Infliacija buvo didesnė

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1 051 eurą, atskaičiavus mokesčius).

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovą vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacijos lygis – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc., ir siekė 1 677 eurus (per 1 057 eurus, atskaičiavus mokesčius). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc., ir pasiekė 1 611 eurų (beveik 1 021 eurą, atskaičiavus mokesčius).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“, – primena Kristina Zitikytė.

Uždirbantieji mažiau nei minimumą

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų, atskaičiavus mokesčius. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkst., šių metų kovą – 113 tūkst.

Kovą vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacijos lygis – 15,7 proc.

„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, laikinai nedirbantis, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“, – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K.Zitikytė.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančiųjų darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausia uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5 020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurus).

Kai kurie sektoriai traukėsi

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.

„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“, – pasakoja K.Zitikytė.

Transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., t.y. darbuotojų sumažėjo daugiau nei 5 tūkst. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kurių šiuo metu patiria šis sektorius. Vis dėlto bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“, – paaiškina ji.

Moterys gimdo vėliau

Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc.

Kaip pastebi K.Zitikytė, dabar moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką būdamos vyresnio amžiaus, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“, – sako „Sodros“ ekspertė.

Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 proc., vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. (vos 5 proc.) – vienus metus.

Dirba beveik visi vyrai

Prieš dvylika metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovą tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.

Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Vadinasi, vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.

Šių tėčių vidutinės darbo pajamos – per 1 700 eurų, atskaičiavus mokesčius. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovą buvo beveik 500 eurų, atskaičiavus mokesčius.

„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros atostogų yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“, – sako K.Zitikytė.

Anūko priežiūros išmoka

Tokia pati situacija ir su seneliais: 92 proc. renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 proc. šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų, atskaičiavus mokesčius. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurai, atskaičiavus mokesčius.

Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų buvo beveik 670, o šiemet – per 1 100.

Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai, gaudami vaiko priežiūros išmoką, dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.

Uždarbiai net sumažėja

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.

Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įšaldomi. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80 proc. sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.

„Moterys, augindamos vaikus, daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas, kai jos yra jauno ir darbingo amžiaus, ir mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc., arba 88 eurais“, – sako K.Zitikytė.

Du neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.

LB Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė sako, kad toks MMA dydis apskaičiuotas pagal Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozes bei atsižvelgiant į Trišalės tarybos sutartą formulę.

„2022 metams imame penkių aukščiausių šalių trejų metų vidurkį ir dabar taikome į 48,1 proc. (šalies vidutinio darbo užmokesčio – BNS). (...) Kaip ir kasmet, skaičiuojame darbo užmokestį be priedų ir premijų, nes tokie yra ir kitų šalių duomenys“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė K. Tamoševičienė.

Jos teigimu, pandemija pernai iš esmės nesulėtino atlyginimų augimo, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo verslą, o darbuotojų skaičius keitėsi nesmarkiai.

„Darbo užmokestis augo beveik visose veiklose. Vienintelis sektorius, kur vidutinis augimas per metus buvo neigiamas  – apgyvendinimas ir maitinimas“, – sakė LB atstovė.

„Šių metų pradžioje gerokai atsistatęs dirbančiųjų skaičius artėja beveik į priešpandeminį lygį. Žinoma, ryškūs skirtumai lieka tarp ekonominių veiklų – tarp labiausiai kritusių veiklų vėlgi tik apgyvendinimo ir maitinimo pasižymėjo didesniais nuostoliais dirbančiųjų“, – pridūrė ji.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad MMA nustatymo formulė turėtų būti peržiūrima.

„Mes siūlome peržiūrėti MMA nustatymo formulę perkeliant Europos Sąjungos institucijose šiuo metu svarstomus (...) kriterijus, pagal kuriuos MMA turėtų būt nustatoma pagal minimalios algos perkamąją galią atsižvelgiant į gyvenimo kaštus, bendrą algų lygį ir jo pasiskirstymą, algų augimo tempą ir darbo našumą“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas siūlė apskritai nediskutuoti apie MMA ir leisti darbo rinkai diktuoti sąlygas, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino vadovautis sutarta formule.

Tuo metu finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas siūlė vadovautis LB pateikta formule ir naudotis jo skaičiavimais kaip atspirties tašku tolesnėms diskusijoms.

„Apie formulės korekcijas diskutuoti visada galime, bet turėtume suprasti ir tai, kad tai greičiausiai lemtų ištęstą procesą“, – posėdyje sakė viceministras.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

Paskutinį kartą MMA didėjo šių metų sausį – nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).