Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-vasarį siekė apie 1,2 mlrd. eurų, arba 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Vien vasarį PVM surinkta 1,7 proc. mažiau nei prieš metus, sausį – 10,6 proc. mažiau.

Pasak ministerijos, šio mokesčio surinkta mažiau gerokai smukus pajamoms už parduotus energetikos produktus.

„Tokį pokytį lėmė 2022 metų gruodį‒2023 metų sausį vyravusi itin aukšta energinių produktų kaina, kuri šių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo ženkliai mažesnė. Taip pat šių metų pajamų iš PVM lygiui įtakos turėjo spartesni PVM grąžinimai PVM permoką turintiems mokesčių mokėtojams, – teigė ministerija.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)  per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) didesnės nei pernai, o tai lėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios padidėjus alaus, kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio ir degalų akcizams visų akcizų gauta 289,1 mln. eurų – 4,9 proc. (13,5 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį–vasarį.

Pajamos iš pelno mokesčio šiemet sumažėjo 64,8 proc. (36,7 mln. eurų) ir siekė 20 mln. eurų – tai lėmė mažesnės nei prieš metus pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įmokos, tačiau kovą jos turėtų būti didesnės.

„Pirmasis reikšmingas pelno mokesčio mokėjimas yra kovo mėnesį suėjus avansinių įmokų terminui, todėl sausio–vasario mėnesių pelno mokesčio pajamos būna atsitiktinio pobūdžio“, – teigė ministerija.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 160,9 mln. eurų – 2,2 karto (89 mln. eurų) daugiau. Anot ministerijos, augimą lėmė vasarį sumokėtas laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2023 metų paskutinį ketvirtį – jo gauta 69 mln. eurų.

Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą. Už balsavo 55 Seimo narių, prieš buvo 21, o 38 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.

J. Pinskus atmetė oponentų priekaištus, kad sumažinto PVM naudą pasiims prekybininkai: „Lenkijoje prekybininkai to nepadarė“.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas priminė, kad Lenkijoje galioja stambiųjų prekybos tinklų mokestis, kuris ir turi įtakos jų elgesiui.

Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė tikino, kad šių pataisų laukia visi žmonės: „Valgyti reikia ir senam, ir jaunam“. Pasak jos, priėmus pakeitimus Lietuvos pirkėjai sugrįžtų iš Lenkijos.

Be to, R. Tamašunienė mano, kad visuomenė akylai stebėtų, kad sumažinus PVM maisto kainos nedidėtų: „Stebėjimas neleis prekybininkams nesąžiningai elgtis“. 

M. Majausko skaičiavimais, pritaikius PVM lengvatą valstybės biudžetas nesurinktų apie 400 mln. eurų.

Jis siūlo mažinti gyventojų pajamų mokestį, didinti neapmokestinamąsias pajamas ir taip didinti žmonių pajamas, kad jie patys spręstų, kur pinigus išleisti.

„Pasikeitimai, taip, jie šiek tiek įtakos valstybės biudžeto pajamas, bet tie netekimai būtų gerokai didesni, jeigu būtų pasirinktas toks tarifas, koks yra pas mūsų kaimynus“, – antradienį Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje sakė finansų ministrė.

„Valstiečio“ parlamentaro Jono Jaručio teigimu, „dabar trečdalis Lietuvos priėmę žemą startą ir laukia vasario 1 dienos, važiuoti į Lenkiją“.

„Netgi šiaurės Lietuvos savivaldybėse yra formuojamos grupės, ruošiami autobusai važiuoti į Lenkiją apsipirkti. Ar imsitės kokių kontrpriemonių, kad tos netektys, įvairiais skaičiavimais, nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo eurų atsidurs Lenkijos verslininkų kišenėse, būtų suvaldytos?“ – ministrės klausė Seimo narys.

G. Skaistės teigimu, Lenkijos rinka yra didesnė, ji turi nepriklausomą valiutą, o „valstiečių“ siūlomas PVM mažinimas būtų naudingas ne gyventojams, o prekybininkams.

„Europos Komisijos analizė ne kartą yra parodžiusi, kada tokio tipo ekonomikose, kaip Lietuva, PVM lengvatos kainų nemažina, tuo tarpu naudą gauna tie verslai, kurie perparduoda tas prekes, – šiuo atveju didieji prekybos centrai“, – sakė G. Skaistė.

„Atsižvelgiant į tokią praktiką mes tokio pačio modelio, kaip Lenkija, nesirenkame“, – pridūrė ministrė.

Lenkijoje nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukiamas 5 proc. PVM maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.

Seimas gruodį grąžino tobulinti opozicijos teiktą rezoliuciją, kuria ji ragino Vyriausybę ieškoti išeičių, kaip dėl kainų augimo naštos apsaugoti gyventojus.

Opozicijos politikai tuomet siūlė apsvarstyti galimybes mažinti akcizą kurui, įvesti 5 proc. lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams, mažinti PVM centralizuotam šildymui, dujoms, karštam vandeniui bei kitoms kuro rūšims, skirtoms  gyvenamųjų namų šildymui.

Taip pat siūlyta amortizuoti infliacijos įtaką vaikų prekėms, paslaugoms bei ugdymui didinant vaiko pinigus.