Verslo niekas neklauso

Daugelyje šalių pramoginės menkių žvejybos verslininkai su tuo tarsi susitaikė. Valdžia pasakė, kad nieko nebus, ir niekas teisybės nebeieško.

Taip yra mažesnėse šalyse, kaip Lietuva, kur menkių žvejų laivų savininkų nėra daug. Saujelei žmonių ką nors išpešti iš valdžios yra neįmanoma, nes mažo verslo problemų niekas nenori klausyti.

Daugelis spjovė į bet kokią kovą už verslo teisę gaudyti menkes. Valdžia pasakė, kad nieko nebus, nes draudimai yra ne Lietuvos, o ateina iš Briuselio.

Lietuva yra per maža šalis, kad, siekdama apginti savo verslą, ką nors išpeštų iš ES. Taip pat nėra ir kokio nors intereso ką nors ginti.

Lietuvoje požiūris į verslą, kuris susijęs su transportu ar tranzitu, su kitomis jūrinėmis veiklomis, yra tragiškas. Vilnius, daugeliu atvejų įskaitant ir valdžios žmones, jūrą supranta tik kaip tą vietą, kur galima atvažiuoti savaitgaliais ar per atostogas pasideginti.

Lenkai skundėsi premjerui

Taip yra mažose šalyse, kaip Lietuva, bet ne Lenkijoje. Praėjusią savaitę maždaug 200 žvejų, įskaitant ir pramoginės menkių žvejybos verslą, sugebėjo surengti susitikimą su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

"Kiek dar galime būti maitinami pažadais dėl menkių žvejybos? Kiek dar tęsis menkių žvejybos draudimas rytinės Baltijos jūros dalyje?" – klausė žvejai.

"Jei tai priklausytų nuo Lenkijos vyriausybės, galėtumėte gaudyti menkes. Mes draudimų neįvedame, tai daro Europos Sąjungos institucijos", – aiškino Lenkijos premjeras.

Redakcijos archyvo nuotr.

Lenkijos žvejai ir verslininkai yra aktyvūs. Nuo 2020 m., kai Baltijos jūros rytinėje dalyje pradėtas taikyti menkių draudimas, jie ne kartą buvo susitikę tiek su Lenkijos, tiek su ES vadovais, kurie susiję su žvejyba. Lenkijos žvejai ne kartą buvo susitikę ir su Europos Komisijos Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Lenkijos žvejams yra pažadėta, kad bus mokamos kompensacijos dėl menkių žvejybos draudimo veiklos netekusiems laivų įgulų nariams. Lenkijoje yra numatyta ir verslo netekusių žvejų laivų atidavimo į metalo laužą ir kompensavimo už tai tvarka.

Lenkijos žvejai, kol kas bene vieninteliai rytinės Baltijos jūros regione, parodė nepasitenkinimą, kad metai iš metų pratęsiami menkių žvejybos draudimai jų netenkina.

Susitikime su Lenkijos premjeru M.Morawieckiu žvejai priminė ir tai, kad žvejams kompensavimas neatitinka tų sąlygų, kurios buvusios aptartos 2020 m. sausį įvedant žvejybos draudimus.

Vieniems leidžia, kitiems – ne

Vėl atsiradęs žvejų suaktyvėjimas yra todėl, kad Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) yra pateikusi rekomendacijas ir 2023 m. rytinės Baltijos jūros regione taikyti menkių žvejybos draudimus.

Jei rytinės Baltijos jūros dalyje (24–32 pakvadračiai) menkių žvejyba ir vėl būtų draudžiama, Vakarų Baltijos jūros dalyje (22–24 pakvadračiai) būtų leidžiama sugauti 926 tonas menkių.

Iki šiol nebuvo nė vienų metų, kad Vakarų Baltijos jūros dalyje menkių žvejyba būtų draudžiama. Tai piktina rytinės Baltijos žvejus ir pramoginio verslo atstovus. Kyla natūralus klausimas, kodėl vienoje Baltijos jūros dalyje menkes galima gaudyti, o kitoje – ne?

Taip pat kyla klausimų, kodėl rytinėje Baltijos jūros dalyje pramoginės žvejybos žvejams negalima sugauti nė vienos menkės, o verslo žvejai, gaudydami kitas žuvis, jei tarp jų pakliuvo menkių, jas gali pasiimti.

Kol kas nėra galutinio sprendimo, kaip 2023 m. bus vykdoma žvejyba rytinėje Baltijos jūros dalyje. Greičiausiai menkių žvejyba ir vėl bus draudžiama. Sprendimas spalį turėtų būti priimtas ES šalių žemės ūkio ministerijų atstovų susitikime.

Bent jau Lenkijos žvejai, kol kas bene vieninteliai rytinės Baltijos jūros regione, parodė nepasitenkinimą, kad metai iš metų pratęsiami menkių žvejybos draudimai jų netenkina.

Vėl numato draudimą

Panašu, kad draudimai ir toliau bus taikomi. Neseniai Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė rekomendacijas dėl tolesnės žvejybos. Jos nėra guodžiančios, nes menkių populiacija Baltijos jūroje neatsikuria.

Vertinama, kad draudimai žvejoti menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje, taip pat ir lašišas visoje Baltijoje greičiausiai išliks ir 2023 m.

ICES yra rekomendavusi rytinėje Baltijos jūros dalyje (24–32 pakvadračiai) ir toliau visiškai uždrausti žvejoti menkes. Vakarų Baltijos jūroje (22–24 pakvadračiai) 2023 m. žvejams rekomenduojama leisti sugauti tik 926 tonas menkių.

Sprendimą drausti gaudyti menkes priima ne ICES, o ES šalių ministrai. Tačiau, kaip rodo iki šiol buvusi tvarka, jie paprastai daro tai, ką rekomenduoja ICES.

Priminsime, kad gaudyti menkes rytinės Baltijos jūros dalyje yra draudžiama jau nuo 2020 m. sausio. Šie draudimai gerokai pakeitė žvejybos verslą Lietuvoje. Nemažos dalies žvejybos įmonių savininkai, kaip sakoma, "jau susivyniojo meškeres". Gaudyti menkių dauguma Lietuvos žvejų negalėjo, o kvotų žvejoti strimeles ir šprotus negavo.

Menkių populiacija Baltijos jūroje neatsikuria.

Menkių nykimo priežastys

Kyla klausimas, kodėl jau trejus metus iš eilės rytinėje Baltijos jūros dalyje draudžiant žvejoti menkes, jų populiacija vis tiek neatsikuria?

Iki šiol būdavo įvardijamos įvairiausios priežastys. Viena iš jų neva klimato kaita. Kylant vandens temperatūrai vandenyje mažėja deguonies ir tai blogina menkių nerštą, jų reprodukciją.

Mėgėjiškos žvejybos atstovai įžvelgia ir tokią priežastį – žvejams verslininkams pernelyg ilgai buvo leista gaudyti menkes žvejybos tralais, kurie išvagoja jūros dugną, o kartu ir menkių mailiaus mitybos vietas.

Bene pirmą kartą šiemet ICES įvardijo ir visiškai naują menkių populiacijos nykimo Baltijos jūroje priežastį. Menkėms kenkia metai iš metų vis didėjanti pilkųjų ruonių populiacija. Jau anksčiau žvejai tvirtino, kad ruoniai ypač kenkia žvejybai, nes apgraužia į stacionarius tinklus pakliuvusias žuvis.

ICES mokslininkai pilkuosius ruonius kaltina ne "brakonieriavimu", o tuo, kad jie platina bakterijas, kuriomis menkės užsikrečia ir nugaišta.

Dėl to lėtėja menkių augimas, jų sveikata blogėja, natūralus menkių mirtingumas didėja. Pateikiami duomenys, kad per 30 metų menkės Baltijoje sumažėjo per pusę. Pvz., 1990 m. būdavo sugaunamos iki 40 cm ilgio vidutinės menkės, o dabar jos yra 20 cm ir trumpesnės.

Žvejai kelia šurmulį

Dar kaip priežastis buvo nurodyta tai, kad pernelyg pažeista menkių mitybos aplinka.

Neva dirbtinio lašišų auginimo, taip pat žuvų miltų gamintojų verslo interesai lėmę, kad pernelyg daug leidžiama išgaudyti smulkiųjų žuvų kaip strimelės ir šprotai, kurias menkės ryja.

Dar viena priežastis, kad, šylant vandeniui, smulkiosios žuvys labiau pasitraukusios į Baltijos jūros šiaurinius vandenis, todėl rytinėje jos dalyje nelikę menkių maitinimosi vietų.

Tokie teiginiai apie menkių maitinimosi aplinkos pokyčius, ypač dėl pernelyg didelės šprotų ir strimelių žvejybos, nedera su tais veiksmais, kuriuos siūlo ICES.

Ji rekomendavo, kad 2023 m. centrinėje Baltijos jūros dalyje (25–32 pakvadračiai) bus galima sugauti 93 tūkst. tonų strimelių. Tai būtų maždaug 20 tūkst. tonų daugiau, nei buvo leidžiama 2022 m.

Kitų žuvų, išskyrus lašišų, draudimą visoje Baltijoje ir menkių draudimą rytinės Baltijos dalyje ICES rekomenduoja išlaikyti tokį pat, kaip ir 2022 m.

Draudimas, ypač menkių, vėl sukels protesto akcijas. Bruzdėjimas jau prasideda Lenkijoje, kurios žvejai yra patys aktyviausi. Dažnai protestai rengiami ir tam, kad toliau vykdant menkių žvejybos draudimą žvejai galėtų išsireikalauti bent kokių nors kompensacijų už draudžiamą menkių, o 2023 m. ir lašišų žvejybą.

Žvejybos kultūra nyks

Dėl menkių didžiulis nerimas kilo Norvegijoje. Tai iš dalies paliečia ir lietuvius. Dalis jų, tiek dirbantieji Norvegijoje, tiek ten pramogaujantieji, plaukdavo žvejoti menkių ir kitų žuvų.

Norvegijos žvejai jau pradėjo siųsti nerimo signalus, kad mažėja menkių, kurios atplaukia neršti prie šalies pakrančių.

Trumsės Jūrų tyrimo institutas išplatino oficialų pranešimą apie klimato šiltėjimą ir jo įtaką Norvegijos pakrantėms. Prognozės nėra guodžiančios. Ateityje tokios žvejybos ir jos per amžius sukurtos kultūros vietos kaip Lofotenas, Vesterolenas, Senja gali pradėti nykti, nes pakrantėse nebeliks menkių.

Tai būtų neįtikėtina, nes prieš 40 metų Norvegijos jūroje žvejoję Lietuvos pramoninės žvejybos jūrininkai prisimena pilnus tinklus menkių. Ir taip būdavo nepaisant to, kad tuometiniams sovietiniams žvejams nebuvo leidžiama priplaukti žvejoti arčiau Norvegijos krantų.

Istorija: tūkstantmetė tradicija, atkeliavusi iš vikingų laikų, – Norvegijos pakrantėse džiovinti menkes. "Lofoten.no" nuotr.

Menkės emigruos į Rusiją

Norvegijos mokslininkai prognozuoja, kad šylant klimatui menkių nerštavietės iš Norvegijos pakrančių trauksis tolyn į šiaurę – į Barenco jūrą.

Tai vyksta jau dabar. Pastebima, kad suaugusios menkės vis dažniau plaukia neršti į šiauresnes Norvegijos vietoves.

Norvegijos menkės atsidurs Rusijoje – ties Murmansku ir toliau. Gal dar kažkiek jų liks šiauriausiose Norvegijos Finmarko dalies pakrantėse. Prognozuojama, kad toks pokytis palaipsniui vyks maždaug 50 metų.

Menkių žvejybos sezonas Norvegijoje turi panašumo su stintų žvejyba Lietuvoje.

Anot Trumsės Jūrų tyrimo instituto mokslininkų, tuo netikėti nėra pagrindo. Jie įsitikino, kad prognozės yra gana tikslios. Dar 1990 m. buvo pastebėta, kad jūros ir vandenynai šyla. Buvo parengtas galimas klimato šilimo grafikas ir jo įtaka aplinkai. Tuomet numatytos prognozės beveik visiškai pildosi.

Įspūdingo dydžio menkės

Menkių netektis Norvegijai būtų didelis praradimas. Jų žvejyba jai kasmet sukuria apie 22,7 mlrd. Norvegijos kronų (apie 2,3 mlrd. eurų) pajamų. Vien Lofoteno žvejai kasmet parduoda menkių už maždaug 1 mlrd. Norvegijos kronų (apie 99 mln. eurų).

Traukiantis menkėms šiauriau, tarp Norvegijos ir Rusijos gali įsiliepsnoti konfliktas dėl menkių žvejybos, nes teks peržiūrėti Arkties regiono žvejybos valdymo sistemą, kvotas.

Verslas: menkės yra vienos svarbiausių jūroje sugaunamų žuvų Norvegijoje. "Lofoten.no" nuotr.

Dabar menkių žvejyba Lofotene, Vestfalene ir kitose pakrantėse prie Trumsės yra svarbiausia menkių žvejyba Norvegijoje ir didžiausia pasaulyje. Ji vyksta nuo sausio iki balandžio.

Toks žvejybos sezonas turi panašumo su stintų žvejyba Lietuvoje. Panašus ir žvejybos periodas, ir žuvų gyvenimo būdas. Norvegijoje menkes, kaip ir stintas Lietuvoje, žvejai gaudo tuo metu, kai jos atplaukia neršti. Šiaurės jūrų menkės, kaip ir stintos, yra migruojančios.

Menkėms išneršus prie Norvegijos krantų, jų mailius dreifuoja į Arkties vandenyną, kur užauga, o sulaukęs 3–4 metų keliauja į Norvegijos pakrantę, kaip tai darė jų tėvai. Prie Norvegijos krantų pagaunama įspūdingų dydžių menkių. 20 metų žuvis gali būti iki 2 m ir sverti 50–60 kg.

Žuvis išpardavė

Skelbimo autorius pažymėjo, kad ką tik pagautos menkės bus parduodamos neskrostos.

Už kilogramą buvo prašoma keturių eurų. Už papildomą mokestį buvo siūlomasi žuvis išvalyti ir pristatyti į namus.

Internautai puolė piktintis – kaip turguje galėjo atsirasti menkių, jei jų žvejyba iš viso uždrausta?

Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis pripažino, kad ir jo dėmesį patraukė feisbuke pasirodęs skelbimas apie parduodamas menkes.

Gal išsigando sujudimo? Po pietų mes jau žinojome, kad žuvys išparduotos.

"Į šį skelbimą sureagavome ir ėmėmės patikrinimų. Minėtoje turgavietėje aptikome tik Atlanto menkių, bet jos buvo šaldytos", – aiškino G.Mačernis.

Tarnybos specialistai netrukus jau žinojo, kas ruošėsi prekybai, numanė ir tai, koks žvejys galėjo atvežti prekeiviams žuvų.

"Tačiau reikia paros, kad nustatytume, ar žvejys tinkamai deklaravo priegaudą. Jis tai turi padaryti per 24 val. elektroniniu būdu arba per 48 val. laišku", ˜– tvarką aiškino G.Mačernis.

Žuvininkystės tarnybos specialistai spėja, kad prekeiviai išvežiojo menkes klaipėdiečiams po namus.

"O gal išsigando sujudimo? Po pietų mes jau žinojome, kad žuvys išparduotos", – sakė G.Mačernis.

Prekybai – atskira tvarka

Kadangi menkės į gaudykles patenka atsitiktinai, gaudant kitas žuvis, jų priegauda yra leistina.

"Tik menkių pardavinėjimui yra tam tikri reikalavimai. Žvejys šias žuvis turėtų parduoti pirminiam supirkėjui, kuris turi leidimą prekiauti žuvimis. Mes ir tikriname tai, kokiu būdu pateko žuvys į prekybą", – paaiškino G.Mačernis.

Jis tikino, kad Žuvininkystės tarnyba stebi, kokiomis žuvimis prekiaujama įvairiausiose uostamiesčio vietose – nuo turgaviečių iki kioskelių.

"Gal žuvys yra importuojamos? Viską aiškinamės. Jei kvotos iki metų pabaigos bus išgaudytos, gali būti, kad žvejyba iš viso bus sustabdyta. Tokių drastiškų priemonių gali tekti imtis dėl menkių kvotų limito. Todėl įmonės suinteresuotos, kad žvejyba nestotų", – pasakojo G.Mačernis.

Kvotų neišnaudojo

Bet panašu, kad bent jau priekrantės žvejai gali nespėti išnaudoti šių limitų. Per metus spėta išgaudyti apie 800 kg.

"Lietuvai nustatyta 33 tonų rytinių menkių priegaudos kvota. Vakarinės menkės kvota šaliai buvo 94. Šiuo metu dar liko neišnaudotos 76 tonos. Tačiau vakarinės menkės žvejyba iki šiol nevyko, nes žvejybos plotai yra prie Danijos krantų. O štai rytinės menkės kvotų dalį yra pasiskirsčiusios didžiosios įmonės, kurių laivai gaudo jūroje. Kita dalis yra paskirstyta priekrantės žvejams, šiais metais jiems skirta 3,6 tonos. Šiuo metu dar neišnaudota 2,8 tonos", – paaiškino G.Mačernis.

Reidas vyko ir jūroje

Žuvininkystės tarnybai antradienį vienas žvejys pranešė, kad 22-ajame žvejybos bare tarp jo sugautų žuvų menkės sudaro daugiau nei 10 proc. priegaudos.

Pagal tvarką, sugavus daugiau leidžiamo kiekio, žvejyba konkrečiame žvejybos bare stabdoma trims paroms

"Tai ne tas pats žvejys, kurio sugautomis menkėmis prekiauta Miško kvartale. Tačiau gali būti taip, kad menkes sugavo kitas žvejys, kurio priegauda neviršijo 10 proc.", – aiškino G.Mačernis.

Jo teigimu, antradienį buvo tikrinami Baltijos jūroje žuvis gaudę didieji tralai.

"Buvo net filmuota medžiaga, jokių nusižengimų nenustatyta, laivai buvo pranešę apie priegaudą", – patikino specialistas.

Atsakomybė žvejams grėstų tuomet, jei žmonių maistui būtų parduodamos netinkamo dydžio menkės, mažesnės nei 35 cm. Tektų ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

Tralai sunaikino nerštavietes

Sklindant kalboms apie ketinimą nuo 2020 m. visiškai uždrausti menkių žvejybą, labiausiai sujudo žvejai mėgėjai.

Spalio viduryje jie paskelbė peticiją, kurią per kelias dienas pasirašė per tūkstantis žmonių.

„Kodėl turėtų kentėti mėgėjiška žvejyba, kuri nedaro jokios įtakos menkių nykimui? Reikėjo seniai drausti didiesiems laivams gaudyti dugniniais tralais, kurie sunaikino menkių nerštavietes“, – dėstė žvejai mėgėjai.

Jiems draudimas meškere gaudyti menkes jūroje atrodo absurdiškas. Ar keli šimtai žvejų mėgėjų Baltijos jūros plotuose gali padaryti kokią nors įtaką menkių populiacijai? Kodėl netinkamai kontroliuota verslinė žvejyba? Jei tokia prasta padėtis, ar nereikėtų svarstyti, kad Baltijoje iš viso būtų uždrausta didesnių nei 6 m. ilgio laivų žvejyba?

Žvejams mėgėjams kyla daugybė klausimų, į kuriuos kol kas niekas nesirengia atsakyti.

Smogs žvejybos turizmui

Jei žvejams verslininkams bus uždrausta menkių žvejyba, jie greičiausiai gaus kompensacijas, kaip tai buvo ir šiais metais. Žvejai mėgėjai kelia klausimą – kas sumokės kompensacijas juos į jūrą plukdančių privačių laivelių savininkams, pajūrio žvejybos gidams?

Dėl menkių žvejybos Baltijos jūroje Lietuvoje bent šiek tiek buvo pradėjęs atsirasti rekreacinės žvejybos turizmas ir verslas. Kitais metais planuojamas įvesti visiškas menkių žvejybos draudimas jam smarkiai smogs. 

„Menkių žvejyba yra smagus įprotis, kurį su draugais įgyvendiname vos kelis kartus per metus. Plaukiama ne dėl žuvies kiekio, o dėl pasibuvimo jūroje. Menkė tik „bonusas“ gerai praleisti laiką ir nuotaikai pakelti. Nereikėtų atimti šios pramogos iš paprastų žmonių“, – pasirašydami peticiją svarstė žvejai mėgėjai.

Mėgėjiškos menkių žvejybos sezonas Baltijoje labai trumpas, oro sąlygos rudenį ne visada tam palankios. Net ir geromis oro sąlygomis ne visada ir ne kiekvienam pavyksta pagauti menkių.

Mėgėjiškos menkių žvejybos sezonas Baltijoje labai trumpas, oro sąlygos rudenį ne visada tam palankios.

Draudimų bus daugiau

Panašu, kad žvejams mėgėjams neketinama daryti jokių išimčių. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos Baltijos jūroje 2020 m.

Europos Komisija pasiūlė stipriai mažinti žvejybos kvotas beveik visiems ištekliams, o rytinių Baltijos jūros menkių tikslinę ir mėgėjų žvejybą visai uždrausti. Lietuvai rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinei ir mėgėjų žvejybai neskiriama nė vienos tonos.

Centrinio Baltijos jūros baseino strimelių žvejybos galimybės Lietuvai 2020 m. mažinamos 10 proc., šprotų 22 proc., lašišų 5 proc. Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba mažinama 60 proc. Taip pat įvedami žvejybos draudimai ir ribojimai žuvų neršto metu.

Kompensacijos - žvejybos verslui

Europos aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenu Vella pažadėjo nedelsiant pateikti Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento keitimo projektą dėl visiško žvejybos nutraukimo kompensavimo atnaujinimo.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas komentavo, kad sunkiai pasiektą politinį kompromisą vertina pozityviai, nes jame buvo atsižvelgta į daugelį Lietuvai svarbių momentų.

Pirmiausia, nebus siekiama įdiegti papildomų kontrolės priemonių priegaudai fiksuoti. Mes aiškiai pasakėme, kad tokios papildomos priemonės taps nepakeliama finansine ir administracine našta mūsų žvejams. Antra, šprotų kvota bus mažinama ne 25 proc., o 22 proc.

Europos Komisija, anot E.Gusto,  išgirdo prašymus dėl socialinių ir ekonominių pasekmių suvaldymo, kuris bus itin aktualus žvejams, netenkantiems galimybių tęsti savo veiklą dėl krizinės situacijos Baltijos jūroje.

Iškilo didžiulė grėsmė

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis atšaukė ankstesnio ministro Giedriaus Surplio draudimą žvejoti menkes nors jų ištekliai Baltijoje ypač sumenko. Jis didesniais nei 12 metrų laivais draudė žvejoti menkes iki rugsėjo 30 d.

Draudimo atšaukimas nereiškia, kad menkes bus galima gaudyti. Reguliuoti jų žvejybą ėmėsi pati Europos Sąjunga. Įsigaliojo naujas reglamentas, kuris konstatuoja, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkėms yra iškilusi didžiulė grėsmė.

Įsigaliojo naujas reglamentas, kuris konstatuoja, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkėms yra iškilusi didžiulė grėsmė.

Naujasis reglamentas šiemet iki metų pabaigos su išimtimis uždraudžia žvejoti menkes rytinės Baltijos jūros dalies 25–32 pakvadračiuose. Rytinės Baltijos dalyje menkių žvejybos kvotų dalį turi ne tik rytinės Baltijos šalių, bet ir kitų Baltijos jūros šalių žvejai. Lietuvos žvejų menkių kvotos rytinės Baltijos dalyje yra didesnės nei Estijos ir Suomijos žvejų, bet mažesnė nei Latvijos. Didžiausią kvotų dalį čia turi Danija, Vokietija, Švedija ir Lenkija. 

Žvejai gaus kompensacijas

ES numatė, kad už draudimą žvejoti menkes iki pusės metų gali būti taikomos kompensacijos. Kol kas tai yra nebloga priemonė žvejams, nes rytinės Baltijos zonose menkių sugavimo kiekiai buvo itin menki. Gaudydami jas žvejai nepadengdavo žvejybos išlaidų.

Menkių gaudymo kvotos pastaraisiais metais nuolat mažintos: nuo 65 934 tonų iki 24 112 tonų. Bet ir tą mažą rytinių menkių kvotą žvejai šiemet išgaudė vos 21 proc. Nėra komercinio dydžio iki 35 cm ilgio menkių.

„Rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra pavojingai mažo dydžio. Jų ištekliai nebegali pasipildyti, todėl joms gresia išnykimas“, – toks buvo mokslininkų verdiktas ir rekomendacijos stabdyti žvejybą.

Rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra pavojingai mažo dydžio. Jų ištekliai nebegali pasipildyti, todėl joms gresia išnykimas.

Nulinis menkių laimikis rekomenduojamas ir 2020 m., tačiau kol kas nėra sprendimo, ar bus taikomi draudimai, kaip tai kompensuos žvejams, nes kompensacijos numatytos tik pusmečiui. Dabartinio reglamento taikymas numatytas iki šių metų gruodžio 31 d.

Ypač griežtos priemonės taikomos 24, 25 ir 26 pakvadračiuose. Čia laivuose netgi negalima menkių laikyti ar perdirbti.

Padaryta ir išimčių

Ne visiems Baltijos jūros žvejams bus draudžiama menkių žvejyba. Atsižvelgta į galimą didelį visiško draudimo socialinį ir ekonominį poveikį.

Išimtys padarytos į tinklus pakliuvusioms menkėms, kai žvejojama ne menkiniais tinklais. Tačiau vadinama menkių priegauda neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. iškraunamo laimikio.

Taip pat leista žvejoti iš iki 12 metrų ilgio laivų su pasyvios žvejybos įrankiais pakrantės zonose iki 6 jūrmylių. Pasyvios žvejybos įrankiais yra laikomi žiauniniai ir pinkliniai tinklai ir dauguma ūdų, išskyrus dreifuojančias. Taip pat mėgėjiški žvejybos įrankiai.

Tai reiškia, kad menkių žvejybos apribojimai nepaliečia priekrantės žvejybos ir pramoginės žvejybos iš žvejus–turistus į jūrą plukdančių laivelių.

„Čia yra neatidėliotina priemonė, nes yra bloga išteklių būklė, menkės laikosi blogai ir visos valstybės narės yra raginamos stabdyti žvejybą tam tikrą laiką“, – BNS sakė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Ramunė Mickuvienė.

Ji teigė neprisimenanti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva būtų taikiusi papildomą draudimo laiką.

„Kadangi čia nacionalinė priemonė, kas kaip nori, taip daro, bet EK išsiuntė visoms Baltijos jūros valstybėms prašymą, kad būtų stabdoma menkių žvejyba“, – sakė R. Mickuvienė.

Draudimas galioja ne ilgesniems kaip 12 metrų žvejybos laivams. Europos Komisija (EK) kasmet draudžia menkes žvejoti liepą, tačiau Lietuva šiemet įvedė papildomą nacionalinį draudimą – birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Už papildomus mėnesius žvejams bus skiriamos kompensacijos iš Europos Sąjungos fondo ir nacionalinio biudžeto.

Kompensacijos už liepą nebus mokamos.

Paramos dydis priklausys nuo laivo dydžio ir nuo dienų, kai laivas visiškai nežvejojo.

Anot R. Mickuvienės, menkių būklė bloga ne dėl žvejybos, nes žvejai pastaraisiais metais net neišnaudoja kvotų – pernai jie išnaudojo 42 proc. kvotos.

„Mokslininkai dar nenustatė, kodėl ta padėtis bloga. Yra įvairių versijų – dėl užteršimo, dėl klimato šiltėjimo“, – sakė ji.

ES šalių žemės ūkio ministrai pernai rudenį sutarė nuo šių metų mažinti menkių ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas.

Menkių kvota mažėjo 15 proc. iki 24 112 tonų, strimelių – 25,7 proc. iki 170 360 tonų, o šprotų – didėjo 3 proc. iki 270 772 tonų.

Menkių žvejybos draudimo laikotarpiu žvejai gali gaudyti kitų rūšių žuvis.

2018 metais šių žuvų Baltijos jūroje bus galima sužvejoti iš viso 28,4 tūkst. tonų, nors Komisija siūlė 22,3 tūkst. tonų kvotą, pranešė Europos Taryba. Lietuvai, BNS skaičiavimais, turėtų tekti apie 1,6 tūkst. tonų kvota.

ES pirmininkaujančios Estijos aplinkosaugos ministras Siimas Kiisleris (Symas Kysleris) teigė, kad kvotos nustatytos, „atsižvelgiant į bendros žvejybos politikos tikslus, Baltijos jūros plano nuostatas ir mokslininkų patarimus. Galutiniame susitarime ekonominis ir aplinkos tvarumas eina koja kojon“.

Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas BNS praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvai svarbiausia yra rytinės menkės kvota, kurią daugiausiai žvejoja Lietuvos įmonės. Jis tikino, jog Lietuva sieks, jog kvota apskritai nebūtų mažinama.

Kvotas kritikuoja organizacija „Our Fish“, teigianti, kad jos nustatytos, nepaisant mokslininkų siūlymų labiau riboti žvejybą Baltijos jūroje.

Ministrų taryba taip pat nutarė nekeisti vakarinių menkių žvejybos kvotos, 1 proc. padidinti šprotų kvotą. Centrinės silkės kvotą nuspręsta didinti 20 proc. (siūlyta 25 proc.), lašišos -sumažinti 5 proc. (didinti 11 proc.).

Ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių žvejams vis rečiau Baltijos jūroje sugaunant menkes, susirūpinta priemonėmis, kurios gerintų jų bandą.

Mažiau nei pusė kvotų

Praėjusiais metais Lietuvos žvejai išgaudė tik 43 proc. jiems skirtų menkių kvotų. Jų dalis iki 10 proc. gali būti perkelta į 2016 metus. Bet ar Lietuvos žvejai sugebės išgaudyti menkių kvotas – klausimas.

Jau kurį laiką žvejai tikina, kad menkių banda Baltijos jūroje sparčiai nyksta. Priežastis esanti ta, kad pernelyg smarkiai gaudomos strimelės ir šprotai, kurios sudaro pagrindinę menkių mitybinę bazę.

Strimelių ir šprotų gaudymas ypač suintensyvėjo, kai Danijos žuvų perdirbėjai iš jų pradėjo gaminti žuvų miltus. Už strimeles ir menkes mokamos palyginti geros kainos. Todėl traliniais tinklais su siurbliais vykdoma intensyvi jų žvejyba.

Kaip pavyzdys ir Lietuvos žvejai, kurie pernai išgaudė 90 proc. strimelių kvotų ir 96 proc. šprotų kvotų. Neišgaudytų kvotų dalis bus perkelta iki 2016 metus. Daugiausiai strimelių Lietuvos žvejai neišgaudė priekrantės zonoje.

Šių žuvų kvotų Lietuvos žvejai nori dar daugiau. Dėl jų jau kelis metus vyksta aršios kautynės, vadinamos „šprotų karu“.

Jei Baltijos jūroje būtų pakankamai menkių, tai ir kovos dėl strimelių bei šprotų kvotų nebūtų tokios aršios.

Menkės badauja

Šiemet Lietuvos žvejams skirta bendra 2613 tonų menkių kvota. Dar apie 400 tonų gali būti perkelta iš 2016 metų.

Įvyktų stebuklas, jei 2016 metais būtų išgaudyta bent pusė šių kvotų dalies. Tendencija, kai neišgaudomos menkių kvotos jau tęsiasi dešimtmetį.

Baltijos jūros menkių populiacijos ir žvejybos problemos neseniai aptartos Baltijos jūros žvejybos ekspertų forume „Baltfish“ Gdynėje. Lietuvą čia atstovavo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Forume išryškėjo kiek besiskiriantis žvejų ir žvejybos mokslininkų požiūris į menkių įmitimą. Nors menkių į žvejų tinklus nepakliūva daugiau, tačiau mokslininkai konstatuoja, kad įmitimas pagerėjo.

Todėl rekomenduojama tik atskiruose Baltijos jūros žvejybos pakvadračiuose riboti strimelių ir šprotų žvejybą paliekant šias žuvis menkėms maitintis.

Pinigai – naujiems įrankiams

Kodėl, kai mokslininkai teigia, kad menkių banda atsigauna, žvejai jų realiai daugiau nepagauna. Forume išryškėjo problema, kuri siejama su masine turistine žvejyba.

„Pripažįstama, kad rekreacinė žvejyba daro vis didesnį poveikį menkių populiacijoms. Forume pateikta viena iš išvadų, kad rekreacinės žvejybos metu sugautos žuvys turi būti apskaitomos, vertinamas kiekis ir amžius. Reikėtų sukurti vieną bendrą metodiką, kurią naudotų visos šalys įvertinant menkių išteklius. Taip pat reikėtų suvienodinti žvejybos draudimus. Menkių neršto metu žvejyba versliniais žvejybos įrankiais draudžiama, bet mėgėjų žvejybos įrankiais leidžiama“, - dėstė T.Zolubas siūlymus ir pastabas iš „Baltfish“ forumo.

Forume buvo aptartos ir menkių jauniklių apsaugos priemonės. Manoma, kad tam tikruose rajonuose išgaudžius nustatytą jauniklių kiekį žvejyba turi būti apribota. Bet kontrolės mechanizmas ES struktūroje yra itin biurokratinis ir negali priimti operatyvių sprendimų.

Kita problema žvejybos įrankių konstrukcijos gerinimas. Iš Europos žuvininkystės fondo lėšų siūloma finansuoti programas, kurios numatytų diegti naujos konstrukcijos tralus.