Teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl švelnesnės priemonės būtina įvertinti, ar ji bus pakankama įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytiems tikslams pasiekti, ir „tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės“.

Kaip pranešė LVAT, nagrinėtose bylose pareiškėjai buvo neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą atvykę trečiosios šalies piliečiai, apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centre be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Prieglobsčio prašytojai, kreipdamiesi į apylinkės teismą, prašė leisti apsigyventi jų pasirinktose gyvenamosiose vietose ir nustatyti, kad elektroninių ryšių priemonėmis nurodytu laiku jie praneštų Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

Teismo pranešime pažymima, kad nagrinėtose bylose LVAT nenustatė, jog minėtais atvejais užsieniečių buvimas Lietuvoje prilygo jų sulaikymui.

LVAT nenustatė, jog minėtais atvejais užsieniečių buvimas Lietuvoje prilygo jų sulaikymui.

Pasak teismo pranešimo, laikinas apgyvendinimas savo turiniu atitiko įstatyme įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Pasak LVAT, sprendžiant dėl tokių skundų būtina įvertinti, ar užsieniečiui taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga, todėl turi būti vertinamos aplinkybės, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius, įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.

Vienoje iš aptariamų bylų LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo prašymą ir pritaikęs švelnesnę priemonę, tokio savo sprendimo tinkamai nepagrindė, kadangi nenustatė ir neįvertino individualiai situacijai reikšmingų aplinkybių. Kitu atveju apylinkės teismo sprendimas atsisakyti skirti alternatyvią priemonę taip pat panaikintas, atsižvelgus į tai, kad nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimybe pareiškėją pripažinti pažeidžiamu asmeniu.

Nutartyse taip pat paaiškinta dėl teismo sprendimo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę įsigaliojimo momento. LVAT nurodė, kad atsižvelgiant į neeilinę nelegalios migracijos iššūkių nulemtą faktinę situaciją valstybėje, teismas, skirdamas švelnesnio pobūdžio alternatyvią sulaikymui priemonę, galėtų imtis laikino pobūdžio priemonių užtikrinti, jog skiriama priemonė būtų pradėta taikyti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Anot žiniasklaidos, JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė nori skirti 20 mln. dolerių (17,25 mln.), kad Meksika į gimtąsias šalis išsiųstų tūkstančius migrantų iš tokių Centrinės Amerikos šalių, kaip Salvadoras, Gvatemala ar Nikaragva.

Pasak laikraščio „New York Times“, JAV vyriausybė informavo Kongresą apie tai, jog Meksikai turėtų būti numatyta milijonai dolerių, kad šalis sumokėtų už lėktuvų ir autobusų bilietus 17 000 migrantų, neturinčių dokumentų. JT duomenimis, kiekvienais metais į Meksiką atvyksta daugiau kaip pusė milijono migrantų, kad iš čia galėtų keliauti toliau į JAV. Dauguma jų yra iš Vidurio Amerikos, kur daug skurdo ir nusikalstamumo.

Ši iniciatyva yra naujausias D. Trumpo vyriausybės žingsnis imigracijai iš Meksikos sustabdyti. D. Trumpas, be to, nori statyti sieną Meksikos pasienyje.