„Galiu patvirtinti, kad vadovas buvo atleistas spalio 31 dieną“, – BNS penktadienį sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Anot jos, tą pačią dieną bendrovės vadovu paskirtas R. Misztalewskis, iki šiol ėjęs generalinio direktoriaus pavaduotojo pardavimams ir logistikai pareigas.

M. Rudnickis įmonei vadovavo nuo 2018-ųjų sausio.

Pirmasis apie M. Rudnickio atleidimą pranešė naujienų portalas LRT.

„Investicijų suma artėja prie milijardo eurų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė M. Rudnickis.

Ketvirtadienį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje iškrautas reaktorius, kuris bus montuojamas Mažeikių gamyklos giluminio naftos perdirbimo įrenginyje, kuris, anot „Orlen Lietuvos“ vadovo M. Rudnickio, leis ateityje bendrovei dirbti pelningai, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos pasaulyje.

„Dabar Mažeikiuose (naftos – BNS) perdirbimo schema palieka nemažą kiekį sunkios frakcijos – mazuto, kurio pardavimo marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasauliniu mastu mažėja, o kokybės reikalavimai vis griežtėja“, – teigė M. Rudnickis.

„Pastačius ir pradėjus eksploatuoti šį įrenginį ir „Orlen Lietuvoje“ reikšmingai padidės šviesiųjų naftos produktų išeiga ir sumažės didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamyba. (...) Šviesiųjų naftos produktų išeigos padidinimas yra labai svarbus kalbant apie mūsų bendrovės rentabilumą“, – pridūrė jis.

Pasak „Orlen Lietuvos“ vadovo, pasiekusi geresnius finansinius rezultatus bendrovė galės investuoti į atsinaujinančią energetiką ar žaliojo vandenilio gamybą.

Gamyklos modernizavimas pradėtas pernai, tuo metu skelbta, kad ji kainuos 670 mln. eurų.

Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“ – ji pernai balandį pasirašė 80 mln. eurų vertės sutartį su „Alvora“, kuri kartu su partnere „DS-1“ surinks reaktorių, jį instaliuos, suvirins per 100 km įvairaus skersmens vamzdyno ir atliks kitus darbus.

Mažeikių gamyklos modernizavimas yra didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų, jį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos.

Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.

„Manau, kad būtent šiandien praktiškai pasitvirtina žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizija, kuris lyg numatė dabartinę sudėtingą geopolitinę situaciją, o mes, įgyvendindami jo mintis ir viziją, (...) sąmoningai kuriame mūsų šalies Lietuvos, viso regiono energetinį saugumą“, – ceremonijoje sakė „Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis.

„Kadangi šitas projektas atidaro galimybes tolimesnei mūsų bendrovės plėtrai tokiuose segmentuose kaip naftos chemija, tai reiškia, kad netrukus galėsime visiškai įgyvendinti Žaliąjį kursą“, – pridūrė jis.

Projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, naftos produktų perdirbimo efektyvumą turėtų padidinti nuo 72 proc. iki 84 proc., todėl bendrovė tą patį produktų kiekį galės gauti iš 20 proc. mažesnio naftos žaliavos kiekio, o jos veiklos EBITDA pelnas kasmet turėtų padidėti apie 68 mln. eurų.

M. Rudnickis BNS pernai rudenį sakė, kad vadinamąją likučio hidrokrekingo įrenginio (angl. Bottom of the Barrel) technologiją ir bazinį projektą sukūrė JAV naftos, dujų ir naftos chemijos technologijų milžinė UOP („Universal Oil Products“), o už visą logistiką – įrenginių gabenimą iš gamyklos per Klaipėdos uostą iki Mažeikių atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“.

1,8 tūkst. tonų svorio 100 metrų ilgio, 6,5 metrų pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius į Klaipėdą turėtų būti atplukdytas 2023 metų rugpjūtį ir apie 150 kilometrų iš uosto gabenamas į Mažeikių gamyklą.

Panašų projektą „Mammoet“ Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ užsakymu įgyvendino ir 2008 metais.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Orlen Lietuvos“ investicija yra dar vienas įrodymas, kokią sėkmę regionui neša lenkiško kapitalo įmonės sprendimas įsigyti „Mažeikių naftą“.

„Gamykla užtikrina stabilią naftos pasiūlą visam Baltijos regionui ir yra viena svarbiausių energetinio saugumo kolonų“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Degalai iš šios gamyklos šiandien keliauja ir į Ukrainą, kuri ši šalis nuo rusų orkų gina visą laisvą pasaulį“, – pridūrė jis.

Bendrovė skelbė, jog įgyvendintas projektas didins Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pelningumą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo stiprinimo, nes produkcija iš Mažeikių tiekiama ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir Estijai, Latvijai bei Ukrainai.

Liepos pradžioje „Orlen Lietuva“ baigė beveik du mėnesius trukusį 80 mln. eurų vertės kapitalinį įmonės remontą ir atnaujino gamybą.

Ketvirtadienį rengiamoje statybų pradžios ceremonijoje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys, Lenkijos ambasados Vilniuje ir generalinio projekto rangovo – Didžiosios Britanijos kompanijos „Petrofac“ – vadovai.

Tarp tokių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų pirmas buvo Klaipėdos uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis (565 tūkst. eurų), įmonės vadovas Algis Latakas šiame sąraše buvo trečias (465 tūkst. eurų), uosto kapitonas Vladas Motiejūnas – dešimtas (358 tūkst.).

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovo Michalo Rudnickio turtas buvo vertinamas beveik 493 tūkst. eurų, jis pagal šį rodiklį užėmė antrą vietą, įmonės valdybos narys Marekas Pawelas Glebiewskis (Marekas Pavelas Golebievskis) buvo devintas (379 tūkst. eurų).

Ketvirtas sąraše – Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) vadovas Remigijus Šeris (457 tūkst. eurų), penktas – „Oro navigacijai“ vadovaujantis Saulius Batavičius (441 tūkst. eurų), šeštas – „Ignitis grupės“ valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovas Rimgaudas Kalvaitis (425 tūkst. eurų), septintas – Jonavos azoto trąšų gamintojai „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas (402 tūkst. eurų), aštunta – Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė (401 tūkst. eurų).

Įmonė pranešė, kad tai jau treti iš eilės rekordiniai metai nuo 2006 metų, kai bendrovę įsigijo Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“.

„Po trijų iš eilės rekordinių metų mes jaučiame didelį iššūkį 2018-aisias. Tačiau turime nepamiršti, kad artimiausiais mėnesiai gali įvykti makroekonominės aplinkos pokyčių. Mūsų ilgalaikis tikslas yra išlikti pelningais ir gebėti dinamiškai prisitaikyti prie kintančių sąlygų rinkoje“, - pranešime teigė „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis.

Pernai Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykla dirbo panaudodama 96,3 proc. pajėgumų ir perdirbo daugiau kaip 10 mln. tonų žaliavos.

Bendrovė 2018 m. tęs investicijas. Pirmąjį šių metų ketvirtį bus pradėtas naudoti naujas naftos rezervuaras Būtingėje. Taip pat planuojami dideli remonto darbai perdirbimo gamykloje.

„Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos įmonė, eksportuojanti daugiausia produkcijos ir sumokanti didžiausius mokesčius. Nuo 2006 m. „PKN Orlen“ išleido beveik 4 mlrd. JAV dolerių Mažeikių naftos produktų perdirbimo gamyklai įsigyti ir tolesnėms investicijoms į ją. 

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS teigė, kad su „Orlen Lietuvos“ vadovu bus aptarti galimi įmonės investicijų planai, taip pat Rengės ruožo atstatymas – ruožą, už kurio išardymą 2008 metais „Lietuvos geležinkeliams“ pernai spalį skirta beveik 28 mln. eurų bauda, pastarieji žada atstatyti 2019 metais.

„Ši Lenkijos investicija yra itin svarbi Lietuvos energetiniam saugumui ir džiugu, kad nusistovėjus dalykiniams santykiams su „Lietuvos geležinkeliais“, yra užtikrinamas abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas“, – BNS sakė T. Beržinskas.

Buvęs „Orlen“ valdomo Lietuvos degalinių tinklo „Ventus-nafta“ vadovas M. Rudnickis „Orlen Lietuvai“ pradėjo vadovauti gruodžio pabaigoje, jis pakeitė Ireneuszą Fafarą (Irenjušą Fanfarą).

Pernai „Orlen Lietuva“ baigė ilgai trukusį ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių gabenimo tarifų ir abi įmonės nutraukė bylinėjimąsi teismuose.

EK spalio pradžioje paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių, kur veikia „Orlen Lietuvos“ gamykla, į Rengę, ir skyrė įmonei beveik 28 mln. eurų baudą.

Nuo 2006 metų į Mažeikių gamyklą „Orlen“ investavo apie 1 mlrd. JAV dolerių (apie 860 mln. eurų), vien 2017 metais – apie 60 mln. eurų.

S. Skvernelis Mažeikiuose taip pat ketina susitikti su regiono verslo ir valdžios atstovais, aptarti pramonės parko įkūrimo galimybes.

I. Fąfara vadovavo bendrovei nuo 2010-ųjų pavasario. Per beveik aštuonerių metų laikotarpį bendrovėje „Orlen Lietuva“ atliktas restruktūrizavimas, keletas investicinių modernizavimo procesų, pakilo jos ekonominis efektyvumas. Pastaraisiais metais bendrovė fiksavo rekordinius finansinius rezultatus ir pirmą kartą bendrovės akcininkui buvo išmokėti dividendai. „Orlen Lietuva“ taip pat baigė užsitęsusius ginčus su „Lietuvos geležinkeliais“ ir „Klaipėdos nafta“.

„Aš esu dėkingas generaliniam direktoriui Ireneuszui Fąfarai ir noriu pasveikinti jį su puikiais misijos Lietuvoje rezultatais. Šiandien Mažeikių naftos produktų perdirbimo gamykla yra gerai organizuota ir pelninga „PKN Orlen“ grupės dalis“, - sakė „PKN Orlen“ generalinis direktorius Wojciechas Jasinskis.

Naujasis generalinis direktorius M. Rudnickis su „Orlen Lietuva“ siejamas nuo 2006-ųjų, pažymima bendrovės pranešime. Per šį laikotarpį jo karjera klostėsi įvairiuose vadovų lygiuose. Pastaraisiais metais jis vadovavo „PKN Orlen“ mažmeninės prekybos segmentui Lietuvoje.

Artimiausiu metu jo laukia dvi pagrindinės užduotys - modernizacijos procesų tąsa ir didmeninės prekybos stiprinimas vietinėse rinkose. M. Rudnickis gyvena Vilniuje, puikiai kalba lietuviškai.

„Orlen Lietuva“ pajamos viršijo 3 mlrd. JAV dolerių ir šiuo aspektu tai yra didžiausia bendrovė Baltijos šalyse. Ji taip pat yra didžiausias Lietuvos eksportuotoja ir mokesčių mokėtoja. Per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius „Orlen Lietuva“ pasiekė 165,4 mln. JAV dolerių pelną - 23,3 mln. JAV dolerių daugiau nei tuo pačiu laiku užpernai.