„Mano giliu įsitikinimu, tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėjo būti“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą kalbėjo V. Sutkus.

Šioje byloje V. Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

„Su tokiais kaltinimais nesutinku ir jų nepripažįstu“, – posėdyje kalbėjo V. Sutkus.

„Neėmiau ir nežadėjau imti jokio kyšio, nežadėjau ir nesiekiau ką nors paveikti nei Lietuvos Respublikos Seime, nei kokioje kitoje valstybės institucijose“, – pridūrė buvęs LVK prezidentas.

Jis taip pat kalbėjo neturėjęs įgaliojimų veikti institucijų vardu.

M. Zalatorius: byla už „teisybės sakymą politikams“

Anot V. Sutkaus, jam pateiktame kaltinime nenurodoma ir nėra duomenų, kad valstybės tarnautojai darytų veiksmus, naudingus jam ar jo įmonei.

„Byloje nėra įvardinto nei vieno nukentėjusiojo, nėra įvardinto nei vieno politiko ar bet kokio valstybės pareigūno, kurį būčiau bandęs paveikti“, – kalbėjo kaltinamasis.

M. Zalatorius žurnalistams sakė, kad ši byla iškelta už „teisybės sakymą politikams“.

V. Sutkus teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra rinko tik tą informaciją, kuri galėjo būti panaudota prieš jį.

Anot jo, per 100 tūkst. įrašytų telefoninių pokalbių institucijos sunaikino.

„Tie pokalbiai STT ir prokuratūros buvo įvertinti, kaip tyrimui nereikšmingi“, – kalbėjo V. Sutkus.

Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Veiklą vadino įprastine verslo organizacijoms

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

V. Sutkus kalbėjo nuolat dalyvavęs įvairiuose Seimo, Vyriausybės, ministerijų posėdžiuose, renginiuose.

„Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms“, – teigė kaltinamasis.

„Byloje minimuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžiuose aš dalyvavau ne kaip nors savavališkai, o būtent šio komiteto kvietimu“, – pridūrė jis.

Pasak buvusio LVK prezidento, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių individualių susitikimų, telefoninių pokalbių ar susirašinėjimų nei su vienu iš Seimo BFK narių.

Prokuroro jam pateiktą kaltinimą jis vadino „faktais nepagrįstomis subjektyviomis prielaidomis“.

Kaltino menkinus R. Masiulio autoritetą

V. Sutkus teigė, kad iš pradžių jis buvo kaltinamas menkinęs buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, tačiau vėliau ši dalis buvo panaikinta.

Vis dėlto jis neneigė viešai kritikavęs R. Masiulio darbą ministerijoje.

„Buvau užčiauptas ir priverstas nustoti kritikuoti bet kokius ministrus ar kokią kitą valdžią“, – teigė V. Sutkus.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio, taip pat suderintas kyšio priėmimo būdas.

2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

Teismo posėdyje penktadienį iš pradžių liudijo parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Juozas Varžgalys. Jis 2019 m. pabaigoje parlamente dirbo Biudžeto ir finansų komitete.

Parlamentaras teigė prisimenantis, kad 2019 m. pabaigoje tuometinis Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo įstatymo pataisas dėl bankų aktyvų apmokestinimo. J. Varžgalys tvirtino, kad šia iniciatyva domėjosi, pastabas teikė tuometiniai LBA prezidentas M. Zalatorius ir tuometinis LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Buvo normalūs posėdžiai, normalus nuomonių išklausymas“, – tvirtino J. Varžgalys.

„Kartais jie (M. Zalatorius ir V. Sutkus – ELTA) po vieną komiteto posėdyje dalyvaudavo, kartais po du. Ateidavo ir kiti verslo atstovai į komiteto posėdžius“, – dėstė parlamentaras.

J. Varžgalys tvirtino niekada nejautęs poveikio iš V. Sutkaus.

„Kiek buvau Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, tikrai kažko tokio negirdėjau, jis atstovavo Lietuvos verslo konfederacijai“, – sakė liudytojas.

Penktadienį teisme liudijęs LVK prezidentas A. Romanovskis savo santykius su M. Zalatoriumi ir V. Sutkumi apibūdino kaip bičiuliškus ir darbinius.  

Jis tvirtino pamenantis 2019 m. pabaigoje Seime registruotą įstatymo projektą dėl bankų apmokestinimo. Tiesa, A. Romanovskis pažymėjo, kad lobistinės veiklos šiuo klausimu nevykdė.

Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo.

„Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo“, – aiškino liudytojas.

A. Romanovskis, paklaustas, ar M. Zalatorius yra jo prašęs padėti atlikti lobistinę veiklą minėtu klausimu, teigė, kad toks pokalbis su tuometiniu LBA prezidentu galėjo būti. Tačiau, kaip teigė A. Romanovskis, jis tuomet negalėjo sutikti padėti dėl kitose asociacijose užimamų pareigų.

„Gal ir buvo mūsų pokalbis, bet aš negalėjau atstovauti Bankų asociacijai, nes būtų interesų konfliktas, nes atstovavau draudikų asociacijai. (...) Galėjo būti toks pokalbis, iš principo galėjo būti prašymas. Jei ir buvo toks prašymas, aš negalėčiau to daryti, nes, kaip minėjau, būčiau interesų konflikte“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Mantas Zalatorius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Liudytojas neslėpė, kad buvo nustebęs, kai sužinojo, jog M. Zalatorius buvo sulaikytas teisėsaugos. A. Romanovskis teigė niekada negalvojęs, kad M. Zalatorius gali įsivelti į korupcinę istoriją.

„Tikrai nemanyčiau, kad tiek Bankų asociacija, tiek M. Zalatorius galėtų būti į tai įsivėlę“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Teisme buvo pagarsinti keli garso įrašai, kuriuose fiksuoti A. Romanovskio ir V. Sutkaus pokalbiai. Liudytojas A. Romanovskis teigė, kad juose galėjo būti aptariami 2019 m. pabaigoje Seime svarstyti sumanymai apmokestinti bankus. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pokalbių įrašuose skamba ir nemažai pašalinių minčių.

„Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti“, – replikavo A. Romanovskis.

Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Valdas Sutkus. P. Peleckio / BNS nuotr.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

„Byla pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas, prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą ir buvo derinamos kitų teisiamųjų posėdžių datos“, – BNS antradienį sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

V. Sutkus ir M. Zalatoris kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Kaip skelbė prokuratūra, sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

Kaltinimai byloje taip pat pareikšti vienos neįvardijamos bendrovės direktoriui ir bendrovei „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus, antradienį pranešė generalinė prokuratūra, neįvardijusi įmonės pavadinimo. 

V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Neįvardijamos bendrovės direktoriui kaltinamai pareikšti dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o„Bonum partners“ – dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL, dabar šis dydis yra bazinė socialinė išmoka, BSI) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

„Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų. Ji perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

A. Sutkus ir A. Zalatorius kaltinimus neigia

V. Sutkus BNS patvirtino, kad kaltinimai pareikšti bendrovei „Bonum partners“, kurios vienintelis akcininkas jis yra ir per kurią buvo vykdomi atsiskaitymai.

„Ji („Bonum partners“ – BNS) susijusi su byla ta prasme, kad tie ginčytini atsiskaitymai vyko per įmonę, atsiskaitymai vyko ne grynais pinigais, buvo sudarytos sutartys tarp šios įmonės ir kitų juridinių asmenų ir per šias įmones buvo atsiskaitoma pagal išstatytas sąskaitas, o prokuratūra mano, kad ši įmonė – juridinis asmuo yra proceso dalyvis“, – antradienį BNS sakė V. Sutkus.

Jis teigė negalintis atskleisti kitos bendrovės, su kuria vyko atsiskaitymai, pavadinimo, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.

Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme.

„Pagal visa tai, kaip vedama byla, kiek ten įdėta darbo ir kokiomis kryptimis buvo dirbta, tai labai akivaizdu, kad byla labai politizuota ir manau, kad prokuratūra panaudos prieš mane bet kokį mano neatsargumą“, – sakė V. Sutkus.

Jis neigė jam pateiktus kaltinimus ir sakė, kad tiriama veikla niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių teikiamų konsultacinių paslaugų, dėl kurių galėtų būti keliama nebent civilinė byla.

„Aš kaltinimus neigiu, kaip ir anksčiau neigiau, taip ir dabar neigiu. (...) Kol kas galiu pasakyti tiek, kad, mano požiūriu ir mano advokato požiūriu, buvo normali konsultacinė veikla, kuria Lietuvoje užsiima daugybė tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų, ir čia ginčas yra dėl formos, tai toks, sakyčiau, ekonominio pobūdžio ginčas. Vėlgi, tiek mano, tiek mano advokato požiūriu, tai galėtų būti nebent civilinio pobūdžio kažkoks ginčas“, – sakė V. Sutkus.

M. Zalatorius BNS taip pat teigė kaltinimų nepripažįstantis, nes vertėsi veikla, įprasta demokratinėje visuomenėje.

„Aš iki šiol vertinu šią bylą kaip kažkokį keistą nesusipratimą, kadangi, mano galva, kaltinimai yra labai netradiciniai ir bandantys kriminalizuoti tai, kad yra normali aiškinamoji praktika politikams. (...) Nemanau, kad taip statyti kaltinimus iš viso įmanoma demokratinėje visuomenėje, kai yra diskutuojami klausimai, svarbūs visiems visuomenės nariams“, – BNS antradienį sakė M. Zalatorius.

„Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme“, – pridūrė jis.

V. Sutkus patvirtino, kad jam pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas išvykti iš šalies, areštuotas nekilnojamasis turtas ir  automobiliai. Tuo metu M. Zalatorius teigė, kad jam galioja pasižadėjimas neišvykti iš šalies, tačiau jo turtas nėra areštuotas. 

Tai Eltai patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė, tačiau nedetalizavo, kokiam sektoriui priklauso šis juridinis asmuo.

„Daugiau informacijos, siekiant nepakenkti tyrimo eigai, šioje tyrimo stadijoje nėra teikiama“, – pridūrė ji.

Anot jos, kol kas teisėsauga renka tyrimui reikšmingus duomenis ir informaciją, atlieka didelės apimties surinktų duomenų apžiūras bei apklausas.

STT ir Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, primena ELTA.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, komentuodamas V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą, sakė, kad žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.

STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, įtarimai kyla dėl neteisėtos lobizmo veiklos. Anot STT direktoriaus, aiškinamasi 400 tūkst. eurų kilmė.

Korupcijos byloje įtarimai taip pat pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

„Šitame COVID–19 kontekste nuo kovo vidurio, kai buvo kilę daug iššūkių verslui, mes rengiame reguliarius susitikimus su verslo bendruomene, su asociacijomis, yra dešimtys verslo asociacijų atstovų, su kuriais vyksta nuolatinis dialogas. (...) Kiek tai susiję su priemonėmis, kuriose buvo svarbus bankų įsitraukimas, M. Zalatorius dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose. Kiek tai susiję su verslo interesų atstovavimu, buvo V. Sutkus“, – antradienį LRT radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

 „Tai buvo natūralūs darbiniai pokalbiai, tuos pokalbius matė ir juose dalyvavo visų verslo asociacijų pagrindiniai dalyviai. Nebuvo išskirtiniai susitikimai su šiais asmenimis“, – pridūrė ministras.

Pasak Ž. Vaičiūno, tam tikrų įstatymų pataisų būtų galima imtis, kai teisėsauga suteiks atsakymus.

„Visuomet yra tobulintinų dalykų, kiek tai susiję su lobizmo reglamentavimu, nes čia yra ne pirmas atvejis. Dabar, aišku, tai vertina atsakingos institucijos – tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek Generalinė prokuratūra ir po jų vertinimo turbūt galėtume imtis vienokių ar kitokių sprendimų, kokios yra išmoktos pamokos iš šios istorijos. Pagrindinis dalykas, kuris svarbus tiek visuomenei, tiek verslui, kad tie atsakymai būtų duodami kuo greičiau“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Korupcijos byloje įtarimai pareikšti 6 asmenims: V. Sutkui, M. Zalatoriui, dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui, pranešė STT.

Anot STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už V. Sutkaus atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų. Kaip įtariama, V. Sutkus galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją.

LBA pranešime teigiama, kad tokį sprendimą neeilinio posėdžio metu priėmė asociacijos valdyba, kurią sudaro „Danske Bank“, „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banko vadovai.

M. Zalatorius dėl apribotų galimybių vykdyti savo funkcijas pats pateikė prašymą suspenduoti jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą.

Pranešime teigiama, kad bankų sektoriaus dalyviai yra „sunerimę“ dėl viešai paskelbtos informacijos ir pareikštų įtarimų LBA prezidentui.

M. Zalatorius buvo sulaikytas antradienį, jam teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu.

Pats M. Zalatorius žurnalistams ketvirtadienį sakė „nedaręs jokių nusikaltimų“.

„Lobizmas turi nustoti būti keiksmažodžiu, jei tai yra skaidrus ir viešas lobizmas. (...) Bet mes viską padarėme taip, kad sunku iki galo atsakyti į klausimą, kas yra lobistas ir kokia veikla laikytina legalia, o kokia – nebelegalia. Mes tokį neapibrėžtumą sukūrėme, turėdami tokią teisinę bazę. Ir šiandien iki galo atsakyti, kur yra ta skiriamoji juosta tarp legalaus ir nelegalaus (lobizmo – BNS), niekas negali“, – ketvirtadienį interviu naujienų portalo delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Šiame tyrime buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, taip pat kelių tiesimo įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius ir „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa, kitų sulaikytųjų pavardžių teisėsauga kol kas neatskleidė.

Anot STT, šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams.

Komentuodamas teisėsaugos atliekamą tyrimą, prezidentas teigė, kad asmenys, kuriems yra pareikšti įtarimai „turi teisę apsiginti“, tačiau pabrėžė, kad „Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų“.

„Vyksta ikiteisminiai tyrimai, kaip suprantu. Mes savo poziciją pareiškėme dėl bendradarbiavimo, daugiau tos informacijos, kuri buvo pareikšta viešojoje erdvėje, neturiu. Aš šiuo atveju nekompetentingas kalbėti, aptarinėti ploną liniją tarp lobizmo ir neteisėtos veikos“, – sakė V. Vasiliauskas.

Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir LBA vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.

Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.