-
Politologė: jeigu migrantų apgręžimo politika bus veiksminga, A. Lukašenka imsis kitų veiksmų 31
„Hibridinio karo taktikos tuo ir įdomios, kad remiasi netikėtumo efektu. Sukuriama netikėtumo situacija, chaosas ir tame chaose bandoma siekti savo tikslų. Ką mes matome šiandieną, tai kad yra informacija, jog skrydžiai iš Irako bus porai savaičių stabdomi. Ko gero, viena vertus, tai yra dėl diplomatinių pastangų, bet, kita vertus, yra pamąstymo, kad skrydžiai ir toliau tęsis, o čia bus sudėtinga kirsti sieną ir tie žmonės kaupsis Minske ir tai taps iššūkiu. Nurimti, ko gero, tikrai negalima, nes galima tikėtis kažkokių kitų veiksmų“, – sakė M. Šešelgytė.
Anot politologės, tikslų, kodėl A. Lukašenka atakuoja Lietuvą, yra keletas: „Vieni tikslai yra labiau siejami su Lietuva, kiti platesni – su Europos Sąjunga. Lietuva yra tikrai nepatogi valstybė A. Lukašenkos režimui, nes po praeitų metų demonstracijų ji tapo viena iš didžiausių Baltarusijos opozicijos advokačių Europoje, Pasaulyje ir nuolat priimdavo tą klausimą, kritikuodavo A. Lukašenką, spaudė Europos Sąjungą priimti griežtas sankcijas, ypač po neteisėto lėktuvo nuleidimo Minske. Be abejo, galima įžvelgti tam tikrą kerštą Lietuvai, bet taip pat reikėtų žiūrėti plačiau. Migrantų naudojimas, suginklinimas, pavertimas ginklu siekiant politinių tikslų nėra naujas reiškinys, vyksta kelias dešimtis metų“, – teigė politologė.
Kaip ji sakė, tikėtina, kad įvyks Baltarusijos ir Lietuvos pareigūnų konfliktas: „Labai sunku nuspėti tokius scenarijus, nes jie remiasi netikėtumo veiksniu, provokacijomis, kurios gali įvykti, gali neįvykti. Aš labai pasitikiu mūsų pareigūnų pasirengimu, tikiu, kad jie tuos scenarijus yra išsistudijavę ir yra pasirengę. Bet kad tokių provokacijų bus, matėme ir kai buvo paskelbta apie tai, kad migrantas, grįžęs iš Lietuvos, mirė Baltarusijos teritorijoje. Ta informacija buvo labai stipriai išsukta Baltarusijos oficialioje žiniasklaidoje, pasigirdo labai aiškių A. Lukašenkos grasinimų, nukreiptų į Lietuvą. Tokios provokacijos labai tikėtinos, tuo labiau, jeigu ta apgręžimo politika bus veiksminga ir mažiau migrantų galės patekti į Lietuvą. A. Lukašenkos režimui reikės imtis kitų veiksmų, kurie veiksmingesni siekiant sukelti spaudimą“.
Mūsų galimybės atsakyti į tokius iššūkius yra pakankamai ribotos, nes iš vienos pusės yra Baltarusija, o šalia Baltarusijos yra Rusija, kuri iš esmės ir kontroliuoja A. Lukašenkos sprendimus.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidalijo šešių punktų programa, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. M. Šešelgytė teigė, kad visi programoje esantys punktai – pagrįsti: „Į visus reikia atkreipti dėmesį. Ko gero, reikėtų pradėti kalbėti nuo pirmojo punkto apie sienos apsaugą, nes jei nebūtų šito pažeidumo buvę, mes šiandien nebūtume turėję tokios problemos. Kodėl šitiek metų ta siena nebuvo saugoma, reikėtų kelti klausimus, bet šiandien pirma reikėtų imtis labai ryžtingų veiksmų, siekiant sukurti fizinį barjerą. Vis dėlto mes esame nedidelė valstybė ir atsidūrėme tokio didelio žaidimo epicentre. Mūsų galimybės atsakyti į tokius iššūkius yra pakankamai ribotos, nes iš vienos pusės yra Baltarusija, o šalia Baltarusijos yra Rusija, kuri iš esmės ir kontroliuoja A. Lukašenkos sprendimus – jis gi negali visiškai savarankiškai nuspręsti. Ir yra šalys tokios kaip Irakas, o mes neturime tiek daug žinių nei apie šalį, nei apie šalyje vykstančius procesus, nei kas priima pagrindinius sprendimus, nei kultūrinio konteksto, ir galimybių paspausti taip pat turime labai mažai. Siekiant kalbėti ir derėtis su tokiomis valstybėmis, mus labai svarbu turėti Europos Sąjungos, NATO, mūsų partnerių šalių, kurios galėtų padėti mums susitarti, prieglobstį“.
„Parama yra, yra „Frontex“ misija su visom įrangom, kurių mes neturime. Dar yra svarbiau „know how“ patirtis, ko mes neturime kovojant su nelegalia migracija. Kalbama ir apie dar stipresnes priemones sienos sustiprinimui. Man atrodo, kad labai aiškiai pasimatė po komisarės vizito, kad vis dėlto čia nėra paprasta migracija, o surežisuota, sudiriguota migracija, ir į tai reikia atitinkamai atsakyti“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Šiek tiek pavėlavom su labai aiškia, vieninga komunikacija iš mūsų Vyriausybės pusės.
„Iš tiesų chaosas yra didelis, yra didelė baimė, bet reikia prisiminti, kad mes turime ne vieną krizę šiandien. Mes turime ir pandemiją, iš kurios dar neišbridom, taip pat turime ir migrantų krizę, kuri irgi Lietuvoje yra nauja, o kas nauja yra labai baisu, nes mes nežinome, kas čia dabar bus ir kaip su tuo kovoti. Šalia to – ir artėjančios „Zapad“ pratybos, kurios irgi lietuviams visą laiką kelia pakankamai nemažą nerimą. Tokia situacija yra krizė, didelė krizė. Sutelktumas yra labai svarbu krizės metu, bet taip pat ir, man atrodo, šiek tiek pavėlavom su labai aiškia, vieninga komunikacija iš mūsų Vyriausybės pusės. Girdėjom labai daug įvairių komunikacijų, kurios neturėtų išeiti į visuomenę. Ji turėtų būti vieninga, ypač tokiu svarbiu atveju. Krizė yra krizė ir biurokratinės taisyklės yra svarbu, žaidimo taisyklės svarbu, bet krizės atveju reikia ryžtingų ir greitų sprendimų. Tikiuosi, kad pasimokysim“, – teigė ji.
-
Įvertino S. Cichanouskajos spaudos konferenciją: šiek tiek pritrūko drąsos 9
„Spaudos konferencijoje nieko labai daug naujo nesužinojome. Kad įvyko lūžis. Tačiau ar ši konferencija atskleidė kažką naujo – tai tikrai ne. Tikslas buvo padrąsinti Baltarusijos žmones. Ar jie buvo padrąsinti po šios spaudos konferencijos, išlieka klaustukas. Lieka tik tikėtis, kad taip buvo“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
M. Šešelgytės nuomone, politikei šiek tiek pritrūko drąsos. Kita vertus, politologė atkreipia dėmesį į tai, kad S. Cichanouskajos tonui įtaką galėjo daryti tai, kad politikė neturi galios kalbėti už visą valstybę ir kalba tik opozicijos vardu.
Ji, žinoma, yra protestuotojų simbolis, bet vis dėlto dar politikoje žengia tik pirmuosius žingsnius.
„Matėsi tai, kad iš tiesų S. Cichanouskaja yra lyderė, kuri atsirado pakankamai neseniai. Ji, žinoma, yra protestuotojų simbolis, bet vis dėlto dar politikoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Todėl ir drąsos šiek tiek pritrūko. Galų gale jos padėtis neleidžia kažkokias labai skambias frazes sakyti, nes ji nėra prezidentė ar užsienio reikalų ministrė, ji neturi tos galios, kad galėtų kalbėti už valstybę. Ji kalba iš protestuotojų perspektyvos. Buvo įvairiausių klausimų ir apie užsienio politiką, ir pan., tai tikrai atsakymų į šiuos klausimus nebuvo, bet, ko gero, jų ir būti negalėjo“, – sakė politologė.
M. Šešelgytė mano, kad S. Cichanouskajos atsargų toną spaudos konferencijos metu galėjo nulemti ir baimė dėl galimos Rusijos įtakos.
„Baltarusijos yra labai sudėtinga situacija. Viena vertus, žmonės kovoja už žmogaus teises, už norą turėti sąžiningus, laisvus rinkimus. Bet, kita vertus, Baltarusija yra labai ekonomiškai, energetiškai, karine prasme priklausoma nuo Rusijos, kurioje žmogaus teisės taip pat yra pažeidžiamos, rinkimai taip pat nėra nei skaidrūs, nei laisvi. Rusija gali žvelgti į tai, kas vyksta (Baltarusijoje – ELTA) su tam tikru nerimu“, – savo įžvalgomis dalinosi M. Šešelgytė.
„Jeigu Rusija įsikištų, tai ji turi labai didelių poveikio priemonių numalšinti streikus, demonstracijas ir sugrąžinti Baltarusiją į ten, kur ji buvo“, – pridūrė ji.
Politologė teigia, kad Baltarusijos opozicijai yra labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau apie galimą Vakarų vaidmenį. To, tvirtino ji, reikia tam, kad į šalies vidaus reikalus nepradėtų kištis Rusija. Pasak M. Šešelgytės, Rusija, pastebėjusi aktyvesnes ES pastangas dėl vykstančių procesų Baltarusijoje, gali bematant imtis aktyvių atsakomųjų veiksmų.
„Baltarusijos protestuotojams labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau, priversiančio į vidaus Baltarusijos įvykius įsikišti Rusiją. Visi (S. Cichanouskajos – ELTA) atsakymai dėl Rusijos ir dėl Europos Sąjungos valstybių vaidmens buvo nuglaistyti“, – akcentavo politologė.
M. Šešelgytės nuomone, spaudos konferencijos metu sąmoningai buvo akcentuojama, kad reikia gerbti valstybes, kurios gerbia Baltarusijos suverenitetą ir nesikiša į Baltarusijos vidaus įvykius.
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
-
M. Šešelgytė apie JAV ir Š. Korėją: pavojingiausia, kad gali įvykti netikėta klaida 2
JAV vadovas pažadėjo smogti „ugnimi ir įniršiu“, o Š. Korėja iškart įspėjo, jog svarsto galimybę smogti JAV strateginiams kariniams objektams Guamo saloje. Ką reiškia tokia abiejų šalių retorika? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su DELFI.lt apžvalgininku Ramūnu Bogdanu ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgyte.
– Kaip reikėtų vertinti tokį atvirą žodžių karą, ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Verta priminti, kad įtampa tarp Š. Korėjos ir JAV jau kurį laiką augo ir buvo tam tikrų žvalgybinių duomenų, kad Š. Korėja gaminasi nešėjus, kurie galėtų būti pakrauti branduolinėmis galvutėmis, ir jos galėtų atskrieti JAV teritorijų link. D. Trumpo reakcija, ko gero, susijusi su raportu, pranešusiu apie padėtį Š. Korėjoje. Jame buvo kalbama apie tai, kad branduolinė programa progresuoja daug greičiau, nei buvo numatyta, ir kad tokie nešėjau gali būti išbandyti pakankamai greitai. D. Trumpas „išėjo į eterį“ nevisiškai pasikonsultavęs su savo patarėjais ir ta retorika nuskambėjo pakankamai griežtai. Nors dabar įvairūs ekspertai bando sakyti, kad tie žodžiai buvo numatyti, jis kalbėjo griežtai, nes kitaip Š. Korėjos lyderis nesupranta. Baracko Obamos politika buvo per daug nuolaidžiaujanti ir tik griežti žodžiai gali duoti rezultatą.
– Pone Bogdanai, jei reikėtų spėti tikimybę, kad tokie žodžiai galėtų virsti faktu, koks būtų jūsų spėjimas? Ne į veiksmus, o į grasinimus atsakyti „ugnimi ir įniršiu“?
R. Bogdanas: Tikimybė labai maža, praktiškai nulinė. Yra tam tikra žmonių atsakomybė ir žmonės supranta, kad šitas karas niekam nieko gero neatneštų ir abi pusės būtų labai smarkiai nukentėjusios.
– Valstybė, tikėtina, turi branduolinį ginklą, bombas turi, grasinimai yra.
R. Bogdanas: Smūgiui reikia 4 komponentų. Tikrai žinoma, kad Š. Korėja turi vieną – balistinę raketą, kuri galėtų nuskristi 3,5 tūkst. km. D. Trumpo pareiškimas išplaukė kažkur iš pasąmonės gelmių. Bet šalia to, tuoj pat nuskambėjo, kad tai buvo tik jo emocinis pareiškimas, o generolas Jamesas Mattisas padarė pasvertą pranešimą, kuris skamba gerokai baisiau, nes jis labai aiškiai pasakė, kad kilus konfliktui režimui bus galas ir žus Š. Korėjos gyventojai. Kitas politikas, valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, nusileido Guame pasipildyti degalų, kas dar kartą rodo, koks Guamas svarbus Amerikai (keliaujant per Ramųjį vandenyną ten yra pagrindinis degalų pasipildymo taškas). R. Tillersonas pradėjo raminti – amerikiečiai, galite miegoti ramiai, o nerami turi būti tik Š. Korėja. Priminsiu, kad rugpjūčio 9 d. sukako 72 metai, kai Nagasakyje buvo numesta atominė bomba, kur per kelias minutes žuvo 40 tūkst. žmonių. Tai visiems turi priminti, ką reiškia branduoliniai konfliktai.
– Kaip manote, ar šeštadienį priimtos sankcijos duos rezultatą pakeisti politiką, ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Vienas dalykas yra apskritai Š. Korėjos strategija nuo 6–7 dešimtmečio, kad visi grasinimai ir militarizacija yra išnaudojama tam, kad jie gautų pinigų ir paramos savo valstybei įvairiomis prekėmis, energetiniais resursais ir t.t. Kiekvienas grasinimas yra bandymas išlošti kažką iš tarptautinės bendruomenės, kad ji pakankamai įsibaimintų ir kažką pasiūlytų. Kitas momentas – diktatūrai reikalinga parama. Tam, kad žmonės nesukiltų, yra kuriamas išorinis priešas ir ekonominiai trūkumai, maisto trūkumas yra suvedama į vieną liniją ir sakoma, kad štai mes turime gintis nuo didelio ir baisaus priešo ir turime viską aukoti, nes kitaip mus ištiks katastrofa. Klausimas – kur yra ta raudona linija, kur Š. Korėja jau negali išgyventi. Iš istorijos žinome, kad diktatūros turi daug šansų išgyventi ir tada, kai jau nieko nėra. Dar vienas dalykas, o kaip elgsis Kinija? Nepaisant sankcijų, pernai prekyba tarp Kinijos ir Š. Korėjos nesumažėjo. Tai reiškia, kad Kinijos elgesys čia bus labai svarbus.
– Taip, bet Kinija sankcijoms pritaria.
R. Bogdanas: Čia labai svarbu, kad Kinija pritarė. O dar vienas įvykis, kad Maniloje vykusioje regiono saugumo konferencijoje susitiko Kinijos užsienio reikalų ministras su savo kolega iš Pchenjano ir jį įspėjo galvoti apie padarinius. Tai yra labai rimtas kinų įspėjimas. Tiek Kinija, tiek Rusija pritarė. Nors pirmame sankcijų projekte rusai reikalavo, kad būtų įrašyta, jog „nematomas karinis sprendimas“. Galiausiai tas sakinys iškrito ir jo sankcijose nebėra.
– Jei galėtume Š. Korėjos režimą iki tam tikros ribos traktuoti kaip racionalų, juk tarptautinės teisės prasme nėra šansų Š. Korėjai būti pripažintai branduoline valstybe? Koks šių grasinimų tikslas?
R. Bogdanas: Tai yra grasinimas JAV, bet pasižiūrėjus į tą tekstą, tai yra toks pusiau grasinimas. Š. Korėjos telegrafo agentūra paskelbė tokį pranešimą, kurio niekada nebuvo skelbę, kad mes pasiruošę paleisti 4 raketas ir jos turi nukristi 30–40 km šalia Guamo salos. Tai yra visai šalia amerikiečių ekonominės zonos, už 3,5 tūkst. km. Iki tol jie yra toliausiai nušovę 1 tūkst. km. Ekspertai sako, kad labai neaiškus tų raketų tikslumas. Šūvis yra žaidimas su ugnimi. O jei nusimušė taikiklis ir pasuks truputį į šoną? Gali gautis tai, ko tu visiškai neplanavai.
– Koks Š. Korėjos ilgalaikis, apmąstytas tikslas? Ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Strategija yra šantažuoti pasaulį ir už tai gauti tam tikrų ekonominių resursų bei išlaikyti režimą. Tai yra du pagrindiniai tikslai. Dabar situacija kaista, išlaikyti režimą reikia daugiau pastangų. Todėl yra keliamos tam tikros kartelės ir situacija eskaluojama. Norėčiau atkreipti dėmesį į režimo racionalumą. Viskas tvarkoje, kol vyksta pagal planuotą liniją, bet pavojingiausia, kad kažkur gali įvykti netikėta klaida. Jei kažkas nusimuštų, ne taip suplanuotų, ne tą paspaustų ir t.t. Tai pavojingiausia, kas gali atsitikti iš abiejų pusių. Tarptautinių santykių teorijoje yra toks vadinamasi „viščiuko žaidimas“. Kai viena priešais kitą važiuoja dvi mašinos ir nė viena nenori nusileisti, o tas, kuris išsuks pirmas, tas pralaimi. Tai čia vyksta maždaug tas pats, tik klausimas, kuri mašina pirma nusuks. Kartais įsikiša tarptautinės derybos, mediatoriai ir padeda sutaikyti, bet situacija yra pavojinga ir aš norėčiau paprieštarauti, kad visiškai negali būti konflikto. Taip nėra, nes pasaulyje yra buvę įvairiausių atvejų, kai netyčiniai veiksmai nulemia labai rimtas pasekmes.
– Gali būti, kad pakaktų vienos kulkos?
R. Bogdanas: Tradiciškai rugpjūčio mėnesį netoli Š. Korėjos ir P. Korėjos demarkacinės linijos vyksta amerikiečių ir P. Korėjos kariniai manevrai. Jie vyksta kasmet, vyks ir šiemet. Jei atšauktų, tai būtų tas automobilio atitraukimas. Be to, amerikiečiai turi sukūrę labai precizišką ir giliai į žemę įsmingantį branduolinį ginklą. Reiškia, jis gali sunaikinti visas požemines komunikacijas. Reikia turėti omenyje, kad D. Trumpo administracijoje dabar yra labai daug generolų ir jie labai gerai žino, kad jų karinė galia yra daug kartų pranokstanti. Bet tada prasideda politiniai klausimai, nes čia pat Kinija, P. Korėja, Seulas yra 60 km nuo sienos. Pirma salvė galėtų iššauti 4 tūkst. artilerijos sviedinių, nuo kurių negali apsisaugoti, į 10 mln. turintį miestą. Tai įsivaizduokite, kas iš to miesto liktų po pusvalandžio. O kalbant apie tuos du automobilius, tai, jei viename važiuoja pamišęs, o kitame racionalus, gali galvoti, kad racionalus pasitrauks. Bet dabar mes turime du lygiai tokius pačius.