Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja. 

„71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus. Jos gali keistis – visi statosi elektrolizę, visi statosi HVDC (aukštos įtampos nuolatinės srovės – BNS) jungtis, kainos auga, nes tiekimo grandinės irgi negalutinės, viską reikia vertinti atskirai“, – pristatydamas Lietuvos energetinės transformacijos iki 2050 metų studiją žurnalistams penktadienį sakė „Epso-G“ grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.

„Bendra tendencija – pinigų reikės ir labai daug CAPEX (kapitalo išlaidos – BNS) investicijų“, – pridūrė jis.

Britų kompanijos DNV atlikta Lietuvos energetinės transformacijos studija sudėliojo keturis šalies energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.

„Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris sako, kad investuoti turės ne tik tinklo operatoriai, bet ir rinkos dalyviai.

„Mes kalbame ne apie investicijas iš reguliuojamų veiklų – „Litgrid“, „Amber Grid“, ESO („Energijos skirstymo operatorius“ – BNS) ar dar kažko. Mes kalbame apie visos industrijos investicijas. Tai reiškia, kad pradedant visais tinklo operatoriais, vėjo, saulės vystytojais, vandenilio vystytojais, pagal dabar žinomas ar numatomas technologijų kainas (...) bandėme sudėti viską“ – teigė M. Keizeris.

Preliminariai skaičiuojama, jog 14,9 mlrd. eurų būtų tinklo operatorių reguliuojamos veiklos investicijos, 17 mlrd. eurų – strateginės investicijos, tuo metu iš rinkos reikėtų apie 39,4 mlrd. eurų investicijų.

„Rinka pati spręs dėl savo investicijų. (...) Bet tam, kad būtų pasiektos tokios instaliuotos galios apimtys, potencialiai tai galėtų kainuoti tokias sumas“, – teigė „Epso-G“ vadovas.

Grupės plėtros ir inovacijų vadovas pakartojo, kad geriausias Lietuvai scenarijus – per metus suvartoti bei pagaminti 74 TWh elektros bei tapti energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, eksportuojančia šalimi.

„Pirmas mūsų prioritetas, kad (2050 metais – BNS) būtume energetiškai nepriklausomi visomis prasmėmis (...), būtume 100 proc. dekarbonizuoti, taptume elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – teigė P. Butkus.

Jis pažymėjo, kad pertvarkai reikės didelio ir staigaus atsinaujinančių energijos išteklių augimo, taip pat gali prireikti bazinės elektros gamybos pajėgumų. 

„Pagrindinė sistema yra atsinaujinantys (ištekliai – BNS) – vėjas, saulė – stipriai nuo oro sąlygų priklausanti sistema, po to ateina maža dalis stabilios generacijos“, – teigė P. Butkus.

„Studija kaip pagrindinį (stabilios gamybos šaltinį – BNS) deda kol kas modulinius branduolinius reaktorius, bet vertina ir kitas technologijas bei tai, kaip sistema atrodytų, jeigu jų nebūtų išvis“, – pridūrė jis.  

"Yra ir neapibrėžtumų. Vienas didžiausių neapibrėžtumų – jeigu mes pereiname prie vandenilinės energijos sistemos, atsinaujinančiais pagrįstos energijos sistemos, 90 proc. energijos būtų pagaminta iš vėjo ir saulės. Ką daryti, kai vėjo ir saulės nėra 10 dienų iš eilės.

"Su danais, vokiečiais, suomiais tos vėjo koreliacijos iš esmės nėra. Kitaip sakant reikia europinio tinklo, kad kieviena šalis viena kitai galėtų padėti"

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų galėtų sukurti 44–140 tūkst. naujų darbo vietų bei 4–11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tikimasi, kad studijos rezultatai atsidurs šiuo metu Energetikos ministerijos rengiamoje bei metų sandūroje Seimui planuojamoje pateikti atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

M. Keizeris pabrėžė, kad vykstant dekarbonizacijai iki 2050 metų energijos ištekliai – nafta, dujos ir kiti – bus pakeisti elektra. 

„Transformacijos studija buvo apie visą (energetikos – BNS) sektorių. Mes bandėme pažiūrėti į šilumą ir visas kitas industrijas. Iki 2050 metų užsibrėžus, kad visa Lietuva turi būti dekarbonizuota, (...) takoskyra tarp skirtingų industrijų išsitrins“, – teigė „Epso-G“ vadovas.

„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh elektros, arba 38 proc. suvartojimo.

Tarp turtingiausių vadovų – ir energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovo Dariaus Maikštėno šeima – jos turto vertė pernai siekė 548,7 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 202,8 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 41,5 tūkst. eurų, o skolos – 12 tūkst. eurų.

Energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris ir jo sutuoktinė deklaravo turto už 497,8 tūkst. eurų, taip pat 162 tūkst. eurų skolų. Turto vertė per metus išaugo 66,8 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 7 tūkst. eurų.

Valstybinių miškų urėdijos vadovo Valdo Kaubrės šeima deklaravo turto už 449,2 tūkst. eurų (2021 metais – 363,3 tūkst. eurų). Skolų nei pernai, nei užpernai ji neturėjo.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius ir jo sutuoktinė turėjo 456,5 tūkst. eurų vertės turto, ji per metus išaugo 15 tūkst. eurų. Tuo metu skolos sumenko 5 tūkst. iki 163 tūkst. eurų.

„Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio šeimos turtas pernai siekė 380,6 tūkst. eurų, skolos – 42,5 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo paskolinęs 468 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 45,2 tūkst. eurų, skolos – 3,4 tūkst. eurų, o paskolintų lėšų suma išaugo 105 tūkst. eurų.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas su sutuoktine deklaravo turto už 227 tūkst. eurų bei 67,4 tūkst. eurų skolų.

„Kelių priežiūros“ vadovo Rolando Rutėno šeimos turto vertė pernai siekė 167,4 tūkst. eurų, skolos – 102,9 tūkst. eurų. Per metus turtas išaugo 6 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 9,9 tūkst. eurų.

Lietuvos pašto vadovo Rolando Zuko, kuris pernai nedirbo jokioje valstybės įmonėje, šeimos turto deklaracija neviešinama. 2021 metais ji deklaravo turto už 423,1 tūkst. eurų bei 20,3 tūkst. eurų skolų.

Tačiau dėl dukart išaugusių grupės veiklos sąnaudų (iki 637 mln. eurų) konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 42 mln. eurų (2021 metais – 39,8 mln. eurų grynojo pelno“), o veiklos nuostolis iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) buvo 11,3 mln. eurų (79,6 mln. eurų pelno), trečiadienį pranešė grupė. 

„Epso-G“ vadovo Mindaugo Keizerio teigimu, didėjant regioniniams dujų srautams ir reguliuojamų veiklų apimtims, konsoliduotos grupės pajamos išaugo, tačiau dėl smarkiai augusių elektros ir dujų kainų dar sparčiau didėjo veiklos sąnaudos, o tai lėmė neigiamus pelningumo rodiklius.

„Įvertinus specifinius praėjusių metų aspektus ir tai, kad didžioji dalis veiklos yra reguliuojama, koreguoti finansiniai rodikliai yra teigiami. Grupės įmonės tęsia strateginių projektų įgyvendinimą ir investicijas į juos“, – pranešime sakė M. Keizeris.

Koreguotas grupės grynasis pelnas pernai siekė 21,3 mln. eurų (2021 metais – 26,7 mln. eurų), koreguota EBITDA išliko stabili ir siekė 62,6 mln. eurų (63,8 mln. eurų).

Pernai daugiau nei dukart – iki 98,3 mln. eurų – išaugo pajamos už gamtinių dujų perdavimo paslaugas, 55 proc. iki 420,3 mln. eurų didėjo pajamos iš elektros perdavimo ir susijusių veiklų. Kitos grupės pajamos sudarė 71,4 mln. eurų, iš jų  didžioji dalis – iš barjero pasienyje su Baltarusija projekto.

Grupės investicijos į strateginius projektus per metus siekė 140 mln. eurų. Vien „Litgrid“ investicijos į tokius projektus buvo  55,9 mln. eurų, „Amber Grid“ – 43 mln. eurų, didžioji jų dalis – 27,5 mln. eurų įmoka už pernai pabaigtą dujotiekio jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

„Energy cells” investicijos į energijos kaupimo įrenginių sistemą siekė 35,9 mln. eurų.

Grupę sudaro valdymo bendrovė „Epso-G“, „Amber Grid“, „Baltpool", „Energy cells", „Litgrid“ ir „Tetas" bei netiesiogiai kontroliuojama „GET Baltic". Grupėje praėjusių metų pabaigoje dirbo beveik 1,3 tūkst. darbuotojų.

„Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu penktadienį paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris šias pareigas pradės eiti rugpjūčio 22 dieną. Naujasis vadovas pratęs grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimą ir joje numatytą Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimą“, – rašoma pranešime.

„Epso-G“ valdybos pirmininko Roberto Vyšniausko teigimu, naujojo vadovo laukia ambicingos užduotys plečiant nereguliuojamas grupės veiklas, koreguojant įmonių veiklos modelį bei valdant su tuo susijusius pokyčius.

„Mindaugas kartu su visa įmonių grupės darbuotojų komanda pratęs praėjusiais metais patvirtintos ilgalaikės strategijos įgyvendinimą, ji tapo dar aktualesnė karo Ukrainoje kontekste. Šiame kontekste „Epso-G“ bus itin naudinga daugiametė naujojo vadovo patirtis valdant pokyčius ir įgyvendinant strateginius projektus, taip pat puikus energetikos sektoriaus išmanymas“, – pranešime teigė R. Vyšniauskas.

M. Keizeris pareigas ESO eis iki rugpjūčio 21 dienos.

Iki rugpjūčio 22 dienos bendrovei ir toliau laikinai vadovaus finansų direktorius Algirdas Juozaponis, o Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas bus atsakingas už strateginių grupės projektų įgyvendinimą, įskaitant ir fizinio barjero įrengimą pasienyje su Baltarusija.

Atrankoje į vadovo pareigas dalyvavo 25 kandidatai.

„Epso-G“ naujo vadovo buvo ieškoma nuo metų pradžios, kai nuo 2015 metų vasario jai vadovavęs Rolandas Zukas pasitraukė iš pareigų. Balandžio pabaigoje vadovo atranka buvo pratęsta, pirmajame jos etape, BNS žiniomis, nepavykus susitarti nė su vienu pretendentu. Skelbta, kad dabar vadovą tikimasi paskirti iki vasaros pabaigos.

Karjerą „Ignitis grupėje“ M. Keizeris pradėjo 2012 metais – jis buvo „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupės“) valdybos narys, taip pat dirbo antrinių bendrovių valdybose ir stebėtojų tarybose, o 2018 metais tapo ESO valdybos pirmininku ir vadovu.

„Epso-G“ valdo gamtinių dujų ir elektros perdavimo bendroves  „Amber Grid“ ir „Litgrid“, energijos išteklių biržos operatorę „Baltpool“, energijos kaupiklių įmonę „Energy cells“ ir energetikos objektų statybos bendrovę „Tetas“.

Grupės valdomos bendrovės įgyvendina strateginius šalies energetikos projektus: maždaug 1,6 mlrd. eurų vertės elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europos tinklais, 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statybos projektą, iki rugsėjo pastatys 152 mln. eurų vertės tvorą pasienyje su Baltarusija.

Be to, šiemet ji baigė statyti Lietuvą ir Lenkiją sujungusį magistralinį dujotiekį.

Grupė M. Keizerio pranešimą gavo birželio 27 dieną, jis pareigas nustos eiti nuo rugpjūčio 21 dienos, pranešė „Ignitis“ grupė. 

„Mindaugo vadovavimo laikotarpiu ESO pradėjo transformaciją į skaitmeninę, konkurenciją elektros rinkoje įgalinančią bendrovę. Linkiu visokeriopos sėkmės naujame karjeros etape“, – pranešime sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

M. Keizeris sako, jam ir komandai pavyko nuveikti daug svarbių dalykų – nuo patikimo tinklo, patenkinto kliento, išmanių skaitiklių bei sprendimų iki liberalizacijos, sektoriaus transformacijos.

M. Keizeris karjerą grupėje pradėjo 2012 metais – jis buvo „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupės“) valdybos narys, taip pat dirbo antrinių bendrovių valdybose ir stebėtojų tarybose, o 2018 metais tapo ESO valdybos pirmininku ir vadovu.

ESO stebėtojų taryba artimiausiu metu paskirs laikinai einantį ESO vadovo pareigas, taip pat skelbs naujo ESO vadovo atranką.

Vadovybės pasikeitimas ESO tikslams, strategijai ir veiklos tęstinumui vadovo pasikeitimas įtakos neturės.

Šiuo metu ESO valdyboje taip pat dirba Tinklų vystymo tarnybos direktorius Ovidijus Martinonis, Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila ir Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.