Nebalsuojantys ar viešai protestuojantys prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą buvo tiesiog suimami gatvėse. Gyventojai buvo įsitikinę – neva demokratiški rinkimai – dar vienas A. Lukašenkos režimo spektaklis, kurio baigtis ir taip aiški.

A. Lukašenkos priešininkė rinkimuose – buvusi anglų kalbos mokytoja Sviatlana Cichanouskaja, rinkimuose pakeitusi savo vyrą – nuožmų A. Lukašenkos kritiką, kuris už savo veiklą pasodintas į kalėjimą.

„Viskas, ką darau, tai dėl vyro, jo išlaisvinimo. Myliu jį ir vaikus, baltarusius, kurie nori būti laisvi“, – tąkart kalbėjo S. Cichanouskaja.

Dieną po rinkimų buvo pranešta apie vieną žuvusįjį, šimtus sužeistų ir dar daugiau suimtų žmonių. Gyventojams užtekdavo praeiti pro šalį ir jie atsidurdavo amonininkų akiratyje. O vėliau – milicijos furgone.

S. Cichanouskaja, kuri oficialiais režimo skelbtais duomenimis, surinko vos 10 proc. balsų, buvo priversta bėgti į Lietuvą. O dar vienai kadencijai save paskyręs A. Lukašenka, susidūrė su nemenku iššūkiu. Kitokios ateities trokštantys baltarusiai nė nesiruošė trauktis.

Praėjus metams Lietuvoje įsikūrusi opozicija plano išversti A. Lukašenką iš sosto ir surengti demokratinius rinkimus neatsisako.

„Ir anksčiau tai buvo režimo valstybė, bet mastas yra neregėtas – skaičiai visi rekordiniai – dešimtys tūkstančių išvykusių, šimtai politinių kalinių, netgi žuvusiųjų“, – sakė politologas Vytis Jurkonis.

Pasak jo, Baltarusijos atvejui svarbus tarptautinės bendruomenės požiūris, o tai ypač sustiprino Lietuvoje įsikūrusią opoziciją. „Galima kritikuoti, kad jo gal buvo per mažai, jis buvo per lėtas, bet vis dėlto S. Cichanouskaja susitiko ir su Prancūzijos prezidentu E. Macronu, su Vokietijos kanclere A. Merkel, JAV prezidentu J. Bidenu ir dar dešimtimis valstybių lyderių. Tikrai labai smarkiai išsaugo ir politinis dėmesys, ir sankcijos, ir finansinė parama – visa tai buvo rekordiniai metai“, – teigė politologas.

Nuo režimo persekiojimo į Lietuvą pabėgo keli šimtai baltarusių, organizacija „Dapamoga“, kuri rūpinasi baltarusių įsikūrimu Lietuvoje, sako per šiuos metus sulaukė 500 politinio prieglobsčio prašytojų.

„Jie vis dar bijo, jiems blogai. Ir, aš manau, kad grįš tik stiprūs žmonės, apsirūpinę ir tada jau jų vaikai žinos, ką reiškia gyventi laisvoje šalyje, kaip Lietuvoje, o ne dar kartą išrinkti eilinį diktatorių. Kadangi jūs suprantate, kas būtų buvę, jei būtume laimėję pernykščius rinkimus“, – pasakojo organizacijos „Dapamoga“ vadovė Nataliya Kolegova.

Į Lietuvą patraukė ne tik nuo režimo besislapstantys politiniai pabėgėliai – per šiuos metus į didžiuosius šalies miestus persikėlė ir ne viena baltarusiška įmonė.

„Yra 8 tūkst. žmonių, kurie irgi yra prieš A. Lukašenką, su savo informacinių technologijų verslu ir investicijomis, tai yra tikrai nuostabu Lietuvoje – mes turime tokius gerus specialistus, na, sakykime, tokią gerą jėgą, kuri mums visiems primena: vaikinai, už demokratiją reikia kovoti“, – sakė „Dapamoga“ vadovė.

Jeigu sankcijos būtų tokio masto buvusios rugsėjį kaip kad buvo po „Ryanair“ istorijos, turbūt galbūt šitas reportažas vyktų ir Minske.

Ekspertai pripažįsta, kad protestų įkarštyje praėjusiais metais pritrūko rimtesnės tarptautinės bendruomenės reakcijos. „Jeigu sankcijos būtų tokio masto buvusios rugsėjį kaip kad buvo po „Ryanair“ istorijos, galbūt šitas reportažas vyktų ir Minske“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Tačiau dabar, tikina, situacija – daug rimtesnė, mat, prie režimo taikomų represijų baltarusiams prisidėjo ir migrantų krizė. O tai kaip reikiant įsiutino tarptautinę bendruomenę.

„Labai aiškiai yra suprantama, kad tai nėra vidaus politikos klausimas, kad tai nėra net dvišalių santykių klausimas su Lenkija ar su Lietuva, kad tai yra regioninio saugumo klausimas, todėl aš tikiu, kad sankcijų bus daugiau“, – svarstė politologas.

Vis dėlto ir pats A. Lukašenkos režimas neturėtų atsipalaiduoti, juk į nugarą alsuoja Rusija. Rugsėjį numatomi Dūmos rinkimai, kur Rusija turėtų išspręsti klausimus vidaus politikoje ir jau galėtų imtis kaimyninės Baltarusijos reikalų.

„Mes turime labai nedidelį galimybių langą kalbant apie rinkimus – daryti čia ir dabar, angažuoti ir ES ir Jungtines Tautas, nes jeigu mes lauksime įsibėgėjant 2022-ųjų metų, tuomet ir Kremliaus pajėgumai bus visiškai kitokie“, – akcentavo V. Jurkonis.

Tačiau N. Kolegova kaip ir kiti baltarusiai su viltimi laukia naujos eros šalyje. Kaip ir dėl A. Lukašenkos – įsitikinusi, kad su Lietuva ir visos Europos pagalba, diktatorius sostu džiaugsis neilgai.

„Kadangi režimui ir būtent A. Lukašenkai liko nedaug. Bet kuriuo atveju, ir sveikata, ir paskutiniu metu mes pradėjome gauti laiškus iš buvusių karininkų, iš buvusių amonininkų, kurie nori išduoti režimą“, – sakė organizacijos „Dapamoga“ vadovė.

Todėl ir praėjus metams baltarusių nuotaikos neišblėso.

„Kaip galime įvertinti praėjusius metus? Visi Lietuvos gyventojai turėjo lūkesčių, nepriklausomai, kas už ką balsavo, tačiau po rinkimų lūkesčių kreivė krito nepaprastai žemai ir tikėtis, kad rimtos pertvarkos galimos – gana sunku. Žmonės nusivylę. (...) Reformos nevyksta, medikai algų negauna, eilės iki gydytojų kabinetų ilgėja. Antroji problema šiandienos vyriausybėje – auganti politinė fragmentacija. Geriausias pavyzdys – suskilę socialdemokratai. (...) Jei norime valstybinės pertvarkos, esmingų pokyčių, šuolio į priekį – privalomas susitarimas tarp politinių jėgų, kurios šiandien yra stipriausios ir nefragmentuotos. Jei norime užtikrinti, kad įvyktų aukštojo mokslo pertvarka – reikalingas susitarimas, ir mes esame pasiruošę dalyvauti tokiame susitarime. Šiandien turime duoti progą, pripažinti, kad yra sunku, kad ne viskas pavyko taip, kaip kalbėta, ir susėsti prie derybų stalo“, – teigė G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis taip pat pažymėjo, kad regioninių vizitų po Lietuvą ciklu „Sutarti dėl Lietuvos“ šiais metais vykdomas pažadas išklausyti esmines bendruomenių problemas ne tik prieš rinkimus, bet nuolatos.

Kviečia „valstiečius“ sutarti dėl paramos

G.Landsbergis sako, jog konservatoriai pasirengę būdami opozicijoje paremti valdančiuosius „valstiečius“ jiems vykdant konkrečias reformas bei kviečia sutarti dėl „didžiosios koalicijos“, rašo BNS.

Tai nėra pertvarka, tai yra iš būtinybės daromi maži pakeitimai.

„Turime aiškų įsivaizdavimą, kas tai yra svarbiausi darbai: tai mokesčių, švietimo pertvarka, investicijų pritraukimas, rimtas požiūris į tą sritį. Tai yra trys sritys, kur mes galėtumėme bendradarbiauti. Jei klausimas kiltų, ar mes prašomės į valdžią – ne, nesiprašoma. Bet sąvoka „didžioji koalicija esminėms valstybės pertvarkoms“ man patinka“, – BNS šeštadienį sakė partijos pirmininkas.

G.Landsbergis teigė, jog susitarimas tarp politinių jėgų, kurios yra „stipriausiai atstovaujamos Seime“, galėtų būti ir rašytinis.

„Rašytinis – taip, galbūt, išbandėme tokį metodą. Jei norime, kad įvyktų mokesčių reforma, aukštojo mokslo pertvarka, tam reikalingas įsipareigojimas iš pagrindinių, nefragmentuotų partijų, politinių jėgų, kurios gali prisiimti įsipareigojimą. Duodu pažada, jog Tėvynės sąjunga yra ta jėga, kuri nori ir gali dalyvauti tame susitarime ir aš matau kitą politinę jėgą, tai „valstiečius“, – tvirtino jis.

Dabartinius valdančiųjų veiksmus minėtose srityse jis įvardino kaip „mažus žingsnius“: „Tai nėra pertvarka, tai yra iš būtinybės daromi maži pakeitimai“.

Kalboje partijos tarybos atstovams šeštadienį jis taip pat pabrėžė, jog nėra pagrindo džiaugtis ir socialdemokratų skilimu – anot jo, tai didina politinę fragmentaciją ir trukdo sprendimams.

„Aš nejaučiu džiaugsmo, aš matau, kad tai yra didelė problema, kadangi kiekvienas politinis sprendimas veikia politinio susitarimo pagrindu. Turime susitarti. Ir kuo didesnė fragmentacija (...), tuo yra sunkiau susitarti“, – sakė G. Landsbergis.

Su LVŽS frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu BNS šeštadienį nepavyko susisiekti. „Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis kol kas konservatorių pareiškimo nekomentuoja – BNS šeštadienį jis sakė norintis susipažinti su siūlymu.

TS-LKD taryba taip pat priėmė deklaraciją, kurioje konstatuojama, jog per metus po Seimo rinkimų „neįvyko esminių pokyčių“, o valdantieji „valstiečiai“ kritikuojami, jog pasirinko „ne dialogą ir plataus sutarimo dėl valstybei būtinų reformų siekį“, o nu ėjo „konfrontacijos ir manipuliacijų keliu, pasirinkdama bendradarbiavimą su neskaidriomis politinė mis jėgomis ir atskirais politikais, kurie postus ir buvimą valdžioje iškelia aukščiau Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų“. Taip pat pažymima, kad konservatoriai išliks „konstruktyvia politine jėga“, bet „principingai vertins Vyriausybės, atskirų jos narių ir visos valdančiosios koalicijos darbą“ ir teiks alternatyvius „reformų ir būtinų viešojo gyvenimo sprendimų pasiūlymus“.

TS–LKD frakcija su 31 atstovu yra antra pagal dydį Seime. Valdantieji LVŽS Seime turi 57 atstovus. „Valstiečiai“ yra pasirašę koalicinį susitarimą su buvusia Socialdemokratų partijos frakcija. Tačiau frakcijai skilus į dvi ir pakeitus pavadinimus „valstiečius“ remiančioje Socialdemokratų darbo frakcijoje lieka 12 atstovų. Tad formaliai valdantieji turi 69 narius – mažiau nei pusę atstovų 141 vietos Seime.

Naujausia rinkos tyrimų kompanijos RAIT apklausa rodo, jog už TS–LKD Seimo rinkimuose balsuotų 18 proc. rinkėjų, kad balsuotų už „valstiečius“, tvirtina 15 proc. respondentų.

Šią savaitę suėjo lygiai metai, kai pasibaigė Seimo rinkimai. Ta proga siūlome prisiminti, kaip atrodė pirmosios deklaracijos vos sužinojus rezultatus, kaip vienos partijos lyderis žegnojosi nuo kitos neskaidrios partijos ar jos vadovo, ir ką jis kalba dabar? Kaip buvo mušamasi į krūtinę, jog nebus bendro darbo, kol bus kalbamasi su konkurentais, ir kaip tie konkurentai gavo trečio brolio vaidmenį, o bendradarbiavimas vis dėlto įvyko. Kaip vienos partijos pirmininkas tikinęs, kad nedalyvaus koalicijoje, ne tik dalyvavo, bet dėl jos prarado savo partijos, kurioje išbuvo kokius du dešimtmečius, narystę.

Dažniausiai tokiems žodžių ir veiksmų prieštaravimams pateisinti naudojamas Lietuvos vardas, esą viskas tik dėl jos dabarties ir ateities. Teisus buvo tas, kuris sakė, jog politika yra menas ieškoti problemų, rasti jų, nepaisant yra jų ar ne, diagnozuoti jas neteisingai ir skirti ne tuos vaistus.

„Yra šiandien vienas bet, tai yra pirmininkas, kuris iš tiesų, na, neatsakęs arba kelia daug įvairiausių kontraversijų, tiek su dalyvavimu įvairiuose renginiuose, pozicijos demonstravimu ypatingai po Krymo aneksijos ir okupacijos bei karo Ukrainoje. Tai yra tikrai kliuvinys, kol tie klausimai šiandien yra neatsakyti šiuo atveju, kalbant žvilgsnis į rytų pusę, tai tikrai, matyt, jo nebus“, – sakė tuometis LVŽS lyderis Saulius Skvernelis.

Taip būsimasis premjeras kalbėjo prieš metus apie galimą koaliciją su Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tačiau socialdemokratams nutraukus koalicijos sutartį, nuomonė pasikeitė. Apie galimus koalicinius saitus viešai prabilo Seimo pirmininkas, kaip ir premjeras, atmetęs Voldemaro Tomaševskio dalyvavimą.

2017 m. spalio 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“, paklaustas, ar kvies Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą į koaliciją, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, teigė: „Jei bus poreikis, taip. Ir jei jie aišku pageidaus. V. Tomaševskio nėra Seime. Žinote, kada mes sprendžiame tuos klausimus, kurie sprendžiami čia, tai tie, kas yra užribyje, tai tegul ir lieka užribyje“.

Čia verta prisiminti, jog vos daugiau nei prieš mėnesį tas pats Seimo pirmininkas mums apskritai neigė, bet kokius naujus sandorius dėl koalicinės sutarties.

„Paramos bet kokiu atveju reikės, bet naujos koalicijos mes nenumatome“, kalbėjo V. Pranckietis 2017 m. rugsėjo 10 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

Taigi, rodos, iškeltos sąlygos, kodėl su šia partija negali būti formalių koalicijų, niekaip nepasikeitė, kaip sakė premjeras, iškelti klausimai vis dar be atsakymų. Negana to, prieš kelias savaites net Lenkijos ambasadorė Lietuvoje pareiškė, kad gegužės 9-osios švęsti nedera, nes ji Lenkijai ir Lietuvai lėmė okupaciją. Spėjama, kad tai buvo adresuota būtent Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovui.

2014-iais V. Tomaševskis šiame minėjime pasirodė su į atlapą įsegta vadinamąja Georgijaus juostele, kurią naudoja Rusijos remiami separatistai, eskaluojantys konfliktą Rytų Ukrainoje.

„Ką kalba valstiečių ir žaliųjų lyderiai, kad mes bendrausime tik su frakcijos nariais, neklausysime V. Tomaševskio, tai yra visiškai ne taip, nes partija yra absoliučiai paklusni V. Tomaševskio valiai. Jis yra gal net šiek tiek autoritarinis lyderis partijai, ir aš neįsivaizduoju tokios situacijos, kad frakcija elgtųsi priešingai nei jos vadovas. Tai gana keista, kad S. Skvernelis iš esmės neatsisako tų ketinimų bendradarbiauti su frakcija, kuri iš esmės yra visiškai nepatikima“, – komentavo VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas, o dabar likęs be partijos eiliniu Socialdemokratų darbo frakcijos nariu Algirdas Butkevičius savo žodžių nuoseklumu niekada nepasižymėjo. Iškart paaiškėjus rinkimų rezultatams, kurie socialdemokratams buvo tiesiog tragiški, A. Butkevičius pareiškė, kad jokiose valdančiose koalicijose jis nedalyvaus.

„Aš pats kaip pirmininkas prisiimu atsakomybę ir tikrai aš, jeigu būtų toks sprendimas priimtas mūsų partijos valdybos ar prezidiumo, tikrai aš nedalyvausiu formuojant, reiškia, daugumą“, – sakė tuometis LSDP pirmininkas A. Butkevičius 2016 m. spalio 23 d. laidoje „Seimo rinkimų rezultatai“.

Tačiau A. Butkevičius ne tik vadovavo deryboms dėl koalicijos, bet ir paskubėjo iškeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją  į Ūkio, tuo sukeldamas ne tik kitų socialdemokratų derybininkų, bet ir partijos daugumos nepasitenkinimą. Bet, svarbiausia, po mažiau nei metų dėl išlikimo valdančioje koalicijoje pasipriešino partijos tarybos sprendimui trauktis ir su keliais bendraminčiais sukėlė maištą, dėl ko teko pasitraukti iš partijos.

Į politikų chorą, kuriame dainos žodžiai keičiasi nuo tragiškų iki komiškų, yra įsijungęs ir konservatorių vadovas. Iškart po rinkimų visai nedviprasmiškai pranešęs, kad jokių reikalų su valstiečiais žaliaisiais neturės, kol anie derėsis su socialdemokratais.

„Ramūnas Karbauskis turės pasirinkti,  bet kuriuo atveju, kuria kryptimi jis nori eiti. Ar jis nori eit su dešiniaisiais, ar jis nori eit su kairiaisiais, tai yra  pirmoji nuostata. Tai reiškia, tol kol vyks derybos dviem frontais, Tėvynės sąjunga vienam fronte nedalyvaus“, – sakė G. Landsbergis 2016 m. spalio 24 d.

Tačiau pažadai buvo sulaužyti. Vasarą konservatoriai su valstiečiais žaliaisiais, šiems dar esantiems parašais sutvirtintoje koalicijoje su socialdemokratais, pasirašė naują susitarimą, kuriuo parėmė urėdijų reformą mainais į PVM lengvatą šildymui. Būtent šis susitarimas buvo paskutinis lašas pratašęs socialdemokratų kantrybę, privedęs prie koalicijos sutarties nutraukimo ir A. Butkevičiaus su kompanija likimu tik socialdemokratų vardą turinčioje frakcijoje.

Dabar valdantiesiems iki formalios daugumos trūksta 2 balsų. Šie sako to nesureikšminantys, juolab, kad drąsinasi Lenkų frakcijos parama, ir neabejoja, jog darbai vyks sklandžiai. Ar to užteks mažumos vyriausybei, paaiškės priiminėjant biudžetą, kai kiekvieno parlamentaro balsas yra svarbus. Iki tolei sau reikalingais klausimais rėmę konservatoriai ir socialdemokratai užsiminė, kad toks biudžetas jų netenkina ir jie savo balsais jo nepalaikys.

„Nors S. Skvernelis ar Seimo Pirmininkas bando skaičiuoti kitaip ir sakyti, kad jie tarsi turėtų tą daugumą. Tai daugeliu atvejų einamiesiems sprendimams to užtenka, bet laikantis formalių taisyklių, kuomet kalbama labai aiškiai, kad turi būti ne mažiau nei 71 narys Seime, remiantis Vyriausybės programą, tai kol kas tos oficialios daugumos dar nematome“, – kalbėjo dr. T. Janeliūnas.

„Žinoma, jiems reikia galvoti apie ateitį, galvoti apie formalią daugumą, bet ko gero tai išsprendžiamas dalykas, turint omeny, kad... Na, aš neįsivaizduoju, kad arba Lenkų rinkimų akcija, arba Tvarka ir teisingumas spyriotųsi pasiūlius jiems jungtis prie valdančiosios koalicijos“, – sakė portalo LRT.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius.

Be to, ir pats premjeras randa daug bendro su šiomis partijomis.

„Mes turim daug sąlyčio taškų su Lenkų rinkimų akcija, turime, dalis nėra didelė balsuojančių tvarkos ir teisingumo“, – teigė S. Skvernelis.

Jeigu būtų minčių apie „Tvarkos ir teisingumo“ paramą, tai tektų vėl grįžti į metą iškart po rinkimų ir prisiminti kategoriškus pareiškimus.

„Mūsų pozicija, kuri buvo nuo pat pradžių, kad Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nebus mūsų koalicijos partneriai, ji niekada nesikeitė ir nesikeičia. Tai yra mes iš karto užbrėžiam raudoną liniją šitoje vietoje“, – sakė 2016 m. spalio 24 d. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Bet juk visada galima prisiminti nepakeičiamą frazę, kuria, regis, tik patys ja žongliruojantys politikai ir betiki – aplinkybės pasikeitė, bet mes esam labai atsakingi, mums svarbiausia Lietuva, o dėl jos juk ir raudoną liniją galima perspalvinti.