Po didinamuoju stiklu

Statybų inspektoriai gavo vienos Palangos bendrijos pranešimą, kad netoli Meilės alėjos valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su statiniu, esančiu Kęstučio gatvėje 33, yra aptvertas ir panašu, jog ten netrukus prasidės statybos darbai.

„Ar yra suteikti leidimai tiems darbams ir valstybinės žemės sklypo aptvėrimui? Ar yra išduoti leidimai objekto Kęstučio g. 33 statybai, rekonstrukcijai ar remontui?“ – teirautasi statybos inspektorių, kadangi viešai  tokios informacijos nėra.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) patvirtino, kad būgštavimai dėl galbūt savavališkų statybų Kęstučio gatvėje pasiekė dar kovo 31 d.

„Reaguodama į šį pranešimą, Statybos inspekcija atliks patikrinimą, numatyta ir patikrinimo data (balandžio 16-oji) dėl galbūt savavališkų statybų nurodytu adresu. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos atskiru pranešimu“, – dienraščiui teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Kėkštienė.

Neliko: valstybinės žemės sklype, vos prieš kelias dienas dar driekėsi statybinė tvora. Netoliese buvo nukirsta storoka pušis„ tačiau statybininkai su tuo veikiausiai jokio ryšio neturi. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Leidimų niekas neišdavė

Ne ką daugiau kol kas žino ir valstybinę žemę prižiūrinti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Tačiau aišku viena, kad šioje valstybei priklausančioje teritorijoje žemės sklypai lig šiol nesuformuoti ir leidimai jokiai statybinei veiklai neišduoti.

„Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius nėra išdavęs jokio sutikimo ar leidimo valstybinės žemės sklypo aptvėrimui, statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams. Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išduodami vadovaujantis išdavimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad šiuo metu prašymas laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu Palangos skyriui nepateiktas“, – patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius nėra išdavęs jokio sutikimo ar leidimo valstybinės žemės sklypo aptvėrimui, statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams.

NŽT atstovai, balandžio 8 d. nuvykę į Palangą apžiūrėti minėtą sklypą, jokių aktyvių lauko statybos darbų nepastebėjo, tačiau teritorija aplink pastatą išties buvo aptverta statybine tvora.

„Skyriuje yra gautas pranešimas apie teritorijos aptvėrimą. Artimiausiu metu planuojamas patikrinimas“, – patikino A.Gelžinis.

Anksčiau kirto medžius?

Maža to, toje pačioje teritorijoje praėjusią savaitę pastebėta neseniai nurėžta storoka pušis, prie medžio kelmo dar buvo matyti šviežios pjuvenos.

Šiame valstybinės žemės sklype tai jau ne pirmas toks atvejis per pastaruosius trejus metus, kai nežinia kas kerta medžius.

2017 m. vasarą šiame sklype buvo iškirsta dalis pušų, kaip tada žurnalistams patvirtino NŽT atstovė, miesto želdinių, kurie, kaip spėjama, jau tada trukdė suplanuotoms statyboms.

Manoma, kad tuo metu buvo veikiausiai išpjauti būtent tie medžiai, kurie statinio, esančio Kęstučio g. 33, detaliojo plano brėžinio projekte buvo pažymėti kaip būtini iškirsti.

Vėliau išrauti ir kelmai, tad šiandien nėra nė ženklo, kad ten jie kažkada buvo.

Gaivina neįgyvendintus planus?

Dienraščio žiniomis, statinio Kęstučio g. 33 savininkai šių metų vasarį vėl kreipėsi į Palangos savivaldybę dėl detaliojo plano, siekiant suformuoti sklypą pastato reikmėms.

Tačiau savivaldybė šiam prašymui nepritarė, nes esą interesantai norėjo didesnio sklypo, nei jiems priklausytų, ir nesutiko, kad didžioji jo dalis būtų skirta visuomenės reikmėms.

Galima kelti prielaidą, kad vėl gaivinama prieš kelerius metus „nugesinta“ idėja gauti valstybinės žemės dalį.

Kęstučio gatvėje 33-iuoju numeriu ženklintas pastatas kažkada buvo prekybos paviljonas, kuriame dar prieš kelerius metus glausdavosi benamiai.

Kai šis statinys, aplink kurį vėl ima suktis interesai, įgijo savininkus, šie savo planais viešai dalytis nebuvo linkę, nors iš pat pradžių tai akivaizdžiai lietė viešąjį interesą.

Pagal pradėtus planavimo procesus tuomet buvo matyti, kad vos 1 arą užimančiam statiniui norėta priskirti 12 arų (vėliau jau 13 arų) valstybinės žemės sklypą, kurio vertė šiandien veikiausiai jau viršija milijoną eurų.

Prieš trejus metus jo kaina buvo per 820 tūkst. eurų.

Ir formaliai čia tarsi nebuvo nieko nelegalaus, nes, pagal Žemės įstatymą, „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais“.

Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybos pastatas jo savininkams tarsi ir būtų suteikęs teisę į pajūrio žemę.

Nors buvo dar vienas niuansas. Ši teisė suteikiama tik „esamiems tinkamai eksploatuojamiems ir naudojamiems statiniams, o ne apleistiems ir nenaudojamiems ar planuojamiems statyti ar statomiems statiniams“.

Tačiau šį nemalonų momentą, matyt, ne kartą buvo tikimasi kažkaip apeiti, nes, priešingu atveju, kam tada tokiam mažam statiniui taip reikėjo dvigubai didesnio sklypo, nei priklausytų pagal Palangos savivaldybės nuostatus?

Viešasis interesas – svarbesnis

Neatmetama, jog didesnė teritorija aplink griuvenas buvo suplanuota tam, kad ateityje ją būtų galima užstatyti.

Visai tikėtina, kad vietoj nedidelio kiosko planuose galėjo atsirasti nemažas viešbutis, apartamentai nuomai ar kotedžų kompleksas.

Tokiu atveju investicijos atsipirktų šimteriopai, maža to, nereikėtų brangiai mokėti už žemę, kurios kaina šioje vietoje – daugiau nei įspūdinga.

Tai, kad į planuojamą privačių interesų sklypą patenka viešosios pajūrio erdvės, plačių užmojų turintiems asmenims, matyt, nedaro didelio įspūdžio.