Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

„Šios lėšos leis realiai padidinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Papildomas lėšas gydymo įstaigos pradės gauti jau nuo ateinančių metų sausio ir jau atsiskaitydamos darbuotojams už šį mėnesį įstaigos turės daugiau lėšų darbo užmokesčiui“, – sakė VLK ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.

Didžiausias kainų didinimo koeficientas (daugiau nei 7 proc.) numatytas pagal ligų prevencijos programas teikiamoms, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti. 

Paslaugų kainų didinimo koeficientas apskaičiuotas remiantis sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis apie paslaugoms teikti reikalingas sąnaudas, taip pat įvertinus 2023 metų biudžeto projekto duomenis.  

Pasak S. Adamkevičiūtės, Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatyta, kad ateinančiais metais šalyje vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 8 procentais. Tam, kad jau nuo ateinančių metų pradžios sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis augtų ne mažesniu procentu, pasiūlyta jau šiais metais dar kartą didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas.

„Net devynios bendruomenės, profesinės sąjungos dalyvavo šiame procese ir tai yra pirmą kartą mūsų istorijoje“, – per spaudos konferenciją po ceremonijos sakė ministras.

„Rezultatas šiandien tikrai džiugina“, – teigė Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė.

Sutartis galios tiek viešajame, tiek biudžetiniame sektoriuje dirbantiems medikams. Pagal ją numatyta, kad kitąmet medikų atlyginimai turi didėti šešiais procentais.

„Darbo užmokesčio didinimui 2022 metams jau dabartiniuose biudžetuose, kurie svarstomi Seime, jau yra numatyti ištekliai. (...) Kitiems metams numatyta skirti daugiau nei 150 mln. eurų, (...) tai leis papildomai pakelti darbo užmokestį gydytojams apie 5–6 procentais“, – sakė A. Dulkys.

Anot jo, dar 35 mln. eurų numatyta mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimams didinti kitąmet.

2023 metais medikų darbuotojų algos, planuojama, turėtų didėti 14 procentų.

Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, kolektyvinėje sutartyje numatyta ir trumpesnė darbo savaitė medikams – vietoj įprastų 40 valandų gydytojai dirbs 38 valandas, numatytos ir ilgesnės atostogos, papildomos priemokos pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams, kvalifikacijos kėlimo galimybė ir pan.

„Kovidinė situacija mus įveda į tokią situaciją, kai medikams labai svarbu ne tik darbo užmokestis, bet labai svarbu darbo aplinka ir ypač darbo kultūra“, – per spaudos konferenciją teigė viceministrė.

A. Baublytė akcentavo, kad sutartis įpareigoja darbdavius glaudžiau bendradarbiauti su profsąjungomis prie priimant sprendimus.

„Papildomai sutarėme, kad susitarimas bus gyvas, nuolat reaguosime į esamą situaciją ir kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos rinksimės ir aptarsime, ką galime padaryti geriau“, – teigė A. Dulkys.

Kolektyvinę sutartį pasirašė Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos medicinos įstaigų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungos federacija ir Lietuvos medikų forumas.

Lietuvos medikų sąjūdžio tarp pasirašiusiųjų nėra, nes ši organizacija nėra profesinė sąjunga.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

– Nuo ko pavargote?

– Nuo darbo. Darbas yra sunkus. Mes, aišku, norime dirbti, mes atėjome dirbti. Tačiau, deja, sąlygos, kuriomis dirba rezidentai, šiuo metu neatspindi to, ko mes siekiame ir ko norėtume visiems kolegoms.

– Tikriausiai dalis nuomonių būna tokia, kad jūs dar studentai, rezidentai, dar ne gydytojai, ko jūs dabar norite? Jūs gal paaiškinkite, kad gydytojai rezidentai yra tie žmonės, kurie jau šešerius metus studijavo mediciną ir kurie jau šeimas ir vaikus turi, kuriuos reikia išlaikyti.

Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti.

– Taip, gydytojai rezidentai tikrai yra pabaigę šešerių metų magistrantūros studijas. Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti. Aišku, nereikia tikėtis kosminės algos pirmame darbe. Bet vis dėlto, rezidentūros studijos gali trukti nuo trejų iki septynerių metų. Sutariama, kad tos rezidentūros studijos turi būti truputį prailginamos kai kuriose programose, kadangi nespėjame įgyti visų reikalingų įgūdžių. Tačiau taip, esame suaugę žmonės nuo 24–25 metų ir norisi dirbti ir už mūsų daromą darbą adekvačiai uždirbti.

– Jūs jau užsiminėte apie keletą problemų, kalbėdama apie situaciją Santarose, kad nesijaučiate lygiagretūs su kolegomis medikais, jūsų darbo krūvis labai dažnai neatitinka to, kuris yra surašytas grafike. Jaučiate netiesioginį spaudimą dirbti daugiau ir nemokamai, spintelių trūkumas. Tai kurios problemos yra pačios aštriausios ir pačios opiausios gydytojams rezidentams?

– Iš tikrųjų norėčiau pradėti nuo to, kad mes esame tokie politiniai įkaitai. Problema iškilo prieš dešimt–penkiolika metų, kai buvo priimtas sprendimas, kad gydytojų trūksta Lietuvoje, jų reikia rengti daugiau. Universitetai padidino priėmimus į medicinos studijas. Reikia suprasti, kad aš savo sprendimą tapti gydytoja priėmiau prieš dešimt metų. Tuo metu buvo sakoma, kad gydytojų poreikis yra didžiulis, jūs visi eisite dirbti, turėsite darbą. Dabar turime tokią situaciją, kad rezidentų skaičius išaugo apytiksliai apie 30 proc. per pastaruosius dešimt metų. Mes vis dar visi mokėmės tose pačiose rezidentūros bazėse. Tai jeigu kalbame apie VU – yra Santaros klinikos, jeigu apie LSMU – Kauno klinikos ir taip pat dalis išeina į kitas miesto ligonines.

Bet šiuo metu VU mokosi 840 rezidentų. Skaičiai yra kosminiai. Kadangi rezidentūros bazių tinklas nebuvo išplėstas, teorinių rezidentūros bazių kaip ir yra, bet dėl tų pačių žmogiškųjų kriterijų mes nesame linkę važiuoti į Klaipėdą, Šiaulius. Kadangi tuomet turime nuomotis būstą, kažkas turi mums padengti kuro išlaidas.

– Tai jums nebus tiesiog kur atlikti praktikos, kai tokie rezidentų skaičiai? Kur problema?

52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– Taip, šiemet pasirodė valstybės kontrolės atliktas auditas, ar užtikrinama studijų kokybė ir būtent buvo daug dėmesio skiriama rezidentūros studijoms. Rezidentai bendrai – Vilniaus ir Kauno – vertina savo praktinius įgūdžius dešimtbalėje sistemoje. Kur vienas – aš nieko nemoku, nieko nesugebu, dešimt – puikiai viską moku. 52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– O rezidentams tenka ir nemažai praktinės dalies. Tarkime, Santaros klinikose didžioji dalis rezidentų ėjo gelbėti kovidinių pacientų.

– Tai ne tik kovidinių. Nuo pirmų rezidentūros metų, pirmo mėnesio, mes budime Santaros klinikose, kaip ir dauguma kitų gydymo įstaigų – savaitgaliais, darbo dienų naktimis.

– Koks jūs darbo krūvis kalbant apie studijas ir apie darbą? Kiek valandų per dieną jūs dirbate, studijuojate ir kiek liek poilsiui?

– Teoriškai Rezidentūros studijų reglamentas apibrėžia, kad mes dirbame 38 valandas per savaitę, iš jų 25 proc. turėtų būti skiriama teorinėms studijoms. Praktika rodo kitaip – mes dirbame 38 valandas per savaitę plius savo papildomu laiku skiriame laiką studijoms. Aišku, kadangi mūsų pajamos nėra tenkinančios, tai turbūt visi rezidentai dirba kažkur dar papildomai, kaip medicinos gydytojai važiuoja po regionines ligonines tuo pačiu tikslu – ne tik uždirbti pinigų, bet ir įgyti praktinių įgūdžių.

Plačiau – vaizdo įraše:

Už tai pasisakė tiek valdantieji, tiek opozicija. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos priimtos vienbalsiai – 120 balsais „už“.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės „valstietės“ A. Kubilienės bei jos frakcijos kolegos Dariaus Kaminsko pataisos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didina nuo 60 iki 100 procentų.

Didesnes algas gaus darbuotojai, karantino metu organizuojantys ar teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, vykdantys epidemijų profilaktikos priemones ligos židiniuose.

Didesni koeficientai bus mokami per karantiną – nuo jo pradžios kovo 16 dieną.

Šis naujas siūlymas parengtas, kai ankstesnės algas sveikatos priežiūros darbuotojams keliančios pataisos praėjusią savaitę strigo dėl valdančiųjų ir opozicijos ginčo.

Opozicija siekė, kad atlyginimas būtų didinamas visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, antradienį naujas pataisas jie palaikė kaip kompromisines.

Konservatorius Antanas Matulas antradienį apie naujas pataisas sakė, kad „balsuoti „prieš“ neišeina, nes įstatymo projektas gerokai patobulintas“.

„Situacija rimta, ir neduok Dieve, kad neatsitiktų taip, kad situacija užsitęs ir nebeliks medikų. Šiandien mes turime apie 130 susirgusių medikų, tūkstantis karantinuota. Ką mes pirmiausia turime skatinti, ką turime mylėti, ką turime gerbti ir atitinkamai atlyginti – tai medikus“, – kalbėjo opozicinių konservatorių atstovas.

„Aš džiaugiuosi su visais, kad šiandien Seimo salėje mes vieningai apsvarstėme galimybę padidinti atlyginimų priedus sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, ant kurių pečių gula didžiausia kovos su koronavirusu našta“, – sakė valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas Antanas Vinkus.

Po vieningo balsavimo parlamentarams už priimtas pataisas dėkojo premjeras Saulius Skvernelis.

Praėjusią savaitę Seime svarstytas valdančiųjų siūlymas medikų atlyginimus padidinti nuo 50 iki 100 proc., tačiau pritarta opozicinių konservatorių siūlymui atlyginimus kelti visiems medikams. Valdantieji tuomet nedalyvavo galutiniame balsavime, sakydami, kad biudžetas gali nepakelti tokio algų kėlimo visiems medikams.

Įstatymas liko nepriimtas, o šalies vadovas Gitanas Nausėda parlamente įstrigusį sprendimą mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus pavadino fiasko. Jo teigimu, atsakomybę dėl to turi prisiimti tiek valdantieji, tiek opozicija.

Po šio ginčo premjeras S. Skvernelis pranešė, kad ankstinamas visų medikų atlyginimų kėlimas. Šis pakėlimas planuotas nuo rugsėjo, tačiau nuspręsta algas kelti nuo balandžio pradžios, medikų darbo užmokesčio fondą didinant 18 procentų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį pranešė, kad atlyginimų koeficientai bus didinami ir rezidentams.

„Šiandien yra registruotos Medicinos praktikos ir odontologijos praktikos įstatymų pataisos, kad būtų galima ir rezidentams 15 proc. padidinti pareiginių algų koeficientus“, – žurnalistams Seime sakė ministras.

Pasak jo, tai būtų daroma ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o valstybės biudžeto lėšomis.