Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) kategoriją turinčiose „Thor Masters“ varžybose jėgas išmėgino 136 atletai iš 19-os valstybių, tarp dalyvių buvo ir septyni Lietuvos kovotojai.

M. Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg) nugalėjo Šveicarijos atstovą Delianą Alishahį (3:1), kitą mūsų šalies imtynininką Romaną Fridriką (3:0), vengrą Dariuszą Viteką (4:1), lenką Rafalą Krajewskį (3:2) ir galiausiai finale – suomį Eliasą Kuosmaneną (3:1).

D. Vitekas – 2022 metų Europos čempionato prizininkas, suomis E. Kuosmanenas – dviejų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojas, 2020 m. Tokijo olimpiados dalyvis. R. Fridrikas užėmė 9-ą vietą.

Kartais tenka sportininkus sulaikyti nuo maksimalių varžybinių krūvių, prioritetas – kokybiškos treniruotės.

„Mūsų pozicija nedviprasmiška: atletas privalo vengti taktinių gudrybių ir siekti taškų savo fizinių ir techninių pastangų dėka. Taip kovoja ir Mantas, tai pasiteisina. Būtent efektingas ridenimo veiksmas Mantui padėjo iškovoti pasaulio čempionato bronzą“, – sakė treneris Mindaugas Ežerskis.

Ketvirtas buvo pasaulio čempionato prizininkas Kristupas Šleiva (iki 72 kg), penktas – Justas Petravičius (iki 63 kg), devintas – Martynas Nemsevičius (iki 87 kg), vienuoliktas – Vilius Laurinaitis (iki 97 kg), septynioliktas – Paulius Galkinas (iki 77 kg).

Penkis aukso medalius iškovojo Vengrijos imtynininkai. Sėkmė lydėjo ir Latvijos atletą Aleksandrą Jurkjansą (iki 63 kg).

„Dar pasitreniruosime Danijoje. Kartais tenka sportininkus pristabdyti – sulaikyti nuo maksimalių varžybinių krūvių, prioritetas – kokybiškos treniruotės su aukšto lygio partneriais, o progų pakovoti šį sezoną dar bus pakankamai“, – reziumavo treneris M. Ežerskis.

Azerbaidžano sostinėje Baku surengtose graikų-romėnų imtynių varžybose M.Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg) kartu su bendražygiais iš Sakartvelo, Kazachstano, Ukrainos, Vengrijos, Uzbekijos, Danijos ir Bulgarijos atstovavo pasaulio rinktinei.

B grupėje pasaulio rinktinė susikovė tik su Azerbaidžano atstovais, nes Serbijos imtynininkai neatvyko dėl COVID-19 protrūkio komandoje.

M.Knystautas 5:1 nugalėjo Azerbaidžanui atstovaujantį Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtoją iranietį Sabahą Salehą Shariatį.

Komandų mačas baigėsi rezultatu 5:5. Palankesni papildomi rodikliai (22:19) duris į finalą atvėrė turnyro šeimininkams.

Pagal panašų scenarijų susiklostė mažasis finalas. Pasaulio rinktinė ir Turkijos kovotojai tenkinosi lygiosiomis 5:5 (M.Knystautas 1:4 pralaimėjo pasaulio jaunimo čempionui Fatihui Bozkurtui), bet trečią vietą užėmė ir maždaug 10 tūkst. eurų prizą pelnė lietuvio atstovaujama ekipa (papildomi rodikliai – 22:19 pasaulio rinktinės naudai).

Turnyrą ir 70 tūkst. eurų prizą laimėjo Irano rinktinė, lemiamą mūšį su Azerbaidžano kovotojais užbaigusi 5:5, tačiau pergalę iraniečiams lėmė vėlgi papildomi rodikliai (21:19).

„Džiaugiuosi įveikęs S.S.Shariatį, bet, jei galėčiau rinktis, nesikrimsčiau pralaimėjęs, kad tik komanda švęstų pergalę, – kalbėjo M.Knystautas. – Iranietis labai nešvariai kovojo, o jo atstovaujamos Azerbaidžano rinktinės tikslas buvo laimėti kuo daugiau dvikovų – nenorėjo nuvilti ir savų sirgalių, ir politikų. Apskritai renginys – gerai suorganizuotas, daugybė žiūrovų. Man patiko dalyvauti, mūsų komanda buvo vieninga, draugiškai palaikėme vienas kitą.“

Penktoje vietoje liko Kirgizijos imtynininkai.

Varžybos numatytos lapkričio 5–6 d. Baku (Azerbaidžanas), jose dalyvaus penkios geriausios 2022 m. pasaulio čempionato komandos ir planetos rinktinė.

Kartu su M.Knystautu (svorio kategorija iki 130 kg) į pasaulio rinktinę pakviesti kartvelai Nugzaris Cursumija (iki 55 kg), Leris Abuladzė (iki 63 kg) ir Jonis Checurianis (iki 67 kg), kazachas Aidosas Sultangalis (iki 60 kg), ukrainietis Andrijus Kulykas (iki 72 kg), vengras Zoltanas Levai (iki 77 kg), uzbekas Jalgasbajus Berdimuratovas (iki 82 kg), Danijos atstovas Turpalas Bisultanovas (iki 87 kg) ir bulgaras Kirilas Milenovas (iki 97 kg).

N.Cursumija, L.Abuladzė, Z.Levai, J.Berdimuratovas, T.Bisultanovas ir K.Milenovas – šių metų pasaulio vicečempionai. M.Knystautas planetos pirmenybėse iškovojo bronzą.

Jau po pasaulio čempionato 90 proc. buvau tikras, kad dalyvausiu šiose varžybose.

Be to, L.Abuladzė, T.Bisultanovas ir K.Milenovas – 2022 m. Europos čempionai.

Pasaulio rinktinė kovos B grupėje su Azerbaidžano ir Serbijos komandomis, o A grupėje grumsis Turkijos, Irano ir Kirgizijos imtynininkai. Grupių nugalėtojai susikaus dėl pasaulio taurės.

„Jau po pasaulio čempionato 90 proc. buvau tikras, kad dalyvausiu šiose varžybose. Džiaugiuosi, manau, laukia smagus renginys, – sakė M.Knystautas. – Manau, bent keturios rinktinės – lygiavertės, kažkiek silpnesni tikriausiai bus kirgizai ir serbai“.

Trofėjus – iš Belgrado

Serbijos sostinėje Belgrade vykstančio pasaulio čempionato graikų-romėnų imtynių mažajame finale 28-erių M.Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg) įveikė bendraamžį – olimpinį vicečempioną kartvelą Jakobą Kadžają ir iškovojo bronzos medalį.

Lietuvis, antrą kėlinuką likus kautis minutę, atliko sėkmingą veiksmą ir šventė pergalę 2:1.

J.Kadžaja – dviejų pasaulio čempionatų (2019 m. ir 2021 m.) bronzos medalių laimėtojas, Europos žaidynių čempionas (2019 m.) ir Europos vicečempionas (2019 m. ir 2021 m.).

Mantas aštuntfinalyje 5:1 įveikė vengrą Dariuszą Attilą Viteką, ketvirtfinalyje 5:1 – norvegą Oskarą Marviką, tačiau pusfinalyje 1:2 pripažino iraniečio Amino Mirzazedeho pranašumą.

Finale Irano atstovą nugalėjo nugalėjo turkas Riza Kayaalpas. Bronzą taip pat pelnė rumunas Alinas Ciurariu, įveikęs uzbeką Mumindžoną Abdulajevą.

Pristabdė trauma

Nusipelniusio trenerio Vladimiro Audicko teigimu, klaipėdiečio M.Knystauto potencialą liudijo ir anksčiau Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose iškovoti medaliai.

„Jei ne trauma, jis galėjo pasiekti dar daugiau“, – tvirtino žinomas Lietuvos imtynių specialistas.

Manto karjerą buvo pristabdžiusi sunki peties trauma, prireikė ne vienos operacijos. Lietuviui padėjo Klausas Johanas, specialistas iš Vokietijos.

Pasaulio imtynių čempionate Lietuvos rinktinę sudarė devyni kovotojai, tarp jų – dvi moterys.

„Varžyboms nuolatos reikia ruoštis psichologiškai. Negaliu beatodairiškai rizikuoti“, – apie naują karjeros patirtį yra sakęs imtynininkas.

Iki šiol pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionato bronzos medalius buvo iškovoję Kristupas Šleiva (2021 m, Oslas) ir broliai Venckaičiai: Edgaras (2014 m., Taškentas) ir Valdemaras (2007 m., Baku), sidabrą – Mindaugas Ežerskis (2007 m. Baku).

Pergalės ir nesėkmės

Pasaulio čempionate dalyvauja dar aštuoni Lietuvos kovotojai.

Moterų varžybose Kamilė Gaučaitė (iki 76 kg) 1:9 pralaimėjo kinei Juan Wang, o Danutė Domikaitytė (iki 68 kg) 0:11 – Indijos atstovei Nishai Nisha.

Graikų-romėnų imtynių turnyre Justas Petravičius (iki 60 kg) 11:1 įveikė egiptietį Haithemą Mahmoudą, tačiau 0:11 pralaimėjo Bulgarijos atstovui Armenui Nazarianui ir 3:9 – azerbaidžaniečiui Muradui Mamadovui.

Kristupas Šleiva (iki 72 kg) aštuntfinalyje 6:3 palaužė suomį Matiasą Lipastį, bet ketvirtfinalyje 0:9 pralaimėjo Serbijos imtynininkui Ali Feizollah Arsalanui, o paguodos mūšį 0:8 – ukrainiečiui Andrejui Kulykui.

Paulius Galkinas (iki 77 kg) 3:14 neprilygo kinui Rui Liu.

Vilius Laurinaitis (iki 97 kg) 4:1 nugalėjo Vokietijos atletą Lucasą Lazogianį, bet aštuntfinalyje 0:8 pralaimėjo azerbaidžaniečiui Arifui Niftulajevui.

Laisvųjų imtynių varžybose kovos Kornelijus Stulginskas (iki 79 kg) ir Lukas Krasauskas (iki 97 kg).

Šiandien ištraukti olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 130 kg burtai lėmė, kad 27 metų M.Knystautas pirmoje kovoje – aštuntfinalyje – susidurs būtent su vienu iš favoritų turku R.Kayaalpu.

Jų dvikova prasidės 5 val. ryto Lietuvos laiku. Šie sportininkai anksčiau nė karto nekovojo tarpusavyje.

Net pralaimėję pirmą kovą imtynininkai dar turi galimybę pratęsti varžybas dėl medalių, bet reikia, kad juos įveikęs varžovas patektų į finalą.

31 metų turkas jau du kartus stovėjo ant olimpinių žaidynių garbės pakylos – 2016 m. Rio de Žaneire iškovojo sidabrą, 2012 m. Londone – bronzą. Be to, jis keturis kartus yra tapęs pasaulio čempionu ir net devynis kartus – Europos.

Teisę dalyvauti Tokijo žaidynėse M.Knystautas pelnė šiemet kovo mėnesį Vengrijos sostinėje Budapešte įvykusiame ikiolimpinės atrankos turnyre, graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 130 kg pusfinalyje privertęs kapituliuoti lenką Rafalą Krajewskį.

"Viskas pavyko, ką reikėjo padaryti – padariau. Įtampa ir atsakomybė lyg didžiulis akmuo nuo pečių nukrito", – prisiminęs kovas Budapešte kalbėjo olimpietis.

– Mantai, kaip sekasi ruoštis olimpiadai?

– Dar yra techninių trūkumų, esu susitelkęs susitvarkyti su jais. Pasiruošimas klostosi sėkmingai, nepatyriau jokių traumų, nesusirgau, tad viskas – pagal planą.

– Padidėjęs aplinkinių dėmesys trikdo ar tik dar labiau motyvuoja?

– Tikrai netrikdo. Motyvuoja, ypač kai žmonės ateina varžybų pažiūrėti, pasveikina. Nesvarbu, kokio lygio varžybos būtų, tai tiesiog parodo, kad kažkam patinka, ką darau. Anksčiau dėmesio galbūt mažiau būdavo, o dabar, atrodo, žmonėms patinka, jie palaiko. Akivaizdu, kad ne be reikalo dirbu.

– Pernykštė trauma patvirtino ne ką kita, o būtent tai, kad bent vienas sunkus susižeidimas – ir viskas, nebegalėsi tęsti to, ką pradėjai. Kaip taikstytis su tokiu negatyviu dalyku?

Jei atostogos truktų savaitę, manau, jau trečią dieną pradėčiau ieškoti fizinės veiklos.

– Tąkart buvo bene 90 proc. tikimybė, kad jei ir bus ikiolimpinė atranka, negalėsiu joje dalyvauti. Tuo pat metu galvojau: ką gi, gydausi traumą, toliau treniruojuosi, ruošiuosi, nors lauks nauji ketveri metai juodo darbo... Bandžiau save motyvuoti: juk pasveiksiu, dar galėsiu sportuoti! Minčių, kad teks viską užbaigti, pasitraukti iš sporto, iki šiol nė karto nekilo. Net ir tuomet, kai gydytojai pasakė, kad reikės operacijos.

– Kaip jūsų sportinę kasdienybę paveikė pandemija?

– Pirmas karantinas buvo ypač sudėtingas, negalėjome net treniruotis. Antras – lengvesnis, keliauti negalėjome, bet jau rengėme pratybas. Pandemija sukomplikavo pasiruošimą, be to, mano reabilitacija po operacijos – kaip tik tuo metu, tad teko į namus neštis svarmenis, sportuoti būtent taip, kad nepablogėtų fizinė būklė. Tačiau nesiskundžiu, nes ne man vienam taip buvo.

– Ar jau nagrinėjate savo būsimų varžovų olimpiadoje galimybes?

– Kasdien su treneriu žiūrime galimų konkurentų kovų vaizdo įrašus, analizuojame. Su kai kuriais oponentais jau teko susitikti varžybose, treniruočių stovyklose. Juos stebėdamas svarsčiau, kaip galėčiau realizuoti savo techniką kovoje. Tikiuosi, kad mano planas olimpiadoje bus geras, pasiteisins. Mano svorio kategorijos favoritai – 2016-ųjų olimpinis vicečempionas turkas Riza Kayaalpas, 2019-ųjų pasaulio vicečempionas kubietis Oscaras Pino, 2018-ųjų pasaulio čempionas rusas Sergejus Semionovas. Tačiau su visais įmanoma kovoti.

– Kai reikia atsiriboti nuo sporto ar kokių nors problemų, ką mieliau renkatės veikti?

– Vienareikšmiškai – į gamtą: pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, pabūti prie ežero ar jūros. Gerų draugų kompanija taip pat pravėdina galvą.

– Vienos ar dviejų dienų pakanka atsigauti?

– Taip, bet jei atostogos truktų savaitę, manau, jau trečią dieną pradėčiau ieškoti fizinės veiklos. Vis tiek noras pasportuoti niekur nedingsta. Kartais net bėgti per treniruotes nepatinka, nenoriu, bet po trijų ar keturių dienų poilsio jau pradedu galvoti: gal reikėtų pabėgioti? Pats kūnas, atrodo, to primygtinai reikalauja.

– Dažnai girdime teiginį: Lietuva – krepšinio šalis. Pritariate ar prieštaraujate?

– Nekreipiu daug dėmesio į tai. Džiaugiuosi krepšininkų pergalėmis, palaikau juos, man tikrai patinka krepšinis. Tačiau manau, kad tie, kurie domisi sportu, žino, jog pas mus daug ir kitų puikių sportininkų. Jie turi savo gerbėjų ratą ir nemanau, kad susierzina išgirdę teiginį apie Lietuvą ir krepšinį. Tiesiog visi dirba savo darbą.

– Kokie olimpiniai rezultatai jus džiugintų?

– Manau, kad būčiau patenkintas tuo, ką padariau, net ir tuo atveju, jei patekčiau į penketuką.

Lemiamose imtyse dėl apdovanojimų 97 kg (17 dalyvių) Vilius Laurinaitis nusileido suomiui Arviui Savolainenui (0:8), o Mantas Knystautas nepaliko vilčių lenkui Rafalui Krajewskiui

Dar trys atletai – Justas Petravičius (60 kg), Paulius Galkinas (77 kg) ir Arminas Lygnugaris (82 kg) varžėsi mažajame finale, tačiau savo akistatas pralaimėjo ir užėmė penktąsias vietas.

Pirma varžybų diena sėkmingai susiklostė Viliui Laurinaičiui (97 kg), kuris įveikė tris varžovus. Įdomu buvo stebėti joniškiečio imtį su lenku Tadeuszu Michaliku. Mat, dar pernai pavasarį viename interviu kalbėdamas apie atranką į Tokijo olimpines žaidynes, Vilius teigė, kad, gal būt, vienintelis Michalikas šiame svoryje į Japoniją atsirinko „per klaidą“. „Nenoriu nuvertinti lenko, bet tikrai šioje kompanijoje yra pajėgesnių atletų“, – buvo įsitikinęs Vilius.

Zagrebe lietuvis pusfinalio kovą prieš T.Michaliką laimėjo užtikrintai – pastarasis antrame kėlinuke apskritai vos išsisuko nuo pralaimėjimo mentėmis.

„Žinoma, išėjimas į tokio turnyro finalą džiugina, tačiau noriu pastebėti, kad Vilius laimėjo prieš tuos varžovus, prieš kuriuos ir privalo laimėti. Finale teks grumtis su pajėgiu suomiu Arviu Savolainenu. Suomiai šiame svoryje neturi olimpinio kelialapio, bet turi du pajėgius atletus – minėtą Savolaineną bei Mattį Kuosmaneną. Konkurencija jų stovyklos viduje labai pakėlė abiejų imtynininkų lygį, abu siekia bilieto į Japoniją, todėl rytoj tikrai nebus lengva. Svarbu, kad Vilius dirbtų be įtampos ir išsikrautų kaip treniruotėse“, – dar prieš lemiamą kovą analizavo rinktinės treneris.

Po ilgos pertraukos ant imtynių kilimo vėl pamatėme sunkiasvorį Mantą Knystautą. Kiek apmaudu, kad burtų valia Mantas pirmoje dvikovoje grūmėsi su savo nuolatiniu treniruočių partneriu Romu Fridriku. Po pergalės prieš visaginietį Mantas kovėsi su Europos čempionato prizininku Mykola Kučmijumi. „Manto petys po traumos atlaikė galingo ukrainiečio spaudimą, tačiau reikia kantriai dirbti ir sugrąžinti varžybinius įgūdžius. Ukrainietis, kaip ir Mantas, taip pat yra kairiarankis, todėl Mantas negalėjo pasinaudoti šiuo nepatogiu varžovams privalumu. Ši dvikova parodė, kad būtina didesnį dėmesį skirti jėgos lavinimui“, – įžvalgomis dalijosi M.Ežerskis.

Paguodos kovą Mantas praleido – ukrainietis Oleksandras Černeckis dėl traumos atsisakė varžytis, o imtį su lenku R.Krajewskiu klaipėdietis laimėjo anksčiau laiko.

Pats Mantas pusfinalio pralaimėjimo ukrainiečiui Kučmijui nesureikšmino ir, kaip ir treneris Ežerskis, teigė, kad reikia priprasti prie varžybų ritmo. „Gal ne kiek dėl traumos buvo jaudulio, o dėl to, kad senai neturėjau varžybų. Traumuotas petys „dirba“ kaip ir normaliai, papildomai stiprinu, prižiūriu“.

Nesižarstantis pagyrimais rinktinės treneris visgi kelis gerus žodžius mestelėjo Pauliui Galkinui, kuris, pasak M.Ežerskio, tiksliai vykdė nurodymus ir per pusdienį iškovojo tris brandžias pergales.

„Paulius gražiame stiliuje atsirevanšavo uzbekui, kuris pasaulio čempionate Nur-Sultane nugvelbė olimpinį kelialapį. Žinoma, šių pergalių vertė skiriasi, tačiau matome, kad kryptingas darbas brandina vaisius, – kalbėjo treneris. – Pusfinalis pralaimėtas švedui, tačiau Paulius ėjo į priekį, atakavo. Šį kartą nepavyko, bet jo pasirodymas nenuvylė“.

Imtyje dėl trečios vietos Paulius Galkinas akivaizdžiai perdegė ir praleido italo Riccardo Vito Abbrescijui išpuolį.

Esame įpratę prie efektingų Justo Petravičiaus kovų. Zagrebe tauragiškis užtampė suomį Latvalą, tačiau akistatoje su turku neatsiskleidė visu pajėgumu. Mažajame finale Justas siekė palaužti Švedijos atstovą Arditą Fazljiją, kurį buvo įveikęs prieš pusantrų metų pasaulio čempionate Nur-Sultane rezultatu 11:0. Tačiau Zagrebe Justas dar pirmame kėlinuke patyrė galvos traumą ir, neatsigavęs, visiškai sumažinęs apsisukimus bei leido pergale džiaugtis Švedijos atletui.

„Taip, Justas susitrenkė stipriai galvą, išgėrė vaistų nuo skausmo, jau jaučiasi normaliai“, – žinute nuramino komandos draugas M.Knystautas.

Europos čempionato prizininkas Kristupas Šleiva nelaikė svorio, varžybose dalyvavo sunkesnėje svorio kategorijoje. Pirmą švedą įveikė gan užtikrintai, o su antru skandinavu užbuksavo. „Pats nesąmonių prisidirbau“, – trumpai telefonu pakomentavo panevėžietis. Jam pritarė treneris, sakydamas, kad su Kristupu liūdna nebūna.

Titas Kerševičius kvalifikacijoje nusileido pasaulio vicečempionui Mateuszui Bernatekui iš Lenkijos, o Arminas Lygnugaris neatlaikė olimpinių žaidynių prizininko Alexo Kessidžio iš Švedijos atakų. Abiem atletam šios kovos – investicija į ateitį. Tiesa, Arminas dar parodė dantis paguodoje, kurioje 2:1 įveikė moldavą Vladislavą Gutu. Tačiau jaunajam Arminui Lygnugariui pasidabinti turnyro bronza neteko – paskutinėje imtyje dėl trečios vietos jam teko pripažinti ukrainiečio Jaroslavo Filčakovo pranašumą.

Kroatijoje vykusiame „Grand Prix Zagreb Open“ imtynių turnyre klasikas iš Klaipėdos užėmė trečią vietą.

Lemiamoje mažoje finalo kovoje lietuvis anksčiau laiko patiesė lenką Rafalą Krajevskį (10:1).

Kiti trys lietuviai – Justas Petravičius (60 kg), Paulius Galkinas (77 kg) ir Arminas Lygnugaris (82 kg) – bronzinėse imtyse patyrė nesėkmes ir liko penktoje vietoje.

Vakare dėl turnyro nugalėtojo titulo kovos Vilius Laurinaitis (97 kg).

Sekmadienio rezultatai:

60 kg (12 dalyvių):

dėl 3 v. Justas Petravičius – Ardit Fazlijija (SWE) 0:8

77 kg (22 dalyviai):

dėl 3 v. Paulius Galkinas – Riccardo Vito Abbrescia (ITA) 0:8

82 kg (16 dalyvių):

dėl 3 v. Arminas Lygnugaris – Jaroslavas Filčakovas (UKR) 0:8

130 kg (16 dalyvių):

dėl 3 v. Mantas Knystautas – Rafal Krajewski (POL) 10:1.

Svoryje iki 130 kilogramų (22 dalyviai) klaipėdietis įveikė keturis varžovus ir tik finale minimaliu skirtumu 1:2 nusileido savo nuolatiniame varžovui gruzinui Jakobiui Kadžajai.

Turnyro kvalifikaciniame susitikime Mantas nesunkiai įrodė savo pranašumą prieš Baltarusijos atstovą Josibą Čiugošvilį (4:0), o aštuntfinalyje metimu per save išplėšė pergalę imtyje su rumunu Alinu Alexucu-Curariu (5:4). Kitame etape lietuviui pavyko atlaikyti masyvaus ukrainiečio Oleksandro Černeckio spaudimą ir taktiškai pergudrauti oponentą. Nors pasibaigus dvikovai švieslentėje degė skaičiai 1:1, pergalė lietuviui buvo skirta pagal papildomus kriterijus.

Pusfinalyje M. Knystautas dominavo akistatoje su triukšmingai gerbėjų palaikomu vokiečiu Eduardu Poppu (3:1), tačiau lemiamame mūšyje koją pakišo varžovo presas - Mantui nepavyko atlaikyti užgulusio ir bene 15 kilogramų sunkesnio gruzino spaudimo šalia kilimo krašto ir prarastas taškas iš esmės nulėmė varžovo pergalę.

Ketvirtfinalį šiame turnyre pasiekė Kristupas Šleiva (iki 67 kg).

Ankstesniuose etapuose arba paguodos turnyre savo pasirodymus baigė Vilius Laurinaitis, Julius Matuzevičius, Eividas Stankevičius, Martynas Nemsevičius, Paulius Galkinas Edgaras Venckaitis ir Justas Petravičius.

Turnyre Vokietijoje kovojo 187 atletai.

Lietuvis Mantas Knystautas iškovojo Bydgoščiuje (Lenkija) vykstančio pasaulio jaunimo (iki 23 metų) imtynių čempionato bronzos medalį.

Graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 130 kg paguodos turnyro kovoje dėl bronzos apdovanojimo trečiadienį mūsiškis 3:1 nugalėjo iranietį Aminą Mohamadzamaną Mirazadehą.

Kaip jau skelbta, klaipėdietis atrankoje 3:1 nugalėjo Europos ir pasaulio jaunimo čempionatų prizininką Vladislavą Voronijų iš Ukrainos, aštuntfinalyje pranoko šių metų Europos jaunimo čempionato nugalėtoją ir pasaulio jaunimo vicečempioną turką Osmaną Juldirimą (Osman Yildirim), bet ketvirtfinalyje turėjo pripažinti šešto pasaulio čempiono titulo (jaunių, jaunimo ir U23 čempionatuose) siekiančio gruzino Zviadžio Pateridzės pranašumą.

Paguodos turnyro pirmoje kovoje M. Knystautas 4:0 įveikė vengrą Ferenčą Almasį (Ferenc Almasi).

Svoryje iki 130 kg kovojo sunkiasvoriai iš 22 valstybių.