Vienintelė moteris

Klaipėdos rajone į mero postą pretenduoja 8 politikai.

Tai – Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) kandidatas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius 60-metis Sigitas Karbauskas.

Dar vienas pretendentas į Klaipėdos rajono merus – „valstiečių“ atstovas, dabartinis meras 62-ejų Bronius Markauskas.

Į mero postą rajone taikosi ir vienintelė moteris Ligita Liutikienė. 59-erių politikė yra socialdemokratė, dabartinė mero pavaduotoja.

Mero rinkimuose dalyvauja dar du Klaipėdos rajono tarybos nariai – politinio komiteto „Bendrai geriau“ atstovas 64-erių Vaclovas Macijauskas. Dar vienas rajono tarybos narys – Justas Ruškys – Liberalų sąjūdžio atstovas į merus. Jis pats jauniausias pretendentas, siekiantis Klaipėdos rajono mero posto. Politikui yra 32 metai.

Konservatoriai į rajono vadovus iškėlė buvusį katalikų kunigą, dabartinį Dauparų-Kvietinių seniūną Vytautą Tamašauską. 45 metų politikas vedęs ir turi vaikų.

Darbo partijos atstovas į merus Algirdas Virvičius – taip pat politikos naujokas. 63-ejų kandidatas dirba Klaipėdos higienos ir sanitarijos centre Kenkėjų kontrolės skyriaus vadovu.

Na, o Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, siekiantis Klaipėdos rajono mero posto, yra 63 metų Edmundas Zbarauskas, pretendento anketoje prisistatantis policijos veteranu, buvęs Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas.

Sąraše – žinomi vardai

Kretingos rajone į mero postą taip pat kandidatuoja 8 pretendentai.

Čia sėkmę antrai kadencijai mėgins pakartoti dabartinis rajono vadovas Antanas Kalnius. 50-metis meras yra politinio komiteto „Kretingos kraštas“ kandidatas.

Liberalų sąjūdis į Kretingos rajono merus iškėlė 42 metų Romualdą Jablonskį.

„Valstiečių“ kandidatė yra 61-erių uostamiesčio Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, Klaipėdos universiteto docentė Dalia Martišauskienė.

Konservatorių atstovas į Kretingos rajono vadovus yra 56 metų Dangiras Samalius, dabartinis Kretingos rajono tarybos narys.

Į merus Kretingos rajone pretenduoja ir jauniausia kandidatė, politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ atstovė, advokato padėjėja, 26 metų Justė Stonkutė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas yra 38-erių Vidmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.

Darbo partija kandidate į Kretingos vadovus iškėlė dabartinę rajono savivaldybės administracijos direktorę Jolitą Vaickienę. 52 metų politikė turi nemenkos patirties, ji – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narė, buvusi Kretingos rajono mero pavaduotoja, 2009–2011 m. savivaldybės administracijos direktorė.

Socialdemokratų kandidatas į Kretingos rajono merus – 33-ejų Egidijus Viskontas, buvęs žemės ūkio viceministras, 2021–2022 m. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Iš viso Neringos savivaldybėje dėl 18 mandatų konkuruoja 90 kandidatų.

Neringoje – vyriška kompanija

Neringoje kandidatų į merus sąrašas pats trumpiausias, čia į savivaldybės vadovo postą pretenduoja vos keturi politikai.

Trečią kartą pakartoti sėkmę bandys dabartinis Neringos meras Darius Jasaitis, jis šįkart atstovauja Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. 49-erių politikas mero poste yra nuo 2013 m.

Liberalų sąjūdis į merus Neringoje kelia advokato padėjėją 30-metį Matą Lasauską.

Neringos savivaldybės tarybos narys, socialdemokratų kandidatas 63 metų Arvydas Mockus irgi siekia Neringos mero posto. Politikas 2012–2016 m. buvo Seimo nariu, o prieš tai – Šiaulių miesto tarybos nariu.

Dar vienas pretendentas į šio kurorto vadovus yra konservatorių kandidatas, dabartinis Neringos savivaldybės tarybos narys Laurynas Vainutis. Politikui – 44-eri.

Iš viso Neringos savivaldybėje dėl 18 mandatų konkuruoja 90 kandidatų.

Tarp kandidatų – trys moterys

Palangoje mero posto irgi siekia 8 politikai. Tarp jų – trys moterys. Palangos miesto tarybos narė, socialdemokratų kandidatė į merus yra 32 metų Svetlana Grigorian.

Jos konkurentė – 2013–2016 m. buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, „Laisvės ir teisingumo“ atstovė 70-ies Genoveita Krasauskienė.

Dar viena moteris, siekianti tapti Palangos vadove, yra 38-erių Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė. Ji išsikėlė pati.

„Valstiečių“ kandidatas į Palangos mero postą yra 49 metų Darius Kubilius.

O jo bendrapavardį Joną Kubilių į merus kelia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Šiam politikui – 35 metai.

Lietuvos žaliųjų partija į Palangos merus kelia Dovydą Petrošių, jam – 36-eri.

Lietuvos regionų partijos atstovas į Palangos merus – 60-metis verslininkas Eimutis Židanavičius.

O konservatorių atstovas į merus – dabartinis Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus, kuris šiame poste yra jau nuo 2011 m.

47-erių politikas praėjusiuose rinkimuose laimėjo dar pirmajame ture, toli palikęs savo konkurentus.

Įžvelgia politikavimą

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rugsėjo 6 d. nepritarė parengtai tyrimo išvadai, kad kandidatas į Vilniaus miesto merus A.Zuokas 2019 m. šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Komisija pripažino, kad 2019 m. vykusių savivaldos rinkimų metu A.Zuokas ir jo vadovaujama partija – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tam tikrų pažeidimų padarė, todėl nutarė surinktą informaciją perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

– Pranešėte sieksiantis Vilniaus mero posto ir netrukus sulaukėte kaltinimų dėl 2019 m. rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų. Sutapimas?

– Įvairiausių sutapimų mano politiniame gyvenime pasitaiko ne pirmą kartą. Politiniai oponentai dažnai sugeba konkuruoti ne idėjomis ar geresniais pasiūlymais, o tik tokiais niekuo neparemtais kaltinimais. Nors ir prie daug ko esu įpratęs, bet skleidžiami kaltinimai, prisipažinsiu, nustebino. Galvojau, kad tas tyrimas jau seniai baigtas, nes VRK tyrimą vykdė beveik trejus metus. Štai tada, kai paskelbiau kandidatuosiantis, paskelbta apie tyrimo pabaigą. To tyrimo esmė, sakyčiau, komiška: prie daugelio skambių frazių pabaigoje yra svarbiausia, esminė išvada – net jeigu viskas, ką parašė VRK tyrėjai, būtų teisinga, tai VRK abejonių keliančios išlaidos, skirtos rinkimų kampanijai, tesudarytų tik 2 proc. visų 2019 m. rinkimams panaudotų išlaidų.

Kalbant apie sutapimus ir į mano pusę leidžiamas popierines strėles, aiškiai matomos manipuliacijos ir bandymai politizuoti VRK veiklą. Linkėčiau, kad VRK nariai, nors dauguma yra ir politinių partijų atstovai, vadovautųsi įstatymais ir sveika logika.

Skyrybų peripetijos

–  Esate sakęs, kad tyrimas dėl 2019 m. rinkimų kampanijos finansavimo galimų pažeidimų susijęs su skyrybų istorijos nuosėdomis. Tačiau skelbiama, kad tyrimas yra didelės apimties.

– Deja, viso to tyrimo pradžia susijusi su skyrybų peripetijomis. Nemalonu tai sakyti, bet pradžia buvo paremta tam tikromis interpretacijomis, kurias pateikė buvusi žmona. Manau, teisininkai ir VRK specialistai turėtų atsirinkti, kas yra teisėta, o kas tiesiog bandymas piktnaudžiauti institucijų įgaliojimais ir galiomis. Jei vertinama tik teisinė pusė, atitiktis įstatymams, tampa aišku, kad tariamų pažeidimų istorija yra tik bandymas sukelti audrą atšalusioje arbatos stiklinėje.

– Ar nebijote, kad artėjant rinkimams bus bandoma vėl priminti istorijas su vadinamuoju abonentu ir pan.?

– Manau, visi, kas domisi Lietuvos politiniame gyvenime vykstančiais procesais, tų nutampytų istorijų apie abonentus ir pan. rimtai nebevertina ir supranta, kad tai tėra tarškinimas dirbtiniais skeletais. Tai tapo visiškai akivaizdu po 2018 m. VSD pažymos, kuri buvo paviešinta žiniasklaidoje. Joje ne tik pateikti atsakymai į visus klausimus, bet ir atskleistas išsamus paveikslas, kaip buvo veikiama, kokiais kriterijais remiamasi, ko siekiama.

Buvo tapęs taikiniu

– Susipažinus su VSD ataskaita atrodo, kad tapote įtakingų asmenų ir verslo kompanijų taikiniu. Kaip atsitiko, kad įgijote tokių kovingai nusiteikusių oponentų?

– 2004 m. buvau jaunas ir naujokas politikoje, greitai supratau galiojančias to meto tradicijas, tačiau jos man nepatiko ir pasirinkau kelią viską iš esmės pakeisti. Todėl jau 2005 m. turėjau konfliktą su praktiškai visomis stambiausiomis verslo institucijomis Vilniuje, Lietuvoje. Už pokyčius, kurių ėmiau siekti, sumokėjau didelę kainą.

Man keista, kad dabar kolegos žurnalistai niekada nepamini, kad buvau ne tik pirmasis meras Vilniuje, bet ir pirmasis Lietuvoje užsakęs antikorupcinį savivaldybės teikiamų paslaugų tyrimą, kas šiandien yra normali praktika. Buvau pirmasis meras regione, kuris įdiegė savivaldybėje vieno langelio principą, skaitmenizavo paslaugas, įvedė darbuotojų susitikimų su interesų grupėmis kontrolę, patvirtino specialius plėtros planus, galiojančius visiems, įrengė savivaldybėje vaizdo kamerą su tiesiogine transliacija iš mero kabineto ir t.t. Tikslas buvo vienas – maksimalus atvirumas ir skaidrumas, nes tik toks miestas galėjo būti sėkmingas. Aišku, tai nepatiko Lietuvą valdyti siekiančiam verslui ir nuo jų priklausantiems politikams. Gerai prisimenu, kaip buvo sukurtas planas nuversti mane iš Vilniaus mero posto, apkaltinti korupcija, paversti tariamu vagimi, o vėliau ir mistiniu abonentu.

Politiniai oponentai dažnai sugeba konkuruoti ne idėjomis ar geresniais pasiūlymais, o tik tokiais niekuo neparemtais kaltinimais.

– Jei, kaip sakote, buvote puolamas, kodėl nesikreipėte į teisėsaugą?

– Kreipiausi ir ne kartą. Dar 2005 m. kreipiausi į STT, į VSD su labai aiškiais įrodymais, kad demokratinėje valstybėje iš esmės vykdomas perversmas: bandoma nušalinti oficialiai išrinktą miesto vadovą. Kiek kartų kreipiausi į teisėsaugos institucijas su vienokia ar kitokia informacija, tikėdamasis reakcijos, pagalbos, dažniausiai nukentėdavau pats. Kaip suprantu, minėta 2018 m. VSD pažyma yra rezultatas mano kreipimosi į VSD ir STT 2005 m. Tačiau nesuprantama, kodėl ta informacija tiek metų buvo stalčiuje, kodėl buvo toleruojama ir pagaliau paskelbta tik 2018 m. Kažkam buvo naudinga. Kai tapau meru, politinių partijų interesų grupės nusprendė man patrumpinti kojas: tam pasitelkė ir valstybės institucijas, ir įtakingą verslą. VSD pažymoje aiškiai atskleista, kaip tai buvo daroma.

Sunkiausi metai

– VSD pažymoje esate įvardytas kaip daugiausia nukentėjęs politikas dėl koncerno „MG Baltic“ veiklos. Dėl kokių priežasčių kilo nesutarimų?

– „MG Baltic“ koncerno vadai, pasitelkę skirtingų partijų lyderius, 2005 m. siekė mane nuversti iš Vilniaus mero posto, suskaldė ne tik mano vadovaujamą partiją, bet ir frakciją Vilniaus miesto taryboje. Matyt, nieko nuostabaus, kai VSD pažymoje matai, kad koncerno atstovai galėdavo net Aukščiausiojo Teismo pirmininką išsikviesti ant kilimėlio ir paaiškinti apie teismų sprendimus.

2005–2006 m. man buvo labai sunkūs, nes praktiškai visos stipriausios verslo, žiniasklaidos, politikos jėgos buvo prieš mane. Tačiau ir aš, ir mano partijos kolegos tą spaudimą atlaikėme, išlikome ir savo pozicijos nepakeitėme. Vienais metais vienoje televizijoje daugiau nei 40 proc. nacionalinių žinių buvo su mano pavarde, aišku, neigiamame kontekste. Turint savo rankose įtakingas žiniasklaidos priemones, nesunku bet kurį politiką paversti Ostapu Benderiu, vagimi, abonentu ir kuo tik nori.

VSD pažymoje atskleidžiama, kad „MG Baltic“ vadovai buvo parengę viešųjų ryšių akcijomis paremtą planą, kurio tikslas – sužlugdyti mano reputaciją. Staiga prie savivaldybės prasidėjo įvairūs piketai ir mitingai, plakatai su užrašais „Ostapas Benderis“, „vagis“.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad konfliktas su įtakingu verslu kilo 2004–2005 m., kai Vilniaus savivaldybė nusprendė vystyti projektą dešiniajame Neries krante, kuris šiuo metu yra naujasis Vilniaus centras, ir kai nusprendėme statyti savivaldybės pastatą ir konkurso būdu pritraukti plėtros planų turintį investuotoją. Tai sutapo su „MG Baltic“ vystomu projektu, vadinamuoju „Viktorijos“ verslo centru, arba verslo trikampiu, ir būtent dėl konkurencinių motyvų iš manęs buvo bandoma padaryti vienokį ar kitokį asmenį.

Kaip atskleidžiama VSD pažymoje, būtent tada buvo sukurtas viešųjų ryšių planas, apie kurį jau rašė spauda, ir jiems tą planą sekėsi neblogai įgyvendinti. Kai turi nacionalinio lygio žiniasklaidą savo rankose, bet ką gali padaryti juodą arba baltą. Buvo panaudotas, kaip dabar sakau, „supuvusios silkės“ metodas. To metodo tikslas – nepagrįstai kažkuo apkaltinti. Tau ant kostiumo užmeta supuvusią silkę, ją nusikratai, tačiau nemalonus kvapas lieka ir neišnyksta labai ilgai. Neabejoju, kad ir dabar yra „supuvusios silkės“ metodo paveiktų žmonių, tebesiejančių mane su abonentu, Ostapu Benderiu ir pan.

KGB šešėlis

– Kaip pagrįstumėte viešai išsakytas savo prielaidas dėl prieš jus esą taikytų KGB metodų?

– Būdamas Vilniaus meru siekiau, kad miesto šilumos ūkis būtų vienas iš efektyviausių. Vilnius pirmasis regione pradėjo naudoti biokurą. Tai pažeidė labai daug su dujų tiekimu iš Rusijos susijusio verslo interesų. Čia interesų turėjo KGB karininko vadovaujama liūdnai pagarsėjusi bendrovė „Status“. Jos vadovai Vilniuje garsėjo kaip naudojantys fizinę jėgą ir per savo KGB ryšius galėję gauti bet kokius teismo sprendimus, ypač susijusius su žemės nuosavybės teisių atkūrimu.

Pavyzdžiui, likus savaitei iki rangos sutarties su Suomijos bendrove „Skanska“ pasirašymo dėl Europos pastato ir požeminės perėjos statybos, Vilniaus savivaldybei buvo atneštas dar šiltas teismo sprendimas apie atkurtą 2 a nuosavybę kažkokiai „močiutei", kuriai, suprantama, atstovavo „Status" teisininkai. Vėliau spaudoje pasirodė informacija ir apie paties „MG Baltic“ vadovo ketinimus kandidatuoti į mero postą ir čia vėl buvau konkurentas.

– Turbūt tebeturite daug priešų, tad bus nelengva siekti mero posto...

– Šiandien galiu pasakyti drąsiai, kad dauguma įmonių atstovų, kurie inicijavo prieš mane nukreiptą kompaniją, atsiprašė ir šiandien, įskaitant ir „MG Baltic“ atstovus, galiu sveikintis su visais. Mano tikslas buvo parodyti, kad yra riba, kurios peržengti niekas negali, kad ir koks jis būtų galingas ir įtakingas: visada ieškojau kompromisų, kurie būtų naudingi Vilniaus miesto gyventojams, o ne tiems, kurie pagrasino, kad nuvers iš mero posto… Tokių grasinimų savo kabinete girdėjau ne kartą. Ačiū Dievui, šiandien galiu drąsiai vaikščioti Vilniaus gatvėmis, sveikintis su visais, diskutuoti apie Vilniaus miesto ateitį.

– Paskelbta, kad galbūt sieksite Vilniaus mero posto. Kokios priežastys paskatino svarstyti tokią galimybę?

– Svarstyti apie kandidatavimą į merus skatina partijos kolegų pasitikėjimas. Antra priežastis – įvairių vilniečių, dažnai ir nepažįstamų nuomonė. Būnant miesto gatvėse ne tik iš pažįstamų, mažiau pažįstamų, bet ir iš visiškai nepažįstamų vilniečių dažnai sulaukiu klausimo, ar kandidatuosiu į Vilniaus merus. Tada aš visada klausiu – ar reikia? Ir mane nustebina ne tik palaikymas, bet ir, sakyčiau, konstruktyvus, tikslus esamos situacijos mieste įvertinimas, svarstymai apie tai, ko miestui trūksta. Trečia priežastis – Vilnius man labai rūpi kaip šį miestą mylinčiam gyventojui, kurio vaikai čia auga, kurio beveik visas gyvenimas susijęs su šiuo miestu. Negali stovėti nuošalyje, kai tikrai turi ką duoti Vilniui ir jo gyventojams. Partijos kolegų paprašiau dar mėnesio laiko galutiniam sprendimui priimti, nes norisi pasižiūrėti, kokią komandą galima suburti. Planuoju susitikti su Vilniaus miesto bendruomenių lyderiais, gyvai pajusti kasdienę problematiką. Apie galutinį sprendimą dėl kandidatavimo planuoju informuoti liepos pradžioje.

– Politikos senbuvis Viktoras Uspaskichas paskelbė pasitraukiantis. Ar buvo etapų, kai ir jūs buvote ties tokio apsisprendimo riba?

– Jei kalbame apie tokią ribą, tai arčiausiai jos buvo kelerių pastarųjų metų mano gyvenimo laikotarpis, kai dėl šeiminių priežasčių buvau neaktyvus visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Vyravo daugiau savi reikalai – namai, buitis ir visa kita. Turėjau savotišką priverstinę pertrauką. Aišku, stebėjau procesus, analizavau, bet gal su mažesniu įsitraukimu ir energija. Buvo proga į viską pasižiūrėti iš šalies.

– Pagal jau skelbtas kai kurias apklausas esate būsimų rinkimų favoritas. Tai turbūt įkvepia ir padeda kurti planus, ką nuveiksite, jei tapsite sostinės meru?

Akivaizdu, kad Kaunas padarė labai didelį proveržį ir, atrodo, proveržio pagreitis tik didėja.

– Apklausų rezultatai, kiek jų teko matyti, tikrai nuteikia gerai ir darbingai. Vieną apklausą ir patys buvome užsakę. Vilniečių apklausa atskleidė, ir tai man labai patinka, kad žmonės norėtų matyti Vilnių, kuris būtų lyginamas ne su Kaunu, ne su Klaipėda ar kitais Lietuvos miestais, bet siektų regioninės ir europinės lyderystės. Sostinė turi būti matoma europiniu, pasauliniu lygmeniu, to pastaruoju metu vilniečiai pasigenda. Manau, Vilnius nusileido arba grįžo į istoriškai primestą provincijos miesto lygmenį – šiuo atveju tapo ES pakraščio provincijos miestu. Bet Vilnius ir vilniečiai verti žymiai daugiau – mes tikrai turime ką parodyti ir turime būti matomi pasaulyje. Mano dėmesio centre ir kitos problemos, kurios man yra gerai žinomos ir pastaruoju laiku išlindo, tik kitu kampu – šildymo kainos. Priminsiu, kad, man būnant miesto vadovu, mes pirmieji Baltijos šalyse 2006 m. pastatėme biokuro katilą ir Vilnius 2010–2013 m. turėjo galimybę visiškai atsisakyti Rusijos dujų importo su išimtimi, jei būtų buvusi ypač šalta žiema. Tačiau dėl nacionalinės politikos, dėl Vyriausybės vykdomos politikos tai neįvyko ir šiandien tai grįžta didžiuliu bumerangu. Netgi kogeneracinė jėgainė, kurią vėluoja statyti valstybinė įmonė „Ignitis“, Vilniuje jau būtų veikusi 2016 m. ir ją už perpus mažesnę kainą būtų pastatę privatūs investuotojai. Bet tuo metu tai buvo didelė prezidentės įtaka ir nacionalinių politinių partijų veiksmai šį projektą sužlugdė. Dabartinė Vilniaus miesto savivaldybė su Remigijumi Šimašiumi priešakyje, nusiimdama atsakomybę, atidavė šį projektą Vyriausybei ir valstybinei įmonei „Ignitis“, o vilniečiai už šildymą dabar moka kaip niekada brangiai. Matau sprendimų, kaip iš tos situacijos galima išeiti. Dėmesys krypsta ir į transporto, susisiekimo problemas – paskelbtą karą vairuotojams. Aišku, visiems suprantama, kad automobilizacija yra problema, bet negali iškelti vienos interesu grupės, šiuo atveju dviratininkų, o visus kitus, tarp jų ir pėsčiuosius, vairuotojus, priversti jaustis kažkokiais antrarūšiais, blogiukais. Tai tik kelios rimtos problemos. Jos man yra gerai žinomos ir tikrai turėsime, ką pasiūlyti.

– Liberalias idėjas deklaruojančios partijos ne visada randa bendrą kalbą. Vieniems tai atrodo kaip paradoksas, kitiems – normali, suprantama situacija. Kaip jums atrodo, ar verta ieškoti susitelkimo galimybių? Gal visi kartu būtumėte stipresni?

– Esu už tai, kad ieškotume vienybės. Turiu tam patirties. 2002–2004 m. ėmiausi iniciatyvos sujungti tuometę Liberalų partiją, Centro sąjungą ir Moderniuosius krikščionis demokratus. Lygiai taip pat ne per seniausiai prijungėme prie mūsų partijos „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. Yra ne viena patirtis, parodanti, kad vienybėje – jėga. Manau, kad tikrai prasminga būtų galvoti apie liberalių jėgų suvienijimą, suprantant, kad mes turime daug ginčų, bet tuos ginčus juk galima turėti vienos partijos viduje. Ypač išskirčiau Liberalų sąjūdį. Dabar, vykstant teismo procesui, yra gera galimybė pripažinti padarytas klaidas. Didžiosios dalies veikėjų, dėl kurių kilo neregėtų problemų, dabar neliko Liberalų sąjūdyje. Todėl yra galimybė galvoti apie partijų suvienijimą, atsiribojant nuo praeities, pripažįstant padarytas klaidas. Lietuvai tikrai reikia modernios, visuomenę girdinčios, jos neskaldančios centro dešiniosios politinės jėgos. Reikia atmesti asmenines nuoskaudas ir panašius dalykus. Visada laikausi pozicijos, kad geras politikas negali pykti ilgiau kaip dvi valandas. Be abejo, norėtųsi, kad dabartinė Liberalų sąjūdžio vadovybė kritiškai ir dalykiškai įvertintų skandalingą laikotarpį, kuris visuomenėje sukėlė labai daug pagrįsto nepasitenkinimo, – turiu galvoje paskolos alkoholio dėžutėje istoriją.

– Kaip vertinate buvusių Liberalų sąjūdžio lyderių ir jų bičiulių verslininkų išteisinimą Vilniaus apygardos teisme?

– Aišku, šiuo atveju tai yra tik pirma teismo instancija. Kaip ir daugelį, teismo sprendimas mane labai nustebino. Reikia daug fantazijos, kad įspūdingos sumos alkoholio dėžutėje automobilyje šalia Seimo perdavimą įvertintum kaip normalią paskolą. Manau, kad kitos instancijos teismui įvertinus visas aplinkybes dviprasmybių neliks. Bet faktas yra faktas. Jau paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijoje viskas labai aiškiai pasakyta, kas vyko ir kaip vyko.

– VSD pažymoje kalbama apie įtakingos verslo grupės bandymą, liaudiškai kalbant, jus stipriai išterlioti, nustumti į šalį ir, kaip galima suprasti, tai buvo daroma išmaniai, atkakliai ir efektyviai. Ar artėjant rinkimams baiminatės sulaukti kažko panašaus?

– Norėčiau visuomenei priminti ir parodyti, kad skandalai, sukelti 2002, 2003 m. ir vėliau, buvo surežisuoti, sugalvoti, kaip aiškiai įvardijama VSD pažymoje, žinomoje ir įtakingoje verslo grupėje ir kad pagrindinis taikinys buvau aš. Dėl to, kad užėmiau svarbias pareigas ir daugeliu atveju laikiausi miestą ir miesto interesus ginančių pozicijų. Ir partijos suskaldymas (buvo suskaldyta tuometė Liberalų ir centro sąjunga, kurios buvau pirmininku), ir visų to laikotarpio etikečių („vagis“, „abonentas“) ant manęs klijavimas buvo, kaip atskleidžiama VSD pažymoje, verslo grupės viešųjų ryšių planas. VSD pažymoje aiškiai parodoma, kad netgi Seimo komisija, kuri susiejo mane su kažkokiu mistiniu abonentu, nerado korupcijos objekto. Na, bet rado subjektą – mane, kas yra visiškai absurdiška. Ir VSD pažymoje yra labai aiškiai nurodyta, kad tuo metu įtakingos verslo grupės vadovas darė spaudimą komisijos nariams balsuoti už neigiamas išvadas mano atžvilgiu. Naudojantis įtakinga žiniasklaidos grupe buvo išpilta tiek purvo, kad dalis žmonių apie mane susidarė visiškai iškreiptą nuomonę, to būtent ir siekė įtakinga interesų grupė. Bet baimių dėl galimo pakartotinio puolimo tikrai neturiu, nes su visais galiu sveikintis, visiems galiu drąsiai žiūrėti į akis, todėl jaučiuosi tvirtas. Dabar reikia kalbėti apie ateitį, nes kas buvo, dabar jau nebepakeisi. Svarbu, kad tiesa paaiškėjo. Ir tai yra ne kažkokiais mano norais, bet konkrečiomis ir jau paviešintomis VSD išvadomis paremtas faktas. Net tie, kurie gana giliai domisi politika, buvo paveikti prieš mane nukreiptos kampanijos, o dabar, pamatę VSD išvadas, apstulbę nuščiūva ir jiems tai būna tokia naujiena, kad iš pradžių teranda tik vieną žodį – -„vau“...

– Pastaraisiais metais dažnai galima išgirsti samprotavimų, kad Kaune darosi investuoti lengviau nei Vilniuje, kad Kauno ateitis – šviesesnė. Kaip atrodo jums?

– Kaunas yra mano gimtasis miestas, nuolat stebiu, kas jame vyksta. Pastaruoju metu Kaune ypač dažnai teko lankytis, nes mieste nestinga pasaulinio lygio renginių ir tai puikiai atitinka Kauno kaip Europos kultūros sostinės statusą. Teko lankytis ir Marinos Abramovič paskaitoje, lankyti muziejus. Akivaizdu, kad Kaunas padarė labai didelį proveržį ir, atrodo, proveržio pagreitis tik didėja.

Intrigos teks palaukti

Politikams pradėjus dėlioti būsimų savivaldos ir mero rinkimų lygtis Klaipėdoje, kol kas dar – labai daug nežinomųjų.

Ne vienam rinkėjui smalsu, ar bandys kandidatuoti buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Tokios spėlionės turi tam tikro pagrindo, nes pastarąjį kartą, 2019 m. rinkimuose, jis iškėlė savo kandidatūrą į Klaipėdos merus kaip savarankiškas kandidatas, bet tada laiku nesurinko reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų ir rinkimuose nedalyvavo.

"Grįžtu namo. Grįžtu į savo Klaipėdą. Miestą, kuriame pradėjo plakti mano širdis. Miestą, kuris lyg mama apgaubė savo rūpesčiu spalvotoje vaikystėje. Miestą, kuris kentė mano paauglystės šėliones. Miestą, kuris mane paruošė ir išlydėjo į gyvenimą. Grįžtu ne vienas. Su savo žiniomis, idėjomis, energija ir patirtimi. Parsivežu ir savo gyvenimo kuprą. Ji sunki ir slegianti, bet daug ko pamokanti ir leidžianti labiau suvokti pasaulį", – tuomet savo feisbuko paskyroje įrašė E.Masiulis.

Neseniai išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį buvęs politikas dabar turėtų beveik visus šansus būti renkamas, tačiau dalyvauti rinkimuose esą kol kas planų neturi.

"Apygardos teisme esu išteisintas, bet man ta byla dar nėra pasibaigusi. Pirmiausia norėčiau pabaigti savo teisinius procesus ir tik tada, kai būsiu visiškai išteisintas visose instancijose, spręsiu, ar grįžti į politiką. Tačiau nerealu, kad visa tai suspėčiau padaryti iki kitų metų savivaldos ir mero rinkimų, todėl šįkart sensacijos nebus. Prioritetas kol kas yra teisiniai reikalai, o kaip bus paskui, ateitis parodys", – kalbėjo E.Masiulis.

Šįkart sensacijos nebus.

Turi savo kandidatą

Liberalų sąjūdis jau paskelbė savo kandidatą į uostamiesčio vadovus. Tai miesto tarybos narys S.Budinas.

Jis yra ne vienerius metus dirbęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi, turi municipalinio darbo patirties ir ambicijų, be to, mieste yra žinomas žmogus.

Pasak politiko, visos rimtos partijos rinkimams ruošiasi visą kadenciją.

Taigi liberalai teigia, kad yra nusiteikę turėti daugiau miesto tarybos mandatų nei iki šiol.

Šiuo metu Klaipėdos miesto taryboje yra keturi Liberalų sąjūdžio nariai.

"Manome, kad liberalų rinkėjų Klaipėdoje nesumažėjo, nepaisant to, kad kyla naujos politinės jėgos. Manau, kad klaipėdiečiai yra gana racionalūs ir veikiausiai nepirks katės maiše, nežinodami, ką "perka". Juolab rinkdami vietos valdžią, gyventojai renka pagal nuveiktus darbus ir turimą patirtį. Savo darbais parodžiau, kad galiu dirbti tą darbą, tikiuosi, žmonės tai mato ir įvertins. Pats pretenduosiu į mero postą ir tam turiu partijos bičiulių pritarimą. Mano tikslas yra ne tik patekti į antrą turą, bet ir laimėti rinkimus", – neslėpė S.Budinas.

Eligijus Masiulis. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Tik vienintelė moteris?

Dar viena partija, patvirtinusi savo pretendentę į Klaipėdos mero postą, yra "valstiečiai".

Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga naująja uostamiesčio vadove mato parlamentarę, žinomą klaipėdietę L.Girskienę.

"Toks jau priimtas partijos sprendimas, kad kandidate į Klaipėdos miesto merus deleguos mane. Tik labai sudėtinga prognozuoti rinkimų baigtį. Suprantu, kad Arvydas Vaitkus kandidatuos, nes labai aktyviai reiškiasi. Tik neaišku, su kokia politine jėga. Girdėjau, kad konservatoriai nesusitaria, kas iš jų eis – ar Aidas Kaveckis, ar Audrius Petrošius. Gal dar kandidatuos Artūras Razbadauskas. Kiek žinau, Nina Puteikienė neketina kelti savo kandidatūros. Tai gal aš ir būsiu vienintelė moteris kandidatė į Klaipėdos mero postą", – svarstė L.Girskienė.

Politikė pripažino, kad moterų, vadovaujančių savivaldybių taryboms, nėra daug, bet esą Klaipėdai būtinai reikia moteriškos rankos.

"Kodėl? Nes moterys moka sužiūrėti visus kampus. O Klaipėdoje yra liūdnas vaizdas mieste ir dėl daug metų dirbančių susikompromitavusių valdininkų, kurių neįstengiama pakeisti. Manyčiau, atėjo laikas permainoms. Aš jaučiuosi pakankamai subrendusi, įgijusi patirties, kad imčiausi šitos atsakomybės. Manau, kad mero poste reikia tokio žmogaus, kuris nesusaistytas jokiais ryšiais su daug metų savivaldybės administracijoje dirbančiais asmenimis", – teigė L.Girskienė.

Laukia kampanijos pradžios

Potencialiu kandidatu į Klaipėdos miesto merus L.Girskienės įvardytas tarybos narys A.Vaitkus, buvęs "valstiečių" kandidatas praeituose mero rinkimuose, pats nebuvo toks tikras, ar pretenduos į šį postą dar kartą.

Praeituose rinkimuose A.Vaitkus pateko į antrą turą kartu su dabartiniu meru Vytautu Grubliausku ir jam pralaimėjo.

Nepaisant to, jo rezultatas tada buvo gana geras, neatmetama tikimybė, kad bent jau į antrą turą jam ir šį kartą galėtų pavykti iškopti, tačiau A.Vaitkus dar neatsakė į klausimą, ar jis apskritai kandidatuos ir su kuo.

"Pagrindinis faktorius bus aplinkybių visuma – eiti ar neiti į rinkimus. Jeigu eiti, tai kaip? Juk dabar keičiasi įstatymai ne tik dėl mero institucijos. Kiek žinau, yra ruošiamas įstatymų paketas dėl visuomeninių rinkimų komitetų. Manau, tradicinės partijos išsigando, nes šiandien žmonės renka lyderius. Ir komitetai rinkimuose labai neblogai pasirodė, juolab politinės partijos pagal reitingus, ne tos jėgos, kuriomis pasitiki rinkėjai. Pats esu nepartinis, nuo tada, kai 2017 m. padėjau socialdemokratų partijos bilietą. Neslėpsiu, teko bendrauti su keliomis politinėmis jėgomis, bet ne mano, o jų pačių iniciatyva, ir jie teikė siūlymus eiti kartu. Tačiau dar neapsispręsta", – kalbėjo A.Vaitkus.

Apsisprendimų kryžkelėje

Apsisprendimų dėl savo kandidato į Klaipėdos merus kryžkelėje atsidūrė ir uostamiesčio konservatoriai.

L.Girskienės įvardyti pretendentai – Seimo narys A.Petrošius ir Klaipėdos miesto tarybos narys A.Kaveckis.

A.Petrošius dienraščiui patvirtino, kad kandidatuoti į merus neketina, esą yra "kas labiau nori".

"Šiandien tokių minčių neturiu. Esu susikoncentravęs į darbus Vilniuje. Turime numatę žmogų, kuris labai nori, aš jo įvardyti nenorėčiau, bet jūs visi jį puikiai žinote. Manau, kad dar ankstoka iš viso apie tai kalbėti", – sakė A.Petrošius.

Išgirsti paties A.Kaveckio pozicijos šiuo klausimu dienraščiui nepavyko – kelias dienas tarybos narys kažkodėl neatsiliepė viešai nurodytu telefono numeriu.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Teks sukti galvą

Konservatoriai turi bent kelis potencialius pretendentus į Klaipėdos mero postą, o Sauliaus Skvernelio naujai suburtai partijai "Vardan Lietuvos" kandidatų į uostamiesčio vadovus, panašu, teks paieškoti, nes nei Klaipėdos tarybos narys Artūras Razbadauskas, nei jo frakcijos kolegė Elida Mantulova šio posto netrokšta.

"Tikrai galiu patvirtinti, kad į Klaipėdos merus nekandidatuosiu. Juolab nepriklausau jokiai partijai, esu tik toje pačioje "Vardan Lietuvos" frakcijoje. Čia jau jų problema, ką deleguos į kandidatus. Net jei ir siūlytų man, aš juk esu Klaipėdos universiteto vadovas, yra daug nebaigtų darbų, mano kadencija gi dar nesibaigė, todėl dalyvauti mero rinkimuose minčių neturiu", – užtikrino A.Razbadauskas.

Mero posto netrokšta ir A.Razbadausko frakcijos kolegė E.Mantulova, nors neslėpė, kad dar turi ir jėgų, ir galimybių, ir patirties dirbti miestui.

"Nueiti į politinį užribį dar nenorėčiau, todėl pasirinkau dalyvauti rinkimuose su demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos", tačiau dalyvavimas politikoje nėra panacėja. Kol kas Klaipėdos skyriuje mes dar neįvardiję sąrašo lyderio ir kandidato į merus. Aš pati kandidatuoti neketinu. Manau, kad neturiu kai kurių savybių, kurios reikalingos merui. Neturiu tos charizmos, kurios žmonės tikisi iš mero, neturiu tokios iškalbos, esu labiau administracinis žmogus, tai yra aš noriu daryti, o ne reprezentuoti", – atviravo E.Mantulova.

Renkant merą reikia suvokti, kad dabar bus renkamas labiau ūkininkas negu politikas.

Politikai tars sudie?

Dar viena politikė, Klaipėdos miesto tarybos narė, kelis kartus pretendavusi į uostamiesčio mero postą, N.Puteikienė prasitarė, kad neturi jokio pagrindo net kalbėti apie rinkimus.

"Nepriklausau jokiai partijai, o pati neketinu kurti jokio visuomeninio rinkimų komiteto, nes tai jau dariau. Tai kainuoja daug jėgų, tik paskui žmonės, kuriuos tu atsivedi, pereina į kitą politinę grupę, todėl ir nematau prasmės dirbti tokiu principu. Sulaukiau pasiūlymų iš kitų politinių platformų, bet jie dar nėra tokie rimti, kad galėčiau sakyti, jog dalyvausiu rinkimuose, tačiau akivaizdu, kad Klaipėdos miesto politiniame gyvenime būtinas atsinaujinimas", – pabrėžė N.Puteikienė.

Tačiau, anot politikės, ji kol kas nemato nei naujų lyderių, nei susiformavusių naujų politinių jėgų.

Daugiau nei 10 metų Klaipėdos mero poste dirbantis Vytautas Grubliauskas jau ne kartą akcentavo, kad daugiau į šį postą nebepretenduos.

Būsimų kandidatų vardų spėlioti dabartinis meras nesiryžo.

"Manau, kad dar nėra atskleistos visos kortos, dar ne visi būsimieji kandidatai į merus yra įvardyti. Tačiau yra dar vienas momentas, kuris labai svarbus. Jeigu iki šiol meras buvo politinė figūra, kuriam tekdavo nemažai ir administracinės atsakomybės, tai dabar, jei Seimas patvirtins tą modelį, meras bus labiau administracijos vadovas su tam tikra politine misija ir meras net nebus tarybos narys. Todėl renkant merą reikia suvokti, kad dabar bus renkamas labiau ūkininkas negu politikas. Svarbiausia, kad naujai išrinkta taryba ir meras išlaikytų geranoriškumą bendraujant su miesto bendruomenėmis ir, aišku, kad būtų nusiteikę tarnauti kitiems, o ne siekti, kad kažkas tarnautų jiems", – palinkėjo V.Grubliauskas.

2017 metais po kelių radikalių protesto akcijų Rusijoje į Prancūziją pabėgęs ir čia prieglobstį gavęs 35 metų P. Pavlenskis prisipažino, kad paviešino šį vaizdo įrašą. Šeštadienį jis buvo sulaikytas dėl smurtinio incidento per Naujųjų metų vakarėlį Paryžiuje.

Tačiau sekmadienį policija nurodė nukreipusi savo dėmesį į internete pasirodžiusius vaizdus, kuriuose užfiksuotas besimasturbuojantis vyras, įvardytas kaip B. Griveaux, o taip pat paskelbtos esą politiko siųstos intymaus pobūdžio žinutės.

Dėl šio vaizdo įrašo dviejų vaikų tėvas B. Griveaux buvo priverstas atšaukti savo mero rinkimų kampaniją siekiant pasaugoti jo šeimą nuo skandalo.

Manoma, kad minėtą vaizdo rašą gavo P. Pavlenskio mergina Alexandra de Taddeo (Aleksandra de Tadeo). Ji šeštadienio vakarą buvo suimta dėl kaltinimų pažeidus privatumą ir seksualinio pobūdžio vaizdų platinimą.

P. Pavlenskis/Scanpix nuotr.

29 metų prancūzė sekmadienį buvo apklausiama kriminalinės policijos būstinėje Paryžiuje.

Penktadienį, teisindamasis kova su politine „veidmainyste“, P. Pavlenskis naujienų agentūrai AFP patvirtino, jog paviešino vaizdo įrašą, dėl kurio iš rinkiminės kovos pasitraukė B. Griveaux. Jis pažadėjo savo naujai sukurtoje „politinės pornografijos platformoje“ paskelbti daugiau medžiagos.

Prieštaringai vertinamas menininkas, kuriam Prancūzijoje suteiktas politinis prieglobstis, pareiškė, jog nutekėjęs įrašas, kuriame matyti besimasturbuojantis vyras, yra pirmasis jo indėlis į „politinės pornografijos“ tinklapį. Pasak P. Pavlenskio, svetainė buvo įkurta siekiant viešinti įtakingų žmonių elgesį, kurį jis laiko nedoru.

„Paleidau pirmąją „politinės pornografijos“ platformą“, – pareiškė jis, B. Griveaux nusprendus nebekandidatuoti, kad apsaugotų savo šeimą.

„Aišku, man reikia šaltinių. Tikiuosi, kad turėsiu pakankamai medžiagos“, – pridūrė jis.

P. Pavlenskis, labiausiai žinomas dėl 2013 metais surengto performanso Maskvos Raudonojoje aikštėje, kai vinimis prie grindinio prikalė savo kapšelį, pabrėžė, kad jam užkliuvo ne B. Griveaux moraliniai įsitikinimai, o politinis „apgaudinėjimas“.

„Tai yra principo reikalas. Būtų panašu, jei kas nors agituotų prieš smurtą prieš moteris, o pats kas vakarą muštų savo žmoną“, – teigė menininkas.

„Benjaminas Griveaux pradėjo savo kampaniją siaubingu melu, šlykščia veidmainyste. Jis pasinaudojo savo šeima, žmona, vaikais, kad sukurtų politinį įvaizdį ir prisistatytų kaip pavyzdys visiems Paryžiaus tėvams ir vyrams“, – kalbėjo jis.

B. Griveaux agitavo už „tradicines šeimos vertybes“, kurių pats nesilaikė, tvirtino P. Pavlenskis, skųsdamasis, kad „veidmainystė Prancūzijoje tapo norma, nors tai neturėtų būti laikoma normaliu“ dalyku.

Performansų atlikėjas laikraščiui „Liberation“ anksčiau pareiškė gavęs vaizdo įrašą iš tam tikro „šaltinio“ – su B. Griveaux santykiavusios moters. Vėliau jis atsisakė atskleisti daugiau informacijos apie įrašo kilmę.

Benjaminas Griveaux pradėjo savo kampaniją siaubingu melu, šlykščia veidmainyste.

B. Griveaux advokatas Richard'as Malka (Rišardas Malka) sekmadienį apkaltino „pseudomenininkus“ „pamokslaujant dėl moralės“.

Buvęs vyriausybės atstovas spaudai B. Griveaux yra pirmasis prancūzų politikas, dėl sekso skandalo pasitraukęs iš rinkimų kovos šalyje, kurioje tradiciškai atlaidžiai žiūrima į politikų privatų gyvenimą.

Prancūzijos žiniasklaida ir įvairių politinių pažiūrų politikai B. Griveaux šiuo atveju laiko auka. „Visi turi teisę turėti savo slaptą sodą“, – laikraščiui „Le Journal du Dimanche“ pareiškė Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Richard'as Ferrand'as (Ričardas Feranas).

Tuo tarpu R. Malka pareiškė manąs, kad visa ši situacija buvo spąstai ir kad P. Pavlenskis „veikė ne vienas“.

Skelbiama, kad P. Pavlenskis buvo sulaikytas apklausai dėl gruodžio 31 dieną viename Paryžiaus bute įvykusio konflikto, kurio metu rusas griebėsi virtuvinio peilio. Skelbiama, kad per naujametinį vakarėlį buvo sužaloti du žmonės, o pačiam rusui per galvą buvo trenkta buteliu.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas siūlė braukti nuostatą, kad savivaldybės tarybos nario, mero ar europarlamentaro įgaliojimai nutrūksta, jei jis išrenkamas į Seimą.

Už tokias pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 11 Seimo narių, prieš buvo 44, susilaikė 37 parlamentarai.

Pataisas pristatęs V. Simulikas teigė, kad jomis siekiama suvienodinti sąlygas visiems rinkimų dalyviams, tačiau oponentai sakė, jog tai paprasčiausias rinkėjų apgaudinėjimas.

„Koks tikrasis tikslas norėti, kad Europos Parlamento nariai, siekdami išsaugoti mandatą, vestų sąrašą, apgaudinėtų rinkėjus? Ar jie iš tikrųjų ruošiasi (atsisakyti mandato – BNS), gal jūs diskutavote su galimais pretendentais?“ – klausė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Koks tikrasis tikslas norėti, kad Europos Parlamento nariai, siekdami išsaugoti mandatą, vestų sąrašą, apgaudinėtų rinkėjus?

V. Simulikas aiškino, jog tikroji pataisų teikimo priežastis – siekis užtikrinti „visų piliečių teisę turėti vienodas žaidimo sąlygas“.

„Mūsų komitetas yra kitoks, kitaip mąstantis ir kitaip žiūrintis į daugelį reiškinių. Mūsų supratimas yra, kad sąlygų suvienodinimas vienodų teisių užtikrinimas yra pagrindinis dalykas“, – tvirtino V. Simulikas.

Prieš kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, jog „neatsitiktinai žiniasklaida šituos projektus pavadino „Uspaskicho projektais“.

„Iš dabar žinomų, teoriškai įmanomų variantų būtent labiausiai tikėtinas Viktoro Uspaskicho noras pratempti sąrašus, o jeigu nedidelė dalis praeina į Seimą, nelabai norisi atsisakyti Europos Parlamento mandato“, – svarstė J. Razma.

Naujienų portalui 15min.lt Darbo partijos vadovas europarlamentaras V. Uspaskichas patvirtino galvojantis dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau EP mandato būtų linkęs atsisakyti tik partijos sėkmės atveju, jei pretenduotų į premjerus ar turėtų didelę frakciją Seime.

„Galiu pasakyti, kad jei negausime tiek balsų, kad galima būtų priiminėti lemiamus sprendimus, aišku, aš tada neisiu. Manęs nedomina nei Seimo nario mandatas, nei ministro postas. Jei bus toks lemiamas balsų skaičius, nuo kurio priklausys esminiai sprendimai, aišku, aš aktyviai įsijungsiu į tą veiklą“, – portalui sakė V. Uspaskichas.

„Kaunas yra atviras miestas jaunimui, ir tai nėra vien tik gražūs žodžiai. Suteiksime progą susipažinti su miesto valdymu iš labai arti, – sakė savo darbo kabinetą studentui užleisiantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Jaunimas atvyksta į Kauną studijuoti iš visos Lietuvos, o dalis jo čia ir pasilieka tapdami kauniečiais. Dirbame, kad gyvenimas Kaune jiems būtų kuo patogesnis.“

Mero poste V. Matijošaitį pakeis Vytauto Didžiojo universiteto antrakursis Lukas Gedvilas. Politikos mokslus studijuojantis kaunietis tikina turįs daug bendro su oficialiuoju miesto vadovu: „Aš irgi myliu savo miestą Kauną, jo kraštovaizdį ir autentiškas bei istorija pulsuojančias vietas. Ir man ne „dzin“, kaip atrodys mano miestas, kaip jame jausis vietiniai, tarptautiniai studentai, apskritai visas jaunimas.“

Dar trys studentai su savais pasiūlymais ir ambicijomis imsis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigų. Beje, vienas iš jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas iš Indijos Rahul Singh. Kalbėdamas apie savo prioritetus, jis siūlo Kaunui daugiau dėmesio skirti tarptautinių studentų bendruomenei, kuri mieste kasmet vis gausėja.

Imtis atsakingų pareigų Kauno savivaldybės administracijoje nepabijojo ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentų atstovybės prezidentė Aurelija Jasionytė. Jos manymu, ne tik Kaunas, bet ir visi šalies miestai turi didelį rūpestį – jie sensta. Dėl to studentė siūlo imtis daugiau iniciatyvų, kad miestas būtų vis patrauklesnis jauniems žmonėms.

KTU antrakursis magistrantas Marius Šumanas ragina miestą kurti tiek fiziškai, tiek ir dvasiškai, o į šiuos procesus kuo labiau įtraukti bendruomenę, kad kauniečiai jaustųsi esantys ne vien gyventojai, bet ir reikšminga besikeičiančio, tobulėjančio Kauno dalis.

Tarptautinę studentų dieną laikinieji miesto vadovai pradės darbiniu pasitarimu mero kabinete, vėliau turės galimybes iš arčiau pažinti darbą savivaldybėje ir galiausiai aplankys kelis strategiškai svarbius miesto objektus. Po pietų, apie 15 val., mero kabinete bus surengta spaudos konferencija, kurioje studentų ketveriukė pasidalins įspūdžiais bei atsakys į žiniasklaidos atstovų klausimus.

Ryškus kontrastas tarp leiboristų atstovo Sadiqo Khano (Sadiko Chano) ir konservatorių kandidato Zaco Goldsmitho (Zako Goldsmito) dera kunkuliuojančiame didmiestyje, kur smarkiai išaugusios būsto nuomos ir nekilnojamojo turto kainos išstumia viduriniąją klasę ir didina prarają tarp skurstančiųjų ir turtingųjų.

Tačiau ketvirtadienį vyksiančius Londono mero rinkimus aptemdė pareiškimai, esą S.Khanas, kuris yra musulmonas, palaiko ryšius su ekstremistais, bei atsakomieji kaltinimai, kad Z.Goldsmithas stengiasi įbauginti ir suskaldyti vieno iš labiausiai kosmopolitiškų pasaulio miestų rinkėjus.

Z.Goldsmithas naudoja žodžius „radikalus“ ir „pavojingas“ S.Khanui apibūdinti ir vienoje savo kampanijos kalbų sakė, kad jo oponentas „nuolat suteikia tribūną, deguonį ir netgi priedangą tiems, kurie siekia padaryti žalą mūsų policijai ir sostinei“.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prisijungė prie šios kritikos, kaltindamas S.Khaną, kad jis nuolat pasirodo tribūnoje kartu su Sulaimanu Ghani (Suleimanu Ganiu) – imamu, kurį premjeras vadina islamo ekstremistu.

S.Khanas atsikirto kritikams, žadėdamas „būti britu musulmonu, kuris kovoja su ekstremistais“, ir apkaltindamas Z.Goldsmithą vykdant „bjaurią užmaskuoto kurstymo kampaniją“.

S.Khanas sako, kad prieš įsitraukdamas į politiką jis buvo žmogaus teisių advokatas ir kartais dalydavosi tribūna su žmonėmis, kurių pažiūroms nepritaria.

Jo komanda pateikė nuotraukų, kuriose S.Ghami įamžintas kartu su Z.Goldsmithu ir kitais įtakingais Konservatorių partijos veikėjais, pažymėjusi, kad S.Khanas padėjo pašalinti S.Ghani iš Londono mečetės imamo pareigų dėl jo radikalių pažiūrų.

Šis kivirčas paliko nemalonų prieskonį daugiakultūriame metropolyje, kur iš 8,6 mln. gyventojų daugiau nei milijonas yra musulmonai.

Z.Goldsmithas kaltinamas kurstąs įtampą mieste, kurio pareigūnai sužlugdė kelis islamo ekstremistų teroristinius sąmokslus nuo tada, kai per savižudžių sprogdintojų atakas Londono viešojo transporto sistemoje 2005 metų liepą žuvo 52 žmonės.

Vietos savivaldos ekspertas Tony Traversas (Tonis Traversas) iš Londono ekonomikos mokyklos sakė, kad „Britanijos politikai yra įprasti smarkūs apsišaudymai žodžiais ir kaltinimais“, bet dėl Z.Goldsmitho taktikos kai kurie žmonės pasijuto nesmagiai.

Gali būti, kad tai atsigręš prieš jį patį. Nepaisant kaltinimų, 45 metų S.Khanas šiuo metu yra aiškus lažybininkų favoritas laimėti ketvirtadienio rinkimus ir tapti pirmuoju Londono meru musulmonu. Pergalę jam pranašauja ir viešosios nuomonės apklausos.

Londoniečiai iki kaulų smegenų

Laimėtojas bus tik trečiasis meras per Londono šiuolaikinę istoriją – šis postas buvo įsteigtas 2000 metais. Anksčiau jį užėmė leiboristų politikas Kenas Livingstone'as (Kenas Livingstonas) ir dešiniojo sparno atstovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Ir Z.Goldsmithas, ir S.Khanas yra londoniečiai iki kaulų smegenų. S.Khanas, autobuso vairuotojo ir siuvėjos iš Pakistano sūnus, augo su septyniais broliais ir seserimis trijų miegamųjų socialiniame būste. 2005 metais jis buvo išrinktas į parlamentą atstovauti Londono rajonui, kuriame užaugo, o iki to laiko užsiėmė teisine praktika.

Londonas yra „nuostabiausias pasaulio miestas. Jis ištiesė man pagalbos ranką, kurios man reikėjo savo potencialui realizuoti“, sakė jis neseniai vykusiame rinkimų kampanijos mitinge.

41 metų Z.Goldsmithas sakė, kad jo šeima „tokia pat įvairiapusė, kaip šis didis miestas“. Jo protėviai buvo žydai, bėgę nuo fašizmo Europoje, o tėvas finansininkas Jamesas Goldsmithas (Džeimsas Goldsmitas) buvo ir Prancūzijos atstovas Europos Parlamente, ir Britanijos euroskeptiškų pažiūrų politikas.

Be to, Z.Goldsmithas turi du sūnėnus musulmonus – jo sesuo Jemima (Džemima) buvo ištekėjusi už Pakistano kriketo žvaigždės, vėliau į politiką pasukusio Imrano Khano (Imrano Chano), su kuriuo išsiskyrė 2004 metais.

Z.Goldsmithas mokėsi prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje, iš kurios buvo pašalintas už marihuanos laikymą.

Jis visą gyvenimą karštai domėjosi aplinkosaugos klausimais ir iki išrinkimo į parlamentą 2010-aisiais ne vienus metus buvo žurnalo „The Ecologist“, kurio savininkas buvo jo dėdė, vyriausiasis redaktorius.

Būsto krizė 

Daugelis rinkėjų Z.Goldsmitho aštrias žodines atakas prieš S.Khaną laiko dėmesio nukreipimu nuo svarbiausio rinkimų klausimo – būstų problemos.

Gyventi didžiausiame Europos mieste nemažai daliai jo gyventojų tampa finansiškai sunkiai pakeliama našta. Vidutinė būsto kaina Londone siekia 530 tūkst. svarų (677 tūkst. eurų) ir yra 10 kartų didesnė už vidutines metines namų ūkio pajamas.

Kosminės būstų kainos liudija miesto sėkmę. Į Londono Sitį plaukia milijardai iš viso pasaulio, o jo namai vilioja turtingus pirkėjus iš Kinijos, Rusijos ir kitų šalių, ieškančius saugaus prieglobsčio sau ir savo pinigams.

Po Antrojo pasaulinio karo ne vieną dešimtmetį mažėjęs Londono gyventojų skaičius sparčiai auga – iš dalies dėl migracijos iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kurių piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti Britanijoje.

Nevaržoma imigracija yra opi tema prieš dar vieną artėjantį svarbų balsavimą – birželio 23 dieną įvyksiantį referendumą dėl tolesnės šalies narystės ES. Rinkėjų sprendimas pasitraukti iš Bendrijos tikriausiai turėtų didžiulį poveikį Londonui.

Z.Goldsmithas pasisako už pasitraukimą iš ES, o S.Khanas norėtų pasilikti Bendrijoje, tačiau šiam klausimui mero rinkimų kampanijos metu neskirta daug dėmesio.

Nepaisant skirtumų, abu kandidatai sutaria, jog reikia spręsti būstų kainų problemą, taip pat laikosi panašios pozicijos dėl kitų pagrindinių miesto problemų: nusikalstamumo ir terorizmo grėsmės, pernelyg apkrautos transporto sistemos ir nuolatinės oro taršos.

Jie abu žada, kad kasmet bus pastatoma po 50 tūkst. naujų būstų – dvigubai daugiau nei dabar.

Neseniai vykusiame mitinge S.Khanas sakė, kad užtikrins „pirmumo teisę į namus londoniečiams, o ne investuotojams iš Artimųjų Rytų ir Azijos“.

Z.Goldsmithas sutinka, kad Londonas išgyvena būsto krizę, kuri užprogramuota keliems dešimtmečiams į priekį, tačiau pabrėžia, jog reikia sąžiningai pripažinti, kaip sunku bus ją įveikti.

Kalbėti apie didžiulę būsto problemą yra lengviau nei ją išspręsti, turint galvoje, kad žemė šiame mieste itin brangi, o jį supanti teisiškai saugoma žalioji juosta riboja priemiesčių plėtrą.

Londono meras kontroliuoja 16 mlrd. svarų (20,4 mlrd. eurų) miesto biudžetą, tačiau turi mažiau įgaliojimų už savo kolegas Niujorke ar Paryžiuje, nes jam tenka dalytis valdžia su 32 savivaldžiais rajonais ir Sičiu.

Jei išeitis nebus rasta, Londoną greičiausiai turės palikti tokie gyventojai, kaip Madi Simpson, 36 metų trijų mažamečių vaikų motina, kuriai su vyru per šešerius metus teko triskart keisti gyvenamąją vietą ieškant įkandamo būsto. Jie gauna stabilias viduriniosios klasės atstovų pajamas, tačiau pusę šių lėšų vis dar išleidžia nuomai.

„Nepaliekame Londono, nes čia yra mūsų bažnytinė bendruomenė, mūsų šeimos, – sakė M.Simpson. – Nenoriu matyti, kaip iš Londono traukiasi šeimos ir jauni žmonės. Man nereikia nekilnojamojo turto – aš noriu namų“.