Vyriausybės atstovas žiniasklaidai Marios Pelekanos žurnalistams sakė, kad gruodžio 2–4 dienomis saloje viešėsiantis popiežius nori pasirūpinti neįvardyto migrantų skaičiaus perkėlimu.

Tai jau antras toks popiežiaus gestas. 2013 metais popiežius iš Graikijos Lesbo salos, kuri tuo metu buvo pagrindinis migrantų atvykimo į Europą punktas, į Romą parvežė tris sirų šeimas.

Į Lesbą jis vėl atvyks kitą mėnesį, kai po vizito Kipre išskris į Graikiją.

„Tai veiksmas, įrodantis Romos katalikų Bažnyčios vadovo solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos“, – apie naująjį popiežiaus gestą sakė M. Pelekanos.

Tai taip pat „patvirtina, kad Vatikanas pripažįsta problemą, su kuria šiandien susiduria Kipro Respublika dėl padidėjusių migracijos srautų“, – sakė M. Pelekanos.

Jis pakartojo savo šalies raginimą „teisingiau paskirstyti lėšas tarp ES valstybių narių, siekiant sušvelninti problemą pirmosios linijos šalyse“.

ES valstybė narė Kipras teigia, kad jį ištiko „migracijos krizė“, ir siekia sustabdyti prieglobsčio prašymų teikimą nelegaliai atvykstantiems asmenims.

Kipras teigia, kad tarp visų 27 ES narių, palyginti su milijonu jo gyventojų, gauna daugiausiai pirmą kartą teikiamų prieglobsčio prašymų.

Sala taip pat kaltina Turkiją, kad ji organizuoja krizę, leisdama migrantams kirsti sieną iš atsiskyrusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė įsiveržė į šiaurinę Kipro dalį po Kipro graikų perversmo, kurį surengė tuo metu Atėnus valdžiusi chunta.

2021 metais Kipre užfiksuoti migrantų srautai yra 38 proc. didesni nei per visus praėjusius metus.

Kipras ragina perkelti prieglobsčio prašytojus į kitas ES valstybes nares ir grąžinti prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis.

Numatyta iki spalio 1-osios visus neteisėtus migrantus perkelti iš laikinų apgyvendinimo vietų į šildomas patalpas.

Iš Rūdininkų į buvusius Kybartų pataisos namus perkelta daugiau kaip 700 asmenų.

Anot VRM pranešimo, Rūdninkai liks kaip rezervinė vieta, kur esant poreikiui, jei migrantų skaičius staiga išaugtų, būtų įrengiama modulinių namelių stovyklavietė.

Pagal migrantų apgyvendinimo planą bus įsteigti keli centralizuoti migrantų apgyvendinimo centrai, pritaikyti skirtingiems poreikiams.

Šiuo metu pasienio užkardose dar yra 446 migrantai, tačiau nė vienas jų negyvena palapinėse, teigia ministerija.

Skirtingos migrantų grupės apgyvendinamos Medininkų Pasieniečių mokyklos ir Pabradės Užsieniečių apgyvendinimo centro teritorijose įrengtuose moduliniuose nameliuose.

Pagal susitarimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu socialiai pažeidžiamiausios grupės, t. y. šeimos su mažais vaikais, besilaukiančios moterys, negalią turintys žmonės, įkurdinamos Rukloje – Pabėgėlių priėmimo centro pastate ir modulinių namelių stovyklavietėje bei kitą savaitę planuojamuose atidaryti Naujininkų nakvynės namuose, Vilniuje.

Nuo metų pradžios iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Kitą savaitę jau turėtų būti atvežti pirmieji migrantai į Naujininkus. Tikimės, kad per kitą savaitę mes pažeidžiamas grupes turėsime apgyvendintas visas: tiek Rukloje, tiek Naujininkuose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sostinės nakvynės namuose bus apgyvendinta iki 400 migrantų, Rukloje, išplėtus Pabėgėlių priėmimo centrą, kur šiuo metu yra 300 asmenų, iš viso gyventų iki 800 užsieniečių.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko 4,1 tūkst. migrantų, daugiau kaip pusę jų, ministerijų duomenimis, sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji.

Migrantus iš užkardų ir palapinių planuojama perkelti per rugsėjį.

Komiteto pirmininko teigimu, valstybė deda kryptingas pastangas, tačiau šiuo metu dar yra iššūkių modulinių namelių miestelyje Rukloje.

„Akivaizdu, kad procesas turi savų logistinių iššūkių, tačiau Vidaus reikalų ministerija yra davusi pažadą perkėlimus įvykdyti iki spalio 1 dienos, o iškilus tam tikriems logistiniams iššūkiams – iki šildymo sezono pradžios. Tai labai tikiuosi, kad perkėlimo procesas tiek Rukloje, tiek į Naujininkus, tiek Kybartus vyks sklandžiai ir palapinėse gyvenančių asmenų artimiausiu metu nebeliks“, – komentavo T. V. Raskevičius.

Iš planuotų iki šios savaitės perkelti 400 migrantų kol kas Rukloje yra tik 240, o palapinėse tebegyvenančių pabėgėlių skaičius yra nuolat kintantis.

Žmonėms, ypač vaikams, nėra užtikrintos elementarios sąlygos. Jie yra pasienio užkardose per visą praktiškai perimetrą. Man sunku parinkti žodžius, bet tai nėra žmoniška.

Išvažiuojamajame Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavęs komiteto narys Vytautas Bakas teigė, kad didžioji dalis pažeidžiamų grupių asmenų vis dar gyvena ne moduliniuose nameliuose, bet palapinėse ir nešildomose užkardose.

„Čia mes pamatėme, kad perkėlimas iš esmės nevyksta. Nuo birželio 2 dienos prasidėjusi pabėgėlių krizė, (...) tai yra jau keli mėnesiai praėję. Žmonėms, ypač vaikams, nėra užtikrintos elementarios sąlygos. Jie yra pasienio užkardose per visą praktiškai perimetrą. Man sunku parinkti žodžius, bet tai nėra žmoniška“, – sakė V. Bakas.

T. V. Raskevičiaus teigimu, šiuo metu yra atliekama stebėsena tų vietų, kuriose migrantai bus apgyvendinti ilgesniam laikui: kuriama infrastruktūra, perkami moduliniai nameliai, planuojama teikti švietimo, socialines paslaugas.

Dėl viešojoje erdvėje pasklidusios informacijos apie smurtą ir seksualinį išnaudojimą tarp migrantų, T. V. Raskevičius galimą tarptautinių organizacijų kritiką ir pasiūlymus vertina ne kaip sankcijas, o kaip konstruktyvius patarimus ir pasiūlymus, kaip galima efektyviau susitvarkyti su esama situacija.

„Vienintelis būdas atsakant į galimus kaltinimus ar tam tikrus klausimus yra visiškas skaidrumas ir tiesiog atviras pasakymas taip, kaip yra, kokia pagalba mums reikalinga ir tiesiog problemų nekišimas po kilimu“,  – teigė komiteto pirmininkas.

„Šiandien pirmi 40 pasieks Ruklos naujai įrengtą stovyklavietę“, – LRT radijui antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė pati antradienio popietę atvyko į Ruklą, kur apžiūri naująją stovyklavietę ir migrantų gyvenimo sąlygas.

Anot jos, pirmieji antradienį atvyko migrantai iš pasieniečių mokyklos Pabradėje, jie bus apgyvendinti ne moduliniuose nameliuose, o Pabėgėlių priėmimo centro patalpose, kad „būtų tokios pat sąlygos, iš kokių jie atvažiavo“.

„Po pietų mes laukiame žmonių, kurie jau atvyksta iš pasienio užkardų, iš palapinių, ir apsigyvens būtent šiuose nameliuose“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Navickienė.

Gyvens 400 migrantų su vaikais

Čia įrengtoje stovykloje bus apgyvendintos šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės ir kiti pažeidžiamų grupių atstovai,  iš viso – apie 400 migrantų. Jie įsikurs konteineriniuose nameliuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad visi jie bus apgyvendinti per savaitę.

„Man atrodo, kad mes tikrai turime suprasti, kad tokiu ir oru, ir sąlygomis, kai didelė dalis pažeidžiamų grupių dar gyvena užkardose, palapinėse, pastatytose ne ant kokio pagrindo, bet ant žolės, ir yra tikrai šlapia ir šalta, tai tokiomis sąlygomis, kad ir kaip tie žmonės papuolė į Lietuvos teritoriją, bet vis dėlto gyventi neturėtų“, – teigė ministrė.

Rukloje migrantai bus apgyvendinami išplėstame Pabėgėlių priėmimo centre, kur iki šiol gyveno 300 asmenų.

Pasak SADM, stovyklą sudaro 125 nameliai. Juose, priklausomai nuo namelio dydžio, galės gyventi 4 arba 6 žmonės. Įrengtos bendros virtuvės, dušai, tualetai, vaikams veiks mokykla, kupolai, kuriuose galės vykti bendri jų susirinkimai.

Iki kito trečiadienio kasdien stovykloje bus apgyvendinama po 50-70 migrantų.

Kiekviename namelyje yra lovos, spintelės, kėdžių, šaldytuvas. Jie kiekviename namelyje įrengti tam, kad nekiltų konfliktų tarp gyventojų dėl maisto produktų, jie galėtų jaustis saugūs.

„Per tokį trumpą laiką mes padarėme labai didelį darbą: įrengėme stovyklą, buvo irgi nemenkas iššūkis surasti naujų darbuotojų“, – sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Jų papildomai įdarbinta apie 30. Visą parą stovykloje bus bent du darbuotojai, kurie padės spręsti problemas.

„Mes turime čia darbuotojų, profesionalų, socialiniai darbuotojai teikia daug dėmesio ir mes tikrai kiekvieną dieną diskutuojame, jeigu kyla problemos, kaip mes galime tai išspręsti“, – sakė B. Bernotienė.

SADM teigimu, ši migrantų stovyklavietė – didelis iššūkis, nes tokio didelio užsieniečių skaičiaus Ruklos pabėgėlių priėmimo centre iki šiol nėra buvę.

Ministrė žurnalistams Rukloje teigė, kad stovyklos įrengimas ir išlaikymas metams kainuos apie 1,5 mln. eurų, į šią kainą įskaičiuota teritorijos priežiūra, šiukšlių išvežimas, skalbimas ir kitos paslaugos.

Monika Navickienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Migrantai galės gamintis maistą

Atsižvelgiant į tai, kad migrantų stovyklose daugiausia nepasitenkinimo kyla dėl jiems netinkančio maisto, Rukloje įrengtos virtuvės patalpos, kur patys gyventojai galės gaminti savo įprastą maistą. Maisto produktų jie galės įsigyti stovykloje veiksiančioje parduotuvėje, į kurią prekes tieks konkursą laimėsianti įmonė.

Parduotuvėje prekiaujama daržovėmis, vaisiais, kiaušiniais, miltais.

„Viskas, ko reikėtų pasigaminti sau valgyti“, – žurnalistams sakė parduotuvės savininkė Sandra Matulevičienė.

Ji sakė užsienyje dirbusi su pabėgėliais, Lietuvoje dirba žmonėms maistą tiekiančiame versle. Parduotuvėje bus priimami ir užsakymai, pagal poreikį bus stengiamasi atvežti ir kitokių produktų.

Kiekvienam užsieniečiui bus skirta beveik 77 eurų per mėnesį pašalpa maisto produktams įsigyti.

Pasak Ruklos pabėgėlių centro vadovės, maitinimas jiems nebus tiekiamas, jie turės pragyventi už šias išmokas.

„Tai yra mokama pašalpa šeimai ir už tuos pinigus jie maitinsis ir gaminsis sau maistą“, – kalbėjo B. Bernotienė.

Pasak jos, darbuotojams yra svarbu, kad gyventojai galėtų įsigyti maistą ir pasigaminti tokio, kokio reikia. Centras bendradarbiauja ir su Maisto banku, kuris tiekia produktus gyventojams papildomai.

„Nors ir kuklios, bet tai žymiai geresnės gyvenimo sąlygos, nei buvusios palapinėse ar pasienio užkardose. Vaikai, moterys, šeimos ir neįgalieji įsikurs šiltuose nameliuose, galės patys gamintis maistą, o mažamečiai sulauks ne tik užimtumo, bet ir ugdymo. Kartu noriu padėkoti Ruklos bendruomenei ir Jonavos savivaldybei už įsitraukimą sprendžiant migrantų apgyvendinimo klausimą“, – pranešime teigė M. Navickienė.

Atvykstantiems migrantams bus parūpinami būtiniausi daiktai. Tam ruoštasi iš anksto – atlikti viešieji pirkimai būtiniausioms higienos priemonėms, sauskelnėms, rūbams ir avalynei, indams įsigyti. Taip pat daug atsargų prikaupta iš labdaros.

Migrantų stovyklos gyventojams yra įrengti bevielio interneto prieigos taškai. Stovyklos gyventojai galės lankytis įstaigoje veikiančiame medicinos kabinete, gauti ir psichologo paslaugas.

Medicinos kabinete, pasak centro vadovės, dirbs buvęs pabėgėlis medikas – afganistanietis, kalbantis arabiškai, angliškai ir lietuviškai.

„Tai yra pagalba mums ir suprasti tuos kitataučius labiau, ir tuo pačiu susikalbėti“, – sakė B. Bernotienė.

Bus atsižvelgiama į tautybę, religiją

Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, užsieniečiai stovykloje bus apgyvendinti įvertinus jų kilmę, tautybę bei išpažįstamą religiją. Tai daroma tam, kad nekiltų bereikalingų įtampų tarp gyventojų.

Vienoje pusėje gyvens Irako kurdai, kitoje – afrikiečiai, kitų šalių piliečiai. Bus stengiamasi krikščionis, musulmonus sunitus bei šiitus apgyvendinti atskirose stovyklos dalyse.

„Stengsimės atsižvelgti į jų religinius įsitikinimus, kad būtų kuo mažesnė konflikto tikimybė“, – antradienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

Padedant užsienio partneriams, stovykloje dirba vertėjai iš pagrindinių kurdų kalbos dialektų, arabų kalbos. Centro darbuotojai kalba angliškai, rusiškai, yra mokančių ir prancūzų kalbą, kuria dažniausia bendrauja atvykę afrikiečiai.

Dėmesys vaikų poreikiams

Didžioji dauguma stovyklos gyventojų bus vaikai, todėl didelis dėmesys bus skiriamas jų užimtumui – laisvalaikį vaikai galės leisti jiems įrengtose patalpose. Bus sudaromos sąlygos naudotis šalia esančiu stadionu, žaisti futbolą, krepšinį, mažesnieji galės laiką leisti jiems įrengtoje žaidimų aikštelėje.

M. Navickienė sakė, kad iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,3 tūkst. migrantų vaikų.

„Paskutiniais duomenimis, 1300 vaikų. Kiek bus Rukloje, galutiniais duomenimis pasakyti dar negaliu (...) matysime, turbūt, savaitės pabaigoje, kiek jų bus Rukloje, kiek – Naujininkuose“, – sakė ji.

Pačiame Centre numatytos patalpos vaikų užimtumui. Pasitelkus savanorius ir Centro darbuotojus, bus organizuojamas vaikų ugdymas. Nuo spalio 1 dienos vaikai mokysis lietuvių kalbos.

Nuo spalio 1 dienos bus organizuojamas ugdymas – trys pamokos per dieną, neformalus švietimas. Tam įrengtos penkios klasės.

Tuo rūpinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Kiekvienas vaikas turi teisę į švietimą, ir tas laikas, kurį jis praleidžia nesvarbu kokioje šalyje, jis neturi nueiti veltui. Mokytis kalbos, reiškia, turėti kažkokį išsilavinimą, įgūdžius lavinti ir kitus dalykus. Tai pirmiausia, ką galime pasiūlyti tiems vaikams, ir yra lietuvių kalbos mokymas“, – sakė M. Navickienė.

Pirks apsaugos paslaugas

M. Navickienė tvirtino, kad artimiausiu metu vyks viešieji pirkimai teritorijos saugumo užtikrinimui. Migrantai, kaip pabrėžė ministrė, negalės palikti teritorijos bei ragino aplinkinių nesibaiminti dėl saugumo. Kol kas teritoriją saugos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Lietuvoje šiuo metu likusių migrantų skaičius, pasak M. Navickienės, nebesiekia 4 tūkstančių. Daugiau kaip pusę jų, ministerijų duomenimis, sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji.

Dar apie 400–500 žmonių planuojama apgyvendinti Naujininkuose, Vilniuje – čia jie galėtų būti pradėti perkelti jau kitą savaitę.

Ministerija dar ieško vietų likusiems žmonėms apgyvendinti.

„Patalpos yra pakankamai geros. Jos yra paruoštos. Reikia tik nedidelių adaptacinių dalykų. Į Naujininkus ketintumėme žmones pradėti kelti jau kitą savaitę. Tikiuosi, kad tas procesas vyks kaip įmanoma sparčiau“, – antradienį LRT radijui sakė M. Navickienė, kartu patikslindama, kad į Naujininkus tikimasi iš viso perkelti 400–500 nelegalių migrantų.

Tuo metu į Ruklą planuojama papildomai perkelti 400 asmenų. Pirmieji 40 bus perkelti jau antradienį. O visus pažeidžiamoms grupėms priklausančius migrantus į panašias apgyvendinimo vietas tikimasi perkelti per artimiausias savaites.

„40 žmonių bus atkeliami pirmuoju kėlimu. Tai bus pažeidžiamiausios grupės, šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės, neįgalieji“, – aiškino ministrė.

M. Navickienė pabrėžė, kad laikino apgyvendinimo vietose, palapinėse nelegalūs migrantai ateinant rudeniui gyventi neturėtų.

„Mes tikrai turime suprasti, kad tokiu ir oru, ir sąlygomis, kai didelė dalis pažeidžiamų grupių vis dar gyvena užkardose palapinėse, pastatytose ne ant kokio pagrindo, bet ant žolės, yra tikrai šlapia ir šalta. Tai tokiomis sąlygomis tie žmonės, kad ir kaip jie jau papuolė į Lietuvos teritoriją, bet visgi gyventi neturėtų“, – įsitikinusi ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, migrantų perkėlimas į modulinius namelius leidžia užtikrinti šių asmenų bazinius poreikius.

„Rukloje įrengti nameliai. Jie tikrai yra kuklūs, bet visgi tai yra stogas virš galvos, tai yra sausa, šilta ir tam tikri baziniai dalykai žmonėms bus užtikrinti. Rukloje taip pat veiks nuolatinis medicinos punktas, kur bus galima gauti sveikatos paslaugas“, – sakė ji.

Pasak ministrės, įrenginėti papildomus modulinius namelius Rukloje buvo nuspręsta, kadangi šioje vietoje jau buvo tinkama infrastruktūra modulinių namelių plėtrai.

„Ten jau yra pabėgėlių integravimo centras, yra pastatai, yra patirtis, kaip dirbti su migrantais, ir šita paslauga buvo teikiama būtent prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ten taip pat buvo gana didelė mašinų stovėjimo aikštelė, kuri buvo asfaltuota, nebuvo ant plyno lauko statybos. Tai nusprendėme, kad šita vieta galėtų būti gana greitai išvystoma, infrastruktūra prijungiama prie jau turimos. Tai buvo tikrai labai patogi lokacija pradėti šitos stovyklavietės plėtrą“, – aiškino M. Navickienė.

ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje Vidaus reikalų ministerija paskelbė, jog pažeidžiamų grupių apgyvendinimu rūpinsis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o už visų kitų asmenų apgyvendinimą bus atsakingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaldume esantis Užsieniečių registracijos centras.

Kaip aiškino ministrė Agnė Bilotaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šeimas su mažamečiais vaikais, neįgaliuosius ir nėščiąsias turėtų apgyvendinti dviejose vietose – Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre bei Vilniaus Naujininkų rajone esančiuose laikino apgyvendinimo namuose, kuriuose turėtų iš viso tilpti iki 900 asmenų.

Užsieniečių registracijos centras rūpinsis mažiau pažeidžiamomis grupėmis. Medininkuose iš viso planuojama įkurdinti 800 migrantų. Taip pat Centras rūpinsis migrantų apgyvendinimu Pabradės užsieniečių registracijos centre.

„Aš manau, kad tai yra kelių savaičių klausimas, todėl, kad dalis pastatų, apie kuriuos dabar diskutuojame, dar turėtų būti adaptuoti, paruošti, tie visi darbai vyksta labai intensyviai. Tuo užsiima ir Vidaus reikalų ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: tikrai stengiamės, kad kuo greičiau patalpos atsirastų, būtų paruoštos ir galėtume perkelti tuos žmones“, – BNS sakė ministrė.

Pasak jos, šiuo metu paraleliai vyksta derybos su savivaldybėmis dėl galimybės apgyvendinti dalį migrantų.

„Kitose savivaldybėse irgi yra konkretūs pastatai numatyti, kur dar vyksta derinimasis su savivaldybėmis ir bendruomenėmis. Aš manau, kad šią savaitę mes jau turėsime aiškias lokacijas, kur norime tuos perkėlimus įvykdyti, tada beliks adaptuoti tuos pastatus ir kuo skubiau perkelti žmones“, – kalbėjo ji.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko 4,1 tūkst. migrantų, daugiau kaip pusę jų sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji. Šiuo metu dar ieškoma, kur apgyvendinti apie tūkstantį migrantų.

„Mano skaičiavimais, dar iki tūkstančio žmonių apgyvendinimo vietų reikia ieškoti ir dėti pastangas jas surasti“, – kalbėjo ministrė.

Lankėsi stovykloje

M. Navickienė drauge su „Raudonojo Kryžiaus“ atstovais antradienį lankėsi Medininkų stovykloje Vilniaus rajone.

„Norėjome pažiūrėti, kaip atrodo stovyklavietė, į ją jau perkelta nemažai pažeidžiamų grupių: šeimų, vaikų, dar yra vienas korpusas, į kurį turėtų būti perkeltos moterys. Taip pat dalis migrantų glaudžiasi pasieniečių bendrabutyje“, – sakė ji.

Tačiau, pasak ministrės, dar yra pažeidžiamų grupių žmonių, kurie glaudžiasi palapinėse sudėtingomis sąlygomis.

Aš manau, kad tai yra kelių savaičių klausimas, todėl, kad dalis pastatų, apie kuriuos dabar diskutuojame, dar turėtų būti adaptuoti, paruošti, tie visi darbai vyksta labai intensyviai.

„Mes žinome, kad migrantų skaičius siekia apie keturis tūkstančius ir iš jų daugiau negu pusė yra tų pažeidžiamų grupių: tai yra moterys, vaikai, nėščiosios, neįgalieji ir tiems žmonėms kuo skubiau reikalinga pastogė, šiltesni drabužiai, karštas maistas – tikrai niekas nekalba apie kokių nors išskirtinai gerų sąlygų sudarymą“, – kalbėjo ji.

M. Navickienė ragina savivaldybes ir gyvenviečių bendruomenes atsiliepti į pagalbos prašymą ir sutikti priimti į savo patalpas migrantus, kad šiems nereikėtų vėsiu oru glaustis šlapiose palapinėse.

Kreipiasi į savivaldybes

Migrantus kitą savaitę tikimasi pradėti perkėlinėti į Ruklą Jonavos rajone, ten įrenginėjamoje stovykloje tilps apie 500 žmonių. Paraleliai ieškoma vietų kitose  savivaldybėse.

„Kai paaiškiname tiek bendruomenėms, tiek savivaldybių atstovams, kad perkėlinėjame labiausiai pažeidžiamas grupes, pasipriešinimas yra mažesnis, bet diskusijų dar yra nemažai“, – sakė ministrė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak jos, šiuo metu itin reikalingas savivaldybių ir gyventojų supratingumas bei  geranoriškumas padedant spręsti šią krizę ir užtikrinti, kad šeimos ir vaikai neturėtų šalti gyvendami visiškai netinkamomis sąlygomis.

M. Navickienė pabrėžė, kad savivaldybės, sutinkančios priimti migrantus, sulauks ministerijų pagalbos, su migrantais bus dirbama, jiems teikiamos paslaugos, be to, jie bus saugomi.

„Dabar svarbiausias dalykas yra būtent tuos žmones perkelti ten, kur šilta, kur jie galėtų įsikurti ir mes galėtume toliau rūpintis jų informavimu, kaip grįžti į kilmės šalis ir spręsti kitus susijusius klausimus“, – kalbėjo ji.

Tiems žmonėms kuo skubiau reikalinga pastogė, šiltesni drabužiai, karštas maistas – tikrai niekas nekalba apie kokių nors išskirtinai gerų sąlygų sudarymą.

Ministrės žiniomis, Rūdninkuose gyvenančius migrantus jau pasiekė šiltesni drabužiai, jie taip pat nuo praėjusios savaitės pabaigos gauna karšto maisto. Medininkuose sąlygos panašios.

„Drabužių problema yra išspręsta, batų klausimas dabar sprendžiamas. (...) Vaikų apavu, guminiais batais su pašiltinimu, dabar rūpinasi „Raudonasis Kryžius“, kad kuo daugiau bent vaikams jie būtų nupirkti“, – kalbėjo M. Navickienė.

Lankys socialiniai darbuotojai

Pasak ministrės, migrantus stovyklose lankys socialinių darbuotojų komandos, jos vertins migrantų gyvenimo sąlygas ir, kilus problemų, tarpininkaus jas sprendžiant. Be to, jie stengsis informuoti stovyklų gyventojus apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį.

„Mes turime jau mobilias socialinių darbuotojų komandas, kurios važinės į stovyklavietes: Rūdninkuose ir Medininkuose kiekvieną dieną lankysis. Pagrindinė misija yra įvertinti, kaip atrodo sveikatos paslaugų teikimas, ar yra kokių nors krizinių situacijų, informavimas tų žmonių“, – sakė M. Navickienė.

Ministrės žiniomis, vaikams Rukloje ir Medininkuose bus pradėtos organizuoti pamokos, jie pirmiausia bus mokomi lietuvių kalbos. Rukloje pamokos vyks stovykloje esančiame pastate. Medininkuose suplanuotas ugdymas pamainomis, šiuo metu tam rengiamos patalpos, o pamokos turėtų prasidėti spalį.

Medininkuose apsilankiusi ministrė pasakojo, kad nameliuose gyvenantys migrantai turi lovas bei šildytuvus, įrengtos bendros dušų patalpos, kur yra skalbyklė.

„Labai didelė problema dar yra šlapi drabužiai, kurie per lietų džiovinami ant tvoros. Ieškoma galimybių kuo greičiau nupirkti ar džiovyklę, ar rasti sprendimą, kad nereikėtų dėvėti šlapių drabužių“, – pasakojo ji.

Šiuo metu taip pat trūksta higienos priemonių, sauskelnių vaikams. Taip pat labai reikalinga savanorių pagalba.

Lietuvą rugsėjį turėtų pasiekti 36 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, skirtų migrantų krizei spręsti. Šios lėšos bus skiriamos jų gyvenimo sąlygoms užtikrinti.

„Planuotumėme šiai dienai kalbėti kažkur iki 800 vietų. Tai būtų ir pats pastatas, ir moduliniai nameliai šalia, jeigu jų prireiktų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė viceministras.

Jis patvirtino, kad į Kybartus būtų perkeliami daugiausiai asmenys iš Rūdininkų poligono, dabar gyvenantys palapinėse, daugiausiai vyrai. Šiuo metu poligone gyvena apie 750 asmenų.

Jo teigimu, migrantai galėtų būti perkelti per mėnesį, o patalpos nebus tvarkomos, nes jos yra „tinkamos apgyvendinimui be jokių papildomų investicijų“, be kita ko, čia yra ir sporto aikštynai.

„Procesai šiuo metu yra eigoje, galutiniai terminai – vieno mėnesio bėgyje tie procedūriniai dalykai turėtų susitvarkyti. Žinoma, dar turima omenyje, kad tas pastatas, objektas turės būti perduotas galutinai, reikės priimti ir sprendimus, kur perkelti žmones, kurie šiuo metu yra tame pastate – matyt, mums to termino turėtų pakakti“, – sakė viceministras.

Šeimos ir pažeidžiami asmenys, V. Dmitrijevo teigimu, būtų apgyvendintos Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ir Medininkų pasieniečių mokykloje.

Viceministras sako su Vilkaviškio rajono savivaldybės meru apie planus ketinęs kalbėti penktadienį, ir tai jau padarė, tačiau žiniasklaida, paskelbusi apie migrantų perkėlimą, užbėgo pokalbiui už akių.

V. Dmitrijevas tikisi, kad Kybartuose kils mažiau problemų dėl migrantų pasišalinimo iš stovyklos. Pasak jo, iki šiol iš stovyklų yra pabėgę ir nerasti „dešimtys žmonių“.

„Manau, kad nesiekia šimto“, – sakė jis.

Į uždaromus Kybartų pataisos namus migrantus, šiuo metu gyvenančius karinėse palapinėse, nuspręsta perkelti ruošiantis šaltajam laikotarpiui. Prieš tai šias patalpas VRM turės perduoti Teisingumo ministerija. Numatyta, kad šiuo metu čia esantys nuteistieji bus perkelti į artimiausias pataisos įstaigas.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pataisos namuose užtikrintas šildymas, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Atšalus orams bei artėjant žiemos sezonui, gelbstint žmones nuo šalčio ir peršalimo ligų reikalingi greiti sprendimai. Juos radome – pirmiausia bus pasirūpinta Rūdninkų stovyklavietėje įkurdintais migrantais, nes čia sąlygos bene prasčiausios iš visų Lietuvoje įkurtų laikinų migrantų centrų“, – pranešime sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Taip pat šilčiau apgyvendinsime ir vaikus bei moteris. Šaltuoju metų laiku užtikrinsime tinkamas apgyvendinimo sąlygas neteisėtai valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams iki to laiko, kol bus išnagrinėti jų prašymai dėl prieglobsčio“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, Kybartų pataisos namuose užtikrintas šildymas, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas.

Čia įrengtos ir laisvalaikiui skirtos patalpos – biblioteka, amatų centras, treniruoklių salė, atviroje pataisos namų teritorijoje sportuoti galima futbolo stadione ir krepšinio aikštelėse.

Kaip informuoja Teisingumo ministerija, pataisos namų padalinio patalpos yra bendrabučio tipo.

Nuteistieji bus iškelti

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Kybartų pataisos namus buvo numatyta atiduoti Turto bankui pagal Teisingumo ministerijos parengtą pertvarką.

„Ten gyvenantys nuteistieji, kaip ir planuota, bus perkelti į artimiausias pataisos įstaigas, kuriose yra pakankamai laisvų vietų bausmei atlikti. Kalėjimų departamentas užtikrins visų dirbančių pareigūnų darbo vietų išsaugojimą, atliepiant poreikius ir lūkesčius“, – rašoma pranešime.

Teisingumo ministerijos teigimu, šios patalpos neatitinka šių laikų įkalinimo įstaigai keliamų lūkesčių ir reikalavimų: bendrabučio tipo patalpos apsunkina nusiteistųjų resocializaciją, taip pat sudaro prielaidas kriminalinės subkultūros egzistavimui.

Šiuo metu Kybartuose kalinama apie 290 nuteistųjų. Dalis jų bus perkelti į Marijampolės pataisos namus, kita dalis bus paskirstyta bausmės atlikimo laiką tęsti kitos įkalinimo įstaigose, kuriose yra pakankamai laisvų vietų.

Žmonių apgyvendinimui skirtų patalpų Kybartuose atlaisvinimas vyks pagal bendrai – Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų – patvirtintą veiksmų planą.

Rūdninkuose – nameliai

Ministerija pabrėžia, kad migrantų apsauga bus vykdoma pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas.

Tuo pačiu metu, iškėlus migrantus iš Rūdininkų, stovyklavietėje bus statomi moduliniai nameliai – stovyklavietė Rūdninkuose bus pertvarkyta.

Vidaus reikalų ministerija primena, kad Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose taip pat šiuo metu intensyviai kuriama visa migrantams apgyvendinti reikalinga infrastruktūra. Dalis migrantų iš pasienio užkardų ir kitų laikino apgyvendinimo vietų jau yra perkelti iš palapinių į modulinius namelius Medininkuose.

Medininkų stovyklavietėje šiuo metu apgyvendinti 350 migrantų – daugiausia asmenys iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Moduliniuose nameliuose gali gyventi šeimos iki 4 asmenų – kiekviename namelyje įrengtas šildymas, yra visos buičiai ir higienai reikalingos priemonės.

Ruklos pabėgėlių centre taip pat įrengtuose moduliniuose nameliuose gyvena 219 užsieniečių. Padvarionių užkardoje, Austrijai suteikus paramą, pastatyta 50 modulinių namelių.

Ministerija tikisi, kad per rugsėjo mėnesį visi migrantai iš pasienio užkardų ir kitų laikino apgyvendinimo vietų bus perkelti į modulinius namelius, užtikrinant jiems visas būtinas buities ir higienos sąlygas.

Socialiai pažeidžiamiausių žmonių apgyvendinimo klausimai derinami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Mes ruošiamės ir artimiausiu metu bus pateikta informacija apie sprendimus, kur ir kaip tie asmenys bus perkelti, nes šaltasis sezonas jau prasideda ir tikrai tie sprendimai bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Jos teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šiuo metu yra atsakinga už konteinerinių namelių, skirtų 5 tūkst. žmonių apgyvendinimui, pirkimą.

„Šiuo metu, mano žiniomis, pagal sudarytas sutartis, mes galime įsigyti konteinerinių namelių, skirtų iki 5 tūkst. žmonių“, – teigė A. Bilotaitė.

„Mano žiniomis, buvo atsižvelgta į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos ir tas didysis pirkimas yra sustabdytas. Šiuo metu pradėtos naujos procedūros tam, kad būtų galima išspręsti klausimus, kurie buvo keliami“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

VSAT liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje dėl konteinerinių namelių, kuriuose būtų apgyvendinta 5 tūkst. migrantų, su bendrove „Arijus“ neskelbiamų derybų būdu pasirašė dvi 5,4 ir 7,3 mln. eurų vertės sutartis.

Tarnyba pabrėžia, kad bus sumokėta už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl ne visa sutarties suma gali būti išnaudota.

Šiuo metu VSAT yra nutraukusi ir rugpjūčio pradžioje paskelbtą 559 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą dėl konteinerinių namelių, kuriuose galėtų tilpti iki 40 tūkst. migrantų.

Tarnyba teigia, kad toks sprendimas priimtas gavus dvi pretenzijas bei keturis paklausimus iš pirkime ketinusių dalyvauti verslo subjektų. Pirkimu buvo susidomėjusios 30 įmonių.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba pareiškė pastabas dėl pirkimo dokumentų, kuriuos VSAT turės patikslinti, taip pat turės būti tikslinama ir techninė specifikacija. Po to pirkimas bus skelbiamas iš naujo.