Tai pirmadienį sakė EK viceprezidentas Marošas Šefčovičius, kalbėdamas po susitikimo su JK Ministrų kabineto atstovu Michaelu Gove'u. „ES niekuomet nenulems derybų dėl ateities santykių tarp ES ir JK pabaigos“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ketina sukurti vadinamąjį „saugumo tinklą“, kuris suteiks jam galių apeiti kai kuriuos išstojimo iš ES sutarties punktus, pagal kuriuos Šiaurės Airijai po „Brexito“ būtų taikomos kitokios muitinės taisyklės.

27 valstybes vienijantis blokas į tokį Londono veiksmą sureagavo priešiškai ir pareiškė „nesidrovėsiantis“ imtis teisinių veiksmų, jei šalis nuspręs įgyvendinti prieštaringai vertinamą Vidaus rinkos įstatymą.

Abi pusės yra sakiusios, kad lieka nedaug laiko sudaryti sandorį dėl ateities santykių. Pasak vyriausiojo ES derybininko Michelio Barnier, sandoris turi būti sudarytas vėliausiai iki spalio pabaigos.

Antradienį turėtų prasidėti dar vienas derybų etapas, kurio metu bus aptariami sudėtingiausi klausimai, įskaitant žuvininkystę ir vienodas konkurencijos taisykles.

Šį pasiūlymą naujasis šalies vadovas pateikė per susitikimą su Vilniuje viešinčiu energetikos eurokomisaru Marošu Šefčovičiumi, pranešė Prezidentūra.

„Prezidentas pateikė pasiūlymą steigti specialaus Europos Sąjungos koordinatoriaus poziciją Baltijos šalių sinchronizacijai“, – rašoma pranešime spaudai.

Šį klausimą G. Nausėda teigė aptarsiąs ir su naujuoju Latvijos prezidentu Egilu Levitu per liepos 23 dieną vyksiantį darbo vizitą.

Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys tikisi sumažinti priklausomybę nuo Maskvos.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“, tačiau pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant naują jūrinę jungtį.

M. Šefčovičius: Lietuva atliko darbą geriau už kitas ES valstybes

Lietuva iš visų ES šalių atliko geriausią darbą, siekiant gauti finansavimą iš ES infrastruktūros projektams, sako Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.

„Aš buvau labai laimingas, sakydamas jūsų prezidentei ir premjerui, kad Lietuva atliko darbą geriau nei kitos ES šalys. Aš žiūriu į jus šiek tiek su pavydu, nes esu iš Slovakijos. Mes tikrai nesame tokie sėkmingi gaunant finansavimą infrastruktūros plėtrai, kaip Lietuva“, – Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje sakė M. Šefčovičius.

Pasak jo, ES visoms sąjungos šalims bendrai skyrė 7 mlrd. eurų visiems infrastruktūros projektams – daugiau nei 100 projektų. Apie 1,53 mlrd. eurų skirta Baltijos šalims, o 650 tūkst. eurų atiteko Lietuvai, kad ji būtų gerai sujungta ne tik su Baltijos šalimis, bet ir Skandinavija, o per Lenkiją – su žemynine Europa.

„Padarėte gerą sprendimą, kad Klaipėda būtų veikli, nes tai pagerino energetinę nepriklausomybę ir saugumą visam regionui. Taip pat užtikrinome, kad SGD terminalas būtų gerai sujungtas su ES tinklais“, – sakė EK pirmininko pavaduotojas.

Jis taip pat pabrėžė esąs užtikrintas, kad Ignalinos AE finansavimas tęsis ir kitu ES finansiniu laikotarpiu 2021-2027 m.

„Jūs galite turėti ekonomiką, kuri auga, bet tuo pačiu mažinti CO2 emisijas. Jūs tai įrodėte Lietuvoje“, – pridūrė M. Šefčovičius.

ELTA primena, kad Europos Parlamento nariai pasisakė už tai, kad ES 2021-2027 m. biudžete Ignalinos programai skirtų ne 552 mln. eurų, kaip savo pasiūlyme buvo numačiusi Europos Komisija, o trečdaliu daugiau - 780 mln. eurų.

Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE turi būti galutinai uždaryta iki 2038-ųjų.

Didžioji dalis Europai skirto Rusijos dujų tiekiamos per Ukrainos teritoriją.

Kijevo ir Maskvos pasirašyta tranzito sutartis baigia galioti šių metų pabaigoje.

Tarp abiejų šalių tvyrant įtampai dėl Ukrainos rytuose rusenančio separatistinio konflikto ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Maskvai ir Kijevui nepavyksta pasiekti susitarimo dėl sutarties pratęsimo.

Vis tik po ketvirtadienį surengtų derybų Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius išreiškė viltį, kad gali būti rasta išeitis.

„Manome, kad mums neprireiks atsarginio plano, nes per pastaruosius ketverius metus mums visada iškildavo problemų... ir visada rasdavome gerų, konstruktyvių sprendinių“, – per vertėją pareiškė M. Šefčovičius.

A. Novakas savo ruožtu pakartojo Maskvos poziciją, kad Rusija pasirengusi pratęsti dujų tiekimo sutartį ankstesnėmis sąlygomis.

„Rusijos pozicija yra konstruktyvi. Ji pasiruošusi ir toliau tiekti dujas per Ukrainą, taip pat užtikrinti tiekimą vartotojams Europoje“, – reporteriams sakė ministras.

Rusijos bendrovė „Gazprom“ ir Ukrainos kompanija „Naftogaz“ yra įsitraukusios į teisinį ginčą Švedijos arbitraže. Pasak A. Novako, šį ginčą būtina išspręsti, norint pratęsti susitarimą dėl dujų tranzito.

Rusų ministras taip pat nurodė, kad Maskva pasirengusi atnaujinti 2015 metais nutrauktą dujų tiekimą Ukrainai.

Jis pridūrė, jog trišalės derybos dalyvaujant Kijevui prasidės ne anksčiau kaip rugsėjo viduryje, po vasarą vyksiančių parlamento rinkimų Ukrainoje.

Anksčiau Rusija ir Ukraina nuolat ginčijosi dėl tranzito sąlygų, o Maskvą ne kartą buvo nutraukusi dujų tiekimą Europai per šią šalį.

Aiški 45 metų teisininkės šeštadienio pergalė prieš valdančiosios partijos kandidatą buvo smūgis populistinei kairės „Smer-SD“ ir gali pranašauti problemas šiai partijai Europos Sąjungos rinkimuose bei kitais metais įvyksiančiuose Slovakijos visuotiniuose rinkimuose.

Z. Čaputova yra santykinė politikos naujokė, į nacionalinę areną iškilusi po žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo 2018 metų vasarį. Pora buvo nušauta, kai J. Kuciakas ruošėsi paskelbti straipsnį apie numanomus slovakų politikų ryšius su Italijos mafija.

Žurnalisto mirtis išprovokavo masinius protestus ir tuometinio premjero nušalinimą.

Z. Čaputova gavo 58,4 proc. rinkėjų balsų, rodo sekmadienį paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai. Jos varžovas, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius surinko 41,6 proc. balsų.

„Kandidatė, įkūnijanti demokratines jėgas, laimėjo, o Šefčovičius, kuris buvo tęstinumo simbolis, pralaimėjo“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Grigorijus Mesežnikovas.

Šalies laikraščių antraštės sekmadienį skelbia, kad rinkimai yra nauja pradžia 5,4 mln. gyventojų turinčiai valstybei.

„Zuzana Čaputova suteikia mums vilties, bet tikroji kova prasidės tik dabar“, – rašė pagrindinis opozicijos dienraštis „Dennik N“.

Prezidento postas didele dalimi yra reprezentacinis, bet šalies vadovas ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus. Prezidentas taip pat yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.

Z. Čaputova prezidente bus prisaikdinta birželio 15 dieną.

Šeštadienį Vilniuje vyko tarptautinis Europos socialdemokratų forumas, kuriame Baltijos šalių ir Europos Sąjungos socialdemokratai diskutavo apie kairiųjų idėjų ateitį.

Diskusijoje dalyvavę iš įvairių Europos šalių atvykę socialdemokratai pabrėžė, kad besikeičiant darbo aplinkai ir kylant naujų su skaitmenizacija susijusių iššūkių, socialdemokratai turėtų susitelkti į rūpestį žmonėmis, ypač – vaikais ir švietimu.

„Žmonės jaučiasi nebesaugūs ir tas nesaugumas yra sukeltas globalizacijos patirties, taip pat pasaulinės konkurencijos – kaip ji darys įtaką darbo vietai, miestui, kuriame gyvenu, kaip tai paveiks mano vaikų ateitį? Manau, kad kai vertiname prioritetus, mums ateinančiais Europos Parlamento rinkimais būtų svarbu atstatyti pasitikėjimą Europos projektu“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Europarlamentarė Maria Joao Rodrigues (Rodriges) pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi siekti užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas visoms grupėms: vyrams, moterims, taip pat – vaikams.

„Visos tikslinės grupės turėtų turėti užtikrintus geresnius standartus: tiek darbo sąlygas, tiek pensijas. (...) Mes visada sakome, kad nesvarbu, kokiame sektoriuje dirbate: jūs turite turėti dvi svarbias garantijas: aiškią darbo sutartį, taip pat – prieigą prie socialinių garantijų“, – kalbėjo europarlamentarė Maria Joao Rodrigues (Rodriges).

Ji pastebėjo, kad socialdemokratai yra už pokyčius, tačiau pabrėžė, kad būtina palaikyti žmones, investuoti į švietimą.

„Mes, socialdemokratai, norime, kad Europa taptų politiniu vienetu, kuris palaikytų mūsų gyvenimo kokybę (...) siektų ne tik ekonominės, bet ir kultūrinės, socialinės, politinės ambicijos“, – kalbėjo M. J. Rodrigues.

Pirmoji Estijos socialdemokratų partijos vadovė Marju Lauristin pastebėjo, kad valdančiojoje daugumoje Estijoje pastaraisiais metais dirbę socialdemokratai susitelkė į skurdo mažinimą ir švietimą bei pabrėžė, kad tai yra uždavinys, kuris buvo pakankamai suprantamas visiems.

„Mes patrigubinome išmokas vaikams. Taip pat skyrėme papildomas vaiko išmokas šeimoms, kurios turi bent tris vaikus“, – kalbėjo Estijos socialdemokratė.

Ji taip pat pabrėžė išsilavinimo ir tinkamo vaikų švietimo svarbą.

Kad būtina investuoti į vaikus, sutiko ir Lietuvos europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurios teigimu, tai yra šansas socialdemokratams atgauti visuomenės pasitikėjimą.

„Ir visa Europa, ir Lietuva pirmiausia turi investuoti į savo vaikus. Senstančiai Europai tai yra be galo svarbu“, – pabrėžė ji.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas irgi pastebėjo, kad socialdemokratų temos dažnai suprantamos kaip sudėtingos.

„Pagrindinis Europos visuomenės lūkestis yra saugumas. Ne teritorinis, o būtent ekonominis saugumas. Mes turėtume atkreipti dėmesį, kad rinkos netolygumus artimoje ateityje dar labiau pagilins technologinis progresas“, – pastebėjo jis.

G. Paluckas pastebėjo, kad su technologijomis ir skaitmenizacija ateina nauji pavojai, kurie gali sukurti naujas nelygybės formas.

Šiame tarptautiniame socialdemokratijos forume siekta apsvarstyti ir išskirti pagrindines kairiųjų demokratinių jėgų politines raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.

Trečiadienį susitikime su Europos Komisijos viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už ES energetinę sąjungą, Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog kovojant su neskaidria „Gazprom“ monopolija Europos dujų rinkoje, reikalingi ne simboliniai žingsniai, o realūs sprendimai.

„ES neturi likti geopolitiniais motyvais paremtų dujų kainų skirtumų, o „Gazprom“ įsipareigojimai pirkėjams turi apimti kompensacijos mechanizmus už patirtą žalą dėl neskaidrios prekybos“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

ES neturi likti geopolitiniais motyvais paremtų dujų kainų skirtumų, o „Gazprom“ įsipareigojimai pirkėjams turi apimti kompensacijos mechanizmus už patirtą žalą dėl neskaidrios prekybos.

„Gazprom“ Europos Komisijai, kuri baigė tyrimą dėl koncerno piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoje, kovą pažadėjo, jog šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. Ilgalaikėse dujų sutartyse „Gazprom“ žada leisti klientams persiderėti dėl kainos, sudaryti sąlygas dujų mainams.

„Gazprom“ siekia išvengti iki 8 mlrd. eurų baudos. Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį. Tačiau dabar siūlomi „Gazprom“ įsipareigojimai nesudaro galimybių Lietuvai kompensuoti šiuos praradimus.

Anot Prezidentūros pranešimo, susitikime taip pat aptarti Lietuvos energetiniai interesai, Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės ir bendros ES priemonės energetiniam saugumui užtikrinti.

Teigiama, kad vieninga visų ES šalių pozicija būtina, kad nesaugiai pagaminta nepasiektų Europos vartotojų, o Astravo AE nesukeltų papildomų kliūčių Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa siekiui.

D.Grybauskaitės teigimu, geopolitinis „NordStream 2“ projektas – dar vienas mėginimas skaidyti ES šalių vienybę ir užveržti naują rusiškų dujų kilpą Europai.

„Labai sunku kontroliuoti importuojamos elektros energijos pobūdį, taip pat dėl techninių priežasčių. Europos Sąjungoje negalima drausti importuoti branduolinę elektros energiją, nes tai prieštarauja energijos vidaus rinkos principams. Draudimą importuoti branduolinę elektros energiją iš ES nepriklausančios šalies reikėtų įvertinti atsižvelgiant į PPO nuostatas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.

Jo nuomone, nėra aišku, ar draudimai importuoti branduolinę elektrą padėtų užtikrinti aukštesnius saugos standartus branduolinėse jėgainėse už ES ribų. Jis pridūrė, kad EK siekis išlieka, jog netoli Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) atitiktų aukščiausius saugumo standartus.

BNS anksčiau rašė, kad Lietuva nori riboti dabar statomos Astravo AE pagamintos elektros tiekimą. Seimas balandį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių. Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė, kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui. Pagal jį elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisidedanti ir Lenkija.

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta įvairūs incidentai, jie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Astravo AE ir šiuo metu Karaliaučiuje sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.

PPO neturėtų reikšti pretenzijų

Už energetiką atsakingam Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojui M. Šefčovičiui pareiškus, kad Europos Sąjunga negali drausti branduolinės energijos importo, Lietuvos prezidentė ir energetikos ministras įsitikinę, kad Lietuvos embargas baltarusiškai ir rusiškai elektrai problemų nesukels.

„Mums nekils (sunkumų įgyvendinti siekį riboti elektrą ir nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių - BNS), nes mums tai yra ne tik energetika, ne tik elektra, bet ir nacionalinio saugumo klausimas, todėl mūsų sprendimas yra legitymus ir mes tvirtai jo laikysimės“, - trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė tikintis, jog dėl jau priimto įstatymo riboti elektros importą PPO neturėtų reikšti pretenzijų.

„Tai yra procedūros, tai yra tiek PPO narių, tiek už jų stovinčių, bet nesančių PPO narėmis pradėti tam tikras procedūras, kreiptis pagal atitinkamus mechanizmus. Procesų niekas negali paneigti, bet finale esu tikrai užtikrintas tuo, kad tie sprendimai, kuriuos esame priėmę, yra pamatuoti, objektyvūs ir pasverti, todėl procedūrinių grėsmių tikrai nematau“, - BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministras taip pat pabrėžė, kad elektros embargas susijęs su Lietuvos nacionaliniu saugumu, todėl iškilus ginčams PPO, šalis galėtų išspręsti klausimą savo naudai.

„Mes turime Seimo priimtą įstatymą - tai yra nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertiname šios atominės elektrinės saugumą-nesaugumą mūsų nacionalinio saugumo atžvilgiu. Tą vertinimą pateiksime kaip įmanoma greičiau, planuojame birželio mėnesį, ir iš esmės dėl suderinamumo aiškiai matome, kad įstatymas sudėliotas taip, kad jeigu bus kažkokių klausimų dėl to sprendimus tikrai rasime“, - teigė ministras.

Toliau palaikys elektros tinklų sinchronizaciją

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius sako, jog EK toliau ketina politiškai palaikyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą su kontinentine Europa, rašo „Verslo žinios“.

„Sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su Europos tinklais yra labai svarbu regionui ir visai ES. Baltijos valstybes sujungus su Lenkijos ir žemyninės Europos elektros tinklais ne tik sumažėtų priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos. Taip ES būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai elektros energija, padidėtų energijos kainų konkurencija ir pagerėtų vartotojams teikiamų paslaugų kokybė“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.

Anot jo, dėl projekto svarbumo EK toliau ketina politiškai palaikyti sinchronizaciją.

BNS anksčiau rašė, kad gegužės pradžioje Baltijos šalių premjerai ir Lenkijos ministrė pirmininkė sutarė, kad birželio pabaigoje bus pasirašytas supratimo memorandumas dėl elektros tinklų sinchronizavimo.

Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.

„Iki 2020 metų Europa sulauks dujų per pietinį koridorių, tolesniam apsirūpinimo energijos ištekliais įvairinimui“, – pabrėžė M.Šefčovičius, dėl tokių planų ketvirtadienį Baku susitikęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu bei aukšto rango pareigūnais iš projekte dalyvaujančių šalių, tarp kurių – Turkija, Graikija, Italija.

Azerbaidžanas ir Turkija, padedant Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinėms finansų organizacijoms, įgyvendina TANAP projektą.

Transanatolijos vardu (trumpinys – TANAP) pavadintas, 1,85 tūkst. kilometrų ilgio vamzdynas nuo Šach Denizo telkinių Azerbaidžane per Gruziją iki vakarinių Turkijos provincijų atsieis 8,5 mlrd. dolerių, pradės veikti 2018-ųjų viduryje. Dujotiekiu per metus būtų perpumpuojama 16 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų 10 mlrd. kubų – Europai, 6 mlrd. kubų – Turkijai. Vėliau jo bendrą metinį pralaidumą dviem etapais planuojama beveik padvigubinti.

Kelio į Europos rinką ieško ir kitoje Kaspijos jūros pusėje esanti Turkmėnija, kuri dabar turi tik vieną jos dujų pirkėją – Kiniją. Rusijos monopolininkas „Gazprom“ turkmėniškas dujas liovėsi pirkęs pernai, o jų tiekimas į Iraną buvo nutrauktas šiemet, nes pastarasis, anot Ašchabado, už jas neatsiskaito nuo 2013-ųjų.

Toliau stiprinti savo pozicijas Europos dujų rinkoje tikisi ir „Gazprom“.

2014-ųjų pabaigoje fiasko su „South Stream“ dujotiekio per Juodąją jūrą į Bulgariją, aplenkiant Ukrainą, projektu patyrusi Rusija pernai spalį su Turkija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl vamzdyno „Turkish Stream“. „Gazprom“ tikina, kad šis dujotiekis pradės veikti 2019 metais. Pirmoji 15,75 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo gija bus skirta Turkijos rinkai, o tokio pat pralaidumo antroji – ES vartotojams, tačiau ji būtų tiesiama tik sulaukus Europos Komisijos pritarimo.

„Gazprom“ puoselėja viltis ateityje „Turkish Stream“ pralaidumą padvigubinti.