Prieš trejus metus viename Kaštonų gatvės sklype buvo beveik 300 garažų, aplink kuriuos susiformavo nelegalūs sąvartynai.

Šiuo metu, pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, didžioji sklypo dalis sutvarkyta ir pačių garažų liko ne tiek daug.

„Metalinių garažų Kaštonų gatvėje ženkliai sumažėjo, liko maždaug 50. Dar turime pabaigti sutvarkyti sklypą, tada ir žinosime, kiek tiksliai liko tų garažų, kuriuos reikės išgabenti“, – teigė I. Kubilienė.

Anot vedėjos, tęsiant tvarkymo darbus, balandžio pabaigoje teks suaktyvinti likusių garažų savininkų paiešką, kad šie pasiimtų savo turtą ir atlaisvintų teritoriją.

Jeigu kai kurių savininkų rasti nepavyks, jų turto nukeldinimu pasirūpins Miesto tvarkymo skyrius.

Visiškai priešinga situacija yra Minijos–Upelio gatvių garažų masyve. Ten garažai buvo pastatyti ne savavališkai, bet jie buvo neregistruoti.

O miestui prireikus šios teritorijos, nes joje ateityje planuojama pramoninių objektų statyba, dar 2021 m. rudenį savininkai buvo įspėti savo turtą nusikelti.

Vis dėlto situacija iš mirties taško nepajudėjo iki šiol. Pradžioje savininkai pasipriešino savivaldybės reikalavimui atlaisvinti miesto žemę, o vėliau terminas nukelti garažus atidėtas.

Tokių laikinųjų statinių-garažų eksploatavimo aikštelių Klaipėdoje yra septynios. Minijos ir Kaštonų gatvių garažų aikštelės pateko į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas.

Pasak I. Kubilienės, tokie statiniai menkina ne tik miesto įvaizdį, jie neretai tampa ir asocialių žmonių buveinėmis.

„Buvo atvejis, kai tvarkant atliekas prie garažų, juose pastebėta kyšanti žmogaus ranka, laimei, paaiškėjo, kad tai buvo tiesiog tarp atliekų miegojęs valkataujantis asmuo“, – kuriozinę istoriją prisiminė I. Kubilienė.

Kernavės gatvėje ant valstybinės žemės stovėjo 179 metaliniai garažai. Garažų nukėlimas pajudėjo UAB „Grindai“ nukėlus pirmuosius garažus ir įrengus patogų išvažiavimą. Tuomet sukruto ir garažų savininkai. Per du mėnesius jie išsikėlė savo garažus ir juose buvusį turtą. Artimiausiu metu „Grinda“ išveš likusias šiukšles ir baigs tvarkyti teritoriją, išlygins likusias duobes.

Garažų nukėlimas buvo vykdomas teismo paskirtu sprendimu dalyvaujant ir antstoliui. Dar 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymas įpareigojo visus Vilniaus mieste ant valstybinės žemės esančių metalinių garažų savininkus iškeldinti šiuos statinius iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir atlaisvinti užimtą valstybinę žemę.

S. Žiūros nuotr. 

Tuščiame sklype iškils 2-3 aukštų lopšelis-darželis su sporto žaidimų aikštele. Jį galės lankyti 280 vaikų nuo 3 metų iki priešmokyklinukų. Užduotis projektuotojams sudaryta pagal bendruomenės išsakytus lūkesčius – planuojant siekti gatvės ir kiemo erdvių atskyrimo, o sklypo erdves formuoti taip, kad būtų prieinamos ir tinkamos naudotis bendruomenės gyventojų veikloms – sukurti fizinius, emocinius ir želdynų skiriamuosius elementus. Numatoma, kad sporto žaidimų aikštele su specialia smūgius silpninančia danga ne darbo metu galėtų naudotis platesnė bendruomenės dalis. 

Per trejus metus Vilniuje buvo nukelta beveik 9400 metalinių garažų – tai yra apie 85 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų. Didžiausią valstybinės žemės plotą užima garažai Stepono Batoro gatvėje. Šioje vietoje ant valstybinės žemės dar stovi apie 300 garažų. Vilkpėdėje Vaduvos gatvėje dar likę 186 garažai. 72 nenukelti garažai dar stovi didžiuliame garažų masyve prie A. P. Kavoliuko ir Sietyno gatvių. Apie 70 garažų likę Paneriuose, prie Savanorių prospekto, 48 – Mildos gatvėje. 

Nukėlus garažus sutvarkoma aplinka, sklypuose projektuojamos žaliosios erdvės, gyventojams reikalinga infrastruktūra, tokia, kaip darželiai ir mokyklos. Pavyzdžiui, Karoliniškėse iš Sietyno gatvės patraukus garažus tiesiama trūkstama 250 m ilgio gatvės atkarpa su pėsčiųjų ir dviračių takais tarp V. Maciulevičiaus ir R. Jankausko gatvių. Nukėlus 80 arų sklype įsikūrusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų g. gatvių, įrengta Šnipiškių aikštė su pėsčiųjų takais, mažosios architektūros elementais, apšvietimu, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis.

Garažų nukėlimas pajudėjo UAB „Grindai“ nukėlus pirmuosius garažus ir įrengus patogų išvažiavimą. Tuomet dalį garažų išsivežė patys savininkai. Kitus iškrausto ir nukelia UAB „Grinda“.

„Vilniaus mieste, o ypač tankiai apgyvendintose teritorijose, labai trūksta laisvos žemės darželiams, mokykloms. Kuo greičiau bus atlaisvinta ši teritorija, tuo greičiau čia galės atsirasti darželis, todėl raginame gyventojus suskubti ir išsivežti savo turtą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

S. Žiūros nuotr. 

Garažų nukėlimas vykdomas teismo paskirtu sprendimu dalyvaujant ir anstoliui. Dar 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymas įpareigojo visus Vilniaus mieste ant valstybinės žemės esančių metalinių garažų savininkus iškeldinti šiuos statinius iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Daugelis miesto gyventojų nukėlė savo garažus geranoriškai, bet Kernavės garažų bendrija prašymus ignoravo. Ji ilgai neatskleidė tikrųjų savininkų, vėliau teigė, kad įpareigos juos nukelti garažus iki šių metų vasaros pabaigos. Bendrijai to nepadarius, teismas leido pačiai savivaldybei nukelti šiuos garažus.

Kernavės gatvėje stovėjo 179 metaliniai garažai. Jie užėmė apie 63 arų ploto sklypą, kuriame tilptų visas darželis, liktų vietos dar ir sporto žaidimų aikštelei. Metalinius garažus ir juose buvusį turtą laikinai saugos UAB „Grinda“. Norėdami atsiimti turtą, žmonės galės kreiptis į įmonę, jei turimais dokumentais įrodys, kad tai jų turtas. Vėliau turtas bus atiduotas atliekų tvarkytojams.

S. Žiūros nuotr. 

Per trejus metus Vilniuje buvo nukelta beveik 9000 metalinių garažų – tai yra daugiau nei 80 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų. Visi laikinieji metaliniai garažai užima apie 50 ha plotą. Nukėlus garažus sutvarkoma aplinka, sklypuose projektuojamos žaliosios erdvės, gyventojams reikalinga infrastruktūra, tokia, kaip darželiai ir mokyklos.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet šiems garažams buvo leista valstybinėje žemėje įsikurti laikinai – 3–5 metams. Tačiau dešimtmečiams stovėti valstybinėje teritorijoje likę garažai ilgainiui tapo sąvartynais ir ėmė kelti grėsmę aplinkai ir iš esmės apsunkino valstybinės žemės panaudojimą viešiesiems interesams.

„Visi terminai, kurie buvo duoti atlaisvinti valstybinę žemę, jau yra praėję. Dabar iš esmės vyksta visur teisminiai procesai, per teismus bandome gauti vykdomuosius raštus, kad su antstoliu galėtume savo iniciatyva tuos garažus nukelti“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus vadovas.

„Kaip greitai mums teismai duos įgaliojimus su antstoliu tvarkytis, taip greitai mes tuos darbus ir padarysim. Manau, dar geri metai, daugiausia – du, ir Vilnius metalinių garažų nebeturės“, – pridūrė jis.

Taip V. Benkunskas kalbėjo pirmadienį Vilniuje, Kernavės gatvėje, pradedant iškeldinti čia esančius metalinius garažus, o esamoje teritorijoje planuojant pastatyti lopšelis-darželį.

Pradžioje planuojama nukelti 75 garažus, vėliau – dar apie 100. Anot savivaldybės, garažų savininkus vienijanti bendrija ilgai neatskleidė tikrųjų jų savininkų, vėliau teigė, kad įpareigos juos nukelti garažus iki šių metų vasaros pabaigos.

Bendrijai to nepadarius, teismas leido pačiai savivaldybei nukelti šiuos garažus.

„Jaučiamės šiek tiek apgauti, nes su bendrijos pirmininku buvo pasirašyta taikos sutartis, (...) buvo pažadėta, kad geranoriškai iki rugpjūčio pabaigos garažai bus nukelti. Bet matome, kad nė vienas garažas nėra pajudėjęs“, – vėliau spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.

„Tikrai davėme pakankamai laiko susirinkti daiktus ir išeiti“, – pridūrė jis.

Meras atmetė kritiką, kad dauguma žmonių nežinojo apie būtinybę nusikelti savo neteisėtus garažus. Pasak jo, ant tų garažų sienų buvo klijuojami informaciniai lapeliai.

V. Benkunskas taip pat pabrėžė, kad garažai nėra nukeliami nemokamai – jų savininkai turės padengti miesto patirtas išlaidas.

„Mes turėsime regreso tvarka šitų metalinių garažų savininkus pasiekti ir tas sąskaitas už priverstinius darbus pateikti“, – kalbėjo Vilniaus vadovas.

Per trejus metus Vilniuje nukelta beveik 9 tūkst. metalinių garažų – apie 80 proc. visų, stovėjusių valstybinėje miesto žemėje. Dar liko nenukelta apie 1,8 tūkst. garažų.

Metalinius garažus ir juose buvusį turtą laikinai saugos savivaldybės įmonė „Grinda“. Norėdami atsiimti turtą, žmonės galės kreiptis į įmonę, jei turimais dokumentais įrodys, kad tai jų turtas. Vėliau turtas bus atiduotas atliekų tvarkytojams.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis sovietmečiu. Tuomet juos valstybinėje žemėje leista statyti laikinai – 3–5 metams, tačiau dešimtmečius ten likę garažai, pasak savivaldybės, ilgainiui tapo sąvartynais, ėmė kelti grėsmę aplinkai, teršti ją.

Iš pradžių planuojama nukelti 75 garažus, vėliau – dar apie 100.

Atlaisvintame sklype bus statomas 280 vietų lopšelis-darželis su sporto žaidimų aikštele. Ja po darželio darbo valandų galės naudotis ir bendruomenė, pranešė sostinės savivaldybė.

„Vilniuje gyventojų skaičius sparčiai auga, todėl būtina plėsti ir vaikų darželių infrastruktūrą. Tai ypač aktualu tokiuose rajonuose kaip Šnipiškės, kur atsiranda vis daugiau naujų gyvenamųjų kvartalų ir kuriasi daugybė jaunų šeimų“, – pranešime cituojamas miesto meras Valdas Benkunskas.

Dar 2020 metais pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas įpareigojo visus mieste ant valstybės žemės esančių metalinių garažų savininkus iškeldinti šiuos statinius iki tų metų gruodžio 31 dienos ir atlaisvinti užimtą valstybinę žemę.

Anot savivaldybės Organizacijos vystymo grupės patarėjos Daivos Mikulskienės, daugelis gyventojų nukėlė savo garažus geranoriškai, bet Kernavės garažų bendrija prašymus ignoravo.

„Neliko kito pasirinkimo, kaip tik pasitelkti teisėsaugą ir atlaisvinti žemę, kuri priklauso visiems vilniečiams“, – tvirtino ji.

Kernavės gatvėje yra 179 metaliniai garažai. Jie užima apie 63 arų ploto sklypą.

Savivaldybės teigimu, garažų bendrija ilgai neatskleidė tikrųjų savininkų, vėliau teigė, kad įpareigos juos nukelti garažus iki šių metų vasaros pabaigos. To nepadarius, teismas leido savivaldybei nukelti šiuos garažus.

Metalinius garažus ir juose buvusį turtą laikinai saugos įmonė „Grinda“.

Norėdami atsiimti turtą, žmonės galės kreiptis į įmonę, jei dokumentais įrodys, kad tai jų turtas. Vėliau turtas bus atiduotas atliekų tvarkytojams.

Per trejus metus Vilniuje nukelta beveik 9 tūkst. metalinių garažų, tai yra daugiau nei 80 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų.

Visi laikinieji metaliniai garažai užėmė apie 50 ha plotą.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis sovietmečiu. Tuomet juos valstybinėje žemėje leista statyti laikinai – 3–5 metams, tačiau dešimtmečius ten likę garažai ilgainiui tapo sąvartynais, ėmė kelti grėsmę aplinkai, teršti ją.

Kaip informuoja savivaldybė, šiuo metu nukelta per 80 procentų garažų. Likusi nedidelė nenukeltų garažų dalis yra privačiose teritorijose, kur savivaldybė negali įpareigoti pašalinti, bet stengiasi savininkus paraginti tvarkytis.

2020 m. birželį Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo sostinės metalinių garažų savininkus iki nurodyto termino atlaisvinti valstybinę žemę. Dabar skaičiuojama, kad iš 10,7 tūkst. metalinių garažų iki 2023 m. kovo 1 d. yra nukelta 8,5 tūkst. ir taip atlaisvinta daugiau nei 40 ha ploto.

Dalis savininkų buvo geranoriški, daliai prireikė teismo ir antstolių paraginimo.  Teisme inicijuotos 167 bylos – tiek dėl pavienių metalinių garažų nukėlimo, tiek dėl kelių garažų ar jų blokų pašalinimo. 155 bylos jau pasibaigusios.

„Tai reiškia, kad gyventojai jau galutiniais teismo sprendimais yra įpareigoti nukelti garažus. Penki atvejai yra perduoti antstoliams, dalis gyventojų nusikėlė garažus be antstolių įsikišimo (ir nepatyrė išlaidų antstoliams), dėl kelių garažų nukėlimo po teismo sprendimo dar tikslinamos aplinkybės garažų buvimo vietoje“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Daiva Mikulskienė.

Iš maždaug 2 tūkst. metalinių garažų, kurie vis dar likę, pusė yra privačioje žemėje. Savivaldybė tokiu atveju negali įpareigoti savininkų garažus pašalinti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokiuose sklypuose garažai stovi apleisti, kaupiamos įvairios atliekos. Nustačius tokį faktą, savivaldybė sklypų savininkams gali pritaikyti didžiausią – 4 proc. žemės mokesčio tarifą, kas irgi paskatina susitvarkyti žemės sklypus.

Tvarkosi ir privatūs savininkai

Kai kuriose seniūnijose pavyko nukelti visus ten stovėjusius metalinius garažus ar jų masyvus. Daugelis savininkų patys įsijungė į procesą ir atlaisvino valstybinę žemę. Buvo atvejų, kur garažai stovėjo privačių savininkų sklypuose, tačiau ir šie savininkai sutiko bendradarbiauti ir susitvarkyti. Kitur reikėjo imtis teisinių priemonių. Labai mažos dalies metalinių garažų savininkai nėra žinomi, todėl pradėtos procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Kiekvieno sklypo situacija – išskirtinė. Pavyzdžiui, atlaisvinus teritoriją Sietyno gatvėje, buvo sudarytos sąlygos organizuoti Sietyno gatvės atkarpos sujungimą.

Metaliniai garažai miesto nepuošia, nemažai jų yra apleisti, netvarkomi, užima valstybinę žemę, trukdo planuoti miesto teritorijas.

Vieni pirmųjų buvo nukelti garažai Pilaitėje. Didžiulį, beveik 1,5 tūkst. garažų, masyvą gyventojai su bendrijos pirmininko geranorišku įsitraukimu nusikėlė per metus. Teritorija buvo sutvarkyta ir atlaisvinta naudoti miesto plėtrai.

Liepkalnio gatvėje iš pradžių pavyko nukelti tik trečdalį garažų. Kol vyko derybos su garažų bendrija, paaiškėjo, kad žemės sklypas, kuriame veikia bendrija, turi savininką, ir šis nukėlė visus likusius garažus savo iniciatyva.

Karoliniškių seniūnijoje situacija kiek kitokia – vienoje iš teritorijų buvo apie 1,2 tūkst. garažų masyvas, tačiau sklypai, kuriuose stovi garažai, turėjo du savininkus. Didžioji dalis garažų stovėjo valstybinėje žemėje, kita dalis – privačiame sklype. Pavyko nukelti beveik visus garažus iš abiejų sklypų ir sutvarkyti apleistą bei užterštą teritoriją, nors teko imtis ir teisinių priemonių. Apie 15-os garažų, likusių stovėti valstybinėje žemėje, savininkai nežinomi.

„Dėl likusių metalinių garažų, kurie yra valstybinėje žemėje, 2022 metų pabaigoje jau yra pradėta bešeimininkio turto pripažinimo procedūra. Savininkai nežinomi, jeigu jų nustatyti nepavyks ir teismas pripažins šį turtą kaip niekieno, galėsime garažus pašalinti. Jei savininkai vis dėlto atsilieptų, jie būtų įpareigoti nukelti tokius garažus“, – paaiškino D. Mikulskienė.

Garažų teritorijos ir išvalomos

Savivaldybė nuo pat proceso pradžios teikė savininkams įvairią pagalbą nukeliant garažus ir sutvarkant teritoriją. Nemažas skaičius ja pasinaudojo.

„Mūsų tikslas – sutvarkyti apleistas teritorijas, metaliniai garažai miesto nepuošia, nemažai jų yra apleisti, netvarkomi, užima valstybinę žemę, trukdo planuoti miesto teritorijas. Todėl norisi padėkoti tiems, kurie geranoriškai sutiko, ir bendromis pastangomis pavyko didžiąją dalį šių teritorijų sutvarkyti. Savo ruožtu, suteikėme visokeriopą pagalbą, sutvarkėme ir išvežėme paliktas atliekas. Per visą procesą išvežėme beveik 14 tūkst. tonų atliekų – statybinių, nerūšiuotų, padangų, pagėgių, tepalo ir kitų pavojingų atliekų. Tokios paslaugos gyventojams būtų kainavusios nemažai, todėl džiaugiamės, kad gyventojai suprato mūsų prašymą ir pasinaudojo suteikta pagalba“, – sako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Garažų miestelis netoli Minijos gatvės susiformavo dar sovietmečiu.

Kažkada žmonėms buvo sudaryta galimybė pasistatyti garažus Upelio, Veliuonos ir Minijos gatvėse, tačiau artimiausiu metu šį žemės sklypą ketinama panaudoti bendriesiems poreikiams ir inžinerinei infrastruktūrai, todėl garažus paprašyta iškelti.

Esą tie garažai ten nėra pastatyti savavališkai, bet jie neregistruoti.

Garažų savininkai lig šiol neturi jokios sutarties su valstybe dėl žemės nuomos.

Savivaldybės reikalavimu, iš sklypo, esančio tarp Veliuonos, Upelio ir Minijos gatvių, dar iki 2021 m. gruodžio vidurio turėjo būti iškelta beveik trys šimtai metalinių garažų.

Jie maištauja, nenusiteikę paklusti.

Buvo skelbta, kad, laiku nenukėlus šių statinių, jų savininkams grės piniginės baudos.

„Kol kas jokių veiksmų savivaldybė nesiima, manau, dar pakabinsime skelbimus su papildomais raginimais, kad naudotojai nusikeltų garažus. Bet jie maištauja, nenusiteikę paklusti. Deklaruoja, jog tie garažai yra jų, nepaisant, kad tai buvo laikinieji statiniai laikinam naudojimui ir jie tą puikiai žinojo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Laima Jūrevičienė.

Kur kas geriau savivaldybės atstovams sekėsi Kaštonų gatvėje, kur taip pat buvo iki 300 metalinių garažų. Jie iš ten jau pašalinti.

„Mes dabar turime sutvarkyti teritoriją Kaštonų gatvėje, kur irgi buvo garažai, bet jų naudotojai juos tvarkingai nusikėlė be jokių pretenzijų. Ten garažų bendrija buvo likviduota, žmonės nusikėlė garažus. O konkrečių terminų, iki kada turi nusikelti garažus Upelio, Veliuonos, Minijos gatvėse, dar nepaskelbėme“, – sakė L. Jūrevičienė.

Šiuo metu čia yra apie 300 metalinių garažų, kurių savininkai lig šiol neturi jokios sutarties su valstybe dėl žemės nuomos.

Kažkada jiems buvo sudaryta galimybė pasistatyti garažus toje vietoje.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patvirtino, kad garažai ten nėra pastatyti savavališkai, bet jie neregistruoti.

Tokių laikinųjų statinių – garažų eksploatavimo aikštelių Klaipėdoje yra septynios.

Minijos ir Kaštonų gatvėse garažų aikštelės dabar patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas. Vietoj tų aikštelių numatyti kitos paskirties sklypai.

Todėl buvo siūloma garažus persikelti į Šilutės pl. esančią aikštelę arba juos utilizuoti. Vieni paversti dirbtuvėmis ar sandėliais, o kai kurie iš viso užmiršti ir nenaudojami.

Savininkai iki praėjusių metų gruodžio 15 d. privalėjo nukelti savo turtą, esantį valstybinėje žemėje Upelio, Veliuonos ir Minijos gatvėse. Vis dėlto taip neįvyko – iki šiol tai padarė vos keli savininkai.

Kadangi dauguma garažų nebuvo nukelti, savivaldybė terminą pratęsė iki šio pavasario.

Tačiau baigiasi balandis, o garažų komuna taip ir liko nepajudinama.

Laiku jų nenukėlus, naudotojams grasinta administracine bauda nuo 300 iki 1,2 tūkst. eurų už savavališką valstybinės žemės užėmimą.

Taip pat buvo teigiama, kad tokiu atveju garažai turėtų būti nukelti priverstine tvarka ir jų naudotojams teks apmokėti nukėlimo, saugojimo ir bylinėjimosi teisme išlaidas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovai šiemet jau planavo lėšas garažų nukėlimui.

Kiek tam reikėtų pinigų, dabar dar sunkiau prognozuoti, nes paslaugų kainos šiuo metu labai nestabilios.

Vietinis sąvartynas

„Kauno dienos“ skaitytoja atkreipė dėmesį į Šaldytuvų gatvę, esančią Šančiuose. Viename sklype sumesta kalnai šiukšlių. Toks vaizdas tikrai nedžiugina.

„Atšilo orai, ir atsivėrė šiukšlės. Čia visas sąvartynas, visko pilna“, – taip Šaldytuvų g. 35A sklypo vaizdą apibūdino kaunietis.

Iš tiesų sklype prikrauta kalnai įvairių buitinių atliekų, senų baldų, nebenaudojamų padangų. Prikrauta ir šakų, ir kitokių šiukšlių. Lengvesnes po teritoriją nešioja vėjas, sunkesnės – tiesiog pūva nuo saulės ir kritulių.

Nesaugu: teritorijoje prikrauta nenaudojamų padangų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauniečiams šis šiukšlynas kelia nerimą. Vietiniai bijo gaisro, be to, atliekos gali užteršti gruntą.

„Kai tiek šiukšlių vienoje vietoje, iki nelaimės – vos keli žingsniai. Padangos degė Alytuje, nejau norite, kad ir Kaunas paskęstų juoduose dūmuose? Be to, visi tik ir kalba apie ekologiją, o kai sklype tiek nerūšiuotų atliekų, niekam neįdomu“, – piktinosi Šančių gyventojai.

Apsilankė ir aplinkosauga

Dienraštis apie Šančiuose atsiradusį sąvartyną informavo ir aplinkosaugininkus. Šie nuvyko į Šaldytuvų gatvę, įvertino situaciją ir įpareigojo savininką susitvarkyti.

„Sklype Šaldytuvų g. 35A, Kaune, sukrautos atliekos buvo užfiksuotos tikslinės išvykos metu. Išsiaiškinta, kad jų sklype atsirado iškeldinus metalinius garažus“, – „Kauno dienai“ komentavo Aplinkos apsaugos departamento specialistai.

Jie nurodė, kad pagal nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) metaliniai garažai priklausė „Ąžuolo“ bendrijai. Tačiau nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 27 d.

„Šiuo metu sklypas priklauso NŽT. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija yra išsiuntusi raštą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atliekų sutvarkymo. Kovo 25 d. Kauno AAI gavo raštą iš Kauno m. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus, kad klausimas dėl sklypo sutvarkymo ir kitų darbų perduotas sklypo savininkui – NŽT“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Paliko: šiukšlių atsirado nukėlus metalinius garažus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiukšlės iš garažų

Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė patvirtino, kad kalnai šiukšlių Šaldytuvų g. sklype atsirado iškėlus senus metalinius garažus.

Kai tiek šiukšlių vienoje vietoje, iki nelaimės – vos keli žingsniai.

Ji nurodė, kad minėtą sklypą nuo 2004 iki 2019 m. nuomojo metalinių garažų eksploatavimo bendrija. Pasibaigus nuomos sutarčiai, NŽT sutarties nepratęsė.

„Nuo 2020 m. vyko bendrijos likvidavimas ir garažų griovimas, kurį kuravo paskirtas įgaliotinis. Dėl teritorijos tvarkymo su juo kontaktavome viešai nurodytu telefonu. Mus informavo, kad teritorija bus sutvarkyta pašalinus visus garažus“, – teigė I.Kuktienė.

NŽT aiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius raštu atsakė tarnybai, kad paskirtas įgaliotinis, atsakingas už teritorijos sutvarkymą.

„Taigi šiuo metu NŽT negali tiksliai atsakyti, kada savivaldybė ar seniūnija sutvarkys šią teritoriją“, – komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.

Seniūnė informavo, kad atliekų vertimas ar laikymas tam tikslui nepritaikytose vietose gali užtraukti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotinį nusižengimą gali tekti susimokėti nuo 140 iki 600 eurų.

Miestui prireikė vietos

Šiuo metu čia yra apie 300 metalinių garažų, kurių savininkai lig šiol neturi jokios sutarties su valstybe dėl žemės nuomos.

Kažkada jiems buvo sudaryta galimybė pasistatyti garažus toje vietoje. Tačiau šiuo metu žemės sklypą tarp Veliuonos, Upelio ir Minijos gatvių ketinama panaudoti bendriesiems poreikiams ir inžinerinei infrastruktūrai, todėl garažus paprašyta iškelti.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad tie garažai ten nėra pastatyti savavališkai, bet jie neregistruoti.

Tokių laikinųjų statinių – garažų eksploatavimo aikštelių Klaipėdoje yra septynios. Minijos ir Kaštonų g. garažų aikštelės dabar patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas.

Vietoj tų aikštelių numatyti kitos paskirties sklypai.

"Viena alternatyva – persikelti garažus į Šilutės pl. esančią aikštelę arba juos utilizuoti, nes dauguma atveju jie yra nenaudojami, vieni paversti dirbtuvėmis ar sandėliais, o kai kurie iš viso užmiršti", – teigė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė.

Terminas – gruodžio vidurys

Metalinių garažų savininkai iki gruodžio 15 d. privalėjo nukelti garažus, esančius valstybinėje žemėje Upelio, Veliuonos ir Minijos gatvėje, vis dėlto taip neįvyko.

"Jie garažų nenusikėlė, maištavo. Buvau nuvažiavusi, kabinau skelbimus, bet jie plėšė tuos skelbimus. Tačiau jie turės nusikelti  garažus, nes taip numatyta detaliajame plane", – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Laima Jūrevičienė.

Laiku jų nenukėlus, naudotojams gresia administracinė bauda nuo 300 iki 1,2 tūkst. eurų už savavališką valstybinės žemės užėmimą, o patys garažai bus nukelti priverstine tvarka ir jų naudotojams teks apmokėti nukėlimo, saugojimo ir bylinėjimosi teisme išlaidas.

"Situaciją žinau. Pagal detalųjį planą yra numatyta, kad toje teritorijoje neturi likti tų garažų. Miesto tvarkymo skyrius tiems garažų savininkams davė terminą juos nusikelti, nors mes manėme, kad jis nerealus. Bandymas neįvyko", – pakomentavo R.Gružienė.

Nukels iki pavasario

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė neslėpė, kad šiemet buvo tikslas įspėti garažų savininkus dėl nukėlimo.

Irena Šakalienė: gal iki šiol ne visi suprato, ką reikia padaryti?

"Garažų jie nenukėlė, tai teks nukelti savivaldybei. Kitiems metams planuosime lėšas ir bandysime nukeldinti, bet, manau, kad savininkai patys tai padarys. Sprendžiame iš tų gausių skambučių, kurių sulaukėme. Žmonės yra įspėti, jie domisi, klausia, jie supranta, kad teritorija bus tvarkoma ir jų garažų ten neturi likti. Gal iki šiol ne visi suprato, ką reikia padaryti", – kalbėjo I.Šakalienė.

Kiek reikėtų lėšų garažams nukelti, I.Šakalienė pasakyti negalėjo, nes esą viešųjų pirkimų kainos labai nestabilios.

"Nukėlimą pradėsime pavasarį, jei dar bus tokių, kurie nenusikels patys", – patikino I.Šakalienė.