Kūrybiškumas ir naujosios technologijos išties stulbina savo sprendimais ir vizualine išraiška. Šio memo kūrėjai pasivadino „Politiniais lavonais“ ir aktyviai reiškiasi instagrame. Telieka tikėtis, kad toks likimas neištiks politikų. Ir svarbu nepamiršti, kad tai padarė būtent dirbtinis intelektas.

Ta pačia tema video sukūrė bei savo darbą pristatė ir Žygimantas Stancelis. Autorius sako, kad vienas iš tokių video tikslų – parodyti, ką galima padaryti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Linksmas video, bet jis supažindina ir su naujomis galimybėmis. Taip pat tai yra tarsi perspėjimas, kad būtume skeptiškesni vaizdo įrašams, nes ne už kalnų, kai ir su ne pačiomis geriausiomis intensijomis bus naudojami politikų veidai, balsai ir pan.  

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Tuo tarpu socialiniuose tinkluose žmonės kalba, kad tikrai norėtų pamatyti taip atrodančius politikus. Kai kuriuos jų šiame vaizdo įraše sunku atpažinti, nes, atrodo, pasikeitęs net ir jų charakteris. Ir patiems politikams, ko gero, įdomu pamatyti save tokiame amplua iš šalies, kaip juos mato ir sukūrė dirbtinis intelektas. Ką gali žinoti, gal dirbtinis intelektas jau kuria ir mus, mūsų antrininkus. Gal netrukus ir LNK vedėjų kėdę užims analogiški dirbtinio intelekto kūriniai?

Kolektyvinė autorystė

Ši simpatiška ukrainiečių menininkės Svitlanos Olsevskos sukurta būtybė – naujasis Ukrainos fronto karys. Skaitmeninio fronto, kuriame kaunasi memai, radęsi sukryžminus senuosius ukrainiečių tautos mitus, vyšyvankos motyvus, vėliavos spalvas ir naują karo patirtį, kuriame esama mistinių senolių, iš balkono mestu konservuotų agurkų trilitriniu numušančių priešo dronus, tankus vagiančių romų ir visiškai realių Heničesko gyventojų, siūlančių rusų kariams į kišenes prisiberti saulėgrąžų – kad motinos lengviau kapą surastų.

Šio fronto naujienas ir analitiką atstoja anekdotai ir kalambūrai, paremti rusų ir ukrainiečių kalbų ypatumais, eufemizmai, su grėsmingu priešu leidžiamasi į pašiepiančią žodžių dvikovą, trolinimą. Vietoj dokumentinių nuotraukų – šaržai, karikatūros, koliažai, mobiliosios aplikacijos.

Mitas: paslaptingasis ukrainiečių ginklas Bavovnyatko – kur jis pasirodo, kyla sprogimai ir gaisrai. / Twitterios nuotr.

Visa tai – kaip ir pats Bavovnyatko – nuo 2022-ųjų vasario 24-osios radęsis naujas ukrainiečių tautosakos žanras.

Šis karo humoras toli gražu ne toks nekaltas ir švelnus kaip Bavovnyatko kailiukas. Jame gausu ir lengvabūdiškų juokelių, ir šiurpių, ir atviro pasityčiojimo iš priešo. Net prakeiksmų, kai ima ir išsipildo pačioje karo pradžioje pasieniečio iš Gyvačių salos paleistas linkėjimas Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui "Maskva".

Rusijos kariuomenės žiaurumas, okupuotų teritorijų gyventojų kankinimas ir žudymas, siaubingas išpuolis prieš karo belaisvius Olenivkoje, tyčia platinami nufilmuoti ukrainiečių kario kastracijos ir palaikų išniekinimo vaizdai, prievartavimai, – tai, kas galiausiai nuguls į storus karo nusikaltimų bylų tomus, pagal agresoriaus sumanymą turi skleisti baimę ir palaužti ukrainiečių valią priešintis.

Tačiau Ukrainos visuomenė, net juodžiausiomis šio jau septintą mėnesį trunkančio karo akimirkomis atsisakanti pasiduoti, net sunkiausiu metu nesutikusi keisti okupuotų žemių į ramų gyvenimą, atsisako jai primetamų žaidimo taisyklių. Užuot skausmą skandinusi į nelaisvę paimtų priešo karių linčo teismuose, ji panieką išreiškia smogdama į agresoriaus sielai silpniausią vietą: kaunasi fronte, tarsi būtų nemirtingi, o savo narsai suteikia žodinį ar vizualų pavidalą.

Superherojus V.Zalužnas

Karo pradžioje daugybė memų sukosi apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Šalies kariuomenei pradėjus netikėtą kontrapuolimo operaciją, išlaisvinus didžiąją dalį okupuotos teritorijos, folkloro kūrėjai atrado generolą Valerijų Zalužną. Jo strateginius gebėjimus ir geležinę valią apdainuoja juokeliai, kuriuose jis – it koks supermenas iš Holivudo fimų. "Kiek atsispaudimų padaro Zalužnas? – Visus!" "Kai Zalužnas pjauna svogūną, verkia svogūnas." "Kai Zalužnas įeina į kambarį, jis neįjungia šviesos – jis išjungia tamsą." "Netiesa, kad Zalužnas saugosi neperšaunama liemene. Tai neperšaunama liemenė slepiasi už Zalužno."

Gretinant naujus ukrainiečių karinio folkloro kūrinius ir įvykius tikrajame fronte, kartais gali pasirodyti, kad juodojo humoro intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo situacijos mūšio lauke. Tačiau užtenka vienos ryškios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos ar keistos priešų nesėkmės, ir kolektyvinis kūrybiškumas prasiveržia nauja jėga, virtualiuose apkasuose apsigyvena nauji veikėjai, pasakojami nauji mitai, skelbiamos naujos karo veiksmų analizės.

Spąstai: Ukrainos kelių tarnybos nuotraukoje – agresoriaus kariuomenei skirti necenzūriniai kelio ženklai. / Wikipedios nuotr.

Pvz., tokios kaip kad viename naujesnių lingvistinėmis vingrybėmis paremtu juokeliu apie atkovotus strategiškai svarbius miestus Charkivo srityje. Vietovardis Balaklija skamba panašiai kaip "bakalija" – ukrainietiškas žodžio "bakalėja" variantas, o bendriniu daiktavardžiu paverstas strategiškai labai svarbus Iziumas tampa razina. Nežinomo memo autoriai paprastai paaiškina kontrpuolimo esmę: generolo V.Zalužno žmona paprašiusi vyro iš bakalėjos atnešti razinų. Geram virėjui V.Zalužnui dar prireikė geros ugnies ir tinkamo katilo (antroji žodžio reikšmė – manevras apsupant priešo kariuomenę).

Narsos ambasadorius

Pirmaisiais karo mėnesiais po Rusijos invazijos Ukrainos kariuomenė daugiausia dėmesio skyrė gynybai. Rengiantis kontrpuolimui buvo vykdomi išpuoliai prieš Rusijos okupacinės kariuomenės logistiką. Rusijos armijos sandėliuose ir kariniuose objektuose, esančiuose fronto užnugaryje, okupuotame Kryme, Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, ėmė aidėti niokojantys sprogimai. Smūgių prieš aviacijos bazę Kryme autorystė tapo žinoma tik visai neseniai, apie tai oficialiai paskelbus generolui V.Zalužnui. Tačiau iki tol – daugumos ir dabar – kilmė buvo ir yra neaiški. Oficialūs Rusijos pareigūnai iki šiol nėra pripažinę, kad tapo ukrainiečių atakų aukomis: sprogimai aiškinti neva priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymu, neatsargiu rūkymu.

Neaiškiems incidentams greitai prilipo civilių Rusijos gyventojų apibūdinimas – "chlopok", turintis dvi reikšmes: "pykštelėjimas / pliaukštelėjimas" ir "medvilnė". Ši dviprasmybė pakišo koją keliems troliams, bandžiusiems veltis į viešas ukrainiečių diskusijas. Ukrainiečių kalbos nemokantys apsimetėliai naudojosi automatinėmis vertimo programomis, tačiau, nesupratę programos klaidos, vietoj žodžio "sprogimai" vartodavo ukrainietiškąjį žodį "bovovna" – medvilnė.

Ukrainiečių interneto bendruomenė į šį kalbinį nesusipratimą reagavo galybe memų, o eilinį sprogimą medvilnės pasirodymu ėmė vadinti ne tik internautai, žiniasklaida, bet ir valdžios pareigūnai.

S.Olsevska šiam reiškiniui tesuteikė fizinį pavidalą: radosi ugnį skleidžiantis Bavovnyatko, kurį – it kokį ambasadorių specialiems pavedimams – plačiajai tarptautinei bendruomenei tviteryje iškilmingai pristatė net ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Sukurtas šiuolaikinėmis priemonėmis, gyvenantis šiuolaikinį virtualų gyvenimą Bavovnyatko galingas net savo vardu. Mažybinės formos žodis pabrėžia šio tautos simbolio įvaizdžio ir galios kontrastą. Jei toks mažas ir malonus žvėrelis sėja armijos atsargas ir techniką naikinančią ugnį, kokia tuomet 40 mln. skaičiuojančios tautos jėga? Turbūt tokia pat, kokią XIX a. viduryje Pavlo Chubynsky apdainavo savo eilėse, tapusiose tautos himnu. "Išnyks mūsų priešeliai kaip rasa saulėje", – tikino dainius. Sunku šioje mažybinėje žodžio "priešas" formoje neįžvelgti drąsos ir orumo kaunantis su nekviestais svečiais.

Jei ne NATO, tai bent NAFO

Tikrų ar išgalvotų įvykių vizualizavimas tapo tikru nacionaliniu sportu, kuriuo užsiima tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Ukrainos startuolis "Reface" net sukūrė nemokamą "Android" programėlę "Memomet", leidžiančią net ir nepatyrusiems vartotojams kurti Ukrainą remiančius memus ir siūlo naudoti paruoštukus: tai Ukrainos ir Rusijos politikų portretai, rusų tanką tempiantis traktorius, nuskendusios "Maskvos" motyvai, legendinis stalas, kuriuo savo panieką Vakarų emisarams demonstravo Vladimiras Putinas.

Aljansas: informacinio karo lauke narsiai kaunasi NAFO sąjungininkai ir bendruomenės „generalinis sekretorius“ šiba inu veislės šuo. / Wikipedios nuotr.

Šie tikri ir išgalvoti pasipriešinimo simboliai papuošia pašto ženklus, kuriuos net karo sąlygomis leidžia Ukrainos paštas. Kai dar invazijos pradžioje paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos aprūpintos keliasdešimties metų senumo žemėlapiais, todėl turi orientuotis pagal kelio ženklus, valstybinė kelių agentūra "Ukrautodor" paragino išmontuoti vietovardžių nuorodas, kurios kai kur paskubomis pakeistos iškabomis su aiškia žinute priešo kariuomenei judėti necenzūrine kryptimi. Birželio pradžioje vienas iš šių ženklų buvo parduotas aukcione už 20 tūkst. eurų – pinigai skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Oficialiems pareigūnams palaikyti dėmesį padeda ir galinga Šiaurės Atlanto Bičiulių organizacija, kurios angliško pavadinimo trumpinys – NAFO, aliuzija į tikrąjį Vakarų gynybos aljansą NATO. Invazijos pradžioje Ukrainos visuomenei narystė NATO regėjosi gelbėjimo ratu. Aljansui nepažadėjus skubotos narystės, kurį laiką net Ukrainos pareigūnų žodžiuose būta sunkiai nuslepiamo nusivylimo. Šiandien apmaudą pakeitė sąjungininkų parama ginklais, o narystę – tviterio vartotojo(s) @Kama_Kamilia suburta NAFO draugija.

Pasak Vikipedijos, 80 tūkst. narių vienijanti NAFO bendruomenė kasdien atkreipia dėmesį į įvykius fronte, nuotraukas puošdami senu virtualiosios realybės veikėju – japonų šiba inu veislės šuniu, aktyviai komentuoja Rusijos pareigūnų ir propagandininkų įrašus tviteryje, renka lėšas Ukrainos kariuomenei.

Protestuotojų dėka jau ne pirmą kartą tūkstančius mygtuko „patinka“ paspaudimų šį savaitgalį generavo vienas „Instagram“ tinkle išpopuliarėjęs tinklaraštis. Beveik 35 tūkst. sekėjų surinkęs jos autorius džiaugiasi – žmonių laisvė išsakyti savo nuomonę išlaisvina galimybę iš to pasijuokti.

„Šiuo metu jau tiesiog atrodo, kad mitinguotojai tyčia nori pasirodyti kuo juokingiau ir taip tapti memais. Šie žmonės išties išlaisvina fantaziją, nes jų skleidžiama neigiama energija ir siunčiamos žinutės yra lengvai pritaikomos gerokai labiau kasdienėse situacijose“, – teigia tinklaraščio autorius.

Nuo aktualijų neatsiliekanti kūryba sulaukia vis daugiau palaikymo ir iš visuomenei gerai pažįstamų žmonių: memams abejingi nelieka Aušrinė Armonaitė, Naglis Bierancas, Iglė Bernotaitytė, Daina Bosas, komikai Paulius Mikolaitis, Olegas Šurajevas, Laurynas Zmejauskas ir kiti.

Nors „Kaunas Pride“ organizatoriai teigė, kad šis renginys yra taiki akcija, siekianti atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų problemas, eitynės sulaukė nemažo pasipriešinimo – dalyviai buvo apmėtyti kiaušiniais, į juos mestas fejerverkas, atimta LGBT vėliava. Mažiausiai dviem žmonėms prireikė medikų pagalbos.

Agresyviai prieš eitynių dalyvius nusiteikę asmenys išplūdo juos necenzūriniais žodžiais bei rodė nepagarbius ženklus rankomis.

Tokia neapykanta išlaisvino Lietuvos memų kūrėjų kūrybingumą – „Instagram“ tinkle daugiau nei 32 tūkst. sekėjų turinti paskyra „Aletumeme“ savo linksmais įrašais generavo tūkstančius mygtuko „patinka“ paspaudimų.

„Aletumeme“ nuotr.

Į „Aletumeme“ taikiklį pateko Vytautas Šustauskas, Astra Genovaitė Astrauskaitė ir kiti priešiškai nusiteikę asmenys. Juos pašiepiančiais memais savo paskyrose dalinosi tokie žinomi asmenys kaip Remigijus Daškevičius, Daina Bosas ir kiti.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta L. Asadauskaitės triumfo akimirkų įkvėpti memai, kurie nepalieka abejingų. Memus publikuojanti „Instagram“ paskyra „aletumeme“ fiksuoja tūkstančius mygtuko „patinka“ paspaudimų.

Memams buvo pasitelkiamos emocingo penkiakovininkės finišo ir apdovanojimų akimirkos. Juokauta ir apie tai, jog iškovotas sidabras Lietuvai yra vienintelis medalis, kuris lietuviams yra brangesnis už šimtus JAV ir Kinijos laimėtų apdovanojimų.

Olimpinių žaidynių metu daugybė memų buvo sukurta ir apie kitus olimpiečius. Besibaigiant žaidynėms bene daugiausiai dėmesio tarptautiniu lygiu sulaukė L. Asadauskaitės varžovės iš Vokietijos nesėkmė su žirgu.

Olimpinės žaidynės savaitgalį memų kūrėjams nebuvo vienintelė sporto aktualija – pro „aletumeme“ akis jiems nepraslydo ir emocingos Lionelio Messi atsisveikinimo su „Barcelona“ akimirkos.

Šiaurės rytinei Vermonto valstijai atstovaujantis kairuoliškų pažiūrų politikas, savo šalininkų mylimas už atvirą ir iš pažiūros niurzglų būdą, per žvarbią žiemos dieną vykusį renginį, kurio metu buvo laikomasi atstumo dėl koronaviruso pandemijos, sėdėjo tolėliau nuo kitų, kai J. Bidenas ant Kapitolijaus laiptų ištarė prezidento priesaiką.

Socialinių tinklų vartotojai greitai atkreipė dėmesį į naujienų agentūros AFP fotografo Brendano Smialowski (Brendano Smialovskio) nuotrauką, kurioje apsitūlojęs B. Sandersas matomas sėdintis sukryžiavęs kojas. Ši nuotrauka buvo panaudotas daugybei humoristinių vaizdelių sukurti.

Viename meme B. Sandersas matomas sėdintis ant suolelio iš filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Tomas Hanksas (Tomas Henksas). Senatorius taip pat matomas uždarytas su paaugliais iš filmo „Pusryčių klubas“ (The Breakfast Club), taip pat įmontuotas į daugelį scenų iš „Žvaigždžių karų“ („Star Wars“).

Kai kurie jo šį jo atvaizdą įklijavo į muzikos žvaigždžių, įskaitant Taylor Swift (Teilor Svift), Kendricką Lamarą (Kendriką Lamarą) arba „Oasis“, albumų viršelius.

„Žinot, Vermonte... mes šį tą išmanom apie šaltį. Nesam tai labai susirūpinę dėl mados – norime išlaikyti šilumą. Ir būtent taip elgiausi šiandien“, – po inauguracijos B. Sandersas sarkastiškai sakė televizijai „CBS News“.

Jo žmona Jane O'Meara Sanders (Džein O'Mira Sanders) irgi gyrė savo vyro aprangą.

„Vermonto striukė, Vermonto pirštinės, Vermonto sveikas protas!“ – per „Twitter“ parašė ji.

B. Sandersas jau daug metų pritraukia daug dėmesio. 2020 metais jis vėl buvo nusitaikęs užimti Baltuosius rūmus, bet per demokratų pirminių rinkimų etapą pralaimėjo J. Bidenui.

Kai kurie „Twitter“ vartotojai nusprendė jį įterpti ir į kitus įsimintinus istorinius momentus.

Viename iš memų B. Sandersas, mūvintis žiemines pirštines, vaizduojamas kaip 1945 metais vykusios Jaltos konferencijos dalyvis, sėdintis šalia Britanijos premjero Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio), JAV prezidento Franklino Roosevelto (Franklino Ruzvelto) ir Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino.

Kitame jis buvo pasodintas prie stalo kartu su Jėzumi ir apaštalais Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) paveiksle „Paskutinė vakarienė“.

Senatorius netgi buvo išsiųstas į Mėnulį: viename vaizdelyje jis pavaizduotas sėdinti užsidėjęs astronauto šalmą šalia Amerikos vėliavos.

B. Sanderso pirštines iš išardytų vilnonių megztinių siūlų ir pluošto, gauto iš perdirbtų plastikinių butelių, numezgė viena Vermonto mokytoja, nurodė mados žurnalas „Vogue“, senatoriaus stilių pavadinęs „antimada“.

Senatorius, kuris į Kapitolijų atvyko nešdamasis didelį rudą voką, taip pat buvo lyginamas su seneliu, užsukusiu į inauguraciją pakeliui į pašto skyrių, arba galbūt išėjusį atsiimti gydytojo išrašyto recepto.

„Twitter“ vartotojas @BoxrecGrey pašmaikštavo: „Bernie atrodo pasiruošęs visiškai pasiruošęs anksti palikti šį renginį, kad išsiųstų paštu savo mokesčius ir išsigrynintų čekį.“

Gilintis į šį istorijos tarpsnį, ieškoti asociacijų tarp praeities ir šių dienų aktualijų moksleivius paskatino Signatarų namų organizuotas istorinių memų konkursas „Valstybingumo dūzgės“.

Konkurso organizatoriai teigia, jog šiuolaikiška ir patraukli konkurso forma paskatino moksleivius aktyviai dalyvauti konkurse: per beveik du mėnesius muziejus sulaukė arti šimto darbų, iš kurių komisija atrinko dvidešimt geriausiųjų.

„Aktyvumas džiugina, nes taip siekėme skatinti domėjimąsi istorijos faktais ir asmenybėmis, prieš daugiau nei šimtą metų atvedusiomis Lietuvą į nepriklausomybę. Negana to, konkurso formatas integravo valstybės istorijos pažinimą į ugdymo procesą platesniu mastu – kuriantys istorinius memus moksleiviai buvo raginami konsultuotis ne tik su istorijos, bet ir dailės bei informacinių technologijų mokytojais“, – teigia Signatarų namų muziejininkė, konkurso sumanytoja ir kuratorė Sandra Germanavičiūtė.

Konkurso darbus atrinko ir vertino dailininkas Jonas Varnas, istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir dr. Algis Bitautas, atlikėjas Lukas Šidlauskas („Šventinis bankuchenas“), tinklaraštininkas Danielius Goriunovas-Debesyla, muziejaus atstovai.

Pastangas sukurti įtaigų, linksmą ir istoriškai teisingą memą atskleidžia konkursui pateikti darbai, kuriuose nagrinėjamos mokyklose ne taip plačiai aptariamos temos ar asmenybių biografiniai faktai. Darbus vertinusią komisiją maloniai nustebino siekimas neapsiriboti vadovėliuose aprašomais faktais ir ieškoti papildomų informacijos šaltinių.

„Tokie projektai priverčia kiek giliau panagrinėti istorijos detales ir pamatyti istorinius įvykius iš kitos perspektyvos. Džiaugiuosi, kad turėjau žmonių, kurie palaikė ir nepagailėjo mano memams šypsenų ir kritikos“, – pasakoja konkurso dalyvė Kotryna Liutkutė.

42 metų E. Nikitinui iškelta byla liudija apie daug platesnę tendenciją – Rusijos teisėsauga vis dažniau pateikia kaltinimų gyventojams, skelbiantiems, atrodytų, nekaltą komišką turinį.

Teisininkai sako, kad Kremlius mėgina priversti gyventojus gerai pagalvoti prieš skelbiant savo nuomonę internete – vienoje paskutinių erdvių, kur opozicija gali reikštis gana laisvai.

„Pasirodo, kad už nekaltą juokelį bet kas, nesutinkantis su mūsų šalies lyderiais, gali būti persekiojamas baudžiamąja tvarka“, – po parengiamojo teismo posėdžio naujienų agentūrai AFP sakė E. Nikitino advokatas Maksimas Kamakinas.

Pasirodo, kad už nekaltą juokelį bet kas, nesutinkantis su mūsų šalies lyderiais, gali būti persekiojamas baudžiamąja tvarka.

„Panašu, kad mūsų šalyje teisę egzistuoti turi tik optimistai“, – pridūrė jis.

Vienoje iš žinučių, dėl kurių E. Nikitinas – neįgalusis, šiuo metu neturintis darbo – sulaukė nemalonumų, tėvas šiurkščiai pareiškia sūnui, kad artimiausiu laiku Rusijoje gyvenimas nepagerės.

Kitoje skelbiamas paveiksliukas su „vatniku“ – sovietų laikų vata kimšta striuke. Šis žodis prigijo kalboje kaip neišsilavinusių, besąlygiškai valdžios veiksmus palaikančių rusų epitetas.

Nagrinėjant šią „absurdišką“ bylą buvo užblokuota E. Nikitino banko sąskaita, trumpam konfiskuotas jo kompiuteris; jam uždrausta dalyvauti bet kokiose opozicijos kampanijose, teigia aktyvisto advokatas.

Vyrui pateikti abstrakčiai suformuluoti kaltinimai neapykantos kurstymu ir žmogaus orumo pažeminimu kraštutiniu atveju gali lemti iki šešerių metų atėmimo bausmę, bet praktikoje tokie nusikaltimai baudžiami trumpesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis, baudomis ar viešaisiais darbais.

Panašios bylos nėra naujas reiškinys, tačiau, prasidėjus keliems rezonansinėms tyrimams ir įsikišus Rusijos didžiausių socialinių tinklų operatorei, problema praėjusį mėnesį vėl atsidūrė dėmesio centre.

„Jonas Snou prisikėlė“

Tuo tarpu Sibire esančiame Altajaus krašte anksčiau nei prieš metus buvo iškelta byla 19-mečiui kinematografijos studentui Danilui Markinui, pasidalinusiam memu, vaizduojančiu JAV televizijos HBO fantastinio epo „Sostų karai“ (Game of Thrones) personažą Joną Snou.

Po šiuo paveikslėliu užrašyta: „Jonas Snou prisikėlė – tikrai prisikėlė!“, – perfrazuojant rusų ortodoksų sveikinimąsi per Velykas. Teisėsauga interpretavo dalinimąsi tokiu turiniu kaip religinės neapykantos kurstymą.

Marijai Motuznajai, kaip ir D. Markinas gyvenančiai Barnaulo mieste, buvo pareikšti kaltinimai ekstremizmu dėl jos socialinio tinklo „VKontakte“ paskyroje išsaugotų paveikslėlių.

Viename jų vaizduojami vaikai afrikiečiai, laikantys tuščius dubenis, ir užrašyta: „juodas humoras yra tarsi maistas – ne visi jo gauna“.

D. Markinas ir M. Motuznaja sako, kad sulaukė policijos spaudimo pasirašyti kaltės prisipažinimus.

„Labai dažnai teisėsaugos institucijų veiksmai neatitinka potencialios grėsmės, o jų reakcija ir žinutes ir memus yra negrįstai griežta“, – anksčiau šį mėnesį pareiškė bendrovė „Mail.ru“, kuriai priklauso „VKontakte“.

Kremliui artimo milijardieriaus Ališero Usmanovo valdoma „Mail.ru“ paragino keisti įstatymus ir paskelbti „amnestiją“ asmenims, „kurie buvo neteisingai pripažinti kaltais ir atlieka laisvės atėmimo bausmę“.

Rusijos skaitmeninės plėtros, ryšio ir masinės komunikacijos ministerija taip pat pritaria įstatymų švelninimui.

Anot nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos „Agora“, 2017-aisiais už turinio skelbimą internete buvo nuteisti kalėti 43 žmonės – 32 daugiau nei ankstesniais metais.

„Išprotėjusi“ teisėsauga

Rusijos advokatas Sarkisas Darbinianas, dirbantis skaitmeninių teisių srityje, sveikina „Mail.ru“ prašymą kaip žingsnį tinkama linkme, bet pareiškė nesitikintis, kad nedelsiant bus imtasi pokyčių.

„Šios politikos pagrindinis motyvas – skatinti baimę tarp interneto vartotojų. Jos tikslas – sudaryti įspūdį, kad valdžios atstovai seka kiekvieną socialinių tinklų vartotoją“, – sakė jis AFP.

„Daugelis vartotojų jau ir šiaip bijo dalintis savo mintimis: jie patys cenzūruoja savo turinį ir trina dalykus, kuriais dalinosi anksčiau. Tai blogina Rusijoje žodžio laisvės lygį socialiniuose tinkluose“, – pridūrė teisininkas.

21-erių Dmitrijus iš Jekaterinburgo pripažįsta esąs vienas iš internautų, pakoregavusių savo elgesį dėl nuolat skelbiamų naujienų apie areštus.

„Ką tik pašalinau iš savo „sienos“ daug nuotraukų ir žinučių, kurių ten susikaupė per kelerius metus“, – apie savo „VKontakte“ paskyrą kalbėjo jaunuolis.

Jis nurodė AFP, kad nuo šiol susilaikys nuo dalijimosi šiame tinkle bet kokiomis mintimis apie politiką – tai daryti Dmitrijus žada tik kitose platformose.

„Dabar tikrai baisu: valstybė išprotėja, ir gali būti areštuotas tiesiog už mygtuko „patinka“ paspaudimą. Nenorėčiau į visą tai įsivelti – noriu būti saugus“, – sakė jis.