Tarybai jau devynerius metus vadovavęs M. Fedotovas dažnai išreikšdavo kritišką nuomonę Rusijos vyriausybės atžvilgiu.

Praėjusį mėnesį jam suėjo 70 metų. V. Putinas šį mėnesį šventė 67-ąjį gimtadienį. Ketvirtoji V. Putino kadencija pasibaigs po penkerių metų.

M. Fedotovas „atleidžiamas iš pareigų... dėl to, kad jam sukako 70 metų“, tokį nutarimą pasirašė V. Putinas, dokumentas buvo paskelbtas tarybos svetainėje.

Jis paskelbė, kad M. Fedotovo pareigas perima buvęs valstybinės televizijos žinių vedėjas Valerijus Fadejevas, kuriam šiuo metu yra 59 metai.

„Dėl nepriklausomo prokuroro institucijos. Aš nelabai suprantu, kas tai. Bet pagalvokime“, – pasakė V.Putinas, reaguodamas į atitinkamą Rusijos prezidento Žmogaus teisių gynimo tarybos vadovo Michailo Fedotovo pasiūlymą.

M.Fedotovas anksčiau paragino prezidentą apsvarstyti galimybes įsteigti tokią instituciją.

„Mes siūlome įsteigti nepriklausomo prokuroro, kurį skiria valstybės vadovas, instituciją. Pavadinimas gan sąlyginis. Bet tokia institucija tiesiog būtina, kad būtų padarytas galas toms byloms, kuriose korporatyvinis solidarumas arba biurokratinis apsnūdimas trukdo triumfuoti teisingumui“, – sakė jis per V.Putino ketvirtadienio susitikimą su minėtos tarybos nariais.

„Žmonės metų metus kapanojasi tarp tuščių atsakymų, nesuprasdami, kaip galima nematyti akivaizdaus dalyko. Jiems teisingumas svarbiau už formalumus ir kažkas galų gale turi patraukti „Stop“ rankeną, kad šita neteisybės „šokanti varlė“ sustotų. Šiandien to daryti nėra kam“, – sakė M.Fedotovas.

Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Ela Pamfilova aplankė areštinėje Maskvoje laikomą Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko, kuri kaltinama sąsaja su dviejų rusų žurnalistų nužudymu Ukrainoje.

„Aš šiandien aplankiau Nadeždą (Nadiją) Savčenko. Ji į mane kreipėsi, ir aš skubiai reagavau“, – pasakė E.Pamfilova naujienų agentūrai „Interfax“ penktadienį, bet apsilankymo detalių kol kas neketino atskleisti.

Lakūnės N.Savčenko išlaisvinimo temą ketvirtadienį Minske aptarė vadinamasis Normandijos ketvertas.

E.Pamfilova badaujančią N.Savčenko aplankė penktadienį areštinės „Matrosskaja tišina“ ligoninėje.

„Kalbant apie Savčenko išlaisvinimą, jeigu tai įvyks po tam tikrų būtinų procedūrų, aš vertinsiu kaip humanišką geros valios aktą iš Rusijos pusės“, – sakė žmogaus teisių įgaliotinė ketvirtadienį.

Rusijos prezidento Žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas anksčiau yra sakęs, kad N.Savčenko paleidimo procedūra neturėtų ilgai užtrukti.

Jis neseniai taip pat aplankė N.Savčenko areštinėje ir sakė, kad ji tikisi, jog į namų areštą bus pakeista jai taikoma kardomojo arešto priemonė.

„Ji tikisi, kad jai pakeis kardomąją priemonę ir ji galės, pavyzdžiui, būti namų arešto sąlygomis Ukrainos ambasados teritorijoje Maskvoje. Tokiu atveju ji nutrauktų badavimą“, – sakė M.Fedotovas po apsilankymo areštinėje.

„Mes įsitikinome, kad Nadežda (Nadija) kaip ir anksčiau yra energinga, nepaisant kai kurių sveikatos problemų“, – sakė M.Fedotovas, kaip nurodoma Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) tinklalapyje.

Lakūnę N.Savčenko M.Fedotovas aplankė kartu su ŽTT nare Jelizaveta Glinka. N.Savčenko badauja jau 63-ią dieną.

„Ji nesitiki nei amnestijos, nei malonės, bet tikisi, kad kardomoji priemonė gali būti pakeista“, – sakė M.Fedotovas ir pridūrė, kad ji nori kuo greičiau atsidurti teisme, kur galėtų ginti savo nekaltumą.

„Nadežda (Nadija) taip pat išsakė savo pretenzijų dėl šiurkštaus ją į teismą ir atgal lydėjusių ginkluotų policininkų elgesio, taip pat ir priekaištų teismo antstolių tarnybos pareigūnams. Šias pretenzijas, be abejo, mes nagrinėsime. Esu įsitikinęs kad šiurkštumas ir chamiškumas nenumatyti jokiu Rusijos įstatymu“, – pažymėjo M.Fedotovas.

Kremliaus žmogaus teisių tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas ir labdaros fondo „Teisinga pagalba“ vadovė Jelizaveta Glinka susitiko su Maskvos tardymo izoliatoriuje laikoma Ukrainos karinių oro pajėgų lakūne Nadija Savčenko, tačiau jiems nepavyko jos įtikinti nutraukti bado streiką.

„Skundų iš Savčenko pusės nebuvo. Vienintelė jos įvardyta problema – kad susikaupė didelė dėžė laiškų, kuriuos ji norėtų išsiųsti mamai į Kijevą, tačiau to neleidžia padaryti tardymo izoliatoriaus pareigūnai. Aptarėme šią problemą ir pasiūlėme laiškus siųsti per advokatus. Tikimės, kad artimiausiu laiku šis klausimas bus išspręstas“, – antradienį sakė M.Fedotovas.

Žmogaus teisių tarybos pirmininkas sakė, jog kartu su J.Glinka mėgino įtikinti N.Savčenko nutraukti bado streiką, bet ji nesutiko to padaryti.

N.Savčenko bado streiką paskelbė gruodžio 3 dieną, protestuodama prieš savo neteisėtą kalinimą Rusijoje ir reikalaudama grąžinti ją į Ukrainą.

Ši 33 metų sraigtasparnio pilotė pernai birželį buvo sučiupta prorusiškų separatistų, kaudamasi viename savanorių batalione Ukrainos rytuose. Kijevas sako, kad separatistai išgabeno ją į Rusiją, kur lakūnė buvo suimta ir apkaltinta dviejų rusų žurnalistų nužudymu.

Rusijos federalinis Tyrimų komitetas, tiesiogiai pavaldus prezidentui Vladimirui Putinui, kaltina N. Savčenko teikus koordinates vienam apšaudymui iš minosvaidžių Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo tie du Rusijos žurnalistai.

Tačiau N.Savčenko gynybos advokatai turi įrodymų, kad moters nebuvo to incidento vietoje, nes Rusijos palaikomi separatistai ją sučiupo valandą ar dvi prieš žurnalistus pražudžiusį sprogimą. Ukraina kaltina Rusiją jos pagrobimu ir reikalauja, kad pilotė būtų paleista.

Praeito mėnesio viduryje pilotės advokatas Markas Feiginas išreiškė susirūpinimą, kad N.Savčenko gali mirti, jeigu toliau atsisakys maisto, nes yra labai nusilpusi ir jau neteko 12 kg svorio.

N.Savčenko, kuri yra pirmoji Ukrainoje ginkluotųjų pajėgų pilote tapusi moteris, savo šalyje yra laikoma nacionaline didvyre, o spalį, jai nedalyvaujant, buvo išrinkta į parlamentą.

Problemos dėl Maskvos akademinio V.Majakovskio teatro meno vadovo Mindaugo Karbauskio įvažiavimo į Rusiją liudija apie Rusijos migracijos įstatymų problemas, pareiškė Rusijos prezidento Žmogaus teisių tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas.

„Ačiū Dievui, bendromis pastangomis mums pavyko šią problemą dėl šio konkretaus asmens išspręsti, bet taip juk neįmanoma dirbti. Negalima rankiniu režimu spręsti kiekvieno atskiro žmogaus problemų“, - sakė M.Fedotovas per Tarybos antradienio posėdį.

Pasak jo, M.Karbauskis negalėjo patekti į Rusiją, nors turi leidimą gyventi. „Turbūt mūsų įstatymuose yra kažkoks trūkumas. Kažkokios problemos. Reikia išsiaiškinti“, - nurodė jis.

Vasario 1 dieną M.Karbauskiui Maskvos Vnukovo oro uoste buvo pasakyta, kad jam iki 2015 metų lapkričio 13 dienos uždrausta įvažiuoti į Rusijos teritoriją.

Federalinė migracijos tarnyba nurodė, kad draudimas M.Karbauskiui įvažiuoti į Rusiją buvo panaikintas, kai su ja susisiekė teatro administracija, tačiau grįžęs į Maskvą režisierius turi ateiti į tarnybos sostinės skyrių.

Oficialiais Federalinės migracijos tarnybos duomenimis, M.Karbauskiui į Rusiją nebuvo leista įvažiuoti dėl padarytų įstatymų pažeidimų. „Per metus jis padarė du teisės pažeidimus, tarp jų - migracinio pobūdžio. Dabar jam įvažiavimas leistas, aiškinsimės“, - sakė Tarnybos atstovai spaudai.

Anksčiau M.Fedotovas „Interfax“ sakė, jog kol kas neaišku, kodėl M.Karbauskio neįleido į Rusiją.

„Tai galėjo būti kompiuterio programos klaida arba tai galėjo būti įstatymų leidimo trūkumas, arba ... teisėsaugos sistemos trūkumas“, - nurodė M. Fedotovas.

Sekmadienį M.Fedotovas dalyvavo sprendžiant M.Karbauskio atvejį. „Pasikalbėjau su Federalinės migracijos tarnybos vadovu Konstantinu Romodanovskiu ir Majakovskio teatro direktoriumi Leonidu Ošarinu. Sujungiau juos ... Tokiu būdu klausimas sureguliuotas. Duotos garantijos, kad visos problemos bus išspręstos“, - sekmadienį sakė jis.

Rusija atsidūrė "nepavydėtinoje padėtyje", svarstydama prašymą suteikti prieglobstį besislapstančiam JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui (Edvardui Snoudenui), kuris tebėra įstrigęs viename Maskvos oro uoste, antradienį pareiškė Kremliaus patarėjas žmogaus teisių reikalams.

Maskva priversta rinktis tarp savo įsipareigojimų pabėgėliui ir noro nepabloginti santykių su Jungtinėmis Valstijomis, sakė Kremliaus tarybos žmogaus teisių reikalams vadovas Michailas Fedotovas.

"Istorijoje su Snowdenu Rusija tapo nukentėjusiąja šalimi. Valstybinio intereso istorijoje su Snowdenu mes neturime", - aiškino jis.

"Viena vertus, turime atsižvelgti į tai, jog Rusija turi tarptautinių įsipareigojimų. Negalime išduoti pabėgėlio. Negalime išduoti to, kuris prašosi mūsų valstybės apsaugos", - pabrėžė M.Fedotovas.

"Kita vertus, mums visiškai nereikia gadinti santykių su Jungtinėmis Valstijomis. Jos yra mūsų partnerės (sprendžiant) daugelį klausimų tarptautinėje arenoje", - pridūrė jis.

"Rusija šiuo atveju atsidūrė išties nepavydėtinoje padėtyje", - sakė M.Fedotovas, apibūdindamas situaciją priežodžiu: vieniems šventė - kitiems pagirios.

Jungtinės Valstijos spaudžia Rusiją išduoti buvusį Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininką, kurį Vašingtonas nori teisti dėl informacijos apie didžiulio masto JAV elektroninio šnipinėjimo programas nutekinimą.

M.Fedotovas sakė, kad per neseniai vykusį susitikimą su JAV ambasadoriumi Rusijoje Michaelu McFaulu (Maiklu Makfolu) pasiūlė įkurti bendrą komisiją, kurioje dirbtų Kremliaus žmogaus teisių tarybos ir JAV Helsinkio komisijos nariai, siekiant aptarti E.Snowdeno bylą.

"Kilo sumanymas sukurti Rusijos ir Amerikos visuomeninę ekspertinę darbo grupė, kuri galėtų veikti prezidento žmogaus teisių tarybos ir JAV Helsinkio komisijos pagrindu", - M.Fedotovas sakė radijui "Kommersant FM".

Patarėjas pabrėžė, tokia komisija galėtų "nuodugniai išnagrinėti šią istoriją labiau ne teisiniu, o žmogaus teisių požiūrių".

Pasak Fedotovo, M.McFaulas "sakė, kad šis sumanymas jam atrodo labai įdomus".

Rusijos migracijos tarnybos vadovas Konstantinas Romodanovskis antradienį sakė, kad kol kas nėra jokių naujienų dėl E.Snowdeno prašymo suteikti prieglobstį, kuris yra nagrinėjamas įprasta tvarka.

Kremlius pademonstravo nenorintis skubinti įvykių, o prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad Rusijos autoritarinis lyderis nėra suinteresuotas spręsti E.Snowdeno likimą.

Naujienų agentūra "Interfax" antradienį pranešė, kad E.Snowdenas, kuriam rusas advokatas praeitą savaitę padovanojo Fiodoro Dostojevskio romaną "Nusikaltimas ir bausmė", paprašė daugiau knygų, kurias galėtų skaityti, kad greičiau prabėgtų laikas.

Jis konkrečiai paprašė daugiatomio monumentalaus veikalo apie Rusijos istoriją, parašytą XIX amžiaus istoriko Nikolajaus Karamzino, nurodė agentūra.

Antradienį M.McFaulas perdavė M.Fedotovui JAV generalinio prokuroro Erico Holderio (Eriko Holderio) laišką, anksčiau išsiųstą Rusijos teisingumo ministrui Aleksandrui Konovalovui, kad prezidentinės žmogaus teisių tarybos vadovas ir jos nariai išnagrinėtų ten pateikiamus argumentus dėl E.Snowdeno bylos.