaros organizacija, nei niekas kitas su tuo produktu nieko daryti negali“, – pasakojo S. Gurevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sugedęs ir išmestas maistas kelia ne tik švaistymo problemą. Į bendras šiukšles metamos valgio atliekos smarkiai apsunkina ir rūšiavimą.

„Turbūt čia ir yra didžiausia to problema, kai maistą išmetame į mišrų komunalinį srautą“, –  sakė T. Vaitkevičius.

Prie maisto išsaugojimo turėtų prisidėti ne tik atitinkamos organizacijos, bet ir gyventojai. „Reikia labai gerai pagalvoti, ar man tikrai reikia šito maisto, kiek aš jo pasigaminsiu. Turbūt reikia reaguoti   ne tik į akcijas, bet ir į savo galimybes gaminti ir suvartoti tą maistą. Ir dalintis maistu. Jei nesuvalgėme vieną dieną, tai galvoti, ar galėčiau jį ir rytoj, poryt suvalgyti. Gal pasidalinti su skurstančiais, o gal su kaimynais, “ – sakė A. Gedvilienė.

Šiais metais prašančių maisto paramos yra 10 tūkst. daugiau nei pernai. „Maisto bankas“ valgio davinius tiekia daugiau nei 170 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta 60 kilogramų maisto per metus, kuris dar galėtų būti suvartotas, nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šis skaičius verčia susimąstyti ne tik apie švaistomą maistą, bet ir apie iššvaistomą asmeninį biudžetą.

„Mūsų tyrimo tikslas buvo sužinoti gyventojų išlaidas, tarp kurių, žinoma, svarbią dalį užima maistas. Tai pinigai, kuriuos išleidžiame būtiniausiems maisto produktams, taip sumokėdami už derliaus nuėmimą, transportavimą, pakavimą, produktų laikymą ir net patį pirkimo procesą. Jei maistas atsiduria šiukšliadėžėje, ten pat keliauja ir mūsų pinigai“, – sako J. Cvilikienė.

Vidutinį rekomenduojamą krepšelį, pagrįstą Estijos mitybos mokslų draugijos bei Švedijos nacionalinės maisto agentūros norminiu metodu, sudaro įvairūs produktai, kurių per mėnesį bendras kiekis Lietuvoje siekia 71 kilogramą, arba mažiausiai 83 eurus vienam žmogui, skaičiuojant pagal 2021 m. kovo mėnesio kainas.

Maisto švaistymas – brangi problema

„Analizuodami ir lygindami duomenis, pamatėme, kad vienas žmogus kasmet gali nejučia išmesti maisto produktų krepšelį, kurio jam užtektų mėnesiui. Lyg apsipirkdami vis pamirštume ir paliktume produktus prie kasos, nors jau susimokėjome“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Žinant išmetamo maisto kiekį, Lietuvos gyventojų statistiką bei mažiausios kainos visavertį produktų krepšelį, galima daryti gana grėsmingą prielaidą – Lietuvoje namų ūkiai iš viso per metus išmeta 167,7 tūkst. tonų maisto ir 195,6 mln. eurų.

Vienas žmogus kasmet gali nejučia išmesti maisto produktų krepšelį, kurio jam užtektų mėnesiui. Lyg apsipirkdami vis pamirštume ir paliktume produktus prie kasos, nors jau susimokėjome.

Europos mokslinių tyrimų projekto FUSIONS duomenimis, daugiau nei 50 proc. ES išvaistomo maisto susidaro būtent namų ūkiuose. Jis virsta net 47 mln. tonų atliekų, kurių kaina kasmet – 98 mlrd. eurų. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ES siekia iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui.

„Ambicingas tikslas per pusę sumažinti maisto atliekas vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Atsižvelgiant į maisto atliekų statistiką, akivaizdu, kad šiandieniniai skaičiai tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra per dideli“, – komentuoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Anot jo, maisto švaistymas reiškia ne tik, kad prarandami vertingi ir dažnai riboti ištekliai, tokie kaip vanduo, dirvožemis, energija, bet visa tai dar prisideda prie klimato kaitos. Maisto atliekų pasaulinis anglies dvideginio pėdsakas sudaro apie 8 proc. visų žmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o kiekvienam maisto kilogramui pagaminti į atmosferą išleidžiama 4,5 kg CO2.

Kas susimoka už švaistymą

„Maisto banko“ vadovas atkreipia dėmesį ir į etinį aspektą – apie 690 mln. žmonių pasaulyje susiduria su prasta mityba, badu.

„Šis skaičius per pastaruosius metus, paženklintus koronaviruso pandemijos, tik augo. ES 6,7 proc. gyventojų negali sau leisti kokybiško maisto kas antrą dieną. Maisto švaistymas taip pat apsunkina kitą ekstremalią situaciją – klimato krizę. ES kasmet išmetama 170 mln. tonų CO2 vien gaminant ir pašalinant tas tonas švaistomo maisto“, – sako S. Gurevičius.

Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.).

Ką kiekvienas gali padaryti

ES vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vos mažiau nei pusė apklaustųjų Lietuvoje (44 proc.) pripažino savo vaidmenį užkertant kelią maisto švaistymui, kai kitose šalyse šie rodikliai buvo daug aukštesni.

Pasak J. Cvilikienės, visada galime išsiugdyti saugiklius, padėsiančius nešvaistyti maisto ir pinigų, o kartu apsirūpinti kokybišku maistu sau ar savo šeimai. Pirmiausia yra planas − norėdami geriau kontroliuoti išlaidas maistui, svarbu planuoti meniu. Gera praktika yra prekes užsakinėti internetu, nes tada mažiau galimybių nukrypti nuo sąrašo.

Neplanuotam apsipirkimui irgi galima pasiruošti: iš anksto nusimatyti lėšas, neužsibūti parduotuvėje, neimti didelio pirkinių vežimėlio. Be to, galima pasitelkti mobiliąsias programėles, kurios padės patogiai pildyti pirkinių sąrašą ir racionaliau paskirstyti finansus. Reikėtų nepamiršti valgyti namuose pagaminto maisto, kuris dažnu atveju yra taupesnis bei sveikesnis, taip pat išmaniau panaudoti maisto likučius.

S. Gurevičius primena, jog vienas pagrindinių „Maisto banko“ tikslų yra siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmestas ir kiekvienas gali padėti gelbėti maistą. „Maisto bankas“ Lietuvoje kovoja su maisto švaistymu ir maistu padeda stokojantiems: vien 2020 m. buvo surinkta ir išdalinta 7724 tonos maisto, iš jų 5307 tonos yra išgelbėtas geras maistas. Kiekvienas 1 paaukotas euras „Maisto banko“ dėka virsta į 15 porcijų valgio arba 7,5 kg išgelbėto maisto.

Nors žvelgiant į Lietuvą pastarųjų metų statistinės tendencijos ir nuteikia optimistiškai, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Atsižvelgdamas į tai, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi keliomis nesudėtingomis idėjomis bei gudrybėmis, kurios besisukant virtuvėje leis dar labiau sumažinti nereikalingą maisto švaistymą.

Svarbus ir žmonių, ir verslo indėlis

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė akcentuoja, kad sprendžiant maisto švaistymo problematiką svarbus yra kiekvieno – tiek verslo, tiek pirkėjų – indėlis. Šiuo atveju pastarieji prie teigiamų pokyčių prisidėti gali atsakingai planuodami savo pirkinius.

„Kruopštus ir atsakingas planavimas leidžia optimizuoti pirkinių krepšelį ir padėti išvengti maisto švaistymo. Be abejo, toks atsakingas elgesys yra ekonomiškai naudingas ir patiems pirkėjams. Savo ruožtu mes, kaip verslas, taip pat suprantame, kad veikdami prekybos rinkoje nuolat turime galvoti apie tai, kaip veikti tvariai bei prisidėti prie maisto tausojimo. Todėl noriai prisidedame prie įvairių iniciatyvų, bendradarbiaujame su partneriais ir ieškome įvairiausių sprendimų“, – pasakoja E. Dapkienė.

„Maximos“ atstovė detalizuoja, jog siekiant sumažinti išmetamų produktų kiekius prekybos tinklo parduotuvėse, darbo dienos pabaigoje visuomet taikomos nuolaidos šviežiam maistui, pavyzdžiui, sveriamai šviežiai mėsai ar žuviai, sveriamoms salotoms, nefasuotoms bandelėms, grilio vitrinos gaminiams. Taip pat jau ne vienerius metus bendradarbiaujama su „Maisto banku“, kuriam kasmet perduodama vartojimui tinkamų produktų už daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Be to, perdirbimui vien pernai buvo atiduota 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų

Prieš išmetant – pagalvoti apie kitokius sunaudojimo būdus

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė įsitikinusi, kad ekologija ir maisto tausojimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus virtuvės.

„Kartais tikrai nutinka taip, jog nusiperkame daugiau produktų, nei reikia, o tuomet iškyla nerimas, ar spėsime viską suvartoti laiku. Žinoma, čia svarbus pirkinių planavimas, bet jo nėra lengva išmokti. Bet jei jau nutiko taip, kad maisto produktų galiojimas artėja prie pabaigos, visada galime sugalvoti alternatyvių būdų, kaip išsisukti iš padėties. Pavyzdžiui, jogurtą galime panaudoti kaip pakaitalą grietinei, o pernokusius vaisius ar daržoves paversti gaiviais ir vitaminų kupinais kokteiliais“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot maisto ekspertės, pasitelkus fantaziją bei keletą gudrybių, net ir kai kurių produktų galiojimo terminus nesunkiai įmanoma pratęsti: vaisiai ir daržovės šaldytuve noks lėčiau, šaltai laikoma duona ilgesnį laiką bus tinkama vartojimui, o sviestas bus tinkamas naudoti net ir ką tik ištraukus iš šaldiklio.

Pasidalijusi keletu nesudėtingų gudrybių, ta proga B. Baratinskaitė ne tik skatina surasti įvairesnių susikaupusio maisto panaudojimo būdų, bet ir dalijasi receptais, leisiančiais pajusti maisto tausojimo malonumus virtuvėje.

Bananų duona – visų mėgstamas skanėstas, kuriam puikiai tinka pernokę bananai

Reikės:

6 bananų;

2 kiaušinių;

125 g sviesto;

200 g cukraus;

1 a. š. vanilės ekstrakto;

200 g miltų;

1 a. š. kepimo miltelių;

1 a. š. kepimo sodos;

1 a. š. druskos.

„Patogiame inde iki kreminės masės suplakite sviestą su cukrumi. Vieną po kito įmuškite kiaušinius ir gerai viską suplakite. Vėliau kartu sudėkite ir bananus. Suberkite visus kitus ingredientus ir gerai sumaišykite, kol masė taps vientisa. Tuomet supilkite tešlą į kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą ir kepkite apie 45 min. Galiausiai, leiskite atvėsti ir supjaustykite norimomis riekelėmis. Skanaus!“ – linki maisto ekspertė.

„Panzanella“ salotos – puikus būdas sunaudoti apdžiūvusį batoną

Salotoms reikės:

pusės pradėjusio džiūti prancūziško batono;

4 pomidorų (itin tinka rūšis „jaučio širdis“);

1 ilgojo agurko; 

½ raudonojo svogūno;

20-25 šviežių ir smulkiai sukapotų baziliko lapelių bei keleto nepjaustytų papuošimui;

tarkuoto parmezano;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Padažui reikės:

¼ puodelio alyvuogių al.;

1 š. raudonojo vyno acto;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 135 laipsnių. Supjaustykite batoną į nedidelius kubelius ir tolygiai išdėkite į skardą su kepimo popieriumi. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite, kol šie apskrus. Vėliau leiskite jiems atvėsti. Tuomet į nedidelį indelį supilkite alyvuogių aliejų ir actą, sudėkite druską ir pipirus bei visa tai gerai suplakite. Tada smulkiai supjaustykite pomidorus, agurką, svogūną.

Dideliame dubenyje sumaišykite daržoves, duoną ir padažą. Sudėkite pjaustytą baziliką ir patarkuokite parmezano bei viską lengvai sumaišykite. Užbarstykite dar druskos ar pipirų pagal skonį ir nepamirškite papuošti pilnais baziliko lapais.