Sutuoktinis nepageidaujamas?

Laikraštyje "Palanga" praeito amžiaus 4-ojo  dešimtmečio pradžioje išspausdintas anekdotas puikiai atspindi anų laikų šeiminių santykių stereotipą kurorte.

Žmona teiraujasi savo vyro, ką jis darytų, jei ši staiga mirtų? Tas atsako: "Tą patį, ką ir tu, brangioji." Ši atrėžia: "Aš taip jau seniai maniau, bjaurybe."

Kitaip tariant, tuomet vyravo nuomonė, kad vykti atostogų į Palangos pajūrį su savo vyru ar žmona buvo tarsi prasto skonio reikalas. Bent jau taip netiesiogiai buvo galima suprasti iš to meto spaudos.

Šmaikščių pastebėjimų ir įvairių istorijų apie šeiminę neištikimybę tiek daug, jog sunku suvokti, kaip tokie santykiai buvo toleruojami šitokiame giliai tikinčių katalikų krašte.

Arba dar: "Nenaudėli, tik savaitė, kai palaidojai žmoną, o jau su merginomis šėlioji pliaže, gėdykis!" – piktinosi našlio pažįstama. Šis, sujaudintas pastabos, nuolankiai atsakė: "Aš esu taip susikrimtęs dėl jos mirties, kad nebesuvokiu, ką darau."

Jauna žmona – per brangi

Štai 1933 m. vasaros "Palangos pliažo" laikraštyje išspausdintas šmaikštus "pastebėjimas", kiek pasiturinčiam vyrui kainavo jo žmonos poilsis pajūryje: "Vienas mūsų ekonomistas, ponas K.K., sėdėdamas vieną audringą vakarą savo vilos kambary Palangoj, apskaičiavo, kiek jam kainavo jo jauna žmonelė, kurios jis vakarais niekad namie nematydavo (mat ji bėgiodavo po pliažą, ieškodama jaunų širdžių ir iš jų išeinančių svaiginančių įspūdžių). Jis visą savo meilę, širdgėlą, malonumus, nemalonumus, kokius tik jam ji galėjo suteikti, įkainavo šitaip: 1) 4 metų meilė, sugaištis ir pasiruošimas ją palikti – 3 997 Lt. 2) Išlaidos 16 švenčių dovanoms, pudroms ir kitiems dalykams – 2 201 Lt. 3) 13 000 kaprizų ir kitokių nemalonumų, atėmusių iš jo 54 nuoš. meilingumo energijos ir plius dar sugadintas kraujas, nervai ir kitos pasėkos – 15 463 Lt. 4) Pati žmona (jos kūnas) sulig anatomų apskaičiavimu lygi 0. Gavosi viso labo 21 071 Lt" (Šios ir kitų tarpukario spaudos citatų kalba netaisyta – A.D.).

Vis dėlto ne tik vyrai piktinosi savo Palangoje atostogaujančiomis žmonomis. Joms irgi rūpėjo, ką veikia sutuoktiniai, palikti "be priežiūros" namie.

Sužinoti tai damoms padėdavo chiromantas ponas Antanas iš Šilalės apskrities, kuris smalsioms ponioms tas paslaugas, regis, noriai suteikdavo.

Tai byloja 1933 m. "Palangos pliaže" išspausdinta nedidelė žinutė: "Palangoj apsistojo chiromantas Antanas Strungis iš Šilalės apskr. Pasakoja, kad jis gana gerai nuspėja žmogaus būdą, praeitį, dabartį ir ateitį. Turi nemaža pasisekimo. Dėl to, kad interesantų ateina gana daug. Ypatingai daug buria nuobodžiaujančios kurorte poniutės, norėdamos sužinoti, ką veikia namie pasilikusieji jų vyrai. Sako, chiromantas rėžia, kaip iš knygų."

Dorovės saugotojų balsas

Iš tarpukario metų spaudos ir amžininkų atsiminimų galima daryti išvadą, jog to laikotarpio Palangoje erotika vasaros sezonu bene labiausiai tvyrojo paplūdimiuose.

Ir tada paplūdimiuose nuogybių pasitaikydavo, kas kai kuriems dorovingiems piliečiams ne itin patiko.

Nors pliažuose su nuogybe nesivaržoma, tačiau reikėtų turėti truputį estetikos.

Laikraštyje "Palangos pliažas", 1931 m. birželio numeryje išspausdintas vieno vasarotojo pasipiktinimas kai kurių poilsiautojų dorove: "Pajūry ant pliažo prie maudyklių yra lentos su įspėjimais, ant kurių užrašyta, kad uždraustu laiku (iki 4 val. po pietų) draudžiama vaikščioti vyrų maudyklėse moterims, o moterų maudyklėse – vyrams. Tačiau tų įspėjimų vasarotojai nesilaiko. Nors pliažuose su nuogybe nesivaržoma, tačiau reikėtų turėti truputį estetikos."

Atvira bordelio reklama?

Palangoje po vieną poilsiaujantys kai kurie šeimos vyrai ir moterys vis dėlto baiminosi sutikti kokių pažįstamų ir vengdavo viešai per daug atsipalaiduoti. Tačiau to atsipalaidavimo labai norėjosi.

Geriausia vieta tokiems "drovuoliams" buvo už 7 kilometrų nuo Palangos važiuojant link Klaipėdos esanti Nemirseta, tais laikais vadinta Nemirzate.

Ten buvo labai garsus kurhauzas (svečių namai), kuriame vasaros gyvenimas virė visa eiga. Apie tai laikraštyje "Palangos pliažas" 1931 m. rašė kažkoks Vl.Medžiokalnio slapyvardžiu užsimaskavęs veikėjas.

"Taigi į Nemirzatės kurhauzą dalis Palangos vasarotojų, arba pramogų ieškotojų dažnai mėgsta daryti "ekskursijas", kaip sakoma linksmai paūžti ir laisvai tą valandą kurortiškai pagyventi. Tie pramogų ieškotojai su pilnom kišenėm pinigų, susižvejoję Palangos bendrose maudyklėse gelsvakases "undines", taksmotorais vėjais nušvilpia į tą kurhauzą ir tenai, kaip poetas sako, naktis be miego praeina valsių ir fokstrotų sukūriuose tarp tabako dūmų ir saldžių pabučiavimų. Tenai kasdien ruošiamos pramogos gyventi kurortiškai. Sekmadieniais kone kamšatis didžiulėje kurhauzo salėje. Staliukai apsėsti ponų, kurie linksmai šnekasi, šypsosi ir juokiasi. Kai smuikininko D.Pommery kapela pradeda virkinti stygomis aistringojo fokstroto taktus, publikos įkaitę variniai veidai dar labiau įlinksmėja, o vynas šampanas, konjakas, juos dar labiau įkaitina. Čia lengva pasislėpti nuo nepageidaujamų asmenų, pažįstamų veidų ir nuo kitokių nepatogumų. Užkulisiuose čia – visokių linksmybių, džiaugsmų ir malonumų vasaros metais, kai laukuose siūbuoja varpose duona, kai pievose žydi gėlės, kai ošia žali medžiai, kai visa gamta pilna gyvybės."

Svečių namuose būdavo ir kur pernakvoti su Palangos pliažo geltonkasėmis "undinėmis". Istorikai, tyrinėję šį fenomeną, neabejoja, kad Nemirsetos kurhauzas tarpukariu buvo savotiškas viešnamis – ne tik viešbutis su restoranu.

Atvykę į Nemirsetos kurhauzą pinigingi ponai galėjo nusipirkti ir čia dirbančių dailių merginų draugiją.

Gražuolių Nemirsetos kurhauze vasaromis, regis, nestigo, nes uždarbis tokioje vietoje buvo kur kas didesnis nei bet kurios Palangos vilos virtuvėje.

Taigi katalikiška dora vasaros sezonu pajūrio dažniausiai nepasiekdavo.

Už žodį – 20 centų

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo leidžiamas kurortų žurnalas "Lietuvos pliažas".

Jo numeriuose itin populiarūs buvo pažinčių skelbimai, savotiškas dabartinių socialinių tinklų atitikmuo.

"Už žodį mokat tik 20 centų! Ką nedrįstat ar negalit pasakyti žodžiu, mielai už jus tai atliks "Pliažo" sezoniniai skelbimai. Patogumo dėlei, skelbimo tekstą galima siųsti laišku, pridedant pašto ženklais už žodį po 20 centų. Redakcija laikys viską didžiausioj paslapty", – rašoma redakcijos skiltyje.

"Esu bevaikė našlė, baigusi 6 gimnazijos klases, pilnos figūros ir apie 40 metų amžiaus, turiu 47 ha žemės, atvažiavusi 3 savaitėms į Palangą – nuobodžiauju. Noriu susirašinėti vedybų tikslu su rimtais aukštesnių kategorijų valdininkais. Mėgstu barzdotus (tik ne žilus), aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo ir gerai apsirėdžiusius vyrus. Rašykit, paslaptis garantuojama dvarininkės garbės žodžiu."

Rašykit, paslaptis garantuojama dvarininkės garbės žodžiu.

"Ponas, kuris praeitą sekmadienį vaikščiodamas Palangoj prie Kurhauzo man nusišypsojai ir pasakei "Miss Lietuva" – prašau atsakyti antrame "Pliažo" numeryje, ar tas pasakymas turi bent kokio realaus pagrindo, o jei neturi, tai kodėl?"

"Atvažiavęs į Palangą vienas nuobodžiauju. Ieškau inteligentės, gražios, mokytos, įdomios, turtingos ir gero išauklėjimo moters susidraugavimui, o galbūt ir vedyboms. Esu jaunas, gražus, 8-os kategorijos valdininkas, mėgstu muziką, literatūrą ir vandens sportą. Rašykite, o tikrai nepasigailėsite. Atsakysiu kiekvienai. Prašau pridėti fotografiją ir trumpą gyvenimo aprašymą. Palanga, "Pliažo" administracija, perduoti valdininkui Nr. 8."

Sprendžiant iš skelbimų gausos, jie buvo labai populiarūs, o kituose žurnalo numeriuose galima buvo įžvelgti ir kažkokį užsimezgusį pokalbį tarp vienas kitą dominančių asmenų.

Amerikietiškas slaptažodis

Į vieną "Pliažo" numerio skelbimų skiltį parašė Palangoje viešintis Amerikos lietuvis, jo skelbimas kai kurioms damoms pasirodė rimtas ir labai viliojantis: "Nesu labai gražus, bet simpatiškas ir doras vyras, dabar Palangoj gyvenu ir noriu susipažinti su indomia panele (tik viena). Reikalas rimtas ir tuščių flirtininkų prašau neatsiliept. Mano obalsis: "Laikas – pinigai."

Iš kitame numeryje pasirodžiusio dar vieno skelbimo galima manyti, jog šis vyras sulaukė susidomėjimo.

Štai, ką jis atsakė jam parašiusiai interesantei: "Aš Amerikos lietuvis atsakau į p-lės B.S. laišką. T. (tamsta – A.D.) per daug pastatei aštrų klausimą – vedybų. Vesti aš neatsisakau, bet T. nematęs maudymosi kostiume to padaryti negaliu. Prašyčiau, pradedant nuo pirmadienio, tris dienas iš eilės, lygiai 12-ą valandą eiti į kioską (bendrose maud.) pirkti bananų. Jei aš paimsiu T. už rankos ir pasakysiu: "Laikas – pinigai" – tai mudu drožiame tiesiai prie altoriaus."

Skelbimai – žurnalistų pokštas?

Šios dienos vertinimu, skelbimai, kuriais bendravo Palangos poilsiautojai, yra tokie juokingi ir naivūs, kad kyla pagrįstų abejonių, ar tai nėra fikcija – tik to meto žurnalistų pokštas, kad labiau būtų skaitomas žurnalas "Lietuvos pliažas".

"Iš nepažįstamo pono, kuris man išeinant iš Palangos pašto įstaigos kitam ponui garsiai pasakė mano adresu: "Ideališkas moters veidas", prašau per "Pliažą" man pranešti, ar tai buvo komplimentas, ar iš širdies pasakyta? Man tas labai svarbu. Verutė."

"Meilute, mano bendrakeleive traukiniu į Palangą, kodėl neatėjai į paskirtą pasimatymą, Tiškevičiaus parkan. Laukiau Tavęs pusę valandos ir baisiai supykau nesulaukęs. Atsakyk, atsakyk, atsakyk, atsakyk kuo greičiausia! "Pliažas" dėdei Tomui."

"Palangos kopų deive, raudonai mėlynu maudymosi kostiumu, Tu pereitą sekmadienį ties maudyklėmis man žavėtinai nusišypsojai, atsiliepk "Pliažas" – susižavėjusiam. Trokštu su Tavim susipažinti, nes Palangos gamtos grožį pajausiu tik greta Tavęs."

"Įkyrus akiplėše-šoferi, atvežęs mane iš Kretingos stoties į Birutės alėją Palangoj, dovanoju tau dėl tavo jaunatvės ir gali ateiti sekantį trečiadienį tarp 7 ir 8 val. vak. ant jūros tilto. Būsiu prisisegusi prie mėlyno palto baltą gėlę. Jei būsiu ne viena, atsargiai prieik ir būk mandagesnis. Jadzė."

Nelaimingos meilės auka

Be lengvo vasariško flirto, Palangoje būta ir aistringų meilės romanų, kai kurie jų baigėsi tragiškai. Vieną tokią istoriją 1935 m. birželio 23 d. numeryje aprašė leidinys "Mūsų pajūris".

"1935 m. birželio 16 d. 15 val. revolverio šūviu į krūtinę Palangos policijos nuovados sodelyje mirtinai persišovė tos nuovados vyr. policininkas Šarkauskas apie 25 metų amžiaus. Tragiškos mirties priežastis – nelaiminga meilė", – rašė laikraštis.

Pasirodo, prieš dvejus metus jis susipažino su tokia Brone Miliūnaite, kuri su tėvais atvyko gyventi į Palangą.

Šešeriais metais jaunesnė mergina buvo nepastovaus būdo ir, regis, ugningo temperamento. Žurnalistai rašo, kad audringuose poros santykiuose ne kartą buvo panaudotas šaunamasis ginklas, bet iki tol tragedijos išvengta.

Esą prasidėjus vasaros sezonui, policininkui Šarkauskui padaugėjo darbo ir jis mažiau laiko galėjo skirti savo mylimajai.

Jaunoji Bronė už tai savotiškai keršijo savo širdies draugui, įsiveldama į meilės nuotykius su poilsiautojais.

Kaip liudija to meto publikacija, policininkas sunkiai išgyveno savo mylimosios šėliones ir net skundėsi savo viršininkui, kaip jam sunku. Šis tėviškai vaikiną guodė.

Nelaimės dieną mergina nuo jo spruko namo, užsirakino ir neįsileido. Jos kambaryje jaunuolis girdėjo raudas. Šarkauskas grasino ginklu, kad mergina atidarytų, tačiau ji durų neatidarė.

Čia dar įsikišo merginos motina, pagrasino, kad pasiskųs policijos viršininkui dėl jo elgesio ir leidosi į policijos nuovadą.

"Polic. Šarkauskas ją paseka, paleidžia keletą šūvių (į orą? – A.D.) ir atvykęs į nuovados kiemą, čia pat akivaizdoje mylimosios motinos ir savo viršininko paleidžia sau į širdį šūvį ir vietoje miršta. O nelaiminga žygio su skundu į nuovada mylimosios motina griūva nualpdama. Ir tik atnešta į butą atgauna sąmonę. Tragedija baigta", – rašė "Mūsų pajūris".

Toliau rašoma, kad mergina, išgirdusi šią žinią, pernelyg ilgai neliūdėjo, dar tą patį vakarą su drauge susikeitusi paltais marširavo kurorto bulvarais ir juokėsi.

"Policininkas Šarkauskas buvo pasiturinčio žemaičių ūkininko sūnus, baigęs 7 klases gimnazijos, gražios išvaizdos, gero būdo ir geras tarnautojas. Tai Palangoje pirma šią vasarą tragedija ir skaudi nelaimingos meilės auka", – straipsnį baigė "Mūsų pajūrio" autorius.

Pagrindinė svetur išginanti priežastis – įtampa darbe

Remiantis tyrimo duomenimis, poilsines-pažintines keliones svetur dažniausiai renkasi 26–55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, kurie gauna vidutines ar aukštesnes nei vidutinės pajamas.

„Į šią demografinę kategoriją patenkantys asmenys paprastai yra darbingo amžiaus ir, labiausiai tikėtina, jog didelė jų dalis darbe užima svarbias ar net vadovaujančias pozicijas. Todėl kelionės į užsienio šalis pastariesiems tampa vienu geriausių būdų atitrūkti nuo darbe patiriamo streso, išvalyti galvą nuo minčių ir kasdienių rūpesčių. Juolab kad ir gaunamos vidutinės ar aukštesnės už jas pajamos, t. y. 450–600 Eur ir daugiau vienam asmeniui nesunkiai leidžia tai įgyvendinti“, – kalbėjo tyrimą atlikusi Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tyrėja pabrėžė, jog į tyrimo klausimyną įtrauktas, regis, labai paprastas klausimas – dėl kokių priežasčių žmonės keliauja apskritai – išryškino įdomių elgsenos motyvų. „Būtent noras pailsėti nuo darbo, įtampos yra dažniausiai respondentų įvardijama keliavimo priežastis. Jos paskatinti atostogas užsienyje pirmu numeriu renkasi kone 60 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų“, – teigė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tarp kelionės tikslų – emigravusių artimųjų lankymas

Minėtas klausimas bendrovės „Kantar TNS“ atliktame tyrime ne tik padėjo atskleisti poilsiautojų iš Lietuvos keliavimo svetur priežastis, bet ir patvirtino faktą, kad didelė dalis lietuvių savo atostogų laiką skiria į užsienį emigravusiems artimiesiems lankyti.

Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima.

„Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade. – Taip pat tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie skatina lietuvius keliauti, tradiciškai atsiduria noras pažinti svečios šalies kultūrą, naujų potyrių troškimas, siekis pakeisti aplinką, pasilinksminti, papramogauti“.

Kaip matyti iš tyrimo, nemaža dalis pasisakiusiųjų į užsienio šalis vyksta ir dėl malonaus oro bei paplūdimio malonumų. „Norėdami pasimaudyti jūroje į užsienio kurortus keliauja kone trečdalis poilsiautojų, o pasideginti kaitrioje saulėje – ketvirtadalis. Tikėtina, jog tokius keliautojų atostogų prioritetus lėmė ir pastaraisiais metais Lietuvoje ne itin džiuginantis ir vis sunkiau nuspėjamas oras vasarą“, – sakė tyrėja.

Tyrimo rezultatai pažėrė ir kiek labiau intriguojančių detalių. Štai pavyzdžiui, 2 proc. respondentų pasisakė, jog poilsį kone ištisus metus saulę garantuojančiose šalyse renkasi norėdami užmegzti naujų pažinčių, sulaukti dėmesio ar atostogų metu patirti meilės nuotykių.

Svarbu – ir kaina, ir nauji potyriai

Kaip teigia D. Plauškaitė-Camacho Andrade, planuojant atostogas poilsiautojams kaina išlieka aktuali ir turi didžiulę įtaką kelionės krypties pasirinkimui. „Į respondentų geidžiamiausių, t. y. tų šalių, kurias labiausiai norėtų aplankyti, sąrašą patenka ir kur kas egzotiškesnės kryptys, tokios kaip Tailandas, JAV, JAE, tačiau atostogauti jose renkamasi gerokai rečiau, – pastebėjo tyrėja. – Dažniausiai keliaujama į Ispaniją ir jai priklausančios salas (Maljorką, Fuerteventūrą, Tenerifę), į Turkiją, Graikiją ir jos salas (Kretą, Rodą), į Italiją ir jai priklausančius Neapolį, Riminį, Siciliją, Sardiniją. Populiarumo taip pat nepraranda Bulgarija, Egiptas, Kipras, Portugalija.“

Ir nors svajojama apie Ispaniją ar Azijos šalis, dėl patrauklios kainos ir kokybės (to, kas už tą kainą gaunama) optimaliausio pasiūlymo populiariausia atostogų šalis ir toliau lieka Turkija. Stabilų šios krypties populiarumą lemia ir kone pusei apklaustųjų itin svarbus apgyvendinimo tipas „Viskas įskaičiuota“.

„Augant komforto poreikiui, poilsiautojai vis dažniau renkasi kokybišką poilsį aukštesnės ar aukščiausios 4–5 žvaigždučių kategorijos viešbučiuose. Lietuviai moka suderinti komfortą ir praktiškumą, todėl prioritetą teikia šalims, kuriose gerai išplėtotas poilsis pagal programą „Viskas įskaičiuota“, – pastebėjo tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Iš tyrimo matyti ir tai, kad išbandę populiariąsias kryptis, lietuviai neretai ieško įdomesnių, egzotiškesnių pasirinkimų. „Dauguma poilsiautojų iš Lietuvos jau yra pabuvoję populiariausiose kryptyse, todėl natūraliai auga noras įvairesnėms, egzotiškesnėms kryptims. Itin patogu tai, kad nuo šiol „Tez Tour“, atsižvelgdamas į keliautojų poreikius, siūlo ir reguliariuosius skrydžius į tolimas, egzotiškas šalis, tokias kaip Tailandas, JAE ir pan. Kitaip nei anksčiau, dabar jos yra pasiekiamos bet kuriuo metų laiku“, – kalbėjo I. Aukštuolytė.

Tuo tarpu tarp respondentų geidžiamiausios „šaltosios“, arba slidinėjimo, šalys tradiciškai išlieka Austrija ir Italija.

Pigiau su organizatoriais ar savarankiškai?

Maždaug pusė „Kantar TNS“ tyrime dalyvavusių poilsiautojų renkasi keliones su kelionių organizatoriais, kiti – keliauja savarankiškai. „Kaip ir praėjusiais metais, keliavimas su kelionių organizatoriais vertinamas ir matomas kaip gerokai komfortiškesnis, kuomet nereikia sukti galvos dėl lėktuvo bilietų, apgyvendinimo viešbutyje ir kt. su kelione susijusių paslaugų paieškos, pirkimo. Vienintelė užduotis, kurią telieka pačiam atlikti, – pasiimti darbovietėje atostogas ir susikrauti lagaminą“, – šypsojosi I. Aukštuolytė.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, jog savarankiškai keliaujantieji turėjo daugiau nemalonių patirčių nei tie, kurie keliauja su kelionių organizatoriais. Savarankiškiems keliautojams koją dažniausiai pakiša patirties stoka, kuomet pasirenkami lūkesčių neatitinkantys viešbučiai, netinkamas atostogų sezonas ir t. t.

Keliaujantieji savarankiškai tokį kelionės planavimo būdą dažniausiai renkasi laikydamiesi principinės nuostatos, jog keliauti savarankiškai yra pigiau. Vis dėlto įsigyti keliones iš kelionių organizatorių apsimoka ir finansine prasme. „Perkame didžiulius kiekius viešbučių kambarių ar lėktuvų vietų, todėl gauname nuolaidų, dėl kurių kaina, tenkanti vienam keliautojui, tampa kur kas mažesnė nei tokią pat kelionę perkant savarankiškai. Be to, atsižvelgdami į sezoniškumą ir kitus turizmo niuansus, galime parinkti geriausią kelionės laiką, rasti patogiausią viešbutį, kuris nebūtų pernelyg nutolęs nuo artimiausio miesto, arba galime tinkamai parinkti kelis viešbučius vienos viešnagės metu, jeigu norima daugiau pakeliauti, pamatyti, ir pan.“, – vardijo „Tez Tour“ atstovė ir pabrėžė, kad vis tik daugiausia laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes paskutinę minutę nebelieka pasirinkimo įvairovės, o ir kainos būna gerokai didesnės.

Vienas populiariausių „Facebook“ žmonių Lietuvoje Mantas Katleris šį antradienio vakarą laidoje KK2 prisipažins, kad 50 tūkstančių paspaudimų „patinka“ susilaukusi nuotrauka Moters dienos proga, kurioje jis nuogas, tik sumaniai paslėpęs savo vyrišką pasididžiavimą, gimė po gero vakarėlio.

„Yra tas noras būti originaliu. Buvo sekmadienis, atsikėliau iš ryto, su draugais mes šventėm truputį. O žinai, kai atsikeli dar išgėręs, galva neveikia. Susiruošiau eiti į dušą, nusimoviau kelnes ir galvoju – juk šiandien Moters diena!”, – kalbėjo M. Katleris.

Pamatę nuotrauką gerbėjai puolė „laikinti“, ypač moterys. Per trumpą laiką stebuklingą mygtuką „like“ paspaudė dešimtys tūkstančių gerbėjų.

„Išeinu iš dušo – 3000 „like“ per 15 minučių, o po pusvalandžio jau buvo 7000 „like“ paspaudimų. Bet aš palikau ir nežiūrėjau, kas ten darosi, išėjau pas draugą toliau švęsti ir tik vakare supratau, kas įvyko, kai truputį pradėjau mąstyti. Nuotrauką ištryniau pats po paros, tuo metu turėjau 50 tūkst. „like“ paspaudimų“, – atviravo humoristas.

Nors M. Katleris savo socialiniame tinkle vienija šimtus tūkstančių gerbėjų, bet tos vienintelės neturi, todėl mėgaujasi laisve. Neseniai Mantas buvo išskridęs į Tailandą, pasižiūrėti, kaip ten žmonės gyvena. Ypač moterys, mat Tailandas garsėja savo masažo paslaugomis ir jų įvairove.

Tailando sostinėje Bankoke M. Katleris pateko į gražių moterų karalystę. Kur tik pažvelgi – visur gražuolės, ir visos gali būti tavo. Įstabios gražuolės kaina – vos 15 eurų!
„Stengdavomės miegoti iki dviejų dienos, tada pratemdavome kažkaip iki vakaro ir eidavome miestan”, – prisiminimais dalinosi M. Katleris.

„Humoro klubo“ žvaigždė laidoje KK2 pasakos, kad visi dalykais Tailande yra legalūs. Ateini į klubą, užsiregistruoji ir tau pristatomas visas pulkas gražuolių, iš kurių galima išsirinkti kiek nori – vieną, ar visas penkias. Paskui važiuoji į viešbutį, paplūdimį ar kur tik nori, o po viso akto paskambina vadybininkė ir paklausia: „Ar viskas gerai, ar daiktai vietoje?“.

„Ten netgi yra sistema, jeigu tu pasiimi merginą į viešbutį, jos visada savo ID palieka viešbučio priimamajame, ir kai mergina išeina – tau skambina ir klausia, ar nieko nepavogė, ar viskas gerai ir ar galima merginai grąžinti ID. Tai jau metų metus gyvuojanti sistema ir viskas ten gerai veikia“, – pasakojo M. Katleris.

Plačiau apie M.Katlerio gyvenimą ir potyrius bei meilės nuotykius Tailande žiūrėkite šį antradienio vakarą 19.30 val. per LNK laidoje KK2.