Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.

– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?

– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 metais tokių ikiteisminių tyrimų turėjome penkiolika, 2022 metais – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, jog identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.

– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?

– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa vis labiau prieinamos visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau, kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.

– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?

– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.

– Kartais pasigirsta tokių reakcijų, kad kai yra pranešama apie neva užminuotą pastatą, ir kai prasideda evakuacija, pastato patikrinimas, žmonės sako, kodėl policija gaišta laiką. Juk jeigu iš tikrųjų norėtų sprogdinti, tai ir susprogdintų, niekas nieko nepranešinėtų. Bet tvarka yra tvarka ir tikrinate visą laiką, tiesa?

– Tikriname pastatus. Galbūt jeigu iš laiško arba papildomų aplinkybių matoma, kad tikrumas yra labai abejotinas, gali būti priimtas sprendimas žmonių neevakuoti. Tačiau norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad Vakarų, civilizuotose šalyse yra įprasta turėti evakuacijos iš pastatų pratybas. Žinoma, tai dažniausiai siejama su gaisro atvejais. Pas mus net ir per vykdomąsias evakuacijas, kai situacija būna reali, realus neaiškus pranešimas, žmonės nežino, kur yra durys, kaip reikia išeiti, vyksta susistumdymai. Kiti galvoja, kad nereikia, kad jų netrukdyti, nes jiems reikia pabaigti darbus. Tuomet pratybos ir tampa susipažinimu su tuo, kur dirbi, kur turėtum evakuotis, kur reikėtų susirinkti. Tai priklauso ir pagal teisės aktus. Darbdaviai apie tai turi instruktuoti žmones. Iš tos blogosios situacijos kai kada galima turėti gerą grūdą, kai žmonės pasitreniruoja ir žino, kaip reikėtų elgtis, pavyzdžiui, gaisro metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?

– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir du, ir trys. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.

– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?

– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu mes įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, tai reiškia, kad ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.

„Policija visada pasiruošusi užtikrinti gyventojų saugumą. Šiuo metu Policijos departamente yra parengtas planas, pagal kurį policijos įstaigos yra įpareigojamos aktyviau darbuotis būtent šioje srityje, didinant gyventojų saugumo jausmą, ypač tose savivaldybėse ar vietovėse, kur yra užsieniečių registracijos centrai. Čia mes kalbame apie Pabradę, Medininkus, Kybartus, Ruklą ir Vilniaus miestą. Ten esame numatę daugybę priemonių, kurias dalijame į keletą grupių. Viena grupė yra bendrojo saugumo, kita yra individualios prevencijos priemonės dėl galimų neteisėtų migrantų daromų teisės pažeidimų užkardymo. Paskutinė yra tų pačių neteisėtų migrantų apsauga – kad jie netaptų nusikaltimų aukomis. Čia omenyje turime tokius dalykus kaip neapykantos nusikaltimai ir panašūs išpuoliai, kurie gali pasitaikyti“, – sakė M. Akelaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiuo metu Lietuvoje yra mažiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Visi jie vienu metu paleidžiami nebus.

„Sprendimus dėl šito klausimo priima ne policija, bet žinome, kad judėjimo laisvės apribojimo terminas skirtingiems žmonėms baigsis skirtingai. Tai reiškia, kad neteisėti migrantai judėjimo teisę Lietuvoje įgis palaipsniui“, – aiškino pašnekovas.

Jie taip pat yra žmonės, kažkokių ypatingų grėsmių nekelia.

Pasak M. Akelaičio, nereikėtų nusiteikti pesimistiškai – nelegalių migrantų paleidimas į laisvę nebūtinai reiškia padidėjusį nusikalstamumą.

„Lietuvoje yra du aiškūs pavyzdžiai – Pabradė ir Rukla, kur užsieniečiai gyvena nebe pirmus metus. Nėra kažkokio ypatingo pavojaus. Jie taip pat yra žmonės, kažkokių ypatingų grėsmių nekelia, o jeigu padarys nusižengimą, tai bus tas pats, kas ir mūsų gyventojai būtų padarę“, – pabrėžė Viešosios policijos valdybos viršininkas.

Pasak jo, ir patys gyventojai gali imtis priemonių, kad užsitikrintų savo saugumą.

„Mes gyventojus raginame būti aktyviais. Jei jie mato bet kokią problemą, saugumui keliančią iššūkių, raginame apie tai pranešti policijai“, – šnekėjo M. Akelaitis.

„Tikimės, kad rimtų iššūkių saugumui tikrai nekils, o jeigu ir bus tokios tendencijos, imsimės visų įmanomų priemonių“, – pridūrė jis.

– Kokius pastebite signalus?

– Signalų daug. Reikia pripažinti, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai yra labai aktyvūs. Savanoriai teikia savo įžvalgas bei pastebėjimus ir stengiasi iškelti aikštėn galėjusius atsitikti atvejus. Tiesa, nesiremiame vien tuo, kas ateina iš išorės. Policija taip pat aktyviai stebi viešąją erdvę. Užsieniečių registracijos centruose esantys policijos apsaugos koordinatoriai yra instruktuoti, ką turėtų daryti ir į ką atkreipti dėmesį. Besidarbuojant su atvykusiais Ukrainos piliečiais yra vykdoma pakankamai daug tikslinių priemonių, orientuotų į neviešus dalykus, tai yra policijos kasdieninė duona. Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.

Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.

– Kas dėl ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje pareigūnams kelia didžiausią susirūpinimą?

– Policija turi visas ekspertines žinias, kitų valstybių patirtis, susijusias su prekyba žmonėmis, vadinamąjį modus operandi. Svarbu gauti kuo išsamesnę ir greitesnę informaciją apie realybe virstančias grėsmes. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tik vienas su prekyba žmonėmis susijęs tyrimas. Iš kitų valstybių gauname panašią informaciją, jog tokių tyrimų nėra daug. Tačiau suprantame grėsmes ir budrumas yra padidintas. Prašome visų, nesvarbu, koks jų statusas, ar jie – savanoriai, ar priėmę ukrainiečius, ar žino, kad šalia jų gyvena pabėgėliai, kad pastebėję bet kokius įtarimą keliančius ženklus pasidalintų savo įtarimais su policija. Gali būti skambutis numeriu 112 ir aplinkybių, kurias sužinojo, pranešimas, gali būti atliekama per e.policiją, arba net realiai susitikus su bendruomenės pareigūnu. Policijoje informacija po to bus patikrinta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėlių – dešimtys tūkstančių. Natūralu, kad gali būti bandymų juos išnaudoti. Bet tikriausiai gali būti ir tokių atvejų, kai emocijos ima viršų ir žmogus galvoja, kad daro tikrai svarbų darbą. Ar Jūs nebijote, kad policija gali būti užversta visokiais skambučiais, nebūtinai tais pranešimais, kurie atitinka tikrovę?

– Policijoje dirbantys analitikai yra pakankamai stipriai aktyvuoti. Visi įvykiai, kuriuose randama, kad tai yra susiję su Ukrainos piliečiais, yra stebimi. Jeigu pastebima kokių nors indikacijų, nurodančių, kad tiems žmonėms gresia rizika, priimami sprendimai. Egzistuoja tam tikri algoritmai, pagal kuriuos analitikai dirba. Maksimaliai nėra reaguojama į kiekvieną įvykį. Pirmiausia yra įvertinama, o vėliau – pereinama prie realių veiksmų. Yra algoritmas, pagal kurį identifikuojami Ukrainos žmonės, kuriems gali kilti rizika dėl amžiaus ar dėl kitų aspektų. Policijos įstaigos orientuotos ir į individualius susitikimus su pabėgėliais, kad būtų galima gauti papildomos informacijos, išsiaiškinti situaciją, ar jiems yra reali rizika, ar jiems patiems labiau reiktų rūpintis, ar reikia policijos pagalbos.

– Kaip spręsti iššūkius, kai kalbama apie tai, kas Ukrainoje yra legalu, o Lietuvoje – ne?

– Galioja bendrasis principas – Lietuvoje galioja Lietuvos įstatymai. Jeigu ukrainietis atvyko į Lietuvą, jis privalo laikytis mūsų įstatymų. Jam galioja mūsų įstatymai iki tol, kol jis yra Lietuvos teritorijoje.

– Kokia situacija vyrauja kitose ES valstybėse?

– Egzistuoja įvairūs tarptautiniai kriminalinės policijos susižinojimo kanalai, pavyzdžiui, Europolas. Informacija nuolatos atnaujinama, keičiamasi ja tiek apie tyrimus, tiek apie grėsmes. Tas procesas ir iki šiol vyko, ir dabar nesustoja. Tačiau nėra daug realių faktų apie tokius tyrimus, kadangi tai, apie ką dabar kalbame, yra grėsmės, o ne faktai, kurie yra virtę tyrimais.

– Bendradarbiaujate ir su Ukrainos pareigūnais. Kokiu tempu informacija gaunama iš jų, žinant, kad šalis patiria karinę agresiją?

– Natūralu, kad yra bendradarbiavimo trikdžių. Yra prioritetai, pagal kuriuos galima sulaukti pagalbos iš kolegų Ukrainoje, bet tikrai ryšiai nenutrūkę. Pagal poreikį visuomet egzistuoja susisiekimo galimybės.

Šiomis pratybomis buvo siekiama įvertinti institucijų reagavimą į incidentą, taip pat įvertinti institucijų pajėgumus reikalingus suvaldyti radioaktyvios taršos plitimą ir materialinius techninius išteklius reikalingus likviduojant radioaktyvios taršos padarinius, penktadienį pranešė Policijos departamentas.

Pratybų vadovas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis teigia, kad pratybų tikslas – tobulinti ir praktiškai įtvirtinti atsakingosios ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo įgūdžius.

„Pratybų metu identifikuotos problemos: komunikacija su visomis suinteresuotomis institucijomis. Diskutuota, kuri institucija vadovaus gelbėjimo darbams bekeičiant įvykio situacijai, taip pat apie iššūkius, su kuriais susidurtų sveikatos sistema, esant dideliam kiekiui nukentėjusiųjų'“, – sako pratybų vadovas.

Pratybose dalyvavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato,  Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras", ugniagesių, pasieniečių, Vadovybės apsaugos departamento, Radiacinės saugos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos, Visuomenės sveikatos centro, Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Greitosios medicininės pagalbos stoties, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros atstovai.