Šiuo dokumentu, anot VDU atstovų, bus siekiama sudaryti sąlygas ir užtikrinti tvarų veiksmų planą negalios srityje, orientuotą į universiteto studentus ir darbuotojus. Taip pat – pagerinti asmenų su negalia galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą; įsidarbinti aukštojo mokslo institucijose bei užtikrinti jiems tinkamų studijų ar darbo sąlygų sudarymą. Planuojama, kad šis VDU universitetinės negalios politikos dokumentas, atliepiantis bendruomenės narių, turinčių negalią, poreikius, ateityje taptų dar platesnis – universiteto lygybės ir įvairovės politikos dedamoji dalis.

1992 metais Jungtinių Tautų organizacija gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine žmonių su negalia diena. Šią dieną visuomenė atidžiau atsigręžia į žmonių su negalia teisių, laisvių, gyvenimo kokybės ar diskriminacijos problemas. Ši diena – puiki proga pradėti garsiau kelti klausimus apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą, tarpusavio priklausomumą, ryšį ir būtinybę užtikrinti neįgaliesiems galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis bei laisvėmis be diskriminacijos. Būtent tai deklaruoja ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

Vytauto Didžiojo universiteto negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė neabejoja, kad kalbėti apie negalią turinčius asmenis bei jų integraciją svarbu kasdien, tik tuomet galėsime save vadinti socialiai atsakinga bendruomene.

„Keldami klausimus apie žmonių su negalia teises ir laisves, turime siekti geriau suprasti ir įsisąmoninti tai, kaip etiniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai ar kultūriniai aspektai veikia šių žmonių kasdienybę. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, kad visiems bendruomenės nariams, nepaisant jų skirtumų ir įvairovės, būtų užtikrintos lygios teisės ir galimybės. Būtent lygybė turi būti raktinis žodis, kuomet kalbame apie žmonių orumą ir įvairovę“, – įsitikinusi VDU negalios reikalų koordinatorė.

Ir dar, anot jos, svarbu, kad, galvodama apie negalią turinčių žmonių integraciją, visuomenė mąstytų ne tik apie infrastruktūrą, pastatų ir aplinkos pritaikymus, siekiant užtikrinti šių žmonių mobilumą ir savarankiškumą, bet ir apie tai, kaip tobulinti savo požiūrį ir kokie atviri esame patys, kuomet kalba pasisuka apie neįgaliuosius.

VDU profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus taip pat neabejoja, kad lygybė yra visų gerų pokyčių pagrindas.

„Lygybės siekiu kovojama prieš struktūrinę, netiesioginę ir tiesioginę diskriminaciją negalios, lyties, tautybės ar kitu pagrindu. Siekdami lygybės, atpažįstame galių santykius, be to, pripažįstame žmonių orumą ir įvairovę. Lygybei skatinti gali būti reikalingos specifinės priemonės, tarp jų – ir tinkamas sąlygų pritaikymas. Lygybė yra ypač svarbi demokratija grįstos visuomenės dimensija, tad lygybė būtina ir universitete, nes čia įgyjama patirtis, reikalinga taikiai ir socialiai teisingai visuomenei plėtoti“, – teigia Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas.