Klaipėdos krašto balsai

„Klaipėdos krašto balsai“ – ciklas renginių, kurių metu galima geriau pažinti autentišką Klaipėdos krašto dainavimo tradiciją reprezentuojančius dainų pateikėjus. Sausio 15 d. 18 val. pasidainavimo metu etnomuzikologė doc. dr. Lina Petrošienė supažindins su M.L.Rėzos dainomis, o jas dainuos Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vad. Ramunė Pečiukonytė) ir Tradicinių dainų klubo nariai.

Karaliaučiaus universiteto profesoriaus teologo M.L.Rėzos (1776–1840) pedagoginė ir mokslinė lituanistinė veikla, aukštas lietuvių liaudies poetinės kūrybos vertinimas XVIII–XIX a. sandūroje sužadino ir į tautosakos rinkimo darbą įtraukė Mažosios Lietuvos parapijų šviesuolius – kunigus, mokytojus, dvarininkus ir kitus. M.L.Rėza, pats iš žmonių lūpų neužrašęs nė vienos dainos, padedamas gausių talkininkų, sudarė ir 1825 m. išleido pirmąjį lietuviškų dainų rinkinį „Dainos oder Littauische Volkslieder“. L. Rėzos literatūrinio palikimo dainos atskleidžia giliuosius Prūsijos lietuvių dvasinės kultūros klodus.

Renginys – nemokamas.

Kaip buvo apginta laisvė

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos etnokultūros centre prasidėjęs ciklas „Kaip apginta Lietuvos laisvė 1918–1920 m.?“ tęsiasi ir klaipėdiečius sausio 16 d. 17.30 val. buria į karo istoriko, Klaipėdos universiteto doktoranto Mindaugo Sereičiko paskaitą „Lietuvos Nepriklausomybės kovų intensyvumas ir mūšių vietos“. 2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais, todėl paskaitos suteikia progą prisiminti ir sužinoti apie šiuos jau tolimus įvykius, kurių amžininkų bei liudininkų tarp mūsų nebėra. Taigi tik istorikai gali prakalbinti praeities šaltinius ir papasakoti plačiajai visuomenei apie tai, kaip buvo apginta Lietuvos laisvė 1918–1920 m.?

Baigiantis Didžiajam Karui Vidurio ir Rytų Europoje susikūrusios valstybės, remdamosi ginkluota jėga, konkuravo dėl teritorijos ir siekė įsitvirtinti kaip suverenios valstybės. Lietuva 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Nepriklausomybę ir neilgai trukus pradėjo dvejus metus trukusį žūtbūtinį karą su išorės grėsmėmis. Lietuvos kariuomenė skirtinguose regionuose ir nevienodo intensyvumo kautynėse 1919–1920 m. kovėsi su trimis priešininkais – Raudonąja armija, Lenkijos kariuomene ir Rusijos Vakarų savanorių armija, kuri geriau žinoma kaip bermontininkai – pagal jos vadą Pavelą Bermontą. Apie tolimesnį kovų intensyvumą ir karo mūšio vietas bus galima išgirsti paskaitoje.

Šios ir kitų paskaitų-susitikimų, vyksiančių kiekvieną mėnesį iki pavasario, metu istorikai atskleis karių kasdienybės Nepriklausomybės karo metu aspektus, pristatys svarbiausias karines operacijas, apžvelgs Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę ir vykusį karą dėl jos.

Įėjimas į paskaitas – laisvas.